- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-29809-862/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23656-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- A. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė (toliau – antstolė), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo pripažinti varžytines Nr. 156255 neteisėtomis ir jas atšaukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, jog antstolė paskelbė varžytines pareiškėjo turtui, t.y. ¼ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis pareiškėjo gyvenamasis būstas. Be to, pažymėjo, jog antstolė vykdo išieškojimą dėl 339,09 EUR dydžio skolos, kai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 EUR. Minėtas butas, dėl kurio paskelbtos varžytinės, pareiškėjui priklauso bendros dalinės nuosavybės teise, tačiau naudojimosi tvarka šiuo turtu nėra nustatyta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad išieškojimas turėtų būti vykdomas ne iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o iš pareiškėjui priklausančios sandėlio dalies, nes jo vertės turėtų pakakti įsiskolinimui padengti.
Antstolė 2018-07-30 patvarkymu Nr. S1-40724 atmetė pareiškėjo skundą, nurodydama, jog pareiškėjas antstolei nepateikė jokių duomenų apie tai, kokias pajamas gauna, nei kad skolas iš skolininko gaunamų pajamų galėtų būti išieškotos per CPK 663 straipsnyje įtvirtintą terminą. Antstolė pažymėjo, jog iš pareiškėjo išieškoma ne viena skola, ne vieno išieškotojo naudai, todėl išieškomos skolos dydis viršija CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytą 2030 EUR sumą. Antstolė nurodė, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, jog CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis taikoma tik tada, kai išieškojimas vykdomas dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ar kitokias paslaugas. Kadangi antstolė nevykdo išieškojimo iš pareiškėjo dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių, CPK 663 straipsnio 3 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina. Antstolė pažymėjo ir tą aplinkybę, jog pats pareiškėjas negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo argumentas, kad minėtas butas yra vienintelis pareiškėjo gyvenamasis būstas yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės. Aplinkybė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nėra nustatyta nėra kliūtis turtą parduoti varžytinėse. Antstolė nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog išieškojimas turėtų būti vykdomas ne iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o iš pareiškėjui priklausančios sandėlio dalies, nes jo vertės turėtų pakakti įsiskolinimui padengti, kadangi pareiškėjo įsiskolinimo suma yra didesnė nei nurodo pareiškėjas, o antra, pareiškėjui priklausančio turto (žemės sklypo ir ant jo esančių buto bei sandėlio) dalys sudaro vientisą turtinį kompleksą, ir šio komplekso pardavimas skirtingiems pirkėjams neatitiktų protingumo principo. Be to, minėto sandėlio vertė yra menkavertė.
Atsiliepimas
Išieškotoja pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018-09-05 pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose prašė suinteresuotu asmeniu įtraukti ir antstolį Robertą Vasiliauską, kadangi jo vykdomas 138066,73 EUR dydžio skolos išieškojimas yra neteisėtas, kadangi pareiškėjo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, išieškotojas AS „Reverta“ yra įtrauktas į restruktūrizuojamos įmonės kreditorinį sąrašą, todėl priverstinis išieškojimas vykdymo procese iš restruktūrizuojamo juridinio asmens ir jo dalyvio turto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir CPK normas yra privalomai stabdytinas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog adresu Nemenčinės g. 24, Pakryžės k., Vilniaus raj., negyvena, kadangi ten registruota pareiškėjo restruktūrizuojama įmonė. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto lange iškaba „Parduodu“ yra ne pareiškėjo pakabinta, tačiau pareiškėjo sesers, kuriai irgi priklauso dalis minėto buto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.
CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Šios normos tikslas – apsaugoti skolininką nuo gyvenamojo būsto netekimo, kai išieškoma skola yra santykinai nedidelė, todėl, tikėtina, išieškojimas gali būti sėkmingas ir nerealizuojant skolininko gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).
Pareiškėjas nurodo, jog antstolė neturi teisės išieškoti skolos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjo skola nesiekia 2030 EUR sumos, nurodytos CPK 663 straipsnio 3 dalyje, o be to, šis butas yra vienintelis pareiškėjo turimas gyvenamasis būstas.
Antstolė 2016-11-09 turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, kartu ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0015/13/00755 I tomo 153 – 154 lapai). 2018-06-25 interneto svetainėje www.evarzytinės.lt paskelbtos antrosios varžytinės dėl pareiškėjui priklausančio areštuoto turto pardavimo (vykdomosios bylos Nr. 0015/13/00755 I tomo 98 lapas). Šios varžytinės baigėsi 2018-07-25, buvo paskelbtos neįvykusiomis (vykdomosios bylos Nr. 0015/13/00755 I tomo 105 lapas).
