Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2015 m. gegužės 28 d. 18.20 val. N. G. gatvėje, P., vairuodama atbuline eiga A. B. priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. R.. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis sparnas ir tuo V. R. padaryta 696,27 Eur turtinė žala. V. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešusi apie padarytą eismo įvykį policijai, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Taip pat skunde nurodoma, kad jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog ji yra kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo, apeliantė prašo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti paskirtą baudą bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones, ar šį terminą sutrumpinti. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis panašaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylose ir nepagrįstai neteikė ATPK 30¹ str. nuostatų. Jos padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, padaryti apgadinimai nėra žymūs, žmonės nenukentėjo. Be to, pasišalinimas iš eismo įvykio nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Jos šeimos turtinė padėtis yra sunki.

V. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo nekyla. Apeliantė ginčija ir nesutinka dėl kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasi išvengti atsakomybės, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.

Byloje nustatyta, kad V. D. vairuodama transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį ir apgadino. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors apeliantė savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. neigia, tačiau jos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.

Apeliaciniame skunde keliama versija, kad kontakto tarp automobilių V. D. galėjo nepajusti dėl didelio triukšmo aplinkui, automobilio viduje grojusios muzikos bei dėl automobilyje buvusio aktyvaus mažamečio vaiko, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs automobilio Opel Astra apgadinimų mastą, tokį apeliantės aiškinimą vertina kaip jos gynybinę poziciją ir atmeta kaip nepagrįsta. Pagal automobilio Opel Astra apgadinimų pobūdį, kontaktas nebuvo itin didelis, tačiau net ir darant prielaidą, kad garsas buvo pernelyg mažas, kad jį išgirsti sėdint automobilyje, bet nepajausti kontakto neįmanoma. Automobilio apgadinimai, vertinant juos vertybiniu aspektu, nėra žymūs, tačiau vertinant nustatytus automobilio apgadinimus buvusio kontakto pajautimo atžvilgiu - jie yra žymūs, ryškūs ir, todėl teismas sprendžia, kad tokio kontakto nejausti apeliantė negalėjo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad V. D., žinodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdama, kad įvyko eismo įvykis, ir su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, žinodama, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad apeliantės veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalis, reglamentuodama baudos skyrimą, nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą V. D., atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė, jog jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad ji dėl padaryto pažeidimo pergyvena ir gailis, ką pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir paskyrė jai minimalias sankcijoje numatytas baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taip pat minimaliai sankcijoje numatytam laikotarpiui - trejiems metams. Tačiau apeliantės netenkina tokia nuobauda ir ji prašo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką ir paskyrė teisingą bei adekvačią padarytiems pažeidimams nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios galėtų lemti švelnesnės bausmės taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.