Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V., V. V., K. V., P. Č., Kretingos rajono savivaldybės administracijai, valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties būdu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. nuo 1995 metų įgijo ir daugiau nei 10 metų valdo nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį nekilnojamąjį daiktą – pagalbinio ūkio–ūkinį pastatą, plane žymimą indeksu 1I1b, baigtumo 100 proc., turintį bendrą 520,36 kv. m plotą, 3283 kub. m tūrio, užstatytą 595 kv. m plote, 1975 metų statybos, ir priestatą, plane žymimą indeksu 1i¹/p, baigtumo 100 proc., turintį bendrą 26,39 kv. m plotą, 128 kub. m tūrio, 1975 metų statybos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tam, kad pareiškėjas R. V. galėtų nuosavybės teises į statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nurodė, kad Alkos ir Juodupėnų kolūkiai bei Juodupėnų žemės ūkio bendrovė yra likviduoti ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, iš pateikto Juodupėnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1995-01-31 protokolo Nr. 12 ir priėmimo–perdavimo akto matyti, kad likvidacinė komisija nusprendė už turimus pajus proporcingai padalinti pašarinių šakniavaisių sandėlį, tačiau nei vienas pajininkas savo teisių į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre neįregistravo. Pareiškėjas su visais pajininkais atsiskaitė sumokėdamas kiekvienam pinigines lėšas, tačiau pakvitavimų apie perduotas lėšas išsaugojęs nėra. Jis parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra suformuotas pagalbinio ūkio–ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu 1I1b, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš pateikiamo VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad minimas pastatas registruotas nėra. Pareiškėjas nuo 1995 metų pradėjo vienas pats naudotis statiniu, kuris iki pat šiolei naudojamas ūkio veiklai, t. y. statinyje laikoma ir saugoma ūkio technika, grūdai. Pareiškėjas statinį nuolatos prižiūrėjo ir juo rūpinosi, t. y. pakeitė statinio stogą, įstatė naujas duris, statinio vidaus grindis išbetonavo. Statiniu rūpinosi kaip savu, nes skaitė, kad niekas daugiau teisių neturi ir negali turėti.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos pripažinti jam nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu.

Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad ginčo pastatai nėra pripažinti bešeimininkiais, dėl šių statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūros nėra ir nebuvo pradėtos, todėl neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad palieka spręsti teismui dėl įstatyme nurodytų sąlygų įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, t. y. Juodupėnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1995-01-31 protokolo Nr. 12 ir priėmimo–perdavimo akto matyti, kad likvidacinė komisija nusprendė už turimus pajus proporcingai padalinti pašarinių šakniavaisių sandėlį, 5 200,00 Lt vertės, taip: V. J., J. (13,25 m, 1 602,00 Lt); V. J., J. (3,30 m, 400,00 Lt); V. V. (0,70 m, 83,00 Lt); Š. A. (0,60 m, 71,00 Lt); G. I. (6,50 m, 789,00 Lt); V. K. (1,90 m, 232,00 Lt); N. V. (5,20 m, 623,00 Lt); Č. P. (11,60 m, 1 400,00 Lt). UAB „Kartografiniai projektai“ 2018 metais parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra suformuotas pagalbinio ūkio–ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu 1I1b, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centrė matyti, kad minimas pastatas registruotas nėra. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Imbarės seniūnijos 2021-01-28 pažymoje Nr. V12-3 „Apie naudojamus statinius“ nurodyta, kad R. V. nuo 1995 metų prižiūri ir naudojasi statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Byloje sprendžiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisių įgijimo į ginčo turtą įgyjamosios senaties pagrindu.

Teismas nurodo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Įgyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t .y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas(CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; daiktas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismas nurodo, kad nuosavybės teisės įgijimo būdai nustatyti CK 4.47 straipsnyje. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad jis nupirko kitų pajininkų įnašus, su jais atsiskaitė. Teismas nurodo, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus pobūdžio reikalavimų sutarties formai dėl pajų perleidimo. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad pakvitavimų, todėl, kad atsiskaitė neturi, su pajininkais sieja giminystės ar kitokio pobūdžio artimi santykiai. Teismo vertinimu reikšminga ta aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų, nesutikimo dėl pajų perleidimo ar atsiskaitymo su jais nereiškė. Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimu taip pat nurodė, kad už pajus buvo atsiskaityta.

