Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-04-15 · Civilinė byla Nr. e2-2393-748/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-15
Bylos Nr.
e2-2393-748/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07475-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Vilutienė
Ieškovas
Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Marių 60A“
Atsakovas
V. P.
Advokatai
Juzefa Brinevičienė, Tomas Ryzgelis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2393-748/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07475-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.3.2.2; 2.5.1.3.6; 2.5.2.1; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Marių 60A“ atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui, atsakovui V. P. ir jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Marių 60A“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 3889,88 Eur (13431 Lt) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 87,52 Eur (303 Lt) žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė teikia daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas turi butą, priklausantį jam nuosavybės teise, be to atsakovui dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdo (arba vykdo itin retai bei nereguliariai), reguliariai nemoka ieškovei mokėtinų mokesčių, todėl susidarė atsakovo skola 3889,88 Eur. Už šildymo paslaugas atsakovas bendrijai privalo mokėti nuo 2011 metų lapkričio mėnesio. Atsakovas ne kartą ieškovės buvo įspėtas, jog įvykdytų savo prievoles.

Teismo posėdyje ieškovės atstovai paaiškino, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Marių 60A“ narių susirinkimuose buvo priimti nutarimai dėl mokesčių: kaupiamojo fondo, atlyginimų darbuotojams, statistikos (už bankinius pavedimus) nustatymo ir jų pagrindu paskaičiuoti mokesčiai kiekvienam butui pagal kvadratūrą. Ieškovė paskirstydavo mokestį už bendrai sunaudotą elektrą. Susidarius skoloms, susirinkime buvo priimtas nutarimas skaičiuoti skolininkams delspinigius. 2011-10-11 susirinkime nuspręsta keisti šilumos tiekėją. 2012-03-29 bendrijos susirinkimas nutarė statyti savo lėšomis katilinę, rinkti tuo tikslu lėšas, skaičiuojant po 40 Lt už 1 kv.m. Bendrija įsirengė savo katilinę ir sudarė sutartį dėl dujų tiekimo. Bendrija paskaičiuodavo butų savininkams mokestį už šildymą, į šildymo sąskaitą įeidavo mokestis už dujas. Bendrija ruošė karštą vandenį, už tai buvo taip pat skaičiuojamas mokestis. Atsakovas yra nesumokėjęs už pakeistas laiptinės duris. Įsisteigus 2009-06-25 Bendrijai, jai buvo perduoti iš buvusio administratoriaus „Panemunės butų ūkis“ skolininkai. Atsakovas buvo „Panemunės butų ūkiui“ skolingas, šią skolą privalo grąžinti ieškovei kaip teisių perėmėjai.

Šalies argumentai

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2009-10-29 bendrijos narių susirinkime nuspręsta mokesčius skaičiuoti nuo buto kvadratūros, kaupiamojo fondo dydis ne šildymo sezono metu - 50 centų už 1 kv.m, šildymo sezono metu – 25 centai už 1 kv.m, atlyginimai: pirmininkui 750 Lt, buhalterei 200 Lt, ūkvedžiui 200 Lt; bendrųjų patalpų apšvietimui sunaudotos energijos kiekis fiksuojamas pagal elektros skaitiklį, paskirstomas proporcingai pagal gyventojui priklausančio buto bendrąjį plotą; statistikos mokesčiu vadinamas mokestis už bankines operacijas bei surenkamų mokesčių administravimo paslaugas ir yra 1,5 proc. dydžio prieš tai buvusio mėnesio priskaičiuotų mokesčių sumos. 2010-12-09 bendrijos narių susirinkime nuspręsta, kad laiptinių duris gyventojai keičiasi savo lėšomis pagal poreikį nenaudojant kaupiamųjų lėšų. Daugiabučiui namui šilumą tiekusiai UAB „Unifeksas“ veiklos licencija 2011 m. buvo sustabdyta, dėl to 2011-10-11 susirinkime buvo nuspręsta sudaryti šilumos bei karšto vandens tiekimo sutartį su nauju tiekėju. Lėšų už šildymą administravimą vykdė DNSB „Marių 60A“, todėl nuo 2012 m. sausio mėnesio bendrijos mokesčių lapelyje atsirado mokesčių grafa „šildymas“, kuris apskaičiuojamas proporcingai gyventojo buto plotui pagal šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą. Pagal 2012-10-09 bendrijos susirinkimo nutarimą nuo 2012-10-12 mėnesio buvo pradėti skaičiuoti 0,03 proc. delspinigiai bendrijos skolininkams. Atsakovo 982,89 Lt skola buvo susidariusi Kauno savivaldybės įmonei „Panemunės butų ūkis“, ir įkūrus bendriją, pagal įstatų 7 punktą ši skola tapo bendrijos turtu. 2012-03-29 buvo priimtas sprendimas katilinę statyti savomis lėšomis. 2012-09-25 su UAB „Melvilus“ buvo sudaryta katilinės įrengimo sutartis, o lėšos reikalingos šios katilinės įrengimui buvo renkamos dviem etapais, todėl 2012 m. birželio mėnesio mokesčių lapelyje atsirado eilutė „mokestis už katilinę“ su 2586,6 Lt suma (40 Lt/m2) ir 2014 m. liepos mėnesį - „mokestis už katilinę“ su 452,48 Lt suma (7 Lt/m2). Įsirengus katilinę jos tiekiamos šilumos kainą sudaro sunaudotų dujų, sunaudotos elektros energijos bei katilinės eksploatacinių išlaidų suma, todėl nuo 2012 m. gruodžio mėn. mokesčių lapeliuose atsidaro eilutė "šildymas"(Bylos apyrašas, t.1, b.l. 133-135 t.2, 32-35).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Kadangi yra ne bendrijos narys, jo nuomone, neprivalo mokėti atlyginimų bendrijos darbuotojams. Sutinka mokėti tik tą kaupiamojo fondo dalį, kuri pagrįsta būtinomis išlaidomis, tačiau apie tai jam nesuteikė informacijos. Nurodė, kad skolą už elektrą yra sumokėjęs. Jo nuomone, atlyginimai bendrijos darbuotojams, Sodros mokesčiai, statistikos mokestis yra nesusiję su privalomaisiais namo naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Laiptinės duris įrengti jis nedavė sutikimo, todėl iš jo 200 Lt reikalauti negali. Namo rūsyje įrengti dujinę katilinę jis taip pat nesutiko, todėl nepagrįstai iš jo reikalaujama 3038,08 Lt. Ieškovė neturi pagrindo iš jo reikalauti delspinigių, nes dėl lėšų trūkumo ji nesinaudojo banko kreditu. Mokestis už tiekiamą šilumą paskaičiuotas neaiškiai ir nukreipiamas nežinomam gavėjui, be to, jis neįsitikinęs, kad katilinės pastatymas yra priimtas ir skaitikliai yra sertifikuoti. Jis yra atjungęs savo bute vieną kambarį ir virtuvę nuo centrinio šildymo sistemos, apie tai informavo ieškovę, todėl nepagrįstai skaičiuojamas mokestis pagal viso buto plotą. Perskaičiavęs mokestį už šilumą, jis pripažįsta skolą 438,30 Lt.

Atsakovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad nesutiko steigti bendrijos. Jis nutarė nemokėti mokesčių, nes įtarė kad surinktas lėšas išvogs. Teritoriją valyti privalo savivaldybė, mokestis, jo nuomone, skaičiuojamas nepagrįstai. Dėl katilinės statybos jis nepasirašė, paimant parašą buvo apgautas. Dėl skolos su „Panemunės butų ūkiu“ buvo teisminis ginčas, byla nutraukta. Susirinkimuose nedalyvavo dauguma butų savininkų, todėl sprendimai, jo nuomone, neteisėti. Jis pats paskaičiuodavo mokestį pagal tai, kiek, jo nuomone, yra skolingas, ir šie duomenys yra jo pateiktose skaičiavimų lentelėse. Mokesčius mokėdavo internetu, todėl nežinia į kieno sąskaitą patekdavo sumokėti pinigai – UAB „Šilumininkas“ ar ieškovei. Dėl kambario atjungimo nuo centralizuoto šildymo niekur nesikreipė, leidimo neprašė. Atsakovo nuomone, mokesčiai skaičiuojami neteisingai ir neaiškiai. Jo nuomone, bendrijos pirmininkas siekia asmeninių interesų, jį nori priversti parduoti butą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašė nelaikyti jos išvadą duodančia institucija, kadangi nei viena iš bylos šalių nėra verslininkas ir nagrinėjami santykiai negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo.

2016-01-26 nutartimi nutarta Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą nelaikyti išvadą procese duodančia institucija (Bylos apyrašas t. 1, b.l 193, 196, t.2, b.l. 8).

Byloje išvadą davė Valtybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Išvadoje nurodė, kad šioje byloje nei ieškovė, nei atsakovas nekelia klausimo dėl šilumos ir karšto vandens prietaisų rodmenų ar šių prietaisų gedimų. Atsakovas kelia klausimą dėl galimo neteisingo šilumos kiekio paskirstymo, nes teigia, kad jam turėtų būti teikiamos sąskaitos už 38,3 m², o ne 64,64 m² ploto šildymą. Klausimai, priskirti spręsti VEI, yra susiję su matavimo, energijos apskaitymo prietaisais, jų tinkamu įrengimu ir veikimu, tinkamu naudojimu, jų gedimais/sugadinimais. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pavesta spręsti šilumos paskirstymo ir kiekio bei kainos apskaičiavimo klausimus, nagrinėti šilumos tiekėjo apskaičiuotų mokesčių perskaičiavimo klausimus. Atsakovas teigia, kad vienas jo buto kambarys ir virtuvė yra atjungti nuo šildymo. Šildymo būdo keitimą reglamentuojančiuose teisės aktuose VEI nenumatytos teisės ar pareigos dalyvauti šildymo įrenginių atjungimo procese, tikrinti ar išduoti dokumentus, patvirtinančius atsijungimą nuo centralizuoto tiekimo, priimti sprendimus ir pan., nesuteikta kompetencija konstatuoti, kad atsijungimo procedūra įvykdyta teisėtai arba neteisėtai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pastato (ar jo dalies) šildymo būdo pakeitimas, atjungiant atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, tiek, kiek tai susiję su atitinkamai statinio projektavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu, patenka į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų, inter alia priimtų įstatymų leidėjo įgaliotos Aplinkos ministerijos, reguliavimo sritį. Daugiabučių namų bendrijų išlaidos bendrojo naudojimo objektams ir jų apskaičiavimas nėra VEI kompetencijos klausimai. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. VEI atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje nėra VEI kompetencijos klausimų, taip pat VEI kaip institucijai nėra reiškiami reikalavimai, prašė bylą nagrinėti VEI atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 128-130).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog namo, esančio Marių 60A, Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą atlieka įsteigta Daugiabučių namų savininkų bendrija „Marių 60A“ (toliau – Bendrija). VĮ Registrų centro duomenimis, Bendrija įregistruota 2009 m. birželio 25 d.(CBP-7451 1 ir 5 priedai). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 64,64 kv. m. bendro ploto, priklauso atsakovui V. P. nuosavybės teise nuo 1992 m. gegužės 11d. (CBP-7451 4 priedas).

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 1, 3, 7 dalys).

Butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti bendriją bendrojo naudojimo objektams valdyti, kuri veikia pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, kitus teisės aktus ir bendrijos įstatus (CK 4.83str.3d.).

Bendrijos veiklos uždaviniai yra nurodyti Bendrijos įstatų 2.2 punkte - vykdyti bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą ir eksploatavimą, remontą, renovaciją, priskirto žemės sklypo tvarkymą, bendrus mokėjimo įpareigojimus, ginti ir saugoti kitas bendras teises ir interesus. Bendrijos įstatų 8 punkte išdėstyta, kad tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įmokų nustatymas ir mokėjimas vykdomas DNSB įstatyme nustatyta tvarka.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSB įstatymas) reglamentuoja bendrijos narių teises ir pareigas, taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. DNSB įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. DNSB įstatymo 21 str. 3d. 2 ir 3 papunkčiuose nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo ir turi kitas pareigas.

