- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- e2-84-586/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00920-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, S. K., I. J., Kooperuotai sodininkų bendrijai, J. I., V. K., Swedbank
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas, Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
atsakovams S. K., atsakovės I. J. atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, AB „Swedbank“ atstovui V. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams Kooperuotai sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) , Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. I., S. K., V. K., Swedbank, AB, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B., Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė B. V., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S., dėl nutarimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 1994-07-09, protokolinio nutarimo dalį dėl sodo žemės sklypo Nr. 600 savininko pašalinimo iš bendrijos pripažinti negaliojančia nuo šio nutarimo priėmimo momento; Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplėstinio valdybos posėdžio, įvykusio 1994-11-22, protokolinio nutarimo dalį dėl sodo sklypo Nr. 600 naudotojos G. B. pripažinimo praradusią teisę naudotis šiuo žemės sklypu pripažinti negaliojančia nuo šio nutarimo priėmimo momento; 2006-03-09 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. NB2-1075), pagal kurią Lietuvos Respublikos (valstybės), atstovaujamos patikėtinio - Klaipėdos apskrities viršininko įgalioto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus specialisto P. R., pardavė, o I. J. nupirko 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia nuo šios sutarties sudarymo momento; 2006-03-09 perdavimo-priėmimo aktą (notarinio registro Nr. NB2-1076), pagal kurį Lietuvos Respublika (valstybė), atstovaujama patikėtinio - Klaipėdos apskrities viršininko įgalioto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus specialisto P. R., perdavė, o I. J. priėmė 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, Šiūparų kaime, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006-05-30 pirkimo- pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. BV8-2861), pagal kurią I. J. pardavė, o S. K. nupirko 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini); 2009-10-12 hipotekos sutartį, identifikavimo kodas 03120090008450, pagal kurią dėl V. K. skolinio įsipareigojimo Danske Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialą, yra įkeistas 0,06 ha ploto sodo žemės sklypas, esantis Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti G. B. nuosavybės teisę į 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajono, (duomenys neskelbtini).
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1991 metais Kooperuotoje sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) jai buvo skirtas 0,06 ha ploto žemės sklypas Nr. 600. 1991-06-04 sumokėjo sodininko pirmąjį įnašą - 159 rublius, o 1991-10-15 antrąjį įnašą. 1992 metais sodininkai buvo informuoti, kad naudojamus sodo žemės sklypus gali išsipirkti. 1993-01-19 sumokėjo 605,00 talonų grynais pinigais už perkamą žemės sklypą, 100,00 talonų už dokumentų paruošimą ir įforminimą ir 300,00 talonų valstybinio mokesčio. Mokėjimo pranešimą ir kvitus pateikė bendrijos pirmininkui. Nuo 1992 metų žemės sklype užsiėmė daržininkyste. Sodo žemės sklypu aktyviai naudojosi iki 1997 metų. 1997 metais susirgo ir daržo nesodino. Apie 1995 - 1996 metais iš kitų sodininkų sužinojo, kad jie jau sudarė sodo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, ir sodo žemės sklypai tapo jų privati nuosavybė. Todėl kreipėsi į naują bendrijos pirmininkę Z. K. klausdama, kada galės privatizuoti naudojamą sodo žemės sklypą. 2014 metais nuvykusi į sodą, iš sodininko N. Š. sužinojo, kad žemės sklypas atimtas, ir yra kiti savininkai. Nuvykus į sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad yra pašalinta iš bendrijos narių įgaliotinių susirinkime 1994 metais. 