Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J. 2021 m. gegužės 11 d., apie 13.06 val., Vilniuje, Geležinio vilko g. – Mokslininkų g., reguliuojamoje sankryžoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (tokios teisės neįgijęs), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir pradėdamas važiuoti, atsitrenkė į priekyje jo stovintį, laukiantį leidžiamo signalo, motociklą „Yamaha“, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais O. J. pažeidė KET 5, 6, 9, 14, 126, 219.1 ir 219.2 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje.

Teisme atsakomybėn traukiamas O. J. parodė, kad stovėjo gatvėje, sankryžoje prie šviesoforo ir laukė žalio šviesoforo signalo, tuo metu prie sankryžos motociklininko dar nebuvo, jis privažiavo vėliau. Kada tiksliai atsirado motociklininkas, negali pasakyti, bet jis tikrai nestovėjo sankryžoje, tą gali paliudyti ir jo (O. J.) draugė. Jis (O. J.) pirmas stovėjo prie šviesoforo, o motociklininkas galima sakyti užlindo jam į priekį, kai įsijungė žalias signalas. Prieš pradėdamas važiuoti nei jis (O. J.), nei jo draugė atvažiuojančio motociklo negirdėjo ir nematė, nors automobilio langas buvo atdaras, jie net nesuprato, iš kur motociklas atsirado. Pradėdamas važiuoti neapsižiūrėjo, ar saugų važiuoti. Tuo metu, kai užsidegė žalia rodyklė į kairę, tiesiog atleido stabdžio pedalą, vairo niekur nesuko, ketino važiuoti į kairę, mašina pradėjo judėti ir tada atsirado motociklininkas. Įvykio metu motociklas buvo jam iš dešinės pusės, galimai prieš tai motociklas stovėjo jam iš galo, o kai įsijungė žalias signalas, privažiavo į priekį. Savo automobilio priekine dešine puse, automobilio ratu įsirėmė į motociklo kairiąją pusę. Motociklininkas buvo per arti sustojęs, prie pat mašinos rato, todėl taip ir atsitiko, kad įsirėmė. Pagrindinis smūgis buvo su ratu, šiek tiek gal ir su bamperiu. Kai prisilietė, motociklininkas motociklą paleido ir nugriuvo. Jis (O. J.) išlipo, padėjo jam atsikelti, susitarė pavažiuoti iki stotelės. Nežino, ar buvo aplinkinių, buvo supanikavęs ir nežiūrėjo. Kai su nukentėjusiuoju nuvažiavo prie stotelės, motociklininkas pradėjo sakyti, kad jis (O. J.) kaltas, pradėjo reikalauti iš jo pinigų, pasakė, kad kviečia policiją. Bijojo, kad bus kviečiama policija, kad atims mašiną, todėl ir išvažiavo. Vėliau gavo laišką, kad nukentėjusiajam padaryta – 1500 EUR žala. Nesutinka su nukentėjusiojo nurodomos žalos dydžiu. Mano, kad neįmanoma buvo padaryti tokius nuostolius, kadangi ten net smūgio nebuvo, tik prisilietimas. Galimai nukentėjusysis pamatė, kad jis (O. J.) jaunas, nepatyręs, todėl ir pasakė, kad motociklas saloninės būklės, bet jis matė, kad motociklas buvo nenaujas, buvo apibraižytas, sėdynė nudraskyta. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu, priklauso jo motinai. Dažnai atvažiuoja aplankyti mamą, senelius. Tą dieną nuvažiavo pas mamą, neplanavo imti mašinos, pamatė ją stovinčią ir sugalvojo pasivažinėti. Mamos tuo metu nebuvo namuose. Žinojo, kur guli rakteliai nuo automobilio, visi raktai guli vienoje vietoje, automobilį paėmė savavališkai, jo motina nežinojo, kad jis paėmė automobilį, sužinojo tik po įvykio. Apie ankstesnius jo baustumus mama galbūt ir žinojo. Jo motina turi teisę vairuoti transporto priemones, o jis neturi, nėra įgijęs tokios teisės ir tikrai daugiau nesiruošia vairuoti be teisių. Ketina išvažiuoti į užsienį, kad galėtų užsidirbti ir sumokėti visas skolas. Tyrimo metu atsakomybėn traukiamas O. J. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. gegužės 11 d. jis stovėjo prie šviesoforo su savo drauge J. J., laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Kai užsidegė, pradėjo važiuoti ir tuo momentu jam iš dešinės pusės užlindo motociklininkas ir jis jį su ratu pastūmė. Griūdamas motociklininkas atsirėmė į jo mašiną ir tada paleido motociklą. Jis išlipo, padėjo pakelti motociklą. Jie su motociklininku susitarė, kad nuvažiuos toliau nuo eismo įvykio vietos. Nuvažiavo į šalimais esančią stotelę. Motociklininkas jam pasiūlė palikti mašiną ir vakare atvežti 500 EUR. Jis tą daryti atsisakė, pasiūlė jam iškviesti policiją, kad atvažiuotų jo mama ir viską išsiaiškintų, bet jis atsisakė kviesti policiją. Iš baimės nežinojo, ką daryti, todėl pabėgo iš įvykio vietos (b. l. 20).

Teisme nukentėjusysis T. S. parodė, kad Geležinio Vilko g. yra šviesoforas ties posūkiu, kur iš pradžių užsidega žalia važiuojantiems tiesiai, o tik po 15-20 sekundžių posūkio signalas į kairę. Kadangi yra eilė, motociklai gali pravažiuoti pro tarpą, jis taip ir pravažiavo iki šviesoforo. Stovėjo juostoje sukti į kairę, šalia automobilio priekio iš dešinės pusės. Automobilis taip pat stovėjo juostoje sukti į kairę. Motociklas buvo prieš liniją išlindęs į automobilio priekį, buvo priekinio bamperio kampe, automobilio priekinis ratas buvo maždaug ties motociklo galinio rato viduriu. Atstumas tarp jo ir automobilio buvo apie 30 cm. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui važiuoti tiesiai, automobilis pajudėjo ir sukdamas į kairę pastūmė jį (T. S.) priekiniu dešiniu bamperiu ir ratu. Sukdamas ratas išsikišo ir kliudė motociklą, užkabino galinį motociklo ratą. Jis (T. S.) nuvirto su motociklu ant žemės, ant dešinės pusės. Tas motociklas yra „britva“, jis yra didelis, atsikišę duslintuvai, veidrodėliai, šios dalys apsibraižė nuo asfalto. Pažymėjo, kad vairuotojas matė, jog privažiavo motociklas, nes jo draugė su pirštais rodė. Pats matė, kaip dar prieš užsidegant žaliam šviesoforo signalui draugė vairuotojui kažką aiškino. Jį partrenkęs žmogus padėjo nustumti motociklą iki stotelės ir pats ten atvažiavo. Pasiūlė atsakomybėn traukiamam asmeniui kviesti policiją. O. J. lyg ir blaivus buvo, bet pasimetęs. Vairuotojas pasakė, kad neturi teisių, paskambino tėvams, paklausė, ką daryti. Pasiūlė, kad pažeidėjas paliktų mašiną kieme, o vakare kartu su jo mama pasiaiškins, tačiau pažeidėjas išvažiavo. Šalia įvykio vietos buvo 3 žmonės, kurie tvarkė aplinką, užsirašė vieno iš jų telefono numerį. Kai stovėjo šalia motociklo, jie buvo priėję, klausė, ar nereikia pagalbos, sakė, kad matė, kaip jį partrenkė ir pabėgo. Draudimas už motociklo apgadinimą išmokėjo 1 070 EUR.