Iš DNSB „Marių 60A“ 2009-10-29 posėdžio protokolo Nr. 09/10-29-01 matyti, kad priimti nutarimai: nutraukti sutartį su UAB „Unifeksas“; atlikti stogo kapitalinį remontą; sumontuoti automatinį nuorintoją ant šiluminių vamzdynų; mokėti už namo teritorijos valymą 200 Lt; statyti cirkuliacinį siurblį šilumos mazge; rekonstruoti butą Nr.1; nustatyti įsiskolinimo limitą 3 mėn.; mokesčius skaičiuoti nuo buto kvadratūros; kaupiamojo fondo mokesčio dydį nustatyti: ne šildymo sezono metu - 50 centų už 1 kv.m, šildymo sezono metu – 25 centus už 1 kv.m; kaupiamojo fondo įsiskolinimą iki Bendrijos įsteigimo pervesti į Bendrijos sąskaitą; nustatyti atlyginimų dydžius: pirmininkui - 750 Lt, buhalterei -200 Lt, valytojai - 200 Lt (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 136-139).

Bendrijos 2010-12-09 susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkime priimtas nutarimas mokėti atlyginimus: buhalterei - 200 L; laikinai einančiam pirmininko pareigas – 700 Lt; išrinkti laiptinių atstovai; nutarta už trečios laiptinės santechnikos mazgo darbus mokėti 2500 Lt, pirkti ir keisti laiptinių radiatorius ir ventilius; kaupiamojo fondo mokesčio dydis nustatytas 25 cnt už 1 kv.m šildymo sezono metu; nutarta sutvarkyti ir įstiklinti laiptinių langus; nuspręsta, kad laiptinių duris gyventojai keičiasi savo lėšomis pagal poreikį, laiptines tvarko gyventojai savo nuožiūra; nutarta įrengti laiptinėse ir vestibiuliuose apšvietimą „nuo judesio“, pakeisti laidus; svarstyta dėl „gyvatukų“ žemos temperatūros kreiptis į UAB „Unifeksas“; aptarta pirmininko pateikta informacija apie panaudotas lėšas, nutarta, kad į bendrijos sąskaitą turi būti grąžinta 6278 Lt, kadangi nėra pateisinančių dokumentų (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 140-141) .

Bendrijos 2011-10-11 narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo nutarta sudaryti katilinės nuomos sutartį su savininke A. P. ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sutartį su UAB „Litesko“ filialu „Marijampolės šiluma“ (Bylos apyrašas t.1, b.l. 142).

Ieškovo pateikta Šilumnešio ir šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis Nr. 433 patvirtina, kad 2011-11-09 UAB „Šilumininkas“ susitarė su DNSB „Marių 60A“, kad tieks šilumą ir apskaičiuos mokesčius. Pasirašant sutartį užfiksuoti vartotojo įrenginių pirminiai skaitliuko parodymai (DOK 4439, 19-21 lapai).

DNSB „Marių 60A“ 2012-03-29 susirinkime svarstyta dėl naujos katilinės įrengimo ir priimti nutarimai: prašyti Kauno miesto savivaldybės dalinai kompensuoti alternatyvaus šilumos šaltinio įsirengimo išlaidas; gyventojų apsisprendimo klausti kiekvieno atskirai, užpildant susirinkimo protokolo Nr. 12/03/29 priedą Nr.2; naujos katilinės statybai rinkti lėšas proporcingai buto kvadratūrai, patvirtinus katilinės įrengimo projektą (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 144-145). Priede Nr. 2 prie susirinkimo protokolo Nr. 12/03/29 pažymėta, kad tai yra DNSB „Marių 60A“ gyventojų, sutinkančių, kad katilinė reikalinga tiekti šilumos energiją gyvenamajam namui adresu: Marių 60 a, Kaunas, būtų statoma savomis lėšomis, parašai; 24 eilutėje yra įrašas: buto Nr. (duomenys neskelbtini), buto atstovo vardas ir pavardė V. P. ir parašas (Bylos apyrašas t.1, b.l. 146).

2012-04-02 DNSB „Marių 60A“ sudarė sutartį su UAB „Kauno vandenys dėl vandens tiekimo, nuotekų nuvedimo ir valymo, kurios pagrindu Bendrija tapo abonentu, įrengtas vandens skaitiklis, užfiksuoti pirminiai jo parodymai, nustatytos geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, vandens tiekimo ir vartojimo ribos atsiskaitymui (DOK 4440 9-11 lapai).

DNSB „Marių 60A“ ir AB „Lietuvos dujos Kauno filialas 2012-08-01 sudarė sutartį Nr. PR2012-129 dėl dujų skirstymo sistemos iki pastato Marių 60A, Kaune pastatymo, dujų apskaitos sistemos įrengimo ir prijungimo prie Dujų įmonės sistemos (DOK 4439 22 lapas, DOK 4440 1-8 lapai). 2014-01-31 PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad pirkėjo DNSB „Marių 60A“ skola už gamtines dujas buvo 13997,75 Lt (DOK 4440 21 lapas).

Rangos sutartis 2012-09-25 Nr.RDK-12.03 patvirtina, kad DNSB „Marių 60A“ buvo užsakovu, o UAB „Melvilus“ – rangovu dėl vandens šildymo katilinės pastatymo, bendra sutarties suma 122899,70 Lt (DOK 4439 , 6-8 lapai).

