- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- I-545-621/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas (pran.), Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Donata Motiejūnė, Vidmantas Lazickas
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,
dalyvaujant atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui Tadui Baltuškai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. SP-640 (7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2013 m. kovo 8 d. buvo gautas pareiškėjo P. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2013 m. vasario 22 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. SP-640 (7.1056).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. Š. prašo tenkinti jo skundą ir panaikinti Tarnybos sprendimą nutraukti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nurodė, kad kai pareiškėjas skambino advokatei ir jos paklausė, ar turi paėmusi iš Vidmanto Lazicko bylą, advokatė atsakė, kad neturi ir nežada jos perimti, nes pareiškėjo pareiga jai atnešti. Advokatė išaiškino, kad pareiškėjas pats turi paimti iš V. Lazicko bylą ir asmeniškai jai pristatyti. Svarbiausia susipažinti su bylos esme. Tarnybos sprendimai neaktualūs, jie ten savo žaidimus žaidžia. Yra rimta byla ir ją reikia nagrinėti iš esmės. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nenori imtis rimtos bylos pagal valdiškus įkainius, turi su jais eiti per teismus. Kai pradeda bendrauti, iš karto pasako, kad jis iš kaimo ir nieko nesupranta, byla neperspektyvi. Teismas pripažino, kad byla perspektyvi. Buvo paprašyta, kad advokatė bylą turi perimti, o Lazickas perduoti, kaip jis gali kalbėti, kai su byla advokatė nesusipažinusi. Lazickas iš karto pasakė, kad byla neperspektyvi. Advokatė sakė, kad nežada jos perimti iš Lazicko ir nutraukė pokalbį, taip buvo prašyme parašyta. Advokatė pasakė, kad nesiruošia perimti iš Lazicko bylos. Mato, kad nenori imtis bylos, nes per daug sudėtinga byla. Jie sako: „tu ką, prieš bankus eisi“. Kas iš valstybės garantuojamos pagalbos nori eiti prieš valstybę, prieš klerkų savivalę. Jei advokatė su byla nesusipažinusi, ką jai pasakysi. Ji pasakė, kad neims bylos iš Lazicko ir pareiškėjas nusprendė, kad neverta važiuoti. Prašo skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas Ramūnas Jankauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas niekada neatsisakė susitikti su advokate, bet jis atsisakė susitikti su advokate be jokios priežasties. Jei būtų advokatė D. Motiejūnė nurodžiusi priežastį, kodėl reikia susitikti, tai pareiškėjas iš kaimo būtų atvažiavęs pas advokatę. Pareiškėjas ne vieną ir ne du kartus skambino, ar logiška – kažkokie pasimatymai, susitikimai, kalbama turėtų būti apie bylą. Reikėjo nurodyti susitikimo priežastį. Jis bendravo su advokate, yra ryšio priemonės. Advokatė rašo tarnybai, kad pareiškėjas nesusitikinėja, bendravimas tai vyksta – telefonu. Jei reikia dokumentų, tai žmogus atveš. Pareiškėjas ne Šiauliuose gyvena, jei advokatė nieko nedaro, tai kodėl jam važinėti. Apeliacinį skundą parašė A. Jankauskas, nes V. Lazickas nesiteikė parašyti per 14 dienų ir paskui praėjus terminui tarnyboje parašė, kad jis nebedirbs. Pareiškėjas galbūt ne visada būna teisus. V. Lazickas sugebėjo ateiti ir pasižiūrėti į bylą, ką reikėjo, tą pasakė, pareiškėjas jam atidavė, advokatas V. Lazickas padarė užklausimus ir buvo apie ką su juo pareiškėjui kalbėti. Nenori pyktis, nori užbaigti klausimą su tarnyba. Tarnybai neįdomu, ar ta byla pasibaigusi, ar ne. Išeina taip, kad senoje byloje keitė advokatą. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas Tadas Baltuška teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl nebendradarbiavimo su advokatu yra aiški LVAT praktika, ji suformuota ir LVAT remdamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 str. pažymėjo, kad pareiškėjo pareiga bendradarbiauti tiek su tarnyba, tiek su advokatu, taip pat pagal 2 punktą jis yra įpareigotas teikti visą informaciją advokatui. Sunkiai įsivaizduojama, kaip galima suteikti antrinę teisinę pagalbą efektyviai ir kokybiškai, jei pareiškėjas atsisako susitikti su advokatu. Standartinė frazė, kurioje įrašo, kad advokatai, jei turi svarbių dokumentų ar būtų perduoti kitam advokatui, taikoma tais atvejais, jei yra svarbūs, reikšmingi dokumentai ir yra perduoti teismams į bylą. Tais atvejais Tarnyba įpareigoja visus advokatus, kurie yra pakeičiami, perduoti tuos dokumentus naujiems advokatams. Apie šią situaciją kalbėjo su Lazicku, jis nurodė, kad neturi jokių dokumentų pateikti, visi dokumentai yra pateikti administraciniam teismui. Atkreipė teismo dėmesį, kaip pareiškėjas vertina advokatės prašymus susitikti su juo, iliustruoja jo pasisakymą, kaip kvietimą į pasimatymą, o advokatas siekia suteikti kokybišką teisinę pagalbą, kai tuo metu vyksta administracinis procesas, reikia kuo skubiau suteikti antrinę teisinę pagalbą, vyko 2012 m. gruodžio 4 d. posėdis, reikia parengti apeliacinį skundą. Kažkas imasi iniciatyvos rašyti apeliacinius skundus, net neatėję pasikonsultuoti su advokatu dėl motyvų, argumentų ir panašiai. Sprendime išdėstytos visos faktinės aplinkybės, kurios nė vienos nepaneigia pareiškėjas. Tarnyba nežino, kaip advokatas turi suteikti antrinę teisinę pagalbą, jei pareiškėjas atsisako. Tarnyba turi perimti dokumentus, turi susipažinti, suvokti, kad bendradarbiavimas būtų prasmingas, yra konkretūs nurodymai advokatui, kokią taktiką pasirinkti ir kaip atstovauti. Administraciniame procese nėra būtinas advokato dalyvavimas. Šiuo metu pareiškėjas turi atstovą ir jis atstovauja teisme, ruošė pareiškėjui procesinius dokumentus ir tai yra pagrindas nutraukti antrinę teisinę pagalbą. Akivaizdaus nebendradarbiavimo fakto pakanka nutraukti antrinę teisinę pagalbą. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. D. Motiejūnei yra pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą. Įprastai civilinėse, administracinėse bylose antrinės teisinės pagalbos teikimas dažniausiai pradedamas nuo susitikimo su atstovaujamu asmeniu aptarti faktinių aplinkybių, dokumentų, gynybinės taktikos ir panašiai. Tai turėjo būti susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimu, o kokias aplinkybes aptarti – pasakyti negalima. Advokatė gali prieiti prie informacinės sistemos dėl teismų sprendimų – susipažinti, ji turėjo galimybę susipažinti su 2011-11-04 Šiaulių apygardos teismo sprendimu. Ji norėjo paaiškinimus išgirsti iš pareiškėjo. Advokatė pasirenka pati gynybinę taktiką ir atsakyti, kokius advokatas konkrečioje situacijoje užduos klausimus ir kokias faktines aplinkybes bandys nustatinėti, yra labai individualu ir skiriasi konkrečios aplinkybės. 2012-11-20 sprendimą dėl advokato pakeitimo priėmė. Nurodo pradinės administracinės bylos numerį, o paskui jis kinta su metais. Palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Atkreipė dėmesį į LVAT suformuotą praktiką dėl nebendradarbiavimo su advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo P. Š. skundas dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. SP-640-(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas ginčija 2013 m. vasario 22 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. SP-640-(7.1056), kuriuo Tarnyba nusprendė nutraukti nuo 2013 m. vasario 22 d. antrinės teisinės pagalbos teikimą P. Š. administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas 2013 m. vasario 22 d. Šiaulių VGTPT sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Nr. SP-640-(7.1056) teisėtumas.
Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejai reglamentuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 23 straipsnyje. VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Pagal VGTPĮ 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų VGTPĮ 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGTPĮ 2 straipsnio 7 dalis), privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17 – 565/2007 pažymėjo, jog siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas.
Iš cituotų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos aišku, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu.
2012-11-20 Tarnyba priėmė sprendimą Nr. SP-1542(7.1056) „Dėl advokato pakeitimo“, kuriuo pareiškėjui P. Š. administracinėje byloje Nr. 1-485-289/2011 nuspęsta teikti antrinę teisinę pagalbą: parengiant teismui dokumentus ir atstovaujant teisme, įskaitant vykdymo procesą atleidžiant nuo žyminio mokesčio, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – bei antrinei teisinei pagalbai teikti skyrė advokatę Donatą Motiejūnę.
Žemesnės instancijos teismas
2013-01-10 advokatė Donata Motiejūnė informavo Tarnybą, „kad pareiškėjas jau beveik 2 mėnesius į mane nesikreipia“, todėl advokatės nuomone, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui nebėra reikalinga ir turi būti nutraukta. Tarnyba, atsižvelgdama į advokatės pranešimą bei siekdama išsiaiškinti susidariusią situaciją, 2013-01-24 raštu (reg. Nr. SD-89(7.2675) paprašė pareiškėjo informuoti dėl tolimesnės antrinės teisinės pagalbos teikimo ar nutraukimo.
2013-02-18 pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu pakeisti advokatę Donata Motiejūnę į kitą advokatą (b.l. 17).
2013-02-22 Šiaulių VGTPT sprendimu Nr. SP-640-(7.1056) antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 4 straipsnio 1 punktu (b.l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Kaip minėta, įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog ši nuostata suponuoja, kad asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuotas to paties įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo pozicija dėl susitikimo su advokate yra aiški, 2013-02-01 rašte (b.l. 13) nurodoma: „Bereikalingų pasimatymų su advokate netoleruosiu, nes tokie bereikalingi pasimatymai vėliau įforminami kaip konsultacijos, kurių man nereikia, nes antrinė teisinė pagalba man yra suteikta konkretiems darbams, o ne konsultacijoms, ir neturėtų būti pagrindu advokatų pasipelnymui iš valstybės biudžeto priežastimi“.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, jog 2013-02-18 Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas dėl advokatės pakeitimo ir jos paslaugų atsisakymo, grindžiamas teiginiais apie skambučius advokatei bei advokatės pareiga perimti visą medžiagą, susijusią su administracine byla Nr. 1-485-289/2011, iš advokato Vidmanto Lazicko susipažinimui. Pareiškėjo nurodymų davimas advokatei telefonu nesutinkant susitikti aptarti jo keliamus reikalavimus ar kitas aplinkybes, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patvirtina aplinkybes dėl nebendravimo su advokate. Pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, kad advokatė nėra susipažinusi su byla, nepateikė. Taip pat pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečius dokumentus buvo būtina perimti iš advokato. Advokatas Vidmantas Lazickas 2013-02-22 patvirtino faktą, kad papildomų dokumentų, kurių nebūtų teisme administracinėje byloje Nr. 1-485-289/2011, jis neturi.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais. Iš šių principų inter alia draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo principų (3 str. 2, 4 p.) taip pat išeina, kad suteikta teisinė pagalba gali būti efektyvi, tai yra užtikrinti tinkamą asmens pažeistų ar ginčijamų teisių ar interesų gynybą, tik tuomet, jei asmuo, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba, yra suinteresuotas tokios pagalbos teikimu inter alia jei pastarasis bendradarbiauja su jam paskirtu advokatu ir yra aktyvus, siekdamas apginti savo teises ir interesus. Priešingu atveju kyla abejonės dėl suteiktos teisinės pagalbos efektyvumo, kokybės, ekonomiškumo bei pareiškėjo atstovavimo perspektyvumo. Šiuo atveju įvertinus pareiškėjo ir advokatės bendravimo antrinės teisinės pagalbos tikslais aplinkybes matyti, kad pareiškėjas su jam paskirta antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate nebendrauja, neatvyksta į advokatės kontorą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Tarnybai ar advokatei būtų pranešęs apie Šiaulių apygardos administracinio teismo priimtą 2012-12-04 sprendimą. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs esminės informacijos byloje, būtų nurodęs aplinkybes, galinčias turėti reikšmės iškeltoje administracinėje byloje, būtų rodęs iniciatyvą spręsti klausimą, būtų bendradarbiavęs su advokate, nors tokią jo pareigą expressis verbis įtvirtina VGTPĮ 4 straipsnio 1, 2 punktai. Priešingai, advokatės pateiktas prašymas (b. l. 11) leidžia teigti, kad pareiškėjas buvo pasyvus (pareiškėjas beveik du mėnesius nesikreipė į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą advokatę Donatą Motiejūnę), pareiškėjas nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų, o nurodė tik abstrakčius duomenis (pvz. tai, kad pareiškėjas skambino advokatei Donatai Motiejūnei). Iš pateiktos TELE 2 išklotinės matyti (b.l. 16), kad pareiškėjas 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. vasario 12 d. skambino advokatei Donatai Motiejūnei, t. y. po Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. sausio 24 d. rašto Nr. SD-89(7.2675) išsiuntimo pareiškėjui, kuriame siekiama išsiaiškinti susidariusią situaciją dėl tolimesnės antrinės teisinės pagalbos teikimo ar nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl advokatės neveikimo, jam pačiam nesikreipiant į advokatę, yra nepagrįsti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio asmens bendradarbiavimu. 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. SP-1542(7.1056) pareiškėjui buvo paskirta advokatė Donata Motiejūnė vietoje advokato L. Lazicko. 2012-11-27 raštu Nr. SD-2149(7.2675) pareiškėjas buvo informuotas apie advokato pakeitimą (b.l. 33), 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. SP-1542(7.1056) „Dėl advokato pakeitimo“ buvo įteiktas gruodžio 1 d. (b.l. 35). Iš LITEKO informacinės sistemos matyti, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. 485-289/2011 (perregistruota I-1079-257/2012) 2012-11-21 dalyvavo Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdyje, sprendimas paskelbtas 2012-12-04. 2012 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuris teismo nuomone, ir buvo pagrindas kreiptis į advokatę D. Motiejūnę, t. y. kad surašytų apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė ir pats parašė apeliacinį skundą. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo procese, teikė dokumentus minėtoje byloje, kur paskirta advokatė Donata Motiejūnė, iš šių pareiškėjo veiksmų matyti, kad P. Š. neturėjo jokio suinteresuotumo kreiptis į advokatę, kai vyko procesas. Tai patvirtina, jog pareiškėjas VGTPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdė ir su jam paskirta advokate nebendradarbiavo. Iš P. Š. elgesio matyti, jog pareiškėjo negatyvus požiūris į jam paskirtą advokatę Donatą Motiejūnę grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia pareiškėjo nuomone. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 4 straipsnio 1 punktu laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Ramūnas Jankauskas teigė, jog tikėjosi, kad advokatė Donata Motiejūnė dalyvaus teismo posėdyje, kuris vyks Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pažymėtina, kad LR administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Taip pat matyti, kad pareiškėjui byloje atstovauja pagal įgaliojimą jo atstovas Ramūnas Jankauskas, ruošia procesinius dokumentus. Teismas daro išvadą, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo nebūtina.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo veiksmai sudarė pagrindą Tarnybai atsisakyti teikti teisinę pagalbą vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 4 straipsnio 1 punktu. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Tarnyba pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, nustačiusi aplinkybes, kurios pagal įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 4 straipsnio 1 punktą yra pagrindas nutraukti antrinę teisinę pagalbą. Vertinant šią situaciją priešingai, teismo nuomone, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui, advokato neveikimui ar kvalifikacijos stokai ir pan.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, jog skundžiamas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. SP-640-(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo P. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nuspre ndžia:
Pareiškėjo P. Š. skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. SP-640-(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.