Teisme liudytojas M. P. parodė, kad įvykį atsimena, buvo stotelėje, (duomenys neskelbtini), pačios avarijos ir kaip nukrito motociklininkas nematė, matė tik, kaip po įvykio motociklą pristūmė prie stotelės. Automobilio vairuotojas buvo šalia motociklininko. Juos stebėjo tik keletą minučių. Matė kaip prie mašinos privažiavo dar kita mašina. Vėliau išvažiavo į kitą objektą ir kuo viskas baigėsi, nežino. Matė, kad motociklas buvo sulankstytas, kurioje pusėje buvo apgadinimai, tiksliai negali pasakyti, atrodo, ties galiniu motociklo ratu, ar buvo apgadinta konstrukcija, negali pasakyti.

Teisme liudytoja J. J. parodė, kad jie su draugu stovėjo prie šviesoforo, pirmoje eismo juostoje, iš kurios galima sukti tik į kairę, laukė žalio šviesoforo signalo, tikrai nematė šalia stovinčio motociklo. Viskas įvyko labai greitai, kai užsidegė žalias signalas, O. J. pradėjo važiuoti ir atsirado motociklas. Pati nežiūrėjo, kur galima sukti, matė tik, kad užsidegė žalias signalas, negali pasakyti ar ten buvo ir rodyklė, nepamena. O. J. vairuojamas automobilis su ratu pastūmė tą motociklą, į kurią vietą atsitrenkė, nežino. Motociklininkas neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Jai atrodo, kad motociklas krito ant kairės pusės. Motociklininkas jį laikė, pastūmėjus, jis susvyravo ir pats padėjo tą motociklą ant asfalto. Manė, kad motociklas ir motociklininkas sveiki, niekas nenukentėjo. O. pribėgo prie jo padėjo atsikelti, nustūmė motociklą prie stotelės. Motociklininkas pasakė „gerai, nekviesime policijos. Duok pinigus“. Paskui pasakė, kad jeigu neturi pinigų, kad paliktų mašinos raktus, o vakare išsiaiškins. O. nesutiko atiduoti mašinos raktus, nes automobilis ne jo. Ji pati tuo metu sėdėjo mašinoje, O. J. įsėdo į mašiną ir jie išvažiavo. Jo nieko ir neklausė, nes pati buvo susijaudinusi. Automobilis, kurį vairavo O. J., priklauso jo mamai, nežino, kodėl jis jį vairavo. Žino, kad porą kartų buvo paėmęs mamos automobilį. Iš kur tą dieną paėmė automobilį, nežino, galbūt, mamos paprašė, o gal ir pats paėmė. Įvykio dieną O. J. minėtu automobiliu pas ją atvažiavo, atrodo, iš darbo, jis buvo su darbiniais rūbais.

Teisme automobilio savininkė I. J. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš policijos, kiek vėliau ir sūnus su savo drauge papasakojo, kas įvyko. Sūnus pasakojo, kad jis pats nesuprato kas ir kaip atsitiko. Sakė, kad suko į šoną ir tuo pat metu motociklas atsirado. Tas vairuotojas pats motociklą paleido ir dabar iš jo reikalauja 500 EUR. Apie tai, kad sūnus išvažiavo nesulaukęs policijos, žinojo. Jis be teisių važinėja, todėl bijojo, kad policija atvažiuos. Tuo metu ji buvo darbe, apie tai, kad sūnus buvo paėmęs jos automobilį, nieko nežinojo, bet anksčiau visko būdavo, sūnus atvažiuodavo, paimdavo mašiną jai nežinant, rakteliai nebuvo paslėpti, gulėjo lentynoje. Kažkiek laiko jos sūnus naudojosi automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galbūt turėjo antrą raktą, tiksliai nežino. Ji turi du automobilius, šiuo automobiliu važinėdavo ir ji, nes jis didesnis. Turi neįgalų tėvą, vežioja jį pas gydytojus, tada paima šį didesnį automobilį. Supranta, kad negerai, jog sūnus važinėja be teisių, po ankstesnio teismo sprendimo sakė, sūnui, kad jis daugiau nevažinėtų, bet automobilio nepaslėpsi. Jis stovėjo garaže arba prie namo, rakteliai gulėjo ant spintelės.

