- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 2YT-6925-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01145-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto 16-ojo notarų biurui
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Kategorijos
- 9.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant Ž. M., vertėjaujant I. P., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas atstovui, Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. patikslintą pareiškimą, pareikštą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto 16-ojo notarų biurui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Ž. M. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti jai praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. G. mirties 2000-12-13.
Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad 2000 m. gruodžio 13 d. mirė pareiškėjos tėvas A. G.. Pareiškėja buvo vienintelė įstatyminė A. G. įpėdinė, kitų įpėdinių pareiškėjos tėvas neturėjo, testamento nepaliko. Pareiškėjos tėvo A. G. palikimą sudaro ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kito tėvo turėto turto pareiškėja nežino. Po tėvo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir jo palikimas nebuvo priimtas. Pareiškėja nurodė, kad praleido įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, nes tik 2012 m. balandžio 16 d. sulaukė pilnametystės, sulaukusi pilnametystės neturėjo galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, pati pareiškėja nėra teisiškai išprususi, todėl nežinojo, kad reikia priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Tokiu būdu pareiškėja mano, kad šį terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl prašo jos pareiškimą tenkinti ir atnaujinti praleistą įstatymo terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog po A. G., gim. 1973-05-12, mirusio 2000 m. gruodžio 13 d. mirties, paveldėjimo byla iki 2016 m. vasario 9 d. užvesta nebuvo. Taip pat prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pagal senąjį 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinį kodeksą 593 str. valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo tesė, tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo mano, jog pareiškėjos nurodytos praleidimo priežastys yra subjektyvios, priklausančios nuo pareiškėjos valios, todėl nelaikytinos svarbiomis priežastimis, be to pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų sudarančių pagrindą šį praleistą terminą atnaujinti. Tačiau pažymėjo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą A. G. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus šio pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Taip pat pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė jos patikslintą pareiškimą tenkinti. Papildomai teismui pažymėjo, jog kai numirė jos tėvas, pareiškėjai buvo tik šeši metai, apie palikimo priėmimą pareiškėja neturėjo jokio suvokimo ir dėl šių objektyvių priežasčių negalėjo jo laiku priimti. Be to apie tai, kad jos tėvas turėjo palikimą (buto dalį) pareiškėja iš giminių sužinojo tik 2014 metais. Šis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė jos tėvui ir seneliui, pusę buto paveldėjo pareiškėjos tetos L. K. ir L. S., o tėvo buto dalis taip ir liko iki šiol niekieno nepaveldėta. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, pareiškėja prašo jos patikslintą pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. teismui nurodė, kad pareiškėja yra jos dukterėčia, brolio A. G. dukra. Pažymėjo, kad po brolio mirties 2000 m. niekas jo palikimo nepriėmė. Liudytoja neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Taip pat pažymėjo, jog šiame bute dabar gyvena liudytojos pažįstami asmenys.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. teismui nurodė, kad pareiškėja yra jos dukterėčia, brolio A. G. dukra. Pažymėjo, jog nežino, kas priėmė brolio palikimą po jo mirties, tačiau butą po jo mirties prižiūrėjo motina, kuri vėliau mirė. Tiksliai nežino kam nuosavybės teise priklauso dabar butas, tačiau neprieštarauja, kad broliui priklaususią buto dalį paveldėtų pareiškėja. Taip pat pažymėjo, jog numirus broliui, pareiškėja buvo tik apie 4-5 metų amžiaus, ją prižiūrėjo jos motina. Nežino dėl ko pareiškėjai nebuvo pranešta anksčiau apie esamą palikimą, tačiau jaučia kaltę dėl to.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (GRT pažymos, gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo) nustatyta, kad pareiškėja Ž. M. (buv. pavardė G.) yra A. G. duktė. Iš Mirties liudijimo ir GRT duomenų matyti, kad A. G. mirė 2000-12-13, būdamas ištuokoje, neturėdamas daugiau vaikų, išskyrus pareiškėją Ž. M.. Iš notarės atsiliepimo ir pažymos nustatyta, kad po A. G. mirties, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad A. G. buvo sudaręs kokį nors testamentą. Todėl teismas daro išvadą, kad A. G. paveldėtojai į notarą nesikreipė, faktiškai paveldėjimo teisė nerealizuota.
Bylos duomenimis (NTR duomenimis) mirusio A. G. palikimą sudaro ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kitos dalys šio buto priklauso pareiškėjos tetoms L. K. (3/32 buto) ir L. S. (13/32 buto).
2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o A. G. mirė 2000-12-13, tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 str. 3 d. palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 str. 1 d. teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nebuvo nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti prailginimo/pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos (pareiškėjo) elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (ji) buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2000-12-13 mirė A. G.. Pareiškėja yra mirusiojo dukra, todėl turi teisę paveldėti savo tėvo palikimą kaip pirmos eilės įpėdinė (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pareiškėja per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė, kadangi A. G. mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnametė (vos 6 metų amžiaus). Remiantis 1964 m. CK 13 str., nepilnamečiai asmenys iki 15 m. savo teises priimant palikimą galėjo įgyvendinti per savo atstovus pagal įstatymą. Tačiau pareiškėjos motina į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Kaip minėta, pareiškėja buvo nepilnametė (vos 6 metų amžiaus), todėl ji laikotarpiu, per kurį palikimas turėjo būti priimtas, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose: palikimą pareiškėjos vardu turėjo priimti jos įstatyminė atstovė – jos motina (1964 m. CK 13 str.). Todėl konstatuotina, kad nepilnametė pareiškėja terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į prioritetinę nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugą, darytina išvada, kad tai, jog pareiškėjos motina, kaip įstatyminė jos atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, apie paveldimą tėvo turtą pareiškėja iš viso sužinojo tik 2014 metais, kai jai apie tai pranešė giminės. Pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos-pareiškėjos tetos L. K. ir L. S., kurios pripažino, jog apie paveldimą turtą pareiškėjai (dukterėčiai) nebuvo tinkamai pranešta ir liudytoja L. K. dėl to net jaučia kaltę.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Pažymėtina, kad ir šio paveldimo buto kitų dalių bendraturčiai (pareiškėjos tetos) teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja, kad brolio dukra priimtų brolio palikimą. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas taip pat nenurodė priežasčių dėl ko nebūtų galima šiuo atveju tenkinti pareiškėjos prašymo, tuo labiau pats suinteresuotas asmuo teismui nurodė, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą A. G. palikimui priimti, tai VĮ Turto bankas neprieštaraus šio pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Todėl visumos išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principu, terminas palikimui priimti pareiškėjai atnaujintinas pakankamam 3 mėnesių terminui, kadangi teismo vertinimu šiuo atveju pareiškėja palikimo nepriėmė laiku dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, ne dėl savo kaltės ar nerūpestingumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis 1964 m. CK 588 str. 1 d., taip pat Lietuvos Respublikos CPK 576-578 str., teismas
nutaria:
pareiškėjos Ž. M. patikslintą pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-12-13, mirties, trims mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.