- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- e2-270-514/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- R. F.
- Atsakovas
- A. F.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, sekretoriaujant Vilmai Grosienei,
dalyvaujant ieškovei R. F., ieškovės atstovei adv. Saulenai Gasiūnienei. atsakovui A. F., atsakovo atstovui adv. Vytautui Garlai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovui A. F. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė prašė pakeisti 2016 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teisme dienos priteisti dukros A. F., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 290 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-4823-812/2016) buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, jog atsakovas dukros A. išlaikymui kas mėnesį mokės periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki dukros pilnametystės. Išlaikymo dydį šalys nustatė bendru sutarimu prieš daugiau nei šešerius metus. Per tokį laiką iš esmės pasikeitė dukros poreikiai, dukra pradėjo lankyti mokyklą, ekonominė situacija (kilo prekių ir paslaugų kainos), todėl atsakovo dukrai mokamo išlaikymo nebepakanka.
Ieškinyje pateikė dukros būtiniausių poreikiams reikalingų lėšų paskaičiavimą, pagal kurį dukros būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 688 Eur suma, iš jų išlaidos maistui sudaro apie 250 Eur, aprangai ir avalynei - apie 50 Eur, higienos priemonėms - apie 15 Eur, vaistams ir vitaminams, sveikatai - 40 Eur, paruošimas mokyklai - apie 50 Eur, gyvenamojo būsto išlaikymo dalis (įskaitant išlaidas ryšiams) - apie 60 Eur, ilgalaikiams daiktams- apie 50 Eur, transportui - apie 20 Eur, karatė būreliui - apie 50 Eur, laisvalaikiui - apie 50 Eur, atostogoms - apie 42 Eur, draudimui - 11 Eur. Be to, dukra namuose turi augintinį, kurio priežiūrai taip pat reikalingos išlaidos. Ieškovės nuomone, atsakovas turėtų prisidėti ir prie dukros augintinio išlaikymo.
Ieškovės žiniomis atsakovas uždarbiauja Švedijoje (dirba statybose), jo pajamos yra didelės, todėl prie dukros išlaikymo turėti prisidėti mokėdamas ne mažiau kaip pusę dukros išlaikymui reikalingos sumos. Ieškovė ieškinio pateikimo metu nedirbo, laukėsi kūdikio, dirbdama gaudavo apie 660 Eur darbo užmokesčio.
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad dukra yra itin aktyvi, lanko karatė treniruotes, kurios yra mokamos, treniruotėms reikalinga speciali apranga, dėl šios veiklos patiria papildomų transporto išlaidų, susijusių su išvykomis į varžybas. Dukra taip pat lanko dailės būrelį, todėl tenka pirkti įvairias priemones (dažus, teptukus ir pan.). Mokykloje vyksta šokių pamokos, kurioms būtina tam pritaikyta apranga. Ieškovė, siekdama, kad dukra praleistų laisvalaikį turiningai, perka priemones aktyviam laisvalaikiui (dviratį ir kt.), todėl taip pat susidaro papildomos išlaidos. Dukra dalyvauja mokyklos šventėse, draugų gimtadieniuose, reikalingos lėšos ir dukros laisvalaikiui. Ieškovė šiuo metu nedirba, prižiūri naujagimį, jos pajamos sumažėjusios, dukros poreikiai padidėję, dėl ko atsakovo teikiamo išlaikymo nebepakanka. Ieškovės žiniomis atsakovas uždarbiauja Švedijoje, vykdamas tris kartus per metus, dirba statybose, jo pajamos didesnės, nei atsakovas nurodo, todėl dukros išlaikymui turėtų mokėti didesnę sumą, nei moka šiuo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad po teismo sprendimo, kai buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, esminių pasikeitimų dėl atsakovo turtinės padėties neįvyko. Atsakovo turtinė padėtis dėl infliacijos ir kainų padidėjimo faktiškai tik pablogėjo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas uždarbiauja Švedijoje, neatitinka tikrovės. Atsakovas Švedijoje nedirbo ir jokių pajamų nėra Švedijoje gavęs. Atsakovas Švedijoje tik su tėvais kartą svečiavosi pas draugus. Ieškovės reikalavimas didinti išlaikymą, tik dėl to, kad paaugo vaikas, nėra visiškai pagrįstas ir teisingas. Įstatymas numato priteisto išlaikymo padidinimą atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tokioms kaip vaiko ligai, sužalojimui, slaugymui ar nuolatinei priežiūrai, kas atsakovo dukros atžvilgiu nebūdinga, nes tokių aplinkybių nėra.