2015-06-30 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių. 2015-07-27 raštu Nr. 12SD-3047-(14.12.104) buvo informuota, kad iš skyriuje esančių dokumentų nustatyta, kad 1994-07-09 pagal sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotinių protokolą Nr. 2 buvo pašalinti nedirbantys ir nemokantys bendrijai mokesčių tam tikrų sodų sklypų naudotojai, kad 1994-07-09 protokole pažymėta, jog iš bendrijos narių pašalintas ir sodo sklypo Nr. 600 naudotojas, nors jo pavardė ir nenurodyta. Tuo pačiu raštu NŽT Klaipėdos rajono skyrius informavo, kad sodininkų bendrijos pirmininkės Z. V. teigimu, siekiant išvengti apleistų plotų, 2004-05-28 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimu sodo sklypą Nr. 600 buvo leista privatizuoti jį naudojusiam asmeniui. 2006-03-09 Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biure buvo sudaryta sodo sklypo Nr. 600 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. NB2-1075, kuria šis sklypas buvo parduotas I. J.. 2006-03-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Lietuvos valstybė, atstovaujama patikėtinio - Klaipėdos apskrities viršininko įgalioto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus specialisto P. R., 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), 2006-03-09 pardavė I. J.. 2006-05-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. BV8-2861 I. J. šį žemės sklypą pardavė S. K.. 2009-10-12 hipotekos sutartimi, kurią patvirtino notaras E. S., šį žemės sklypą įkeitė DANSKE Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialą. Mano, kad iš Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių buvo pašalinta neteisėtai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, sodininkų įgaliotinių 1994-07-09 susirinkimo protokole Nr. 2 nenurodyta už ką šalinamas iš bendrijos narių žemės sklypo Nr. 600 naudotojas. Nurodė, kad žemės sklypas įdirbtas buvo 1992 metais, nario mokestį mokėjo reguliariai, mokėjo tikslines įmokas, tačiau apie nario sumokėjimą buvo atžymima sodininko knygelyje, jeigu sodininkas ją turėjo. Jeigu sodininkui sodininko knygelė dar nebuvo išduota, pirmininkė apie mokesčio sumokėjimą pažymėdavo tik sau ant popieriaus lapelio. Jokie kvitai sodininkui nebuvo išduodami. Be to, iš 1994-07-09 protokolo Nr. 2 matyti, kad nutarimą pašalinti sodo žemės sklypo Nr. 600 naudotoją iš bendrijos priėmė sodininkų įgaliotinių susirinkimas. Tačiau šių įgaliotinių niekas nerinko ir neįgaliojo nei dalyvauti 1994-07-09 susirinkime, nei svarstyti susirinkimo darbotvarkės klausimus. Pagal susidariusią praktiką įgaliotiniais buvo laikomi faktiškai į visuotinį susirinkimą atvykę sodininkai (bendrijos nariai). Sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytas įgaliotinių išrinkimo laikas ir atstovavimo normos, o nesant atstovavimo normų ir nesant įgaliotinių rinkimų, atvykusieji į susirinkimą negalėjo būti laikomi įgaliotiniais. Pagal pavyzdinių įstatų ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatų 15.3 punkto 2 dalį bendrijos narių visuotinis susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Kadangi 1994-07-09 susirinkime dalyvavo tik 116 bendrijos narių, šis susirinkimas buvo neteisėtas, jo priimti nutarimai taip pat neteisėti. Pagal pavyzdinių įstatų ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatų 10 punktą iš bendrijos šalinama bendrijos valdybos nutarimu, dalyvaujant šalinamam nariui arba jam nedalyvaujant, jeigu kviečiamas jis be pateisinamų priežasčių neatvyko į valdybos posėdį. Šiuo atveju sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) savo pareigos, numatytos pavyzdinių įstatų ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatų 10 punkte, neįvykdė, apie pašalinimo iš bendrijos narių klausimo svarstymą iš anksto neinformavo, pašalinimo iš bendrijos narių klausimas nebuvo įtrauktas į 1994-07-09 susirinkimo darbotvarkę, 1994-07-09 protokolas nepasirašytas susirinkimo pirmininko. Mano, kad iš bendrijos narių buvo pašalinta neteisėtai, dėl ko žemės sklypas Nr. 600 negalėjo būti parduotas I. J., o I. J. negalėjo jo parduoti S. K..