2012-10-09 Bendrijos susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo išklausyta pirmininko informacija apie panaudotas lėšas katilinės statybai, surinktas kaupiamąsias lėšas, gyventojų įsiskolinimą ir priimtas nutarimas 2012m. lapkričio mėn. pradėti skaičiuoti 0,03 proc. delspinigius; svarstyta apmokėjimo už šilumą metodika, kad šilumos kainą sudarys sudegintų dujų, elektros ir eksploatacinių išlaidų suma; nutarta kaupti lėšas katilinės įrenginių remontui kai pasibaigs katilų priežiūros garantinis terminas; nutarta kreiptis į ekspertus dėl buto Nr. 1 šildomų grindų įrengimo (Bylos apyrašas t.1, b.l. 143).

Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2012-11-02, 2012-11-05, 2012-11-21 energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos patvirtina, kad DNSB „Marių 60A“ katilinė atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojama pagal paskirtį (DOK 4439, 3-5 lapai). UAB „Melvilus“ pateikė pirkėjui DNSB „Marių 60A“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-12-28 dėl 95000 Lt sumokėjimo ir 2013-05-07 dėl 27899,70 Lt sumokėjimo už atliktus darbus pagal sutartį Nr. RDK-12.03 (DOK 4439, 9-10 lapai). Dėl automatizuotos dujinės katilinės nuolatinės techninės priežiūros ir technologinio valdymo DNSB „Marių 60A“ sudarė 2012-11-06 sutartį Nr. SD-27 su UAB „SD servisas“ (DPK 4440 12-14 lapai). Iš 2014-01-31 PVM sąskaitos faktūros matyti, kad DNSB „Marių 60A“ už vieną mėnesį turi mokėti techniniam katilinės prižiūrėtojui 544,50 Lt ((duomenys neskelbtini) 22 lapas).

Ieškovas pateikė teismui pažymą apie atsakovui priskaičiuotus ir nesumokėtus mokesčius už paslaugas nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn., iš kurios matyti, kad atsakovui yra priskaičiuotos tokių mokesčių skolos: „Kaupiamasis fondas“, „Elektra“, „Atlyginimai+Sodra“, „Statistika“, „Mokestis už duris“, „Šildymas“, delspinigiai, „Panemunės butų skola“, „Mokestis už katilinę“, viso skola (nesumokėta mokesčių dalis) sudaro 13431 Lt. Iš pažymos matyti, kad atsakovas sumokėdavo ne visus priskaičiuotus mokesčius.

Atsakovas nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Bendrijai yra sumokėjęs: 2011 m. lapkričio mėn. – 218,45 Lt, 2012 m. sausio mėn. - 148,66 Lt, 2012 m. balandžio mėn. - 241,90 Lt, 2012m. gegužės mėn. - 332,37 Lt, 2012 m. liepos mėn. - 304,77 Lt, 2013m. kovo mėn. - 314,34 Lt, 2013m. gruodžio mėn. - 446,46 Lt, 2014m. sausio mėn. - 195,82 Lt, 2014 m. vasario mėn. - 168,96 Lt, 2014m. kovo mėn. – 115,60 Lt, 2014 m. balandžio mėn. – 140,72 Lt, 2014 m. birželio mėn. – 83,76 Lt, 2014 m. liepos mėn. – 70,69 Lt (CBP-7451 6 priedas).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo nuožiūra perskaičiuodavo Bendrijos jam pateiktas sąskaitas. Perskaičiuodamas sąskaitas atsakovas vadovavosi įsitikinimu, kad jam nereikia mokėti mokesčių už kambario šildymą, kuris atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos, taip pat už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, eksploatacinių išlaidų (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 32-34, 41-43 ). Mokėdamas savarankiškai perskaičiuotą dalį mokesčių, atsakovas pripažįsta, kad iš dalies yra likęs skolingas Bendrijai (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 39-43, 95-124).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovo atsikirtimai, kad Bendrijos susirinkimų nutarimai dėl mokesčių nustatymo negalioja, nes visuotiniuose susirinkimuose dalyvavo nepakankamas narių skaičius, atmetami. Teismui nėra pateikta duomenų, kad Bendrijos susirinkimų nutarimai buvo apskųsti ir pripažinti negaliojančiais teismine tvarka. Nenuginčyti bendrijos sprendimai pagal CK 4.85 str.4 d. nuostatas galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, todėl sprendžiama, kad jie yra galiojantys ir privalomi vykdyti ne tik Bendrijos nariams, bet ir visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams.

Ieškovė reikalauja priteisti skolą nuo 2009m. liepos mėn., tačiau pateikė teismui įrodymus dėl mokesčių nustatymo tik pagal 2009-10-29 susirinkimo nutarimą ir vėlesnius Bendrijos sprendimus. Bylos nagrinėjimo metu, remiantis CPK 179 str., buvo nurodyta ieškovei, kad pateiktų įrodymų neužtenka ir nustatytas terminas jiems pateikti. Teismas sprendžia ginčą pagal pateiktus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl mokesčio „Kaupiamasis fondas“

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mokesčio skolą, susidariusią nuo 2009m. liepos mėn. iki 2009 m. spalio mėn. - po 32, 32 Lt, nuo 2009m. lapkričio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. – po 16,16 Lt, nuo 2010 m. gegužės iki 2010 m. lapkričio mėn. – po 32,32 Lt, nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. – po 16,16 Lt, nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. – po 32,32 Lt, nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. – po 16,16 Lt, nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. – po 32,32 Lt, nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. – po 16,16 Lt, nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. – po 32,32 Lt, už 2013 m. lapkričio mėn. – 25,02 Lt, nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. – po 16,16 Lt, už 2014 m. gegužės mėn. – 23,92 Lt, nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. – po 32,32 Lt (CBP-7451 priedas). Atsakovui per visą laikotarpį buvo priskaičiuota 1503,34 Lt (435,40 Eur) mokesčio į kaupiamąjį fondą.

Atsakovas nesutiko mokėti kaupiamojo fondo mokesčio, kol ieškovė neįrodys išlaidų būtinumo.