Keisti išlaikymo dydį du kartus didesne suma kaip reikalauja ieškovė nėra teisinga. Paminėtas kriterijus - vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuo remiasi ieškovė yra rekomendacinio, orientacinio pobūdžio, į kurį yra atsižvelgiama, bet jokiu būdu tai nėra privaloma, o tuo labiau negalima taikyti automatiškai kiekvienu atveju. Kiekvienam vaikui yra būdingi individualūs poreikiai įvertinat vaiko amžių bei tėvų turtinę padėtį, tėvų galimybes teikti išlaikymą proporcingai turtinei padėčiai. Atsakovas yra neįgalus asmuo. Neįgalumas atsakovui yra dėl sutrikusios klausos, atsiradusios nuo vaikystės. Dėl neįgalumo yra apsunkintas jo įsidarbinimas. Atsakovas darbingas tik 35 procentus, darbingumo lygis nustatytas iki 2049 m. gegužės 25 d. Darbą rasti yra sunku. Šiuo metu atsakovas nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau ilgą laiką buvo registruotas ir bandė rasti bet kokį darbą, tačiau nesėkmingai. Atsakovui dėl neįgalumo taikomų apribojimų darbo sąlygoms siūlomų darbų faktiškai nėra. Atsakovas gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Yra ir kiti apribojimai (pvz. šiluminė aplinka, darbai aukštyje, požeminiai darbai, darbai elektros srovės atžvilgiu). Visos atsakovo pajamos yra VSDFV kas mėnesį mokama 285 Eur šalpos neįgalumo pensija vienišo asmens išmoka, kurios dydis 32 Eur. Kitokių pajamų atsakovas negauna. Išlaikymą savo dukrai atsakovas moka reguliariai, išlaikymo įsiskolinimo atsakovas neturi. Atsakovas nuosavybėje nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi ir po santuokos nutraukimo nebuvo tokio turto įgijęs. Atsakovas gyvena savo mamai nuosavybės teise priklausančiame bute. Kadangi pajamos yra mažos, atsakovui socialinis skyrius yra paskyręs socialinę pašalpą būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidoms kompensuoti. Atsakovui sudėtinga ir pačiam išsilaikyti, todėl pagalbą suteikia tėvai, teta (pav., už klausos aparatą, kainavusį 3 455 Eur, didesnę dalį sumokėjo teta).
Nesutiko su ieškovės ieškinyje apskaičiuota 688 Eur suma nepilnametei dukrai išlaikyti, teigdamas, jog paskaičiavimas (detalizacija) užaukštintas. Atsakovo nuomone, ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos dukrai per mėnesį yra nepamatuotos. Net ir prie augintinio (katino) išlaikymo pagal ieškovę atsakovas turėtų prisidėti, seka ir katiną atsakovui reikia išlaikyti. Atsakovas pagal galimybes visada padeda savo dukrai papildomai. Yra nupirkęs aprangą, (pvz. striukes, batus, žaislus, kai dukra pas jį atvyksta), pirko planšetę 2021 m., du dviratukus. Atsakovas nenusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, tačiau pastaruoju metu ieškovė nebeleidžia dukros pas atsakovą, sudaro kliūtis ir riboja atsakovo bendravimą. Prie dukros pomėgių tenkinimo kiek gali prisideda ir seneliai, atsakovo tėvai (pav., sumokėjo už 3 mėnesius už lankomus šokius, davė 300 Eur. kelionei atostogų metu ar 100 Eur išlaidų dėl padidėjusių kainų kompensavimui).
