Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2393-748/2016 pagal ieškovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškinį atsakovui V. P., kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 3889,88 Eur (13 431 Lt) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas V. P. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovui dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai. Ieškovas Daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), t.y. name, kuriame atsakovas turi butą, teikia daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas nemoka (arba moka retai ir nereguliariai ) ieškovui mokėtinų mokesčių, dėl ko susidarė 3889,88 Eur (13 431 Lt) skola. Už šildymo paslaugas atsakovas bendrijai privalo mokėti nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, nes iki to momento už šildymo paslaugų teikimą nebuvo atsakinga ieškovė.

2. A. V. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nesutinka su prašoma priteisti suma. Atsakovas buvo prieš bendrijos įkūrimą, nėra jos narys, dėl ko tarp jo ir bendrijos turėjo būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Pagal CK 4.83 str. 4 d. buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Sutinka mokėti kaupiamojo fondo dalį, jei bus įrodytas šių išlaidų pagrįstumas. Skolą už bendrą elektrą yra sumokėjęs. Atsakovas nėra bendrijos narys, todėl neturi mokėti atlyginimų bendrijos nariams, mokesčių Sodrai, banko mokesčių, už laiptinės duris, dujinę katilinę. Nuo 2011-11 iki 2012-11 mokesčiai už šildymą buvo mokamos UAB „Šilumininkas“, todėl nėra aišku kodėl mokesčių už šildymą už minėtą laikotarpį reikalauja bendrija. Katilinėje neįrengti skaitikliai. Eksploatacinės ir kitos išlaidos turi būti įtrauktos į šilumos kainą. Kad sutaupyti išlaidas buto šildymui, atsakovas atjungė nuo šildymo sistemos vieną nenaudojamą kambarį, virtuvę, bet sąskaitos už šildymą pateikiamos už visą plotą. Todėl mokesčius atsakovas turėjo perskaičiuoti pats. Nėra sudarytos sutartys dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo. Be to, yra padengęs skolą už šildymą ir karštą vandenį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. P. ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 3183,78 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3183,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 605,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Valstybei iš ieškovės priteisė 47,25 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

4. Teismas nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą atlieka 2009-06-25 įsteigta Daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (Bendrija). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 64,64 kv. m. bendro ploto, nuo 1992-05-11 priklauso atsakovui V. P.. Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos uždaviniai yra nurodyti Bendrijos įstatų 2.2 punkte - vykdyti bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą ir eksploatavimą, remontą, renovaciją, priskirto žemės sklypo tvarkymą, bendrus mokėjimo įpareigojimus, ginti ir saugoti kitas bendras teises ir interesus.

