Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Įmonių administravimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-165-925/2018 dėl V. K. ir P. K. bankroto bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys UAB „Konekesko Lietuva“, G. B., antstolė R. G., antstolis R. S., G. B., UAB „Rhenus svoris“, UAB „Gamega“, M. B., L. B., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis M. L., UAB „Ustukių malūnas“, antstolė G. A., K. K., R. M., K. N., P. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. rugsėjo 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjams V. K. ir P. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, kuri 2017 spalio 3 d. teismo nutartimi buvo atstatydinta ir bankroto administratore paskirta MB „Įmonių administravimas“. Kartu 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo nutartimi V. K. ir P. K. buvo nustatytas keturių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui terminas, kuris 2018 m. sausio 18 d. teismo nutartimi pratęstas iki 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. kovo 6 d. teisėjos rezoliucija pratęstas dar kartą iki 2018 m. kovo 30 d. Iš bylos duomenų matyti, kad nustatytu terminu bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas teismui nepateiktas tvirtinti, nepateikimo priežastys skundžiamos nutarties priėmimo dienai teismui nebuvo žinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė V. K. ir P. K. bankroto bylą. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjai V. K. ir P. K. nevykdė bankroto įstatymu nustatytų pareigų, nes laiku nepateikė bankroto administratoriui tinkamo fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto. 2018 m. vasario 23 d. sušauktas bankrutuojančių P. K. ir V. K. kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo numatytas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas, neįvyko, nesant kvorumo nutarimai priimti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas buvo tenkinęs bankroto administratorės prašymus ir pratęsęs terminą fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektui pateikti bei sušaukti naują kreditorių susirinkimą dėl pritarimo mokumo atkūrimo plano projektui. Skundžiamos nutarties priėmimo dienai teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie naujo kreditorių susirinkimo rezultatus. Iš byloje esančios informacijos teismas padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog kreditorių susitarimas dėl mokumo atkūrimo plano projekto sąlygų yra ar gali būti pasiektas, nes nėra duomenų, jog pareiškėjų kreditorius K. K., kurio reikalavimai sudaro 59,68 procentus visos įsipareigojimų sumos, yra tinkamai informuotas apie kreditorių susirinkimą ir galėtų balsuoti.Taigi įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas sprendė, kad nenustatyta sąlygų, kurios sudarytų pagrindą svarstyti pareiškėjų bankroto proceso tęsimą, dėl ko yra pagrindas, vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. K. ir P. K. bankroto bylą nutraukti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja bankroto administratorė MB „Įmonių administravimas“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, priimti jos 2018 m. balandžio 16 d. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir paskirti jį nagrinėti pirmos instancijos teismui.Nurodo, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas įvyko 2018 m. kovo 30 d., todėl protokolas teismui turėjo būti pateiktas iki 2018 m. balandžio 12 d. Jis teismui buvo pateiktas 2018 m. balandžio 16 d., t. y. praėjus 2 darbo dienoms po nustatyto termino jam pateikti pasibaigimo. Todėl mano, kad terminas buvo praleistas nežymiai.Terminas buvo praleistas dėl bankrutuojančių asmenų bankroto byloje pasikeitusio bankroto administratorės įgalioto asmens, kuriam perėmus didelį kiekį bylų priteikė pakankamai daug laiko išsamiai susipažinti ir paruošti reikiamus dokumentus bei pateikti juos teismui. Pirmosios instancijos teismas buvo informuotas apie susidariusią neeilinę situaciją ir apie tai, kad kreditorių susirinkime nesusirenka kvorumas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, nes didžiausią finansinį reikalavimą turintis kreditorius nebalsuoja susirinkime, nors apie susirinkimą ir bankroto bylą jis yra informuotas, o susirinkimuose dalyvaujančių kreditorių finansinių reikalavimų suma buvo per maža nutarimams priimti. Papildomai atskirajame skunde pabrėžiama, kad šis termino praleidimas bankrutuojantiems asmenims turi didelę reikšmę, kadangi nutraukus bankroto bylą bus atnaujinti vykdymo procesai, bankrutuojantys asmenys, nors ir pripažinti sąžiningais (iškeliant jiems bankroto bylą), neteks galimybės atkurti savo mokumo ir grįžti į aktyvią ekonominę veiklą FABĮ nustatyta tvarka.