Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-2436-429/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
2-2436-429/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25574-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Pareiškėjas
L. V.
Suinteresuotas asmuo
K. G., A. G., N. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2436-429/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25574-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.19:;3.2.6
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m.vasario 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, nedalyvaujant pareiškėjai L. V., dalyvaujant jos atstovei adv. Zitai Ragauskaitei ir suinteresuotiems asmenims K. G., A. G., N. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims suinteresuotiems asmenims K. G., A. G., N. G. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. V. prašo palikimo priėmimo tikslu atnaujinti terminą priimti palikimą, likusį po V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškime bei jos atstovė advokatė teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis V. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis buvo ne vieną kartą teistas už nusikaltimus, laisvėje išbūdavo trumpą laiką, todėl metams bėgant artimi ryšiai nutrūko. Mirė jis įkalinimo įstaigoje, apie jo mirtį pranešimo negavo, todėl net nežino, kur jis yra palaidotas. Paveldėjimo byla po jo mirties nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) mirė S. M. a.k. (duomenys neskelbtini). Visi jos vaikai L. V., broliai V. G. ir V. M. po motinos mirties kreipėsi į 15- ąjį notarų biurą paveldėti motinos turto.

Ji gavusi paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir savo nuosavybę įregistravusi VĮ Registrų centre. Susiruošus padovanoti giminaitei R. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad jos broliai savo nuosavybės teisių į motinos turtą nėra įregistravę. Brolis V. M. šeimos neturėjo, vaikų nesulaukė. Todėl kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti po jo mirties, nes esanti ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė. Brolis V. G. miręs (duomenys neskelbtini), jo įstatyminiai įpėdiniai yra sutuoktinė N. G., gimusi (duomenys neskelbtini) bei sūnus K. G. , gimęs (duomenys neskelbtini) ir A. G. , (duomenys neskelbtini). Po brolio V. M. mirties ji nesikreipusi paveldėti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, nes apie V. M. mirtį sužinojusi iš notarės, gavus Gyventojų Registro tarnybos pažymą 2014-03-28. Tai, kad brolis V. M. kreipėsi į notarų biurą paveldėti mirusios motinos S. M. turto, patvirtina 15-ojo notarų biuro liudijimas, išduotas 2010-09-28, reg. Nr. 2-2460. Kad V. M. po motinos S. M. mirties paveldėto turto neįregistravo savo vardu, patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad turto nuosavybė įregistruota mirusios S. M. vardu.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys K. G. , A. G. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo N. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta CPK 123str.1d. tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos.

Liudytoja R. G. duotais parodymais patvirtino, kad jos teta pareiškėja L. V. ( jos tėtis M. G. ir pareiškėja yra brolis ir sesuo) apie brolio V. M. mirtį sužinojusi tik 2014-03-28, kai nuvykusi pas notarę sužinojusi apie brolio V. M. mirtį. Tada notarė iš Gyventojų registro tarnybos ištraukė pažymą, iš kurios jai tapo aišku, kad brolis yra miręs. Kur mirė, ji nežinanti, nes laidotuvėse nedalyvavusi. Jis ilgą laiką atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Lietuvos Respublik?s CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-09-28 notariniame liudijime reg. Nr. 2760, patvirtintame Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės Z. V. , nurodyta, kad po pil. S. M. , mirusios (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) mirties , palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis sūnus V. M. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bei kiti įpėdiniai dukra L. V. ir sūnus V. G. (b.l.5). S. M. nuosavybės teise įgijo tik 2014-12-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimo Nr. 7S-404 pagrindu ir jos vardu įregistruotas 2/3 dalis žemės sklypo- 0,1500ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.6).

S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Jos sutuoktinis M. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.16). Jos sūnus V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.16). S. M. turėjo 3 vaikus: pareiškėją L. V., V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.10, jo sutuoktinė N. G. yra įtraukta šioje byloje suinteresuotu asmeniu), M. G., kurio duktė šioje byloje R. G. apklausta liudytoja ir V. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad pareiškėja, būdama senyvo amžiaus, nepalaikydama glaudžių ryšių su broliu V. M., galimai praleido terminą dėl to, kad nežinojo, jog jos brolis V. M. miręs. Terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo, mirus broliui V. M. praleistas – virš metų laiko. S. M.- pareiškėjos motinai nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos tik 2014-12-31, todėl tiek pareiškėjos, tiek jos brolio M. G. sąžiningumas dėl kreipimosi palikimui priimti byloje nepaneigtas (CPK 178, 185 str.). Be to, trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo į notarą paprastai laikomas pakankamu, o pareiškėja, būdama vyresnio amžiaus - 70 metų nebuvo pakankamai supratinga, atidi ir rūpestinga greitai tvarkytis paveldėjimo klausimus. Pareiškėjos argumentai dėl termino praleidimo yra pagrįsti, juos duotais parodymais patvirtino liudytoja R. G., nes praleistas terminas ypač užsitęsė dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių: o nuo sužinojimo apie brolio V. M. mirtį 2014-03-28 nuvykus pas notarę, todėl pripažintina, kad, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimams, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui po brolio mirties priimti. Be to, būtina išlaikyti pareiškėjo veiksmų ir palikimą priėmusių įpėdinių teisėtų interesų pusiausvyrą, kuriam suinteresuoti asmenys šioje byloje neprieštarauja, ką patvirtino duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Nors nagrinėjamu atveju žemės sklypo, kaip paveldimo turto, palikimo atsiradimo metu nebuvo, tačiau paveldimą turtą sudarė turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą, kuri tapo palikimo dalimi ir gali būti paveldima bendra tvarka. Kadangi pareiškėjai buvo žinoma apie nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą, nuosavybės teisės nebuvo atkurtos po pareiškėjos motinos S. M. mirties, o V. M. mirė - (duomenys neskelbtini), pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys gali būti laikomos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nut. civ. byloje Nr. 3K-3-319-695/2015, nut. civ. byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos atstovės advokatės bei suinteresuotų asmenų duotus paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių bei pateisinančių priežasčių, todėl remiantis teisingumo, protingumo sąžiningumo principais, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai L. V. palikimui po V. M. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priimti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas ( CK 5.57 str. 1 d., CPK 185 str.,177str.,178str.).

Iš pareiškėjos valstybei priteistina 4,38EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo L. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. V. terminą palikimui priimti po V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos L. V. a. k. (duomenys neskelbtini), 4,38 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Jegorovienė