Dėl nurodytų motyvų atsakovas pagal savo realias galimybes negali teikti dukrai A. padidinto išlaikymo kaip reikalauja ieškovė. Pažymėjo, kad dukrai yra mokami vaiko pinigai. Be to, dėl indeksacijos reali išlaikymo suma didesnė negu 100 Eur.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad pagal Panevėžio m. apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo mokėti dukros A. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo šešeri metai, dukra pradėjo lankyti mokyklą, jos poreikiai pasikeitė, be įprastinių lėšų maistui, rūbams, avalynei, reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai. Lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas pritaria ieškovės ieškinyje nurodytiems argumentams, jog poreikį keisti išlaikymo dydį lėmė ir pasikeitusi šalies ekonominė situacija dėl išaugusių vartojimo prekių kainų. Pagal teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 100 Eur, tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą dukrai nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 688 Eur per mėnesį, iš jų išlaidos maistui sudaro apie 250 Eur, aprangai ir avalynei - apie 50 Eur, higienos priemonėms - apie 15 Eur, vaistams ir vitaminams, sveikatai - 40 Eur, paruošimas mokyklai - apie 50 Eur, gyvenamojo būsto išlaikymo dalis (įskaitant išlaidas ryšiams) - apie 60 Eur, ilgalaikiams daiktams- apie 50 Eur, transportui - apie 20 Eur, karatė būreliui - apie 50 Eur, laisvalaikiui - apie 50 Eur, atostogoms - apie 42 Eur, draudimui - 11 Eur.
Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą per didelėmis teismas pripažįsta išlaidas maistui. Skaičiuodama, jog maistui namuose išleidžia apie 5 Eur, nurodė, jog šios išlaidos sudaro 200 Eur. Skaičiuojant pagal pačios ieškovės pateiktą dienos išlaidų vidurkį maistui, tai sudarytų apie 150 Eur, o įskaičius lėšas pietums mokykloje, išlaidos maistui sudarytų 200 Eur per mėnesį.
Ieškovė pateikė kvitus, patvirtinančius vaistų bei įvairių sveikatos priežiūros priemonių įsigijimą. Ieškovės apskaičiavimu dukros sveikatos priežiūrai per mėnesį reikalinga suma apie 40 Eur. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė jokių dukros sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtinos tokio dydžio išlaidos. Kaip matyti iš ieškovės paskaičiavimo į šią sumą įtrauktos išlaidos ne tik vaistams, bet ir išlaidos odontologo paslaugoms. Odontologinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis. Be to, vaikų odontologinis gydymas yra nemokamas, todėl pirmiausia ieškovė turėti naudotis nemokamomis gydymo paslaugomis. Dėl papildomų gydymui būtinų išlaidų, šalims nesusitarus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų sveikatos priežiūrai, nesant didelių nepilnametės dukros sveikatos poreikių, protingomis ir pagrįstomis išlaidomis vaiko sveikatos priežiūrai teismas pripažįsta 25 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad maisto papildai, vitaminai reikalingi ne tik sergant, bet ir gerai fizinei bei psichinei būklei palaikyti.
Ieškovė, apskaičiuodama lėšų poreikį rūbams ir avalynei, nurodė reikalingą 50 Eur sumą per mėnesį. Įvertinus tai, kad dukra auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalingąją aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog dešimtmetei mergaitei aprangos ir avalynės poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga ieškovės nurodoma suma, kaip ir 50 Eur suma mokyklinėms prekėms ir mokyklinei aprangai.