Bendrijos įstatų 8 punkte išdėstyta, kad tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įmokų nustatymas ir mokėjimas vykdomas DNSB įstatyme nustatyta tvarka. Iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-10-29 posėdžio protokolo Nr. 09/10-29-01 matyti, kad priimti nutarimai: nutraukti sutartį su UAB „Unifeksas“; atlikti stogo kapitalinį remontą; sumontuoti automatinį nuorintoją ant šiluminių vamzdynų; 200 Lt mokėti už namo teritorijos valymą; statyti cirkuliacinį siurblį šilumos mazge; rekonstruoti butą Nr.1; nustatyti įsiskolinimo limitą 3 mėn.; mokesčius skaičiuoti nuo buto kvadratūros; kaupiamojo fondo mokesčio dydį nustatyti: ne šildymo sezono metu - 50 centų už 1 kv.m, šildymo sezono metu – 25 centus už 1 kv.m; kaupiamojo fondo įsiskolinimą iki Bendrijos įsteigimo pervesti į Bendrijos sąskaitą; nustatyti atlyginimų dydžius: pirmininkui - 750 Lt, buhalterei -200 Lt, valytojai - 200 Lt (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 136-139). Bendrijos 2010-12-09 susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkime priimtas nutarimas mokėti atlyginimus: buhalterei - 200 L; laikinai einančiam pirmininko pareigas – 700 Lt; išrinkti laiptinių atstovai; nutarta už trečios laiptinės santechnikos mazgo darbus mokėti 2500 Lt, pirkti ir keisti laiptinių radiatorius ir ventilius; kaupiamojo fondo mokesčio dydis nustatytas 25 cnt už 1 kv.m šildymo sezono metu; nutarta sutvarkyti ir įstiklinti laiptinių langus; nuspręsta, kad laiptinių duris gyventojai keičiasi savo lėšomis pagal poreikį, laiptines tvarko gyventojai savo nuožiūra; nutarta įrengti laiptinėse ir vestibiuliuose apšvietimą „nuo judesio“, pakeisti laidus; svarstyta dėl „gyvatukų“ žemos temperatūros kreiptis į UAB „Unifeksas“; aptarta pirmininko pateikta informacija apie panaudotas lėšas, nutarta, kad į bendrijos sąskaitą turi būti grąžinta 6278 Lt, kadangi nėra pateisinančių dokumentų (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 140-141). Bendrijos 2011-10-11 narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo nutarta sudaryti katilinės nuomos sutartį su savininke A. P. ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sutartį su UAB „Litesko“ filialu „Marijampolės šiluma“ (Bylos apyrašas t.1, b.l. 142). Ieškovo pateikta Šilumnešio ir šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis Nr. 433 patvirtina, kad 2011-11-09 UAB „Šilumininkas“ susitarė su DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kad tieks šilumą ir apskaičiuos mokesčius. Pasirašant sutartį užfiksuoti vartotojo įrenginių pirminiai skaitliuko parodymai (DOK 4439, 19-21 lapai). DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-29 susirinkime svarstyta dėl naujos katilinės įrengimo ir priimti nutarimai: prašyti Kauno miesto savivaldybės dalinai kompensuoti alternatyvaus šilumos šaltinio įsirengimo išlaidas; gyventojų apsisprendimo klausti kiekvieno atskirai, užpildant susirinkimo protokolo Nr. 12/03/29 priedą Nr.2; naujos katilinės statybai rinkti lėšas proporcingai buto kvadratūrai, patvirtinus katilinės įrengimo projektą (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 144-145). Priede Nr. 2 prie susirinkimo protokolo Nr. 12/03/29 pažymėta, kad tai yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų, sutinkančių, kad katilinė reikalinga tiekti šilumos energiją gyvenamajam namui adresu: (duomenys neskelbtini), būtų statoma savomis lėšomis, parašai; 24 eilutėje yra įrašas: buto Nr. (duomenys neskelbtini), buto atstovo vardas ir pavardė V. P. ir parašas (Bylos apyrašas t.1, b.l. 146).

2012-04-02 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su UAB „Kauno vandenys dėl vandens tiekimo, nuotekų nuvedimo ir valymo, kurios pagrindu Bendrija tapo abonentu, įrengtas vandens skaitiklis, užfiksuoti pirminiai jo parodymai, nustatytos geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, vandens tiekimo ir vartojimo ribos atsiskaitymui (DOK 4440 9-11 lapai). DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos dujos Kauno filialas 2012-08-01 sudarė sutartį Nr. PR2012-129 dėl dujų skirstymo sistemos iki pastato (duomenys neskelbtini) pastatymo, dujų apskaitos sistemos įrengimo ir prijungimo prie Dujų įmonės sistemos (DOK 4439 22 lapas, DOK 4440 1-8 lapai). 2014-01-31 PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad pirkėjo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ skola už gamtines dujas buvo 13997,75 Lt (DOK 4440 21 lapas). Rangos sutartis 2012-09-25 Nr.RDK-12.03 patvirtina, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakovu, o UAB „Melvilus“ – rangovu dėl vandens šildymo katilinės pastatymo, bendra sutarties suma 122899,70 Lt (DOK 4439 , 6-8 lapai). 2012-10-09 Bendrijos susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo išklausyta pirmininko informacija apie panaudotas lėšas katilinės statybai, surinktas kaupiamąsias lėšas, gyventojų įsiskolinimą ir priimtas nutarimas 2012m. lapkričio mėn. pradėti skaičiuoti 0,03 proc. delspinigius; svarstyta apmokėjimo už šilumą metodika, kad šilumos kainą sudarys sudegintų dujų, elektros ir eksploatacinių išlaidų suma; nutarta kaupti lėšas katilinės įrenginių remontui kai pasibaigs katilų priežiūros garantinis terminas; nutarta kreiptis į ekspertus dėl buto Nr. 1 šildomų grindų įrengimo (Bylos apyrašas t.1, b.l. 143). Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2012-11-02, 2012-11-05, 2012-11-21 energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos patvirtina, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ katilinė atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojama pagal paskirtį (DOK 4439, 3-5 lapai). UAB „Melvilus“ pateikė pirkėjui DNSB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-12-28 dėl 95000 Lt sumokėjimo ir 2013-05-07 dėl 27899,70 Lt sumokėjimo už atliktus darbus pagal sutartį Nr. RDK-12.03 (DOK 4439, 9-10 lapai). Dėl automatizuotos dujinės katilinės nuolatinės techninės priežiūros ir technologinio valdymo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2012-11-06 sutartį Nr. SD-27 su UAB „SD servisas“ (DPK 4440 12-14 lapai). Iš 2014-01-31 PVM sąskaitos faktūros matyti, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ už vieną mėnesį turi mokėti techniniam katilinės prižiūrėtojui 544,50 Lt (DOK 440, 22 lapas). Teismui nėra pateikta duomenų, kad Bendrijos susirinkimų nutarimai buvo apskųsti ir pripažinti negaliojančiais teismine tvarka, todėl jie yra galiojantys ir privalomi vykdyti ne tik Bendrijos nariams, bet ir visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams.

