Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas UAB „SB lizingas“ (toliau – pradinė kreditorė), ir atsakovė – vartojimo kredito gavėjas 2024 m. balandžio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. E404725234, kuria atsakovei buvo suteiktas 1760 Eur vartojimo kreditas 84 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 7,90 proc.) ir administravimo mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 12.1 punktu, pradinė kreditorė atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutraukė su ja sudarytą sutartį.

2023 m. liepos 31 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2023-07/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.

Tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė savo prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, todėl ji laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Duomenų, kad pradiniam kreditoriui perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101 – 6.110 straipsniai, nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat, kad atsakovė pateiktu atsiliepimu sutinka su pareikštu ieškiniu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1760 Eur negrąžintą kreditą, 47,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugpjūčio 13 d.) bei 29,75 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (204 m. rugpjūčio 13 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Lietuvos A. T. išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos A. T. 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos A. T. 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos A. T. 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Teismo vertinimu, tai, kad pradinė kreditorė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, darytina išvada, jog negautų pajamų faktas yra įrodytas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 7,90 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1760 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2031 m. balandžio 6 d.), ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, tenkinamas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 441 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistina 15,86 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 1760 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimties eurų) negrąžintą kreditą, 47,25 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 25 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 29,75 Eur (dvidešimt devynių eurų 75 ct) administravimo mokestį, 7,90 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1760 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugpjūčio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2031 m. balandžio 6 d.), ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 441 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.