Ieškovės teigimu dukrai tenkanti būsto išlaikymo dalis sudaro 60,30 Eur, į šią sumą įskaičiuojant išlaidas elektrai, vandeniui, atliekų tvarkymui, šildymui, ryšio pasaugoms. Būsto poreikis pripažįstamas būtinuoju vaiko poreikiu. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (mokėjimai UAB „Besmegeniai“, UAB „Ignitis, UAB „Plungės vandenys“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, AB Telia, UAB „Plungės šilumos tinklai“), teismo vertinimu šio pobūdžio išlaidos pagrįstos.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191 -687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taigi, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl atsakovas turėtų būti suinteresuotas visapusišku vaiko lavinimu ir skatinti dukrą užsiimti papildoma veikla. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus išlaidos, susijusios su karatė būrelio lankymu, siekia 50 Eur per mėnesį, šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis.
Ieškovė, apskaičiuodama išlaidų dydį laisvalaikiui ir ilgalaikiams daiktams, nurodė, jog šių poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga atitinkamai po 50 Eur. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, todėl ieškovė pagrįstai į būtinųjų išlaidų krepšelį įtraukė išlaidas laisvalaikiui. Vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, užklasinė veikla ir pan. Kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, yra sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į dukros amžių (šalių dukrai 10 metų), natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaikų socializacijos poreikis didėja. Įvertinus rinkoje vyraujančias pramogų kainas, galimybę laisvalaikį leisti ne tik perkant mokamas pramogas, ieškovės nurodomas išlaidas laisvalaikiui teismas pripažįsta pagrįstomis. Nors ilgalaikiai daiktai ir nėra perkami kas mėnesį, tačiau savaime suprantama, kad dukrai reikalingi ir baldai, ir namų tekstilė ir kt. daiktai, kuriais turi pasirūpinti ieškovė, kad užtikrintų tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai. Pagal ieškovės skaičiavimą šios išlaidos per metus sudarytų 50 Eur. Teismas laiko, kad šios rūšies išlaidos taip pat pagrįstos.
Teismas pagrįstomis pripažįsta ir išlaidas higienai, transportui, kurių dydis kas mėnesį atitinkamai 15 ir 20 Eur.
Ieškovė į dukros poreikių lentelę įtraukė išlaidas atostogoms, sudarančias 500 Eur per metus. Atsižvelgiant į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį ir savo nuožiūra pasirinkti jo praleidimo būdus, išlaidų atostogoms teismas nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis. Šios išlaidos pripažintinos susijusiomis su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.
Teismas taip pat nepripažįsta su būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu išlaidų, skirtų vaiko draudimui. Draudimo sutartiniai santykiai yra grindžiami savanoriškumo principu, todėl nesant kito iš tėvų sutikimo, draudimo išlaidos turėtų tekti išimtinai draudimo sutartį sudariusiam tėvui ar motinai.
Atsakovo nuomone, jis neturėtų prisidėti prie dukros augintinio išlaikymo. Iš ieškovės pateiktos išlaidų detalizacijos matyti, kad išlaidos augintiniui į kasmėnesines išlaidas nėra įtrauktos. Kartu pastebėtina, kad išlaidos augintiniui nelaikytinos būtinaisiais vaiko poreikiais, todėl ir neturėtų būti įskaičiuotos į bendrą vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą, dėl ko teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad atsakovas neturi pareigos prisidėti prie gyvūno išlaikymo, juolab, kad gyvūnas šeimoje atsirado ieškovės iniciatyva.
Teismo vertinimu pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį konstatuotina, jog dukros poreikius užtikrina 570 Eur suma per mėnesį.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad dukros poreikius užtikrina 570 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis šiuo metu 85,75 Eur, ir yra 484 Eur.
Nustačius, kad dukros būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis keistinas.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 290 Eur kas mėnesį.
Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.
Ieškovė VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijusi, Ieškovė nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Ieškovė gavo pajamas, dirbdama pagal darbo sutartį. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų, gimusį 2023 m. sausio mėnesį, kurį šiuo metu prižiūri, jos pajamas 2023 m. sausio mėnesį sudarė 692,87 Eur išmoka, 2023 m. vasario mėnesį - 611,54 Eur išmoka.
