Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutarties D. M. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. M. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. kovo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23200325167 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui už tai, kad ji 2023 m. kovo 9 d., 7.42 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,60 promilių girtumas.

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad D. M. G. nagrinėjamu atveju nubausta už tai, kad ji 2023 m. kovo 9 d., 7.42 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,60 promilių girtumas. Jos padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali 800 Eur bauda ir 6 dalyje numatytos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 (dvylikos) mėnesių terminui. Be to, pažeidėjos prašymu sudarytas paskirtos baudos mokėjimo grafikas. Šiam Institucijos sprendimui pritarė ir apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetęs apeliantės skundą ir prašymą jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

7. Išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, ir sutikdamas su apylinkės teismo motyvais bei išvadomis, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju D. M. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti pažeidėjos skundą, tinkamai įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei vadovavosi teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui, tame tarpe, įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti, ar jos sudaro pagrindą pažeidėjui taikyti specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

9. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju D. M. G. padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tai, kad pažeidėja bando pateisinti padarytą nusižengimą, teigdama, jog sėsdama vairuoti nesijautė apsvaigusi ar sulėtėjusios reakcijos, iš esmės parodo, kad ji savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, tiek apeliantės asmenybės įvertinimui, tiek bausmės individualizavimui reikšminga yra ir ta aplinkybė, jog apeliantė neblaivi vairuoja ne pirmą kartą – dar 2016 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu ji buvo patraukta atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą padaryti neblaivaus <...> asmens), kuomet apeliantei buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas. Ir nors ši aplinkybė pagrįstai nevertinta kaip pažeidėjos atsakomybę sunkinanti, yra itin svarbi vertinamoji aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo. Taigi įvertinus duomenų visumą, nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo argumentui, kad aptariamas pažeidėjos elgesys neabejotinai rodo jos neatsakingumą naudojantis turima specialiąja teise ir nėra pateisinamas apeliantės manymu ar spėjimu dėl galimos alkoholio koncentracijos kraujyje po išvakarėse (iki 2 val. nakties) vartoto alkoholio, kas nesudaro pagrindo spręsti, jog pažeidėjai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neteisinga ar neproporcinga. Vien tai, kad įstatyme yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonių alternatyvos, neįpareigoja teismo jas vienareikšmiškai taikyti.

10. Skundo argumentų kontekste svarbu pažymėti, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus (ANK 27 straipsnis). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Netenkinant apeliacinio skundo taip pat pažymėtina, kad asmeniniai ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie specialiosios teisės poreikį pasiekiant darbą ir auginamą nepilnametį vaiką, jokiu būdu nešvelnina D. M. G. atsakomybės ir teismui nesudaro pagrindo spręsti dėl alternatyvios straipsnio sankcijoje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Svarbu tai, kad D. M. G. dar iki aptariamo nusižengimo padarymo neabejotinai žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga, tačiau neįsitikinusi, kad gali vairuoti be rizikos tokią teisę prarasti, turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Taigi D. M. G. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tokiu savo elgesiu parodydama atsainų požiūrį į Kelių eismo taisykles, savo įsipareigojimus, taip pat savo pačios bei aplinkinių žmonių saugumą. Argumentas apie tai, kad gydymo įstaigoje po dviejų valandų padarytas tyrimas parodė neblaivumą, nesukeliantį administracinės atsakomybės, situacijos vertinimo ir aukštesniojo teismo įsitikinimo nekeičia.

12. Teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu apeliantė, žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra ar bus svarbi, šia specialiąja teise pakartotinai naudojosi neatsakingai, todėl apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį administracinio poveikio priemonės parinkimo ir skyrimo taisykles. Apeliantės patiriami nepatogumai yra jos neatsakingo elgesio pasekmė, o šiuo konkrečiu atveju nuobaudos tikslai negali būti pasiekti taikant alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemonę – skiriant pareiškėjai specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui bei numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nes tokia nuobauda už padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą būtų neproporcinga.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o apeliantės skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.