Yra įrodyta, kad 2009-10-29 ir 2010-12-09 Bendrijos susirinkimai nustatė mokesčio dydį šildymo sezono metu 0,50 ct už 1 kv. m ir ne šildymo sezono metu 0,25 ct už 1 kv.m. Teismas konstatuoja, kad mokestis buvo skaičiuojamas teisingai (64,64 kv. m. x 0,50 / 64,64 kv. m x 0,25). Atsakovo prievolė mokėti Bendrijos nustatytą mokestį yra nustatyta CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, 4.83 straipsnio 4 dalyje, DNSB įstatymo 21 straipsnio 3dalies 2 ir 3 punktuose.

Įvertinus šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovo mokėti Bendrijos susirinkimo nustatytą mokestį kaupiamajam fondui nuo 2009 m. spalio mėn., todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Ieškovės paskaičiuota susidariusi mokesčio skola nuo 2009m. liepos mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. - po 32, 32 Lt, iš viso 96,96 Lt (28,08 Eur) yra reikalaujama nepagrįstai, todėl nepriteistina iš atsakovo.

Dėl mokesčio „Elektra“

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą už bendrą elektrą, kuri yra priskaičiuota nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Ieškovės atstovas paaiškino, kad name yra įrengtas bendras elektros energijos apskaitos prietaisas, jo rodmenys yra perduodami elektros energijos tiekėjui AB VST, kuri apskaičiuoja namo mokestį už elektros energiją ir pateikia Bendrijai namui apskaičiuotą elektros energijos mokestį. Bendrai sunaudotos elektros energijos mokestis yra išdalinamas butams pagal buto kvadratūrą.

Atsakovas neginčijo priskaičiuotų sumų dydžio. Nurodė, kad skolą 101,49 Lt už elektrą yra sumokėjęs 2014-07-28 ir 2015-05-15, tačiau įrodymų apie skolos už elektrą sumokėjimą teismui nepateikė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-08-19 DNSB „Marių 60A“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „VST“ ir prisijungė prie internetinio rodmenų deklaravimo portalo. Pagal sutartį prijungtas objektas „bendro naudojimo elektra“, nustatytos naudojimo techninės sąlygos, užfiksuota elektros energijos apskaitos įrengimo vieta ĮAPS elektros skydinėje (DOK 4440 15-20 lapai).

Ieškovo atstovo Bendrijos pirmininko paaiškinimai ir ištirti įrodymai patvirtina, kad Bendrija yra įrengusi atskirą bendrai naudojamos elektros energijos apskaitos sistemą. Atsakovo atsikirtimas, kad bendrai naudojama elektros energija nėra tinkamai apskaitoma, yra nepagrįstas.

Iš ieškovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotas atsakovui sumas, matyti, kad kas mėnesį atsakovui buvo paskaičiuotos skirtingas mokesčio už elektros energiją dydis, kuris kito nuo didžiausios sumos 5,74 Lt ( 2011 m. sausio mėn.) iki mažiausios sumos 0,26 Lt (2011 m. spalio mėn.). Atsakovui nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo priskaičiuota 100,43 Lt (29,09 Eur) mokesčio už bendrą elektrą. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovas pateikė neteisingus duomenis apie atsakovui priskaičiuotas sumas už bendrą elektrą.

Pažymoje yra nurodytos atsakovo sumokėtos sumos Bendrijai, tačiau nėra išskirti atskiri mokesčiai, todėl atsakovo sumokėti mokesčiai įvertinami tik bendroje įsiskolinimo sumoje.

Atsakovas yra daugiabučiame name esančio buto savininkas, todėl pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, DNSB įstatymo 21 straipsnio 3dalies 2 ir 3 punktus, privalo mokėti mokesčius. Daroma išvada, ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovo mokėti mokestį už bendrą elektrą.

Dėl mokesčio „Atlyginimai+Sodra“

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą darbuotojų atlyginimas ir socialinio draudimo mokesčiams mokėti, kuri paskaičiuota nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn., iš viso 21807,71 Lt.

Byloje yra tokie įrodymai dėl Bendrijos narių susirinkimų, kuriuose buvo sprendžiami klausimai dėl darbuotojų skaičiaus ir jų apmokėjimo: 2009-10-29 Bendrijos susirinkimas nutarė nustatyti atlyginimų dydžius: pirmininkui - 750 Lt, buhalterei -200 Lt, valytojai - 200 Lt; 2010-12-09 Bendrijos susirinkimo protokolas patvirtina, kad nutarta mokėti atlyginimus: buhalterei - 200 L; laikinai einančiam pirmininko pareigas – 700 Lt.

Atsakovo atsikirtimas, jog jis nėra Bendrijos nariu, todėl neprivalo mokėti atlyginimo bendrijos darbuotojams, yra nepagrįstas. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (DNSB įstatymo 21 str. 2 d. ). Priskirtas bendrijos kompetencijai paslaugas, įgyvendinant namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir ginant jų interesus, atlygintinai teikia (atlieka darbus) bendrijos darbuotojai, todėl namo butų ir kitų patalpų savininkai įgyja pareigą atlyginti bendrijos išlaidas darbuotojų atlyginimams ir jų socialiniam draudimui, kiek tai atitinka bendrijos narių susirinkimų priimtus sprendimus. Buto savininko pareiga mokėti mokesčius nustatyta pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, DNSB įstatymo 21 straipsnio 3dalies 2 ir 3 punktus. Kadangi Bendrijos susirinkimas nusprendė mokėti atitinkamo dydžio atlyginimus samdomiems darbuotojams, tai atsakovas turi prievolę mokėti atitinkamą šio mokesčio dalį, proporcingai paskaičiuotą pagal jam priklausančią nuosavybės dalį. Teismas sprendžia, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovo mokėti mokestį, paskaičiuotą dėl išlaidų darbuotojų atlyginimams ir jų socialiniam draudimui, už tą laikotarpį, kai buvo priimtas Bendrijos atitinkamas sprendimas, t.y. nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn.

Susidariusi mokesčio skola nuo 2009m. liepos mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. – 29,09 Lt bei 29 Lt, iš viso 58,29 Lt (16,88 Eur) yra reikalaujama nepagrįstai, todėl nepriteistina iš atsakovo.