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimas 1994-07-09 priėmė protokolą Nr. 2, kuriame pažymėta, kad sodo sklypo Nr. 600 savininkas pašalinamas iš bendrijos, kadangi nedirba savo sodo sklypo, nemoka mokesčių, nedalyvauja jokiuose darbuose, atimant teisę naudotis žemės sklypu. Ieškovė prašo panaikinti šiuos kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo ir išplėstinės valdybos priimtus sprendimus, 2006-03-09 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. NB2-1075) ir 2006-03-09 perdavimo-priėmimo aktą (notarinio registro Nr. NB2-1076), tačiau praėjo daugiau nei dvidešimt metų, o bendras ieškinio senaties terminas dešimt metų, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės 2, 3, 4, 5 iškeltiems reikalavimams. Pažymėjo, kad kiti reikalavimai yra išvestiniai. Nurodė, kad žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijose privatizavimas buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusių Sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus, patvirtintus žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992-03-20 (toliau - Metodika), kurie buvo parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos” (toliau - Tvarka) nuostatas. Šis nutarimas nustatė tvarką, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausantys naudojami ir nenaudojami (nauji) žemės sklypai miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse suteikiami neatlygintinai, parduodami privatinės nuosavybės teise ar nuomojami, neįgyjant nuosavybės teisės į žemės sklypą, fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie šiame nutarime numatytais atvejais turi teisę pirkti (nuomoti) žemės sklypus ne konkurso tvarka. Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų pardavimą (nuomą) privačių namų valdoms, taip pat taikomos parduodant (nuomojant) žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms nepriklausomai nuo šių bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos. Pažymėjo, kad 1992 metais mokėjimo pranešimams parengti buvo sudarytas sandoris dėl žemės sklypų įkainojimo aktų ir mokėjimo pranešimų parengimo paslaugos. Visi mokėjimo pranešimai buvo parengti vienu metu ir perduoti Žemėtvarkos tarnybai. Šios tarnybos vyr. buhalterė atliko patikrą parengtų mokėjimo pranešimų, t. y. patikrino, ar įmonė, parengusi mokėjimo pranešimus, teisingai apskaičiavo privatizuojamų žemės sklypų kainas. Atlikusi šių dokumentų patikrą, ji juos patvirtindavo savo parašu, kad mokėjimo pranešimai parengti teisingai. Visi mokėjimo pranešimai buvo perduoti sodininkų bendrijų pirmininkams. Ieškovės G. B. prašymas privatizuoti sodo sklypą Nr. 600, esantį kooperuotoje sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), su sodo sklypo schema, mokėjimo pranešimu, žemės sklypo įkainojimo aktu, apmokėjimu nebuvo perduoti žemėtvarkos skyriui. Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 1994-07-09 protokolas Nr. 2 patvirtina, kad susirinkimo metu buvo svarstomas dienotvarkės klausimas (Nr. l) apie privatizacijos eigą. Įgaliotinių susirinkime buvo nuspręsta, kad nedirbami sodo sklypai teršia teritoriją, neša materialinius nuostolius bendrijai, nesurenkamos lėšos, negalima vykdyti darbų, todėl negali būti pateisinamas sodininkų neveiklumas, todėl vadovaujantis sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendraisiais nuostatais - skaityti pašalintais iš sodininkų bendrijos narių sodų sklypų savininkus, tarp kurių nurodytas ir sodo sklypo Nr. 600 naudotojas. Taip pat protokolo 3 punkte nurodyta, kad apie priimtą nutarimą iki 1994-07-25 raštu informuoti visus buvusius narius. Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplėstinio valdybos posėdžio, įvykusio 1994-11-22 protokole pažymėta, kad nutarta skaityti praradusiais teisę į savo sklypus sekančius piliečius, jų tarpe nurodytas ir sodo sklypo Nr. 600 naudotojas. Faktą, kad ieškovė neteko teisės privatizuoti sodo sklypą Nr. 600, kadangi buvo išbraukta iš sodininkų bendrijos narių, patvirtina ir Klaipėdos rajono valdybos 1994-11-24 potvarkis Nr. 652-v „Dėl žemės sklypų pardavimo sodininkų bendrijų nariams“, kurio 25 punkte nustatyta, kad parduoti ne aukciono tvarka sodų žemės sklypus sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nariams, nurodytiems šio potvarkio priedelyje Nr. 2. Šio priedelio 9 psl. nurodyta, kad sodo sklypas Nr. 600 nėra įtrauktas į parduodamų ne aukciono tvarka sodų žemės sklypų sąrašą. Atsakovė I. J. 2005-06-24 pateikė prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl 0,0600 ha sodo sklypo Nr. 600, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2006-03-09 sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią I. J. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad maždaug apie 1995-1996 metus jai tapo sužinoma, kad kiti sodininkų bendrijos nariai jau privatizavo sodo sklypus, todėl kreipėsi į naują bendrijos pirmininkę Z. K.. Šis faktas tik patvirtina, kad ieškovei apie pašalinimą iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių tapo žinoma jau 1995-1996 metais, todėl ji jau tuo metu galėjo ginti savo, kaip sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, pažeistas teises, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė.