Atsakovas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, transporto priemonių įgijęs nėra. Atsakovo pajamas sudaro 285,45 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 32 Eur vienišo asmens išmoka.
Abiejų tėvų turtinė padėtis, atsižvelgus į tai, kad ieškovė turi dar vieną išlaikytinį ir šiuo metu nedirba, iš esmės nėra skirtinga.
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl sveikatos jo darbingumas ribotas, kad darbo, atitinkančio jo galimybes dirbti, nerado, todėl didesnio išlaikymo dukrai teikti negalėtų. Atsakovo pateikta darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas, nustatytas 65 procentų netektas darbingumas. Medicinos dokumentų išrašas iš UAB Pilėnų medicinos centro patvirtina, kad atsakovui diagnozuotas klausos nervo pažeidimas, kalbos išraiškos sutrikimai. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovo galimybės susirasti darbą yra ribotos, tačiau ieškovas gali atlikti 35 procentus įprasto darbo krūvio. Pagal 2014 m. balandžio 9 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus rekomendacijas atsakovas negali dirbti veikiant vibracijai, šiluminėje aplinkoje, neatitinkančioje nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, darbų aukštyje, požeminių darbų, darbų elektros srovės atžvilgiu pavojingose patalpose, tačiau tos aplinkybės, jog atsakovas negali dirbti rekomendacijoje nurodytomis sąlygomis neužkerta kelio atsakovui dirbti kitokį darbą jam tinkamomis sąlygomis. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę papildomai uždirbti bent minimalias pajamas.
Atsakovo teigimu, šiuo metu jis nedirba dėl sveikatos sutrikimų. Pažymėtina, kad vertinant ieškovo galimybes daugiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo sveikatos būklę, bet ir į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 969/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra 38 metų amžiaus, tačiau rasti darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį, taip pat suteikti ir būtiną išlaikymą savo nepilnametei dukrą, atsakovas nesiekia. Nors atsakovas teigia, jog tokio darbo rasti jam nepavyko, iš užimtumo tarnybos 2023 m. vasario mėnesio pažymos matyti, kad laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 15 d. Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo nebuvo registruotas ir Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis (įskaitant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas) nesinaudojo. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas nesiėmė pakankamų priemonių, siekdamas gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Be to, pagal ieškovės paaiškinimus, šalims gyvenant kartu, atsakovas uždarbiaudavo statybose Švedijoje, kas leidžia daryti išvadą, jog negalia nėra kliūtis atsakovui dirbti darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvadą, jog tokia ieškovo turtinė padėtis yra susiklosčiusi ne tik dėl atsakovo sveikatos būklės, bet ir dėl paties atsakovo veiksmų, tai yra atsakovas neatlieka veiksmų, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį, nors, kaip minėta, atsakovas gali atlikti darbo funkcijas dirbdamas 35 procentų įprasto darbo krūvio. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad vien šiuo atveju sumažėjęs darbingumo lygis neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą, užtikrinantį nepilnametės dukros būtiniausių poreikių tenkinimą, o atsakovo esama turtinė padėtis yra susiklosčiusi ne tik sveikatos sutrikimų, bet ir dėl paties atsakovo veiksmų, nesiekiant gauti papildomų pajamų.
