- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- 1-811-900/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60915-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Civilinis ieškovas
- M. V.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Ričardas Ralys
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. V. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 23 MGL (2 990 Lt arba 865,96 €) bauda.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi apėmimo būdu subendrino Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. skirtas bausmes ir skyrė (nustatė) subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi nutraukė probuojamojo A. V. priežiūrą prieš terminą, t. y. A. V. bausmę atliko,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė
A. V., niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, kitų žmonių akivaizdoje dėl mažareikšmės dingsties įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2017 m. lapkričio 21 d. apie 19⁵⁵ val. viešoje vietoje – Žemaitės ir Vytauto g. sankryžoje, Šiauliuose, tyčia sudavė tris smūgius kumščiu nukentėjusiajam M. V. į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą; vienas smūgis nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio projekcijoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad viskas prasidėjo prie „Dvaro“ turgaus Žemaitės g., Šiauliuose. Jis važiavo savo automobiliu, nukentėjusysis M. V. - savuoju. Prie „Jovaro“ mokyklos sankryžos nukentėjusysis staiga užkišo savo automobilį priešais jį (kaltinamąjį), norėdamas sukelti eismo įvykį. Pagalvojo, kad vairuotojas girtas, priėjo, atidarė nukentėjusiojo vairuojamo automobilio dureles. Vairuotojas atrodė normaliai, negirtas. Paaiškino vairuotojui, kad negalima šitaip elgtis. Aiškino ramiai, nesikeikė, negąsdino nukentėjusiojo. Aiškindamas nukentėjusiajam apie jo kaip vairuotojo netinkamą elgesį, kilnojo, sukiojo, mosavo rankomis maždaug pusės metro atstumu nuo nukentėjusiojo, bet jam nė karto nesutrenkė. Šalia vairuotojo keleivio pusėje sėdėjo mergina. Keleivė ir vairuotojas lyg nebuvo išlipę iš savo automobilio.
Baigė aiškinti už kokios minutės ir grįžo į savo automobilį. Kai užsidegė žalia šviesoforo šviesa, apvažiavo stovėjusį nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavo.. Nepamena, ar, apvažiuodamas nukentėjusiojo automobilį, kirto ištisinę juostą. Neviršijo leistino greičio. Pastebėjo, kad nukentėjusysis seka iš paskos. Nežino, kodėl nukentėjusysis jį sekė, gal norėjo pasipelnyti.
Iki atvažiuodamas į Vilniaus g., 1-2 kartus sustojo P. Cvirkos g. Rodė nukentėjusiajam nuleisti langelį, kad (nukentėjusysis) paaiškintų, kodėl seka. Nežino, kodėl vėl neatidarė durelių.
Paskui nukentėjusysis jį pasivijo ir trenkėsi į jo automobilio galą, nes nesilaikė saugaus atstumo. Po 1-2 min. atvyko pareigūnai. Pareigūnų prašymu jis (kaltinamasis) parodė jiems savo rankas, krumplius. Ant jų jokių sužalojimų, nubrozdinimų nebuvo. Nepamena, prie kurių pareigūnai priėjo pirmiau. Eismo įvykio vietoje nebendravo su nukentėjusiuoju ar jo keleive. Nepamena, ar jis ir nukentėjusysis bandė taikytis, gal tai bandė padaryti pareigūnai. Nesijautė kaltas. Nukentėjusysis pasakė, kad rašys pareiškimą, esą jis (kaltinamasis) sudavė jam smūgį į veidą, todėl pareigūnai išvežė jį (kaltinamąjį) į nuovadą. Iki įvykio nepažinojo nei nukentėjusiojo, nei jo bendrakeleivės, nežino, kodėl ji jį apšneka. Mano, kad ji nori pasipelnyti.
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. paaiškino (1 t., b. l. 52-53, 73-74, 126-127, 138), kad 2017 m. lapkričio 21 d. apie 20 val. vienas važiavo savo automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žemaitės g., Šiauliuose, pietinio rajono kryptimi. Prie turgaus kitas vairuotojas užkišo savo automobilį „Audi A3“. Tas vairuotojas provokavo jį lenktyniauti. Po to jis (kaltinamasis) aplenkė aną vairuotoją, persirikiavo. Tas vairuotojas ėmė jį (kaltinamąjį) lenkti, paskui vėl užkišo savo automobilį kirsdamas ištisinę liniją, nerodydamas posūkio ir spausdamas stabdžius. Vos nepadarė avarijos. Minėtas vairuotojas sukėlė avarinę situaciją ir išprovokavo išlipti iš automobilio.