Antroji sąlyga dėl ginčo daikto, kuri turi būti nustatyta, t. y. ar šis objektas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas kito asmens vardu. Ši sąlyga laikytina imperatyvia, t. y. įgyjamosios senaties institutu draudžiama įgyti kito asmens vardu registruotą turtą.

Byloje valstybę atstovavo VĮ Turto bankas, kuris nenurodė ir nepateikė jokių duomenų dėl ginčo turto priklausymo valstybei. Atitinkamai Kretingos rajono savivaldybė taip pat nurodė, kad pretenzijų į šį objektą neturi, t. y. pareiškėjos nurodomas turtas nebuvo įtrauktas į bešeimininkių objektų apskaitą, nebuvo inicijuotos jokios procedūros. Pagal pateiktus duomenis, t. y. pagal Nekilnojamojo turto registrą, nustatyta, kad nuosavybės teisės į ginčo statinius nėra registruotos.

Pirmiausia teismas nurodo, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 24 straipsnio 1 dalį (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) juridiniai asmenys yra, be kita ko, kolūkiai, tarpkolūkinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, įstatymų numatomais atvejais, šių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirą turtą ir savarankišką balansą. CK 95 straipsnio 1 dalyje (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolūkinė–kooperatinė nuosavybė; profsąjungų, ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė. Kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teises reglamentavusiame 102 straipsnyje (1964 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo pagal savo įstatus (nuostatus); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams. Valstybinę nuosavybę reglamentavo 1964 m. CK devintojo skirsnio, tuo tarpu kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybę – dešimtojo skirsnio normos. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykdant ekonomikos reformą kolūkiai galėjo būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal galiojusius teisės aktus. Kolūkio, kaip žemės ūkio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privatizavimo objektą sudaro žemės ūkio įmonių turtas, išskyrus grąžinamą savininkams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ numatytiems asmenims. Pagal šio įstatymo 8 straipsnį privatizuojamos žemės ūkio įmonės administracija inventorizuoja ir perkainoja įmonės turtą; 12 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, privatizavus žemės ūkio įmonę, apylinkės agrarinės reformos tarnybos teikimu valstybinis valdymo organas, kurio reguliavimo sferoje buvo privatizuojama įmonė, priima sprendimą tokią įmonę likviduoti arba reorganizuoti įstatymų nustatyta tvarka, pavesdamas likvidacinės komisijos funkcijas apylinkės agrarinės reformos tarnybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010).

Byloje esantys rašytiniai dokumentai: Kretingos rajono Imbarės apylinkės Juodupėnų žemės ūkio bendrovės turto išdalinimo už pajus aktai, Juodupėnų žemės ūkio bendrovės protokolų knyga likvidacinės komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad ginčo statinys priklausė žemės ūkio bendrovei. Tokio pobūdžio duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad žemės ūkio bendrovė perleido už pajus ginčo statinį, todėl jis negali būti laikomas valstybės ar savivaldybės nuosavybe.

Trečioji sąlyga sietina su asmens sąžiningumu, t. y. asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai turi valdyti visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką, įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Teisę naudotis ginčo statiniu, pareiškėjas įgijo sudarydamas pajų įsigijimo sandorius su pajininkais, kuriems priklausė tokios dalys –V. J., J. (13,25 m, 1 602,00 Lt); V. J., J. (3,30 m, 400,00 Lt); V. V. (0,70 m, 83,00 Lt); Š. A. (0,60 m, 71,00 Lt); G. I. (6,50 m, 789,00 Lt); V. K. (1,90 m, 232,00 Lt); N. V. (5,20 m, 623,00 Lt); Č. P. (11,60 m, 1 400,00 Lt). Byloje duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, nepateikta. Be to turto valdymo ir naudojimo aplinkybę taip pat patvirtina Kretingos rajono savivaldybės administracijos Imbarės seniūnijos 2021-01-28 pažyma Nr. V12-3 „Apie naudojamus statinius“ kurioje nurodyta, kad R. V. nuo 1995 metų prižiūri ir naudojasi statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjas R. V. sąžiningai perėmė iš buvusių pajininkų teisę valdyti statinį – pašarinių šakniavaisių sandėlį.