Ieškovas pateikė teismui pažymą apie atsakovui priskaičiuotus ir nesumokėtus mokesčius už paslaugas nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn., iš kurios matyti, kad atsakovui yra priskaičiuotos tokių mokesčių skolos: „Kaupiamasis fondas“, „Elektra“, „Atlyginimai+Sodra“, „Statistika“, „Mokestis už duris“, „Šildymas“, delspinigiai, „Panemunės butų skola“, „Mokestis už katilinę“, viso skola (nesumokėta mokesčių dalis) sudaro 13431 Lt. Atsakovas sumokėdavo ne visus priskaičiuotus mokesčius. Atsakovas savo nuožiūra perskaičiuodavo Bendrijos jam pateiktas sąskaitas. Nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. atsakovas Bendrijai yra sumokėjęs: 2011 m. lapkričio mėn. – 218,45 Lt, 2012 m. sausio mėn. - 148,66 Lt, 2012 m. balandžio mėn. - 241,90 Lt, 2012m. gegužės mėn. - 332,37 Lt, 2012 m. liepos mėn. - 304,77 Lt, 2013m. kovo mėn. - 314,34 Lt, 2013m. gruodžio mėn. - 446,46 Lt, 2014m. sausio mėn. - 195,82 Lt, 2014 m. vasario mėn. - 168,96 Lt, 2014m. kovo mėn. – 115,60 Lt, 2014 m. balandžio mėn. – 140,72 Lt, 2014 m. birželio mėn. – 83,76 Lt, 2014 m. liepos mėn. – 70,69 Lt (CBP-7451 6 priedas).

5. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo mokesčio į kaupiamąjį fondą skolą, susidariusią nuo 2009m. liepos mėn. iki 2009 m. spalio mėn., kuri sudaro 1503,34 Lt (435,40 Eur). Atsakovo prievolė mokėti Bendrijos nustatytą mokestį yra nustatyta CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, 4.83 straipsnio 4 dalyje, DNSB įstatymo 21 straipsnio 3dalies 2 ir 3 punktuose.

6. Teismas nustatė, kad 2009-10-29 ir 2010-12-09 Bendrijos susirinkimai nustatė mokesčio dydį šildymo sezono metu 0,50 ct už 1 kv. m ir ne šildymo sezono metu 0,25 ct už 1 kv.m., todėl mokestis buvo skaičiuojamas teisingai (64,64 kv. m. x 0,50 / 64,64 kv. m x 0,25). Teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovo mokėti Bendrijos susirinkimo nustatytą mokestį kaupiamajam fondui nuo 2009 m. spalio mėn. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad ieškovės paskaičiuota susidariusi mokesčio skola nuo 2009m. liepos mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. - po 32, 32 Lt, iš viso 96,96 Lt (28,08 Eur) nepriteistina, nes yra reikalaujama nepagrįstai.

7. Skolą už bendrą elektrą prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Ieškovas nurodė, kad bendrai sunaudotos elektros energijos mokestis yra išdalinamas butams pagal buto kvadratūrą. Atsakovas neginčijo priskaičiuotų sumų dydžio. Nurodė, kad skolą 101,49 Lt už elektrą yra sumokėjęs 2014-07-28 ir 2015-05-15, tačiau įrodymų apie skolos už elektrą sumokėjimą teismui nepateikė. Teismas nustatė, kad bendrija yra įrengusi atskirą bendrai naudojamos elektros energijos apskaitos sistemą. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovas pateikė neteisingus duomenis apie atsakovui priskaičiuotas sumas už bendrą elektrą. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovo mokėti mokestį už bendrą elektrą. Nurodė, kad pažymoje yra nurodytos atsakovo sumokėtos sumos Bendrijai, tačiau nėra išskirti atskiri mokesčiai, todėl atsakovo sumokėti mokesčiai įvertinami tik bendroje įsiskolinimo sumoje.