Dėl mokesčio „Statistika“

Ieškovės atstovas paaiškino, kad mokestis „Statistika“ yra skaičiuojamas už bankines operacijas bei surenkamų mokesčių administravimo paslaugas ir yra 1,5 proc. dydžio prieš tai buvusio mėnesio priskaičiuotų mokesčių sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn.

Atsakovas nesutinka su skola, nurodydamas, kad mokesčiai paskaičiuoti nepagrįstai ir neaiškiai.

CK 4.83 str. 4 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo mokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ar dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kokiu pagrindu yra nustatytas mokestis ir kokiu pagrindu yra skaičiuojama skola atsakovui. Iš Bendrijos susirinkimų protokolų, kurie ieškovo yra pateikti ieškinio reikalavimams pagrįsti, matyti, kad toks mokestis „Statistika“ nebuvo nustatytas ir nebuvo nuspręsta 1,5 proc. dydžio prieš tai buvusio mėnesio priskaičiuotų mokesčių sumos skaičiuoti kaip atskirą mokestį už bankines operacijas. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, kad mokestis nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Daroma išvada, kad ieškovas neįrodė, jog teisėtai ir pagrįstai priskaičiavo atsakovui skolą už mokestį „Statistika“ nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. bendroje sumoje 95,93 Lt (27,78 Eur), todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 178str.).

Dėl skolos „Mokestis už duris“

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Lt skolą už duris, paskaičiuotą 2011 m. sausio mėn.

Atsakovas nesutiko su šia skola, nurodė, jog nedavė sutikimo keisti duris.

Atsakovo atsikirtimas laikomas pagrįstu.

Atsakovas nėra bendrijos narys, tačiau kaip turimo bendro turto savininkas turi pareigą, numatytą CK 4.82 str. 3 d. išlaikyti bendrą turtą ir mokėti mokesčius, rinkliavas, daryti atskaitymus kaupti lėšas. CK 4.83 str. 4 d. numato, kad buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad 2010-12-09 Bendrijos narių susirinkime buvo nutarta, kad laiptinių duris gyventojai keičiasi savo lėšomis pagal poreikį. Tokio pobūdžio nutarimas nelaikytinas Bendrijos sprendimu daryti konkrečias išlaidas bendram turtui išlaikyti ar remontuoti - keisti duris. Duomenų, kad atsakovas davė sutikimą keisti duris laiptinės gyventojų sprendimo priėmimo metu, ieškovė nepateikė. Taip pat nėra pateikta įrodymų, jog keisti duris buvo būtina dėl to, kad jos neatitiko statinio reikalavimų.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės reikalavimas atsakovui yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovei neįrodžius, kad 200 Lt (57,92 Eur) skola atsakovui priskaičiuota pagrįstai, ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 178 str.).

Dėl mokesčio „Panemunės butų skola“

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 982,89 Lt skolą, susidariusią iki įkuriant Bendriją, paskaičiuotą ankstesniojo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“.

Atsakovas su skola nesutiko, nurodė, kad buvo teisminis ginčas, byla nutraukta.

Nustatyta, kad Bendrija įregistruota 2009 m. birželio 25 d. ir ėmė vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą. Bendrijai, kaip naujam administratoriui, turėjo būti perduotos butų ir kitų patalpų savininkų sukauptos lėšos, sumokėtos į kaupiamąjį fondą, o taip pat duomenys apie skolininkus. Išrašas iš DNSB „Marių 60A“ žurnalo Nr.9 „Kaupiamosios lėšos iš butų ūkio“ patvirtina, kad atsakovo skola buvo perduota ieškovei: 12-oje eilutėje 2009-08-01 yra apskaitoma 48-to buto skola 982,89 Lt, skolininku nurodytas V. P. (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 150).

Teismas iš LITEKO duomenų nustato, kad atsakovo ginčas su UAB „Panemunės butų ūkis“ buvo nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3885-752/2011. 2011-09-15 nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu. Ieškinį palikus nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka, todėl atsakovo atsikirtimas laikomas nepagrįstu (CPK 297str.2d.). Ieškovė, perėmusi ankstesniojo administratoriaus teises ir pareigas, įgijo teisę reikalauti atsakovo nesumokėtų mokesčių, pagrįstai ir teisėtai paskaičiuotų iki Bendrijos įsteigimo.

Ieškovės reikalavimas priteisti 982,89 Lt (284,66 Eur) skolą tenkintinas.

Dėl skolos „Mokestis už katilinę“

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą už katilinę, kurią sudaro 2585,60 Lt skola, paskaičiuota 2012m. birželio mėn., ir 452,48 Lt skola, paskaičiuota 2014m. liepos mėn., iš viso 3490,56 Lt.

Atsakovas nesutiko su reikalavimu, nurodė, kad dėl katilinės statybos jis nepasirašė, paimant parašą buvo apgautas, todėl neturi pareigos apmokėti išlaidų katilinei pastatyti.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad 2012-03-29 susirinkime buvo nutarta dėl katilinės statybos klausti kiekvieno gyventojo apsisprendimo atskirai, užpildant priedą Nr.2. Kaip matyti iš priedo Nr. 2 , 24 eilutėje yra atsakovo parašas po tekstu, kad tai parašai gyventojų, sutinkančių, kad katilinė reikalinga tiekti šilumos energiją gyvenamajam namui adresu: Marių 60 a, Kaunas, būtų statoma savomis lėšomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrija įgyvendino butų ir kitų patalpų savininkų apsisprendimą įsirengti katilinę nuosavomis lėšomis, sudarė atitinkamas sutartis su UAB „Kauno vandenys“ dėl vandens tiekimo, nuotekų nuvedimo ir valymo, su AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialu dėl dujų skirstymo sistemos pastatymo, dujų apskaitos sistemos įrengimo ir prijungimo prie Dujų įmonės sistemos, rangos sutartį su UAB „Melvilus“ dėl vandens šildymo katilinės pastatymo. Katilinės statybą pabaigus, kompetentingų institucijų buvo katilinė buvo patikrinta ir nurodyta, kad gali būti naudojama pagal paskirtį. Rangovas UAB „Melvilus“ pateikė Bendrijai sąskaitas: dėl 95000 Lt ir 27899,70 Lt sumokėjimo už atliktus darbus pagal sutartį. Atliktų darbų kaina, nurodyta sąskaitoje, atitinka rangos sutarties sumą. Taip pat yra įrodyta, kad dėl katilinės nuolatinės techninės priežiūros ir technologinio Bendrija sudarė sutartį su UAB „SD servisas“.