O. J. kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: O. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio T. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gegužės 11 d., apie 13.06 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Geležinio vilko g., link Mokslininkų g., sankryžoje, pranešėją su motociklu „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutrenkė automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino iš įvykio vietos. Už vairo sėdėjo labai jaunas berniukas. Yra liudininkų. Laukia. Nuvykus minėtu adresu Mokslininkų g. pamatė viešojo transporto stotelėje motociklą „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklo vairuotojas T. S. paaiškino, kad stovint sankryžoje Geležinio Vilko g., juostoje, skirtoje sukti į kairę ir laukiant žalio šviesoforo signalo sukti į kairę, gale stovintis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš vietos ir kliudė motociklą, kuris su vairuotoju nukrito ant žemės. „BMW“ vairuotojas padėjo patrauki motociklą į Mokslininkų g. Abu vairuotojai tikslinosi dėl draudimo. „BMW“ vairuotojas pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. T. S. pasakė, kad kvies pareigūnus. Tuomet „BMW“ vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo nežinoma kryptimi. Kadangi motociklo vairuotojas teigė, kad „BMW“ kliudė jam koją, buvo iškviesta GMP. GMP0853 apžiūrėjo motociklo vairuotoją, sužalojimų nenustatė. Per CDB nustačius „BMW“ savininką ir pagal motociklo vairuotojo apibūdintą „BMW“ vairuotoją nustatė, kad „BMW“ galimai vairavo O. J.. Parodžius fotonuotrauką minėtą pilietį atpažino, kaip „BMW“ vairuotoją. Kadangi „BMW“ su panašiais valstybinio numerio ženklais stovi jo kieme, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Kieme rado minėtą automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo apgadintas priekinis dešinės pusės bamperio kampas, matėsi mėlyni dažai atitinkantys motociklo spalvą. Matėsi, kad bamperis buvo valytas. Kadangi žinojo, kur gyvena „BMW“ vairuotojas, nuėjo (duomenys neskelbtini), kur O. J. ir rado. O. J. prisipažino, kad toks eismo įvykis buvo. Kadangi motociklo vairuotojas iš jo reikalavo 500 EUR ir kol jis juos susiras, norėjo pasilikti jo „BMW“. O. J. tokių pinigų neturėjo, kadangi nenorėjo palikti „BMW“ automobilio, pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau jis teigė, kad pasišalino, nes išsigando. Dar vėliau teigė, kad ieškos liudininkų, kadangi savo kaltės nejaučia. Abu vairuotojai blaivūs. Eismo įvykis įformintas nustatyta tvarka. „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei I. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl perdavimo vairuoti transporto priemonę asmeniui be teisės vairuoti. Priimtas sprendimas automobilį grąžinti savininkui iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo. Filmuota BODY1813 (b. l. 14); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjas T. S. 2021 m. gegužės 11 d., 13.10 val., pranešė, kad Vilniuje, Mokslininkų g. – Molėtų pl., sankryžoje, automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutrenkė motociklą „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Už vairo sėdėjo jaunas berniukas. Yra liudininkų. Laukia (b. l. 15); 2021 m. birželio 11 d., 16.26 val. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta (b. l. 16); 2021 m. birželio 11 d., 13.06 val. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vieta (b. l. 17); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, o motociklui „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – duslintuvas, kairys ir dešinys priekiniai pakojai, galinė plastikinė apdaila, priekinė plastikinė apdaila (dugno plastikas), priekinių stabdžių rankenėlė, priekinis dešinys posūkis (b. l. 18); nukentėjusiojo T. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis stovėdamas Mokslininkų ir Geležinio vilko gatvių sankryžoje sukti į kairę, stovint prie raudono gatvės signalo, buvo nutrenktas toje pačioje eismo juostoje stovinčio juodos spalvos „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo išlipo, padėjo atsikelti, pasiūlė nueiti perparkuoti transporto priemones aikštelėje, t. y. autobusų sustojime. Nuėjus iki stotelės ir pastačius transporto priemones, asmuo pasakė, jog automobilis mamos, jog jis neturi teisių, kad tuoj paskambins mamai, kad atvyktų mama ir iškviestų policiją. Jam nesutikus, asmuo pasakė kažkam paskambins ir pabėgo. Šalia dirbo (duomenys neskelbtini), kurie iš karto davė telefono numerį, nes viską matė. Automobilio apgadinimai – priekinis apibrozdintas ratas ir bamperio kampas. Motociklo apgadinimai – bėgių perjungimo mechanizmas, kojelė, grandinė, šoninis plastikas kairys, dešinys posūkis, priekinių stabdžių rankenėlė, apibrozdintas išmetimas, veidrodėlis bei šono plastikas. Jam padarytą žalą vertina 900-1000 EUR. Motociklas buvo salono būklės, nedažytas, nevirtęs. Jam kainavo 6 400 EUR. Liudininkai 3 žmonės, kurie (duomenys neskelbtini), vienas iš jų davė telefono numerį (b. l. 19); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju yra I. J. (b. l. 21); motociklo „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti padaryti apgadinimai (b. l. 26-35); atsakomybėn traukiamo asmens fotonuotrauka, kurioje nukentėjusysis T. S. atpažino pažeidėją, sukėlusį eismo įvykį (b. l. 25); pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, jog O. J. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 24); nukentėjusiojo pateikti draudimo bendrovės duomenys dėl išmokėtos žalos, iš kurių matyti, jog dėl eismo įvykio jam buvo išmokėta 1074,64 EUR išmoka (b. l. 77-78).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 9 punkte įtvirtina bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad O. J. vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad tokios teisės atsakomybėn traukiamas asmuo nėra įgijęs. Iš atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo bei liudytojos J. J. parodymų nustatyta, kad O. J. vairuojamas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo Vilniuje, Geležinio vilko g. – Mokslininkų g., reguliuojamoje sankryžoje, laukdamas žalio šviesoforo signalo posūkiui į kairę. Kaip parodė nukentėjusysis, jis taip pat stovėjo toje pačioje eismo juostoje, buvo privažiavęs pro tarpą tarp automobilių ir sustojo saugiu atstumu nuo O. J. mašinos. Atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad prieš užsidegant žaliam šviesoforo signalui motociklo nei jis, nei jo draugė negirdėjo ir nematė, tą teisme patvirtino ir liudytoja J. J.. Liudytojas M. P. parodė, kad eismo įvykio nematė ir negalėjo nurodyti nei kuriuo metu pasirodė nukentėjusysis, nei kaip įvyko transporto priemonių susidūrimas. Taigi byloje nenustatyta, kada tiksliai prie sankryžos privažiavo nukentėjusysis, tačiau net ir pasirodžius vėliau, savaime tai O. J. atsakomybės nešalina. Tiek O. J., tiek ir J. J. tvirtino, kad automobilio langas buvo atidarytas, todėl jie negalėjo negirdėti atvažiuojančio motociklo garso, o tuo atveju, jei motociklas iki šviesoforo atriedėjo, negalėjo jo nepamatyti. Iš atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo nupasakotų eismo įvykio aplinkybių nustatyta, kad motociklas eismo įvykio metu stovėjo ties automobilio priekiniu bamperiu, tai atitinka ir įvykio mechanizmą. Nukentėjusiojo ir atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės dalyje, kad pajudėjęs O. J. vairuojamas automobilis priekiniu dešiniu bamperiu ir ratu kliudė motociklą bei užkabino galinį jo ratą, sutampa. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo motociklui esant tokioje padėtyje (ties priekine automobilio dalimi), atsakomybėn traukiamas asmuo prieš pajudėdamas iš vietos negalėjo jo nepastebėti. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš pajudėdamas iš vietos O. J. privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, tačiau, kaip pats ir pripažino, to nepadarė. Dėl šios priežasties neturi esminės reikšmės aplinkybė, ar tuo metu buvo užsidegęs žalias šviesoforo signalas, leidžiantis važiuoti tik tiesiai, ar kairės posūkio rodyklės signalas. Dėl nepakankamo O. J. apdairumo buvo apgadintas nukentėjusiajam T. S. priklausantis motociklas „Yamaha“, apgadinimo faktą patvirtina papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotonuotraukos, liudytojo M. P. parodymai, todėl O. J. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Teismas tikslina faktinę aplinkybę, nurodant, kad O. J. iš viso neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi jis ne tik neturėjo teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, kurią šiuo atveju vairavo, bet iš viso nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Toks patikslinimas atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