8. Ieškiniu prašoma priteisti 21807,71 Lt (6315,95 Eur) skolą darbuotojų atlyginimas ir socialinio draudimo mokesčiams mokėti, kuri paskaičiuota nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn.

Kadangi Bendrijos susirinkimas nusprendė mokėti nustatyto dydžio atlyginimus samdomiems darbuotojams (2009-10-29 Bendrijos susirinkimas, 2010-12-09 Bendrijos susirinkimas), tai atsakovas turi prievolę mokėti atitinkamą šio mokesčio dalį, proporcingai paskaičiuotą pagal jam priklausančią nuosavybės dalį. Teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovo mokėti mokestį, paskaičiuotą dėl išlaidų darbuotojų atlyginimams ir jų socialiniam draudimui, už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn., t.y. kai buvo priimtas Bendrijos atitinkamas sprendimas. Atsižvelgiant į tai teismas nepriteisė šio mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2009m. liepos mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn., iš viso 58,29 Lt (16,88 Eur).

9. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 95,93 Lt (27,78 Eur) skolos už mokestį „Statistika“ už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad šis mokestis paskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai. Nurodė, kad teismui nepateikta įrodymų, kokiu pagrindu yra nustatytas mokestis ir kokiu pagrindu yra skaičiuojama skola atsakovui. Iš Bendrijos susirinkimų protokolų matyti, kad toks mokestis „Statistika“ nebuvo nustatytas ir nebuvo nuspręsta 1,5 proc. dydžio prieš tai buvusio mėnesio priskaičiuotų mokesčių sumos skaičiuoti kaip atskirą mokestį už bankines operacijas. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, kad mokestis nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

10. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 200 Lt skolos už duris, paskaičiuotos 2011 m. sausio mėn., priteisimo. 2010-12-09 Bendrijos narių susirinkime buvo nutarta, kad laiptinių duris gyventojai keičiasi savo lėšomis pagal poreikį. Tokio pobūdžio nutarimas nelaikytinas Bendrijos sprendimu daryti konkrečias išlaidas bendram turtui išlaikyti ar remontuoti - keisti duris. Duomenų, kad atsakovas davė sutikimą keisti duris laiptinės gyventojų sprendimo priėmimo metu, nepateikta (CK 4.83 str. 4 d.). Taip pat nėra pateikta įrodymų, jog keisti duris buvo būtina dėl to, kad jos neatitiko statinio reikalavimų.

11. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 982,89 Lt skolą, susidariusią iki įkuriant Bendriją, paskaičiuotą ankstesniojo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“. Teismas sprendė, kad šis reikalavimas tenkintas. Teismas nurodė, kad ieškovė, perėmusi ankstesniojo administratoriaus teises ir pareigas, įgijo teisę reikalauti atsakovo nesumokėtų mokesčių, pagrįstai ir teisėtai paskaičiuotų iki Bendrijos įsteigimo. Bendrija įregistruota 2009-06-25. Išrašas iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ žurnalo Nr.9 „Kaupiamosios lėšos iš butų ūkio“ patvirtina, kad atsakovo skola buvo perduota ieškovei: 12-oje eilutėje 2009-08-01 yra apskaitoma (duomenys neskelbtini)-to buto skola 982,89 Lt, skolininku nurodytas V. P. (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 150). Tuo tarpu atsakovo ginčas su UAB „Panemunės butų ūkis“ buvo nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3885-752/2011, tačiau 2011-09-15 nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu. Ieškinį palikus nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

12. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 3490,56 Lt (1010,94 Eur) skolą už katilinę, kurią sudaro 2585,60 Lt skola, paskaičiuota 2012m. birželio mėn., ir 452,48 Lt skola, paskaičiuota 2014m. liepos mėn. Bendrija įgyvendino butų ir kitų patalpų savininkų apsisprendimą įsirengti katilinę nuosavomis lėšomis, tam sudarė atitinkamas sutartis. 2012-03-29 susirinkime buvo nutarta dėl katilinės statybos klausti kiekvieno gyventojo apsisprendimo atskirai, užpildant priedą Nr.2. Kaip matyti iš priedo Nr. 2, 24 eilutėje yra atsakovo parašas po tekstu, kad tai parašai gyventojų, sutinkančių, kad katilinė reikalinga tiekti šilumos energiją gyvenamajam namui adresu: (duomenys neskelbtini), būtų statoma savomis lėšomis. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis buvo apgautas pasirašant Priede Nr. 2. Baigus katilinės statybą, ji kompetentingų institucijų buvo patikrinta ir nurodyta, kad gali būti naudojama pagal paskirtį. Atlikus katilinės statybą, buvo pateiktos sąskaitos už darbus. Kadangi atsakovas pasirašytinai sutiko kartu su kitais namo bendraturčiais statyti savo lėšomis naują katilinę, todėl jis negali atsisakyti padengti jam priklausančią naujos katilinės pastatymo išlaidų dalį.

13. Ieškiniu prašoma priteisti 6184,22 Lt (1791,08 Eur) skolą už šildymą, susidariusią už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. ir nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Šį reikalavimą teismas tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas atjungė vieno kambario radiatorių nuo centrinio šildymo sistemos. Tačiau šilumos įrenginiai laikomi neatjungtais tol, kol buto savininkas neįvykdo teisės aktų reikalavimų ir buto savininkui prievolė mokėti už šilumos energiją išlieka tol, kol nebus atlikti visi teisės aktų numatyti atjungimo nuo centrinio šildymo įteisinimo veiksmai. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina visiems butų savininkams, todėl atsakovas privalo mokėti už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, kaip daugiabučio namo bendraturtis.

2011-11-09 Bendrija sudarė sutartį su UAB „Šilumininkas“, kad tieks šilumą ir apskaičiuos mokesčius. Bendrijai pasistačius savo katilinę, nuo 2012 m. gruodžio mėn. šiluma buvo gaminama šioje katilinėje ir paskirstoma namui. Kaip matyti iš UAB „Šilumininkas“ sąskaitų, atsakovui buvo paskaičiuotas mokestis už patiektą šilumą, įvertinant 2011 m. lapkričio mėn. sąskaitoje, kad buto plotas yra 38, 63 kv. m., o vėlesnėse sąskaitose – 64,64 kv.m. Bendrijos sąskaitose apskaičiuojant atsakovo mokestį už patiektą šilumą matyti, kad buvo vertinama, jog šiluma tiekiama 64,64 kv. m ploto butui. Nustatyta, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti už šilumą visam butui 64,64 kv. m, todėl vertino, jog paskaičiuota už visą buto šildomą plotą pagrįstai.

14. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1986,85 Lt (575,43 Eur) delspinigių priteisimo. Teismas nustatė, kad 2009-10-29 Bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta nustatyti įsiskolinimo limitą 3 mėnesius. Vėliau, 2012-10-09 Bendrijos susirinkime priimtas nutarimas nuo 2012 m. lapkričio mėn. pradėti skaičiuoti 0,03 proc. delspinigius. Teismas pažymėjo, kad pareiga mokėti netesybas gali būti nustatyta išimtinai įstatyme, sutartyje ar teismo sprendime. Nagrinėjamu atveju DNSB įstatyme, nevykdant pareigos sumokėti mokesčius, jokios netesybos (nei bauda, nei delspinigiai) nėra numatytos. Atsakovas nėra Bendrijos narys ir jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio, nesieja sutartiniai santykiai su ieškove. Atsakovo prievolė mokėti ieškovui mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo, t.y. daiktinės teisės (nuosavybės teisės turinio).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas buvo prieš bendrijos įkūrimą, nedalyvavo steigiamajame susirinkime, abejojo dėl reikalingo balsų skaičiaus steigiamajam susirinkimui ir bendrijos įregistravimo teisėtumo, nėra bendrijos narys.

1.2. Teismas nevertino bendrijos įsteigimo teisėtumo ir jos steigimo metu galiojusio DNSB įstatymo ir CK 4.83 str. 3 d. nuostatų. Teismas, vadovaudamasis ne bendrijos steigimo metu galiojusiais CK 4.83 str. 3 d. redakcija ir DNSB įstatymu, padarė materialinės teisės normų pažeidimą, dėl ko byla išspręsta neteisingai.