Atsakovas Danske Bank A/S pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovė S. K. yra sąžininga, 0,0600 Ha žemės sklypo, esančio Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), įgijėja.
Atsakovė I. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad sudarydama pirkimo–pardavimo sandorį, buvo įsitikinusi, kad daiktas įgytas teisėtai ir ji yra sąžininga šio daikto valdytoja. Sąžiningai įgytą daiktą yra teisėtai pardavusi, mano, kad ieškinys yra pareikštas be pagrindo ir negali būti tenkinamas.
Kooperuota sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), atsakovai S. K. ir V. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.
Atsakovas Swedbank AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad 2016-06-27 teismo nutartimi yra pakeistas pradinio atsakovo Danske Bank A/S jo teisių perėmėju. Nurodė, kad sutinka su pirminio atsakovo atsiliepime išdėstytais motyvais išsakytais nesutikimo su ieškiniu argumentais ir motyvais, ir juos palaiko.
Tretieji asmenys notarės N. B. ir B. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Tretysis asmuo notaras E. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas advokatas ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 1999 metais nuvykusi į sodo sklypą pastebėjo, kad yra pavogta daiktų, kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau jie pareiškimo iš jos nepriėmė, nurodydami, kad sodas nėra jos nuosavybė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė Z. V. prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodytais motyvais bei suėjus senačiai. Paaiškino, kad sodas buvo apleistas, netvarkomas, niekas už jį nemokėjo mokesčių. Papildomai paaiškino, kad mokesčius galima mokėti grynais, galima pavedimu. Mokant grynais daromos atžymos sodininko nario knygelėje. Nurodė, kad sodininkų bendrijos pirmininkė yra nuo 2001 metų, ieškovė sodininkų bendrijoje pasirodė tik 2015 metais, iki to laiko nebuvo nei atvažiavusi, nei mokėjo mokesčius. Paaiškino, kad sodininkų bendrija neparduoda sodų, jie tik valdybos narių nutarimu leidžia naudotis sodu iki galimybės privatizuoti.
Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovė R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais bei suėjus senačiai. Paaiškino, kad Klaipėdos rajono valdyba 1994-11-24 priėmė potvarkį, pagal kurį tuo metu buvo vykdoma privatizacija, sklypo Nr. 600, tame sąraše nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovė neturi jokių rašytinių įrodymų, kad mokėjo nario mokestį, kad kreipėsi į sodininkų bendriją, žemėtvarkos skyrių ar policijos pareigūnus, ir tik 2015 metais kreipėsi į žemėtvarkos skyrių. 2004-05-28 metais valdybos nutarimu 6 asmenims suteikta teisė naudotis žemės sklypais su galimybe privatizuoti, taip pat ir I. J.. 2005 metai gautas I. J. prašymas privatizuoti, su visais reikiamais dokumentais.
Teismo posėdžio metu atsakovės I. J. atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad I. J. buvo sąžininga žemės sklypo įgijėja.