Teisę vertinti tiek pačių išlaidų reikalingumą, tiek jų dydį, priklauso visiems namo bendraturčiams. Ji gali būti realizuojama įvairiais būdais, priklausomai nuo bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formos (CK 4.85 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas pasirašytinai sutiko kartu su kitais namo bendraturčiais statyti savo lėšomis naują katilinę, todėl jis negali atsisakyti padengti jam priklausančią naujos katilinės pastatymo išlaidų dalį. CK 4.83 str. 4 d. numato, kad buto savininkas neprivalo apmokėti tik tų išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Atsakovo teiginys, kad jis buvo apgautas pasirašant Priede Nr. 2, yra deklaratyvus, nes jis neteikė įrodymų savo atsikirtimui pagrįsti ir sutiko, kad dokumente yra jo, o ne kito asmens parašas.

Teismas sprendžia, kad atsakovo pareiga apmokėti išlaidas dėl katilinės pastatymo ir jos techninės priežiūros yra įrodyta, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl mokesčio „Šildymas“

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą už šildymą, susidariusią už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. ir nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Per šį laikotarpį atsakovui buvo priskaičiuota iš viso 6184,22 Lt (1791,08 Eur) mokesčio.

Atsakovas nesutiko su skola, nurodydamas, kad yra atjungęs nuo bendros namo šildymo sistemos vieną savo buto kambarį ir virtuvę, todėl mokestis už šildymą turėjo būti skaičiuojamas už 38,3 m², o ne 64,64 m² ploto šildymą. Nurodė, kad dėl atjungimo nuo centrinio šildymo niekur nesikreipė. Atsakovo nuomone, jis neprivalo gauti niekieno leidimo dėl vieno kambario atjungimo nuo šildymo sistemos, nes būdamas savininku turi teisę pats spręsti, kokį buto plotą šildyti. Nurodė, kad mokėjo mokestį už šildymą internetu, todėl nežino į kieno sąskaitą sumokėjo. Savo skaičiavimais pripažįsta 438,30 Lt (126,94 Eur) skolą.

2010-10-27 protokolu Bendrijos pirmininkas, dalyvaujant šilumos tiekėjo UAB „Unifeksas“ atstovui, konstatavo, kad atsakovo bute buvo savavališkai pažeisti namo projektiniai šilumos tinklai – nupjautas kambario radiatorius, dėl to sutriko namo šilumos tiekimas (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 28). Atsakovas pripažino, kad atjungė radiatorių nuo centrinio šildymo sistemos, motyvuodamas, kad jam yra per brangu šildyti visą butą (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 29).

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 108 punkte nustatyta, kad, atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą, daugiabučio namo valdytojas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomai pridedami Taisyklėse nurodyti dokumentai.

Įvertinus šias nuostatas, darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog atsijungimo darbams atlikti nebuvo būtini jokie leidimai ar sutikimai.

Šilumos įrenginiai laikomi neatjungtais tol, kol buto savininkas neįvykdo teisės aktų reikalavimų ir buto savininkui prievolė mokėti už šilumos energiją išlieka tol, kol nebus atlikti visi teisės aktų numatyti atjungimo nuo centrinio šildymo įteisinimo veiksmai.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jei pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Be to, šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina visiems butų savininkams, todėl atsakovas privalo mokėti už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, kaip daugiabučio namo bendraturtis. Daugiabutyje karšto vandens temperatūros palaikymo funkcija vykdoma naudojantis bendrais namo inžineriniais tinklais ir tai yra vienas įrenginys, skirtas viso daugiabučio gyvenamojo namo nepertraukiamam aprūpinimui šiluma ir karštu vandeniu užtikrinti, todėl atsakovui, kaip savo turto (buto) savininkui ir kaip viso namo bendraturčiui, tenka pareiga prisidėti prie namo bendrųjų konstrukcijų (šiuo atveju inžinerinių tinklų) išlaikymo.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad 2011-11-09 Bendrija sudarė sutartį su UAB „Šilumininkas“, kad tieks šilumą ir apskaičiuos mokesčius. Bendrijai pasistačius savo katilinę, nuo 2012 m. gruodžio mėn. šiluma buvo gaminama šioje katilinėje ir paskirstoma namui.

Kaip matyti iš UAB „Šilumininkas“ sąskaitų, atsakovui buvo paskaičiuotas mokestis už patiektą šilumą, įvertinant 2011 m. lapkričio mėn. sąskaitoje, kad buto plotas yra 38, 63 kv. m., o vėlesnėse sąskaitose – 64,64 kv.m. Bendrijos sąskaitose apskaičiuojant atsakovo mokestį už patiektą šilumą matyti, kad buvo vertinama, jog šiluma tiekiama 64,64 kv. m ploto butui. Teismas jau nustatė, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti už šilumą visam butui 64,64 kv. m, todėl vertina, jog paskaičiuota už visą buto šildomą plotą pagrįstai.

Darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai perskaičiuodavo mokesčio dydį pagal mažesnį plotą.

Atsakovo atsikirtimas, jog mokesčius mokant internetu galėjo pinigai patekti ne į jo nurodytą sąskaitą, atmetamas. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo, atlikdamas veiksmus ar vykdydamas savo prievoles turi būti atidus ir rūpestingas, nepažeisti kitų asmenų teisių. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atliko daugiau mokėjimų pagal sąskaitas, negu yra pateikusi ieškovė.