1.3. DNSB įstatymo normoms prieštaraujantys bendrijos susirinkimų nutarimai yra niekiniai ir negalioja. Teismas niekinio sandorio faktus galėjo konstatuoti savo iniciatyva.

1.4. Teismas taikė ne sprendimų priėmimo metu galiojusio DNSB įstatymo 21 str. normas ir bendrijos įstatus ir padarė išvadą, kad nenuginčyti bendrijos sprendimai pagal CK 4.85 str. 4 d. nuostatas galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, yra galiojantys ir privalomi vykdyti ne tik Bendrijos nariams, bet ir visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Tokia teismo išvada nėra teisinga. Be to, Bendrijos susirinkimų protokoluose dauguma nutarimų (maždaug 20 iš 29) priimti 14-21 balsų iš 50, o maždaug 11 nutarimų priimti be balsavimo, ir tuo akivaizdžiai pažeistas CK 4.85 str. l d.

1.5. Dėl to, kad atsakovas nėra bendrijos narys, tarp jo ir bendrijos turėjo būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurioje būtų išvardinto būtinos įmokos ir jų dydžiai. Nesant tokios sutarties, atsakovas su ieškiniu nesutiko.

1.6. Atsakovas nesutiko mokėti kaupiamojo fondo mokesčio, kol ieškovė neįrodys išlaidų būtinumo. Bendrijos 2009-10-29 ir 2010-12-09 susirinkimų protokolai turėjo būti pripažinti niekiniais. Todėl turėjo būti atmestas reikalavimas dėl šio mokesčio priteisimo.

1.7. Skolą 29,39 Eur už bendrą elektrą atsakovas yra sumokėjęs 2014-07-28 sumokėta 55,577 Lt, o 2015-05-15 sumokėta 45,92 Lt (13,30 Eur). Tai patvirtina išrašas iš atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos.

1.8. Sprendime neteisingai nurodoma mokesčio „atlyginimai + sodra“ suma. Šį mokestį atsakovas atsisakė mokėti CK 4.83 str. 4 d. pagrindu, nes bendrija namo administravimo funkcijas vykdo be atsakovo sutikimo. Šį mokestį reikalauja mokėti remiantis imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių bendrijos susirinkimų protokolų pagrindu.

1.9. Teismas nepagrįstai dar kartą nagrinėjo 982,89 Lt (284,66) skolą UAB „Panemunės butų ūkis“. Kauno apylinkė teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3885-752/2011 yra paliktas nenagrinėtas ieškovo UAB „Panemunės butų ūkis“ ieškinys, todėl iš naujo reikšti ieškinį tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko negalima.

1.10. Atsakovas nedavė sutikimo katilinės statybai, o sprendžiant šį klausimą gaunant atsakovo parašą buvo panaudota apgaulė. Priedas Nr. 2 prie niekiniu pripažintino protokolo Nr. 13/03/29, laikytinas tik kaip norų (ketinimų) deklaracija, o ne teisiškai įpareigojančiu dokumentu. Be to, katilinė yra bendrijos, o ne butų savininkų, nuosavybė.

1.11. Atsakovas sutiko įrengti dujinę katilinę, tačiau nesutiko, kad tai būtų daroma tik butų savininkų lėšomis. UAB „Šilumininko“ sąskaitas apmokėdavo grynais, dėl to ir neaišku į kieno sąskaita patenka įmokos. Iš bendrijos atsakovas perka šilumą, o ne dujas, todėl turi gauti sąskaitą už šilumą (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 25 p.). Be to, katilinėje nėra įrengto šilumos skaitiklio.

1.12. Paprasto radiatoriaus atjungimas nėra atjungimas nuo daugiabučio namo šildymo sistemos, todėl teismas neapgrįstai vadovavosi Šilumos ir vartojimo taisyklių 108 punktu. Neįrodyta, kad atjungimas nuo šildymo sistemos sutrikdo namo šildymo sistemą. Be to, yra pažeidžiami įstatymo reikalavimai dėl karšto vandens temperatūros. Į atsakovo butą atitekantis karštas vanduo nėra reikiamos temperatūros.

1.13. Katilinės eksploatacinės ir kitos išlaidos turi būti įtrauktos į šilumos kainą, kuri kaip ir elektros ir vandens kainos yra valstybės reglamentuojamos.