Teismo posėdžio metu atsakovė S. K. ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad sodą nusipirko 2006 metais iš sesers I. J.. Nurodė, kad kai sesuo įsigijo sodą, padėjo jai tvarkytis, rovė medžius ir pan. Sode nebuvo jokių vaismedžių, tik krūmai, beržai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo AB „Swedbank“ atstovas V. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad apie tai, kad ieškovė nėra sodo sklypo savininkė ji sužinojo 1999 metais, kai kreipėsi į policijos pareigūnus dėl dingusių medžiagų, todėl jau tada galėjo ginti savo teises. Pažymėjo, kad sodo sklypas buvo teisėtai privatizuotas ir parduotas, tai patvirtino ir notarai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas I. Š. nurodė, kad, kai G. B. gavo sklypą, jie planavo ką statys, ką darys. Sklypą tvarkė, buvo atvežę kelis šulinio žiedus, 2-3 mašinas lentų, sodino vaismedžius. Dirbo gal du metus, paskutinį kartą buvo labai senai, apie 1993-1995 metus.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. nurodė, kad jų sklypai buvo šalia, ieškovė vežė statybines medžiagas, sodino bulves, morkas, svogūnus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1993-02-26 buvo priimtas Klaipėdos rajono valdybos potvarkis Nr. 74-V, kuriuo nutarta įregistruoti Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatus, priimtus 1992-01-24 vykusiame narių susirinkime. Įstatų 5 punkte nurodyta, kad narius į bendriją priima ir šalina iš jos, žemės sklypelius skiria bendrijos valdyba. Įstatų 9 punkte pažymėta, kad bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos, jeigu jis per dvejus metus be svarbių priežasčių neįdirbo jam skirto žemės sklypelio. Ar sklypelis įdirbtas sprendė bendrijos valdyba. Įstatų 10 punkte nustatyta, kad iš bendrijos šalinama bendrijos valdybos nutarimu, dalyvaujant šalinamajam nariui arba jam nedalyvaujant, jeigu kviečiamas jis be pateisinamų priežasčių neatvyko į valdybos posėdį. Taip pat šiame punkte nustatyta, kad sprendimas dėl pašalinimo gali būti apskųstas bendrijos narių visuotiniam (įgaliotinių) susirinkimui per mėnesį, kai nariui buvo pranešta apie pašalinimą. Nesutikus su sprendimu dėl skundo, jis gali būti apskųstas teismine tvarka. Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimas 1994-07-09 priėmė protokolą Nr. 2, kuriame pažymėta, kad sodo sklypo Nr. 600 savininkas pašalinamas iš bendrijos, kadangi nedirba savo sodo sklypo, nemoka mokesčių, nedalyvauja jokiuose darbuose, atimant teisę naudotis žemės sklypu. Priimtas sprendimas pašalintiems iš bendrijos nariams nekompensuoti jokių išlaidų, kurias turėjo sklypo savininkas ir apie priimtą sprendimą iki 1994-07-25 raštu informuoti visus buvusius narius. Į bylą pateiktas išsiųstų registruotų laiškų rejestras, iš kurio matyti, kad G. B. registruotu laišku išsiųstas pranešimas apie pašalinimą iš sodininkų bendrijos narių. Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplėstinė valdyba posėdžio, įvykusio 1994-11-22, metu sodo sklypo Nr. 600 naudotoją G. B. pripažino praradusią teisę naudotis šiuo žemės sklypu. Klaipėdos rajono valdyba 1994-11-24 priėmė potvarkį Nr. 652-V „Dėl žemės sklypų pardavimo sodininkų bendrijų nariams“, kurio 25 punkte nustatyta, kad parduoti ne aukciono tvarka sodų žemės sklypus sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nariams, nurodytiems šio potvarkio priedelyje Nr. 2. Šio priedelio 9 psl. nurodyta, kad sodo sklypas Nr. 600 nėra įtrauktas į parduodamų ne aukciono tvarka sodų žemės sklypų sąrašą. 2004-05-28 priimtas Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimas dėl naudojamų žemės sklypų privatizavimo, kuriame nutarta pateikti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus dėl naudojamų žemės sklypų privatizavimo, į sąrašą įtraukta I. J.. Atsakovė I. J. 2005-06-24 pateikė prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl 0.0600 ha sodo sklypo Nr. 600, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pardavimo. Prie prašymo pridėti dokumentai: paso kopija, sodo sklypo Nr. 600 planelis ir 2004-05-28 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimo kopija. Į bylą pateikta žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimas, mokėjimo pranešimas. 2006-03-09 sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. NB2-1075), pagal kurią I. J. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). 2006-05-30 sudaryta sutartis (notarinio reg. Nr. BV8-2861), pagal kurią I. J. pardavė, o S. K. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypas nuosavybės teise nuo 2006-04-06 iki 2006-06-06 priklausė I. J., nuo 2006-06-06 S. K.. Į byla pateikta informacija, kad 2015-06-30 G. B. kreipėsi į Klaipėdos rajono skyrių su prašymu Nr. 12FP-2702 „Dėl informacijos pateikimo“, pateikti 1993-01-19 mokėjimo pranešimo ir kvitų kopijos, kurios nepatvirtintos.
Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad būtų užtikrintas civilinių santykių teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-516/2013; ir kt.).
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ieškovė buvo sodo sklypo naudotoja. Pagal sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatus, priimtus 1992-01-24 vykusiame narių susirinkime ir 1993-02-26 patvirtintus Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 74-V, ieškovė 1994-07-09 protokolu Nr. 2 pašalinta iš bendrijos, kadangi nedirbo savo sodo sklypo, nemokėjo mokesčių. Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplėstinė valdyba posėdžio, įvykusio 1994-11-22, metu sodo sklypo Nr. 600 naudotoją G. B. pripažino praradusią teisę naudotis šiuo žemės sklypu. G. B. registruotu laišku išsiųstas pranešimas apie pašalinimą iš sodininkų bendrijos narių. Ieškovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ji neteisėtai buvo pašalinta iš sodininkų bendrijos narių.
Žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijose privatizavimas buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusių Sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus, patvirtintus žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992-03-20 (toliau - Metodika), kurie buvo parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos” (toliau - Tvarka) nuostatas. Šis nutarimas nustatė tvarką, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausantys naudojami ir nenaudojami (nauji) žemės sklypai miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse suteikiami neatlygintinai, parduodami privatinės nuosavybės teise ar nuomojami, neįgyjant nuosavybės teisės į žemės sklypą, fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie šiame nutarime numatytais atvejais turi teisę pirkti (nuomoti) žemės sklypus nekonkurso tvarka. Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų pardavimą (nuomą) privačių namų valdoms, taip pat taikomos parduodant (nuomojant) žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms nepriklausomai nuo šių bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos. 1992-03-20 priimti Metodiniai nurodymai, kurie buvo parengti vadovaujantis Taisyklėmis. Metodinių nurodymų 2 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijų narių sodų sklypai gali būti parduodami tik tuose soduose, kurių bendrijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-05-21 nutarimo Nr. 205 „Dėl Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ nustatytą tvarką yra įregistravę įstatus, taip pat yra patikslintos naudojamų žemės sklypų ribos bei jų plotas ir įforminta sodininkų bendrijos žemės naudojimo teisė. Metodinių nurodymų 3 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai prašymus (pagal nustatytą formą) sklypams pirkti įteikia sodininkų bendrijos valdybai. Prašyme reikia nurodyti pageidavimą dėl sklypo ribų ir ploto patikslinimo, jeigu natūroje sklypo ribos yra neaiškios arba pageidaujama prie sklypo prijungti papildomą plotą (bendrijos sodo ribose). Sodo bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodų sklypų pirkimui, atlieka sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengia kiekvieno sklypo planą M 1:500 (Metodiniai nurodymai 6 punktas). Sodų sklypų planus protokolu tvirtina sodininkų bendrijos valdyba. Kiekvieno sodo sklypo planą pasirašo sklypo savininkas ir tvirtina sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas parašu ir antspaudu. Šis planas pridedamas prie prašymo sodo sklypui pirkti. Metodikos 10 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijos valdyba sodininkų prašymus sodo sklypams pirkti ir papildomus dokumentus kartu su viso sodo patikslintu išplanavimo projektu (kopija) įteikia tuometinei miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos bei posėdžio metu duotų parodymų, nuo 1994 metų, pašalinus ieškovę iš sodininkų bendrijos narių, sodo sklypu niekas nesinaudojo. 2004-05-28 priimtu Kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimu dėl naudojamų žemės sklypų privatizavimo, kuriame nutarta pateikti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus dėl naudojamų žemės sklypų privatizavimo, į sąrašą įtraukta I. J.. 2006-03-09 sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią I. J. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą. Sutartis patvirtinta notaro. 2006-05-30 sudaryta sutartis, pagal kurią I. J. pardavė, o S. K. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą. Sutartis patvirtinta notaro. VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypas nuosavybės teise nuo 2006-04-06 iki 2006-06-06 priklausė I. J., nuo 2006-06-06 S. K..