KET 219.1. punktas numato, kad su eismo įvykiu susijęs vairuotojas įvykus eismo įvykiui privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Be to, vairuotojas, pagal galimybes privalo imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2. punktas). Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintų pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad O. J., būdamas atsakingas už eismo įvykį, nevertino transporto priemonėms padarytos žalos, eismo įvykio deklaracijos nepildė, policijai apie įvykį nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaip nurodė atsakomybėn traukiamas asmuo, nepavykus susitarti dėl eismo įvykio su nukentėjusiuoju, jis išsigando, kad bus kviečiama policija ir bus atimta mašina, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino, tą tiek teisme, tiek ir savo rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino ir nukentėjusysis. Savo kontaktinių duomenų nukentėjusiajam O. J. nepaliko, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos policijai apie įvykį nepranešė. Nukentėjusysis tyrimo metu buvo nurodęs, kad dėl motociklo apgadinimo padarytą žalą vertina 900-1000 EUR. Teisme parodė, jog motociklo apgadinimai užfiksuoti abejose jo pusėse, nes eismo įvykio metu pirmas smūgis buvo į kairę motociklo pusę, o nuo smūgio su motociklu jis nuvirto ant dešinės. Bylos nagrinėjimo teisme metu T. S. pateikė draudimo bendrovės duomenis apie paskaičiuotą ir išmokėtą žalą, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu padaryta žala įvertinta – 1074,64 EUR. Taigi šiuo atveju padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl O. J. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

O. J. veiksmai administracinio nusižengimo protokole taip pat kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytus. Kadangi O. J. pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, kuriuose taip pat numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, o jokių kitų pažeidimų, kurių neapimtų ANK 423 straipsnio 1 dalis ar 426 straipsnio 2 dalis, jam nėra inkriminuota, ANK 417 straipsnio 7 dalies inkriminavimas laikytinas pertekliniu. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 300 EUR iki 560 EUR, o už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – bauda nuo 2 000 EUR iki 2 600 EUR. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes. Nors O. J. neneigė padaręs nusižengimus, tačiau nuoširdaus gailėjimosi dėl abiejų nusižengimų neišreiškė, iš dalies bandė pateisinti savo veiksmus netinkamu nukentėjusiojo elgesiu, todėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra. Kita vertus, teismas negali neįvertinti to, kad po eismo įvykio atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino ne iš karto, jis buvo išlipęs iš automobilio, padėjo nukentėjusiajam atsikelti ir patraukti motociklą, kad netrukdytų eismui. O. J. atsakomybę ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atveju sunkina tai, kad nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taip pat įvertinama O. J. asmenybė – eilę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir KET pažeidimų padarymą, pažeidimus daro sistemingai, nepaisant to, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo, yra įvykdęs šiurkščius KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, jauno amžiaus. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti O. J. paskyrus baudas, didesnes už ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trijų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad O. J. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu. Nagrinėjamu atveju O. J. veiksmais padaryta reali žala – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Praeityje O. J. yra baustas už KET pažeidimų padarymą, įskaitant ir šiurkščių, pažeidimai daromi sistemingai, nuobaudos galioja. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviejų metų laikotarpiui.