Susipažinus su vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/00755 esančiais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 308/1669 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 75/1000 dalis sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)(vykdomosios bylos Nr. 0015/13/00755 I tomo 181 – 182 lapai, vykdomosios bylos Nr. 0015/13/00755 II tomo 93 – 95lapai). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ gyventojų registro departamento duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o ne adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0015/13/00755 II tomo 90 lapas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, kiekvienas fizinis asmuo turi pareigą deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas šią pareigą yra įvykdęs ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas yra nurodęs antstolei procesinius dokumentus siųsti būtent deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (vykdomosios bylos 0015/13/00755 I tomo 216 lapas). Susipažinus ir su kitomis teismui pateiktomis vykdomosiomis bylomis, nustatyta, kad pareiškėjui ir anksčiau procesiniai dokumentai buvo siunčiami būtent (duomenys neskelbtini), ir ten įsitekdavo (vykdomoji byla Nr. 0015/10/03698 6 lapas, Nr. 0015/10/04177). Taigi, vykdomosiose bylose nėra pakankamų įrodymų nustatyti, jog faktinė pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas tokių įrodymų teismui taip pat nepateikė. Taip pat VĮ „Registrų centras“ išrašas apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą paneigia pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis gyvenamasis būstas priklausantis pareiškėjui. Kaip jau nustatyta aukščiau, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kadangi pareiškėjas neįrodė paminėtų aplinkybių, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neturi pagrindo nagrinėjamu atveju vadovautis CPK 663 straipsnio 3 dalies taisykle, kadangi nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini).
CPK 667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis.
Pareiškėjas nesutinka su antstolės veiksmais dar ir dėl to, jog antstolė varžytinėse siekia parduoti pareiškėjui priklausančią ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi šis butas pareiškėjui priklauso bendros dalinės nuosavybės teise su kitais buto savininkais ir šiam butui nėra nustatytas naudojimosi tvarka. Antstolė nesutiko su šiais argumentais, nurodydama, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto dalys yra nustatytos, taigi pareiškėjo turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra individualizuota.
Iš aukščiau minėto VĮ „Registrų centras“ išrašo nustatyta, kad pareiškėjui priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės dalys yra nustatytos, nėra kliūčių antstolei vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nesant nustatytos turto naudojimosi tvarkos, nėra apribojama bendraturčių teisė bendru susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), o nesusitarus – įgyvendinti šią teisę teismine tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas nurodo, jog antstolė pirmiausiai turėtų vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi šio turto vertės turėtų užtekti skoloms padengti. Antstolė nesutiko su pareiškėjo argumentu, kadangi skolininkui priklausančio turto, t.y. žemės sklypo ir ant jo esančių buto bei sandėlio dalys sudaro vientisą turtinį kompleksą, ir jį parduodant skirtingiems pirkėjams būtų pažeistas protingumo principas. Teismas iš esmės sutinka su antstolės pozicija, taip pat pažymi, jog CPK 624 straipsnyje nurodoma, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. CPK 662 straipsnio l dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2370-798/2015). CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš fizinių asmenų tvarka, t. y. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Kaip jau aukščiau nustatyta, pareiškėjas negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis deklaravęs kitą gyvenamąją vietą. Teismui nėra pateikti kitokie įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, jog antstolė pažeidė išieškojimo iš skolininko turto eilę.
CPK 703 straipsnyje nurodyta, jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti.
Sutiktina su antstolės pozicija, jog byloje nėra įrodymų, jog egzistuoja CPK 703 straipsnyje nustatyti varžytinių atšaukimo pagrindai, todėl pareiškėjo reikalavimas atšaukti varžytynes atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina jog nėra pagrindo pripažinti, jog antstolės veiksmai yra neteisėti, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.
Dėl pareiškėjo 2018-09-04 paaiškinimų.
Pareiškėjas teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose prašo byloje suinteresuotu asmeniu įtraukti ir antstolį Robertą Vasiliauską, kadangi jo vykdomas 138066,73 EUR dydžio skolos išieškojimas yra neteisėtas, kadangi pareiškėjo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, išieškotojas AS „Reverta“ yra įtrauktas į restruktūrizuojamos įmonės kreditorinį sąrašą, todėl priverstinis išieškojimas vykdymo procese iš restruktūrizuojamo juridinio asmens ir jo dalyvio turto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir CPK normas yra privalomai stabdytinas. Pareiškėjas siekdamas apskųsti antstolio Roberto Vasiliausko galimai neteisėtus veiksmus, skundą dėl antstolio veiksmų pirmiausia turėtų teikti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka pačiam antstoliui Robertui Vasiliauskui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.