1.14. Atsakovas nuo namo šildymo sistemos atjungė nenaudojamą kambarį ir virtuvę, sudarė protokolą ir kreipėsi į bendrijos pirmininką, tačiau sąskaita buvo pateikiama už 64,64 m² ploto šildymą, dėl ko atsakovui pačiam teko perskaičiuoti mokesčius už realiai šildomą plotą. Be to, nėra sudarytos sutartys dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo, kur būtų nurodytas šildomas plotas, šilumos ir karšto vandens kainos, karšto vandens temperatūra ir t.t.

1.15. Atsakovo skaičiavimais laikotarpiu nuo 2013 02 iki 2013 08 susidarė 438,30 Lt (126,94 Eur) skola, nors laikotarpiu nuo 2011-11 iki 2012-11 susidarė 12,38 Lt (3,59 Eur) permoka. Susidariusią skolą, sumokėjo 2016 05 15.

16. Ieškovas Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų taikymu. Nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliaciniame skunde nurodyti duomenys prieštarauja galiojantiems teisės aktams, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl buto savininko pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti ir teisės atsisakyti šias išlaidas apmokėti

18. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

19. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

20. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

21. tam tikrų išlaidų pobūdis lemia jų privalomumą ir jos yra priskiriamos prie išvardytųjų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, kurias privalo apmokėti buto savininkas proporcingai savo daliai ir kurioms netaikoma CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis (pvz., administravimo išlaidos).

Dėl buto savininko pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, dėl kurių priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas arba bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas

22. Tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros.

23. Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju butų ir kitų patalpų savininkai pasirinko daugiabučio namo savininkų bendriją kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą.

25. Daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d., 4 straipsnio1 dalis, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne.

26. Buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai.

27. Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisės norų aiškinimų, sprendžia, jog apelianto argumentai dėl mokesčio „Atlyginimai + Sodra“ yra nepagrįsti, t.y. apeliantas šį mokestį mokėti privalo.

Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta klaida, nurodant, jo atsakovo V. P. skola dėl mokesčio „Atlyginimai + Sodra“ yra 21 807, 71 Lt (6 315, 95 Eur), kas viršija ieškinį, kuris yra 3 889,88 Eur. Teismo paskaičiavimu, šioje dalyje turėjo būti nurodyta, kad atsakovo skola yra 2050, 72 Lt. Teismas šioje dalyje 3889,88 Eur ieškininį reikalavimą sumažino (sprendė, jog nėra pagrindo priteisti 51, 09 Lt).

28. Atsakovas nurodęs, jog Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje, kurioje UAB „Panemunės butų ūkis“ siekė prisiteisti iš atsakovo 284,66 Eur skolą, ieškinį paliko nenagrinėtą dėl ieškovo UAB „panemunės butų ūkis“ kaltės. Minėta byla užbaigta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl iš naujo reikšti ieškinį tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko, yra piktnaudžiavimas teismine gynyba, todėl teismas galėjo atsisakyti tokią subjektinę teisę ginti. Kolegija nesutinka su šiuo argumentu. 2011-09-15 Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi UAV „Panemunės butų ūkis“ ieškinį atsakovui V. P. paliko nenegrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t.y. ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvyko į teismo posėdį, o atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių. Tai nėra kliūtimi buvusio ieškovo teisių perėmėjui pareikšti ieškinį.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovui nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. paskaičiuotas 100, 43 Lt (29, 09 Eur) mokestis už bendrą elektros energijos sunaudojimą. Atsakovas buvo nurodęs, kad už elektros energiją yra sumokėjęs 2014-07-28 ir 2015-05-15, bet pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas įrodymų apie skolos už elektros energiją sumokėjimą teismui nepateikė. Ir apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad už elektros energiją yra sumokėjęs. Teismas sutinka, jog atsakovas 2015 m. gegužės 15 d. 13, 30 Eur sumokėjo už bendrai sunaudotą elektros energiją, bet nėra jokių įrodymų, kad sumokėta už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014m. rugpjūčio mėn.

30. Atsakovas neneigia, jog jam priklausančiame bute atjungė šildymo įrenginius viename iš nenaudojamų kambarių ir virtuvėje. Tuo atsakovas pažeidė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punktą, kuris reglamentuoja, kad atsakovas atjungti savo buto šildymo sistemą gali tik tada, kai yra gautas bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimas. Šiuo atveju atsakovas atjungė dalį jam priklausančio buto šildymo sistemos, bet šiluma tiekiama į visą butą, todėl atsakovas turi sumokėti už visą butui tiekiamą šilumą.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

32. Nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytas argumentais, todėl skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.