Be aptartos sąlygos būtina nustatyti, kad daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė – prievarta, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuosavybės teisių pagal žodžiu sudarytas pajų įsigijimo perleidimo sutartis neįgijo, atitinkamai negalėjo atlikti ir registravimo procedūrų, tačiau tokiu būdu sutartimis įgijo teisę teisėtai valdyti ginčo statinį. Ta aplinkybė, kad buvę pajininkai teises į nekilnojamuosius daiktus pareiškėjui perleido be raštinės sutarties, t. y. nesudarius notariškai tvirtinamos sutarties, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti valdymo teisės buvimą.

Teisės aktai reikalauja, kad valdymas būtų atviras (CK 4.68 straipsnis), t. y. daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Teismas nurodo, kad pareiškėjos valdymo faktas nebuvo išviešintas viešajame registre, viešame registre apskritai nėra registruota jokių duomenų dėl ginčo statinio.

Teismas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-67/2011 nurodė, kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Ši kasacinio teismo praktika nėra pakeista iki šiol ir ja privalo vadovautis žemesnės instancijos teismai.

Šioje byloje pareiškėjo atvirą valdymą patvirtina jo paties paaiškinimai, kad ginčo statinyje pareiškėjas laikė ūkio techniką, sandėliavo grūdus, atliko remonto darbus ir pan. Teismo vertinimo, pareiškėjo vykdoma veikla, kaip grūdinių kultūrų sandėliavimas, ūkio technikos laikymas, reikalauja pastovaus statinio naudojimo, lankymosi jame ir pan.

Galiausiai daiktas turi būti valdomas nepertraukiamai, kaip savas visą CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – dešimt metų.

Pareiškėjas nenurodė, kada tiksliai sudarė pajų įsigijimo–perleidimo sandorius, tačiau Kretingos rajono savivaldybės administracijos Imbarės seniūnijos 2021-01-28 pažymoje Nr. V12-3 „Apie naudojamus statinius“ kurioje nurodyta, kad R. V. nuo 1995 metų prižiūri ir naudojasi statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Be aptartų sąlygų kasacinio teismo formuojama praktika, kad įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, bei jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y., įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise.

Pareiškėjas parengė statinio kadastrinių matavimų bylą, pagal kurią matyti, kad statinys, plane žymimas indeksu 1I1b, baigtumo 100 proc., turintis bendrą 520,36 kv. m plotą, 3283 kub. m tūrio, užstatytas 595 kv. m plote, 1975 metų statybos, ir priestatas, plane žymimas indeksu 1i¹/p, baigtumo 100 proc., turintis bendrą 26,39 kv. m plotą, 128 kub. m tūrio, 1975 metų statybos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys pagrindžia tą aplinkybę, kad nurodomas objektas atitinka nekilnojamojo turto objekto požymius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl nuosavybės teisų įgijimo į ginčo statinius įgyjamosios senaties būdu, todėl pareiškimas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 443 straipsnio 6 dalis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingojoje teisenoje, t. y. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Valstybė šioje byloje patyrė 79,68 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjos valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pagalbinio ūkio–ūkinį pastatą, plane žymimą indeksu 1I1b, baigtumo 100 proc., turintį bendrą 520,36 kv. m plotą, 3283 kub. m tūrio, užstatytą 595 kv. m plote, 1975 metų statybos, ir priestatą, plane žymimą indeksu 1i¹/p, baigtumo 100 proc., turintį bendrą 26,39 kv. m plotą, 128 kub. m tūrio, 1975 metų statybos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 79,68 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.