Teismas sprendžia, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja apmokėti priskaičiuotą mokestį už šilumą visam butui ir už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, todėl reikalavimas priteisti skolą tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

Į prašomą priteisti skolos sumą 13431 Lt (3889,88 Eur) ieškovė įskaičiavo delspinigius, kurių dydį nurodė Pažymoje dėl priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas (CBP-7451 6 priedas).

Atsakovas nesutinka su šiuo ieškinio reikalavimu ir nurodo, kad Bendrija neturi teisės skaičiuoti delspinigius, nes kaupiamajam fondui nebuvo ėmusi kredito iš banko, be to neaiškus delspinigių skaičiavimo būdas.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad 2009-10-29 Bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta nustatyti įsiskolinimo limitą 3 mėnesius. Vėliau, 2012-10-09 Bendrijos susirinkime priimtas nutarimas nuo 2012m. lapkričio mėn. pradėti skaičiuoti 0,03 proc. delspinigius.

CK 6.256 str. 2 d. nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Remiantis CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai)-(CK 6.71 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pareiga mokėti netesybas gali būti nustatyta išimtinai įstatyme, sutartyje ar teismo sprendime. Susitarimas dėl sutartinių netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Nagrinėjamu atveju DNSB įstatymo 10 str.17 p. nustato, kad visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo, o 21 str. 3d. 2 p. numato savininkų pareigą mokėti mokesčius, tačiau jokios netesybos (nei bauda, nei delspinigiai) nėra numatytos. Bendrijos susirinkime buvo susitarta dėl delspinigių ir priimtas nutarimas skaičiuoti 0,03 proc. dydžio delspinigius skolininkams. Vadovaudamasi minėta susirinkimo nuostata ieškovė už uždelstą atsiskaityti laikotarpį paskaičiavo atsakovui delspinigius, kuriuos įskaičiuodavo į bendrą skolos sumą, ir prašo juos priteisti. Byloje nustatyta, kad atsakovas nėra Bendrijos narys. Kaip minėta, atsakovo prievolė mokėti ieškovui mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo, t.y. daiktinės teisės (nuosavybės teisės turinio). Savo ruožtu prievolė mokėti sutartines netesybas kyla iš sutarties (prievolinės teisės). Gi atsakovą ir ieškovę nagrinėjamu atveju sutartiniai santykiai nesieja. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra Bendrijos narys ir jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio, nesieja sutartiniai santykiai su ieškove, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo sutartines netesybas (delspinigius) atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš pažymos matyti, kad delspinigiai yra pradėti skaičiuoti 2012 m. gruodžio mėn. ir suskaičiuoti kas mėnesį iki 2014 m. rugpjūčio mėn., kas kartą nuo skolos sumos, prie kurios pridėta ankstesnio mėnesio delspinigių suma. Bendra priskaičiuotų delspinigių suma yra 1986,85 Lt (575,43 Eur).

Ieškinio reikalavimas dėl 1986,85 Lt (575,43 Eur) delspinigių priteisimo atmetamas.

Darytina išvada, jog atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas dėl bendros dalinės nuosavybės turto išlaikymo (CK 4.82 str. 3 d.), todėl jam kyla pareiga visiškai atsiskaityti su ieškove. Atsakovas neįrodė dalies savo atsikirtimų, o ieškovė neįrodė dalies ieškinio reikalavimų. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178str.).

Iš byloje esančios Pažymos apie priskaičiuotus ir nesumokėtus mokesčius matyti, kad per ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2009m. liepos mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. atsakovas sumokėjo iš viso 2782,50 Lt (805,87 Eur) mokesčių, kurie yra įskaityti apskaičiuojant ieškinio sumą 13431 Lt. Ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus teismo nustatytas faktines aplinkybes sprendžiama, kad atsakovas nesumokėjo dalies jam pagrįstai ir teisėtai priskaičiuotų mokesčių ir liko skolingas ieškovei 10992,97 Lt/3183,78 Eur (13431 Lt – 96,96 Lt - 58,29 Lt - 95,93 Lt - 200 Lt - 1986,85 Lt).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.1d.). Nustačius, kad atsakovas nėra Bendrijai sumokėjęs pagrįstai ir teisėtai priskaičiuotų mokesčių, priteistina skola 3183,78 Eur.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti pinigines prievoles, todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas 5 proc. dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovas skolingas ieškovei 3183,78 Eur skolą, todėl privalo mokėti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistinos sumos 3183,78 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 4.83str., 4.86str., 6.37str., 6.210str.1d.).

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus ieškinį iš dalies (82 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės išlaidos: žyminis mokestis 303 Lt (CBP-7451 2 priedas); advokato padėjėjo pagalba 435 Eur. Iš viso ieškovė patyrė 738 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteistina ieškovei 605,16 Eur (CPK 93 str. 1d., 98 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 proc. išlaidų (sprendimas 2015-04-28 Nr. TP-2- (2.2) -15-T-1604-1844). Išlaidos paskaičiuotos VGTPT pažymose ir sudaro iš viso 262,52 Eur (Bylos apyrašas, t.1, b.l. 74, 147, t.2, b.l. 31, 129). Iš ieškovės valstybei priteistina atitinkamai proporcinga atmestų reikalavimų daliai (18 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis - 47,25 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pašto išlaidos valstybei yra 7,46 Eur. Šios išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes atsakovas yra atleistas 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis šiuo atveju būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 3d. ir 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 52224 Kaunas, ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Marių 60A“, į. k. 302412525, buveinė: Kauno m. sav. Kauno m. Marių g. 60A-1, 3183,78 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 78 centus) skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3183,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 605,16 Eur (šešis šimtus penkis eurus 16 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Marių 60A“, į. k. 302412525, buveinė: Kauno m. sav. Kauno m. Marių g. 60A-1, valstybei 47,25 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 25 centus) už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, pavyzdžiui sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5630).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Snieguolė Vilutienė