Be to, paties atsakovo pateiktas išrašas iš asmeninės sąskaitos leidžia daryti išvadą, jog atsakovas savo tikrosios turtinės padėties neatskleidžia. Nors jo pajamos per mėnesį siekia tik 317,45 Eur, jo išlaidos atskirais mėnesiais ženkliai viršijo gaunamas pajamas. Pavyzdžiui, 2022 m. liepos mėnesio išlaidos buvo didesnės nei 500 Eur, o 2022 m. gruodžio mėnesio išlaidos viršijo 700 Eur (atskaičius sumokėtą išlaikymą dukrai). Išlaidų pobūdis rodo, kad atsakovas turi galimybę apmokėti ne tik išlaidas savo būtiniausiems poreikiams, bet ir kitiems poreikiams. Dauguma piniginių mokėjimų yra už įvairias internetu užsakytas prekes, paslaugas, tuo tarpu kasdieniams poreikiams (maistui, būstui) išlaidos sudaro tik nedidelę dalį visų atsakovo išlaidų. Štai 2022-07-24 atliktas mokėjimas už viešbutį Amsterdame, 2022-04-19, 2022-07-04, 2022-07-28, 2022-10-26, 2022-11- 14, 2022-11-16, 2022-12-01, 2023-01-08 mokėjimai atlikti už Bolt paslaugas Taline, 2022-07-26 sumokėta už pirkinį Jūrmaloje, o 2022-08-13 pirkta prekė užsienyje. Tokie duomenys patvirtina, jog atsakovas periodiškai lankosi užsienyje, kas leidžia spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis nėra kliūtis dažnoms išvykoms į užsienį, o tai netiesiogiai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovo turtinė padėtis faktiškai geresnė nei nurodoma.
Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (didinimo) ieškiniu pagrindu nurodė ir atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, teigdama, jog atsakovas dirba Švedijoje, kur gauna papildomų pajamų. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose atsakovas užfiksuotas užsienyje (ieškovės teigimu Švedijoje) ir tai, anot ieškovės, patvirtina, jog atsakovas Švedijoje uždarbiauja. Atsakovas tokių pajamų gavimą paneigė, pateiktos foto fiksacijos yra 2014-2018 m. laikotarpio, o 2022 m. balandžio 22 d. nuotrauka nėra informatyvi, nesant duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas užsienyje, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais apie atsakovo pajamas iš darbinės veiklos užsienyje, kadangi buvimas užsienio šalyje savaime nepatvirtina pajamų gavimo. Dėl ko teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Pagal CK straipsnio 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindu pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal byloje pateiktus duomenis teismas nenustatė atsakovo turtinės padėties esminio pasikeitimo, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtinės padėties pasikeitimu, nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydį.
Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovas negalėtų dirbti visiškai, o būdamas iš dalies darbingas aktyviai ir maksimaliai siekė įgyvendinti savo subjektinę teisę į darbą, teismas sprendžia, kad atsakovas turėtų teikti didesnį išlaikymą dukrai nei teikė iki šiol.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-243/2010).
Įvertinus duomenis, apibūdinančius šalių turtinę padėtį, spręstina, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės šiuo metu yra panaši. Nagrinėjamu atveju nustatytos kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą dukrai.
Atsakovas yra neįgalus iš vaikystės, jam nustatytas tik dalinis darbingumas, ir nors atsakovas gali dirbti, tačiau jo galimybės gauti pastovias ir pakankamas pajamas yra ribotos. Ieškovė tik laikinai dėl 2023 m. sausio mėnesį gimusio vaiko priežiūros negauna pajamų iš darbinės veiklos, teismas sprendžia, kad ginčo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir konstatuotina, jog ieškovė didesne dalimi privalo prisidėti prie dukros išlaikymo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad atsakovas ar jo šeimos nariai epizodiškai teikia papildomą paramą (nupirko dviratį, planšetę, skyrė lėšų atostogoms), kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti 180 Eur dydžio išlaikymą dukrai ir ieškovės ieškinį tenkina iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1 000 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, teismas jas pripažįsta pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies (62,07%), iš atsakovo ieškovei priteisia 621 Eur.
Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalbos, kurios išlaidos 433,33 Eur. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį šios išlaidos atlyginamos CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės turėtų būti priteista dalis šių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, šios išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikdama ieškinį buvo atleista, atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat atleistas, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
teismas nusprendžia:
ieškovės R. F. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2016 m. rugsėjo 16. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš A. F. dukrai A. F. dydį ir iš A. F. dukros A. F., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2022 m. lapkričio 21d. iki dukros pilnametystės.
Priteisti iš A. F. 621 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų R. F.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.