Lietuvos Respublikos 4.26 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. CK 4.47 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė įgyjama pagal sandorius.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų parodymų, neginčijamai nustatyta, kad I. J. teisėtai įgijo nuosavybės teisę į ginčo objektą – sodo sklypą, o vėliau teisėtai jį pardavė S. K..
Atsakovai atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendra ieškinio senatis yra 10 metų, 4 dalis numato, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. LTSR civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001-06-30, buvo nustatęs bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą (LTSR CK 84 str.). Tiek pagal senąjį kodeksą, tiek pagal dabartinį, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti.
Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 1994-07-09 priėmė protokolą Nr. 2, kuriuo pašalino ieškovę iš bendrijos narių, tuo pačiu priėmė sprendimą pašalintiems iš bendrijos nariams iki 1994-07-25 raštu išsiųsti pranešimus. Į bylą pateiktas išsiųstų registruotų laiškų rejestras, iš kurio matyti, kad G. B. registruotu laišku išsiųstas pranešimas apie pašalinimą iš sodininkų bendrijos narių. Tai reiškia, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie ginčijamą kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo 1994-07-09 protokolinį nutarimą ir turėjo teisę per 3 metų ieškinio senaties terminą, t. y. vėliausiai iki 1997-07-10 ginčyti šį sprendimą teisme.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 1995-1996 metais iš kitų sodininkų sužinojo, kad jie yra sudarę sodo sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, ir sodo sklypai tapo jų nuosavybe. Kreipėsi į sodininkų bendrijos pirmininkę, klausdama, kada galės privatizuoti sodą. Byloje jokių rašytinių duomenų, apie tai, kad ji kreipėsi į pirmininkę nėra. Ieškovė jau tada per 3 metų ieškinio senaties terminą, galėjo ginčyti sprendimą teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tai, kad nėra sodo sklypo naudotoja ji sužinojo 1999 metais, kai kreipėsi į policijos pareigūnus dėl dingusių medžiagų. Nors ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau nuo to fakto, kada kreipėsi į policijos pareigūnus ir sužinojo, kad nėra naudotoja, per 3 metus galėjo ginčyti sprendimą, tačiau buvo pakankamai nerūpestinga ir praleido ieškinio senaties terminą ginčyti kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo 1994-07-09 protokolinį nutarimą.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 4 dalis numato, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014 metais nuvyko į sodą ir iš sodininko N. Š. sužinojo, kad sodo sklypas iš jos atimtas, tačiau nei tada, nei gavusi Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2015-07-27 raštą, kuriuo buvo informuota ir apie kooperuotos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo 1994-07-09 protokolinį nutarimą, kuriuo pašalinta iš sodininkų bendrijos narių, nesikreipė dėl sandorių nuginčijimo bei praleido sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, nes ieškinį teismui pateikė tik 2016-04-25.
Bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kada ieškovė tiksliai sužinojo apie savo pažeistas teises. Ieškovė ieškinyje nurodė 2014 metus, Nacionalinė žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2015-07-27 raštu informavo apie 1994-07-09 protokolinį nutarimą dėl ieškovės pašalinimo iš sodininkų narių, tad ieškovė yra praleidusi šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškovė yra praleidusi ir LTSR civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001-06-30, nustatytą bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą - ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tai, jog jos teisės pažeistos, sužinojo 1999 metais, iš byloje esančių rašytinių įrodymų 1994-07-25 raštu išsiųstas pranešimas apie pašalinimą iš sodininkų narių.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, yra pagrindas atmesti ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 1. 131 str.).
Iš ieškovės priteistinos atsakovei I. J. 300,00 Eur už advokato teisines paslaugas (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 93 str.).
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016-04-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur už advokato teisines paslaugas atsakovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti 2016-04-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, Šiūparių kaime, Sodo 3-oji g. 8, unikalus Nr. 4400-0804-6594, perleidimo draudimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.