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pažeidėjas priklauso jo motinai I. J., t. y. ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos, kuomet už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju O. J. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, jis vairavo savo motinai priklausančią transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog automobilį paėmė be motinos žinios. Teisme apklausta automobilio savininkė I. J. taip pat nurodė nežinojusi, kad įvykio dieną sūnus buvo paėmęs jos automobilį, apie tai sužinojo tik po įvykio. Kita vertus, I. J. pripažino, kad sūnus ir anksčiau naudodavosi „BMW“ automobiliu, raktai nuo jo būdavo padėti laisvai prieinamoje vietoje, ji niekaip jų neslėpė ir nedraudė sūnui juo naudotis. Liudytoja J. J. parodė, kad įvykio dieną O. J. atvažiavo pas ją minėtu automobiliu, buvo apsirengęs darbiniais rūbais, vadinasi, atvažiavo iš darbo. Taigi akivaizdu, jog O. J. laisvai naudojosi I. J. priklausančia transporto priemone. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, įskaitant ir šiurkščių, tokių kaip vairavimas esant neblaiviam, taip pat jis ne pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad sukėlė eismo įvykį. Iš esmės visi ankstesni KET pažeidimai padaryti vairuojant tą patį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog faktiškai automobiliu naudojasi ne I. J., o jos sūnus O. J.. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir aplinkybė, jog I. J. parodė dažniausiai naudojanti kitą automobilį. Būdama atsakomybėn traukiamo asmens motina I. J. negalėjo nežinoti, kad jos sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaisant to, jis ne kartą naudojosi jai priklausančiu automobiliu ir darė administracinius nusižengimus. Be to, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, O. J. 2021 m. kovo 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,19 promilių girtumas) ir neturėdamas tam teisės. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, I. J. dalyvavo teismo posėdyje, po kurio buvo priimtas 2021 m. kovo 18 d. nutarimas ir žadėjo užtikrinti, kad jos automobilis nebus naudojamas nusižengimams daryti. Taigi jau tuo metu I. J. buvo žinoma apie sūnaus daromus pažeidimus, nepaisant to, ji niekaip neužtikrino, kad O. J. daugiau neturėtų galimybės pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu nusižengimams daryti. Tą teisme pripažino ir pati I. J., paaiškinusi, jog iš esmės jokių priemonių nesiėmė, išskyrus žodinį prašymą nesinaudoti jos automobiliu, automobilio raktai vis dar buvo palikti laisvai prieinamoje ir jos sūnui žinomoje vietoje. Praėjus mažiau nei 2 mėnesiams po nubaudimo, O. J. ir vėl sėdo už vairo neturėdamas tam teisės, vairavo tą patį jo motinai priklausantį automobilį. Atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, akivaizdžiai yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, anksčiau taikytos nuobaudos ir poveikio priemonės teigiamo poveikio pažeidėjui nepadarė ir neatgrasė jo nuo naujų nusižengimų darymo, vien žodiniai motinos prašymai nesinaudoti jos transporto priemone yra visiškai neefektyvūs, kitų priemonių ji nesiima ir iš jos teisme duotų paaiškinimų akivaizdu nežino, kokiu kitu būdu ji galėtų užtikrinti, jog jos automobiliu sūnus nesinaudotų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad siekiant užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui transporto priemonės konfiskavimas yra neišvengiamai būtinas, todėl I. J. priklausantis automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

nutraukti O. J. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį nesant administracinio nusižengimo požymių.

O. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 480 EUR dydžio baudą.

O. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 350 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui su transporto priemonės – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir O. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 350 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, su transporto priemonės – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –21133239240.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.