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir fizinių asmenų P. K. ir V. K. bankroto byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad pareiškėjai nevykdė bankroto įstatymu nustatytų pareigų, nes laiku nepateikė bankroto administratoriui tinkamo fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto, o byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog mažai tikėtina, kad kreditorių susitarimas dėl mokumo atkūrimo plano projekto sąlygų gali būti pasiektas. Atskiruoju skundu pareiškėja tvirtina, jog mokumo atkūrimo plano ir protokolo pavėluotas pateikimas buvo sąlygotas bankroto administratorės įgalioto asmens pasikeitimo, kvorumo kreditorių susirinkimuose nebuvimo dėl užsienyje gyvenančio pagrindinio kreditoriaus, o tik dėl procedūrinio termino mokumo atkūrimo planui pateikti praleidimo fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimas padarytų neproporcingos žalos jų interesams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius duomenis, kreditorių susirinkimų metu gautus rezultatus, o taip pat atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą yra formaliai teisinga, tačiau ją priėmusiam teismui tuo metu nebuvo žinoma visa šio klausimo sprendimui reikšminga informacija, dėl ko ši skundžiama nutartis yra naikinama ir fizinių asmenų bankroto byla perduodama pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjams V. K. ir P. K. iškėlė bankroto byla, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, kuris 2017 m. spalio 3 d. teismo nutartimi atstatydinta ir bankroto administratore paskirta MB „Įmonių administravimas“. 2017 m. rugsėjo 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi bankrutuojantiems fiziniams asmenims buvo nustatytas keturių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui terminas, kuris teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. kovo 6 d. pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija pratęstas dar kartą iki 2018 m. kovo 30 d., tačiau planas iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos teismui pateiktas nebuvo. Pagal šiuo metu galiojantį fizinių asmenų bankroto proceso teisinį reguliavimą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą prasideda antroji fizinio asmens bankroto proceso stadija – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas. Ši stadija susideda iš dviejų etapų: 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas). Iškėlus bankroto bylą, skolininkas turi pareigą parengti nemokumo plano projektą ir jį pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui. Ši bankroto procedūros dalis yra neteisminė. Tik kreditoriams pritarus plano projektui arba tam tikrais atvejais nepritarus ne tik pirmame, bet ir pakartotiniame susirinkime, skolininkas gali kreiptis į teismą, kad šis patvirtintų mokumo atkūrimo plano projektą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).Remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 punktu, bankroto byla yra nutraukiama tuo atveju, kai teismui laiku nepateikiamas tvirtinti plano projektas. Pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalį plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Taigi maksimalus terminas nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki plano pateikimo termino – 5 mėnesiai. Kita vertus, FABĮ nenumato, kiek kartų teismas gali pratęsti terminą mokumo atkūrimo plano pateikimui, o teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai šis terminas yra praleidžiamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl plano patvirtinimo, turėtų nuosekliai išaiškinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimui nebuvo teikiamas plano projektas; ar bankroto bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pateisinamų priežasčių, nes nustatytais terminais plano nepateikimas teismui tvirtinti sudaro teisinį pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Taigi visais atvejais, vertinant praleistą terminą mokumo plano projektui pateikti, būtina atsižvelgti į praleisto termino trukmę, aplinkybes, kodėl praleistas terminas, pareiškėjo procesinį elgesį, taip pat įvertinti kreditorių (ne)pritarimą plano projektui.Nagrinėjamu atveju byloje esantys bei „Liteko“ sistemoje esantys duomenys rodo, kad mokumo atkūrimo planas pirmosios instancijos teismui išties laiku pateiktas tvirtinti nebuvo, o bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turėjo pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų. Tačiau, kaip nurodo apeliantė savo skunde, bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano projektas buvo parengtas dar 2018 m. sausio mėnesį, o 2018 m. vasario 23 d. bei 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkime balsavę kreditoriai, nors ir nesudarė kvorumo, tačiau pritarė bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano projektui. Tai leidžia pagrįstai vertinti, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys iš esmės vykdė savo pareigas FABĮ nuostatų, susijusių su mokumo plano atkūrimo parengimo ir teikimo tvirtinti, apimtyje. Duomenų apie 2018 m. kovo 30 d. vykusį bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkimą skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas neturėjo, dėl ko neturėjo pagrindo vertinti, jog per pratęstą mokumo atkūrimo plano patvirtinimo laikotarpį buvo siekiama įvykdyti įstatymo reikalavimus, o 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimas vyko dar nepasibaigus teismo nustatytam mokumo atkūrimo plano patvirtinimo terminui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą buvo priimta tinkamai įvertinus procesinės teisės nuostatas, tačiau neturint visų reikšmingų duomenų, leidžiančių spręsti dėl bankrutuojančių fizinių asmenų sąžiningumo siekiant patvirtinti mokumo atkūrimo planą bei kvorumo nesudarančių kreditorių balsavimo. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis, jog bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto byloje yra susiklosčiusi netipinė situacija dėl nuolatos nesusidarančio kvorumo kreditorių susirinkimuose, kas trukdė savalaikiai nuspręsti dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Pagal bylos duomenis, didžiausią finansinį reikalavimą turintis kreditorius yra garbaus amžiaus ir gyvena užsienyje, nebalsuoja susirinkimuose, nors buvo informuotas apie bankroto bylą. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išties yra nuo bankrutuojančių asmenų valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai apsunkina operatyvią bankroto bylos eigą bei greitą sprendimų priėmimą. Reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat nekonstatavo bankrutuojančių fizinių asmenų nesąžiningumo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018). Be to, nors bankroto administratorės vidiniai/organizaciniai pasikeitimai negali būti pripažinti pakankamu pagrindu pateisinti mokumo atkūrimo plano nepateikimą teismui, tačiau ši aplinkybė liudija, kad planas teismui nustatytu terminu buvo nepateiktas ne dėl bankrutuojančių fizinių asmenų nesąžiningumo ar piktybiško neveikimo nevykdant FABĮ nustatytų pareigų. Pažymėtina ir tai, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra skirtas operatyviai bankroto proceso eigai užtikrinti, o ne pareiškėjui bausti, todėl formalus šios įstatymo nuostatos taikymas neatitinka FABĮ tikslų. Pasisakytina, kad FABĮ tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Nors konkrečiu atveju pirmosios instancijos nutartis yra formaliai teisinga, tačiau siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso stadiją bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei tęsti bankroto procesą. Nutraukus bylą, pareiškėjas vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau visa procedūra prasidėtų iš naujo. Tuo tarpu tęsiant bankroto procesą operatyviau ir su mažesnėmis sąnaudomis bus pasiektas fizinio asmens bankroto proceso tikslas, užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas bei pusiausvyra tarp pareiškėjo ir kreditorių interesų.Įvertinęs virš išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai vertino faktines aplinkybes, tačiau neturėjo visų reikšmingų duomenų, leidžiančių priimti teisingą sprendimą, dėl ko buvo netinkamai pritaikytos FABĮ nuostatos, reglamentuojančios fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 185 straipsnis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė naujus įrodymus – mokumo atkūrimo plano kopiją, išvadą dėl mokumo plano atkūrimo, kreditorių balsavimo biuletenių kopijas, kreditorių susirinkimo protokolo kopiją ir kitus duomenis, kuriais grindžia dalį atskirojo skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, buvo pateikti byloje pateikiant prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir iš esmės nėra nežinomi byloje dalyvaujantiems asmenims, o jų priėmimas taip pat neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-165-925/2018 ir perduoti fizinių asmenų V. K. ir P. K. bankroto bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.