Jis (įtariamasis) sustojo prie „Jovaro“ mokyklos sankryžos, įjungė avarinį signalą ir nuėjo prie mašinos išsiaiškinti. Automobilyje sėdėjo nepažįstamas vairuotojas ir mergina. Prie sankryžos stovėjo tik dviese (du automobiliai), daugiau niekas įvykio nematė. Priėjęs, atidarė vairuotojo pusės automobilio duris. Stovėjo tiesiai apie 0,5 metro nuo nukentėjusiojo, nebuvo pasilenkęs. Aiškinosi, kodėl šis nori sukelti eismo įvykį. Kalbėdamas gestikuliavo, mosikavo rankomis, tačiau vaikino neprilietė, nemušė. Tas vairuotojas galėjo pagalvoti, kad (kaltinamasis) sutrenkė 1-2 kartus, nes jo rankos buvo šalia nukentėjusiojo veido.
Po to jis (įtariamasis) grįžo į automobilį, užsidegė žalia šviesa ir nuvažiavo. Pamatė, kad tas pats vaikinas seka jį. Pasuko į Cvirkos g., sustojo už stotelės ir rodė rankomis atsidaryti langą. Norėjo išsiaiškinti situaciją, tačiau jisai nesustojo. Paskui pasuko Vilijos g. ir matė, kad jie jį seka. Vilijos g. vėl išlipo, rodė, kad atidarytų langą, tačiau jis neatidarė, todėl važiavo toliau Prūdelio link Vilniaus g. Jie sekė, nesilaikė saugaus atstumo ir prie Vilniaus g. 97 atsitrenkė į jo (kaltinamojo) mašinos galą. Tada atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai matė jo (kaltinamojo) rankas ir pasakė, kad ant jų nieko nebuvo. Mano, jog tai yra įrodymas, kad nesimušė, nesutrenkė. Jei būtų trenkęs tam vaikinui, ant rankos krumplių būtų likę pėdsakų. Nepaisant to, pareigūnai jį sulaikė.
Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis M. V. parodė, kad įvykis įvyko jam dirbant. Dirba picų išvežiotoju (duomenys neskelbtini). Važiavo su savo drauge D. A.. D. A. dirba tam pačiam žmogui, bet tuo metu jai buvo ne darbo valandos. D. A. sėdėjo šalia jo, priekyje dešinėje pusėje. Pristatė maistą į namus (duomenys neskelbtini). Nuo tos vietos iki Žemaitės ir Vytauto g. sankryžos būtų apie 1,5 km. Paskui važiavo į (nukentėjusiojo) darbo vietą.
Važiuodamas nukentėjusysis sustojo Žemaitės ir Vytauto g. sankryžoje (Šiauliuose) prie raudono signalo. Kaltinamasis atidarė dureles ir sudavė vieną stiprų smūgį, kažką pasakė ir sudavė dar du smūgius. Jam kliuvo ties smilkiniu, žandikauliu kairėje pusėje. Antrą ir trečią kartą sudavė ties ta pačia sritimi, ties žandikauliu. Iš pradžių net nesuprato, kas įvyko. Nesigynė. Antro ir trečio smūgio tikėjosi, bandė saugotis, išvengti smūgių pasistumdamas į mašinos vidurį toliau nuo durelių, bet dar kažkiek kliuvo ir juto skausmą. Kaltinamasis stovėjo priekiu, pasilenkęs į (nukentėjusįjį), mašina žemesnė (už stovintį tiesiai kaltinamąjį). Jo (nukentėjusiojo) kūno padėtis buvo kaip vairuojant mašiną: laikė ranką ant porankio perjungti pavaras, segėjo saugos diržą. Jei gerai atsimena, kaltinamasis smūgiavo dešine ranka, saugos diržas kliudė smūgiuoti. Sudavęs smūgius kaltinamasis greit nubėgo į savo mašiną. Jis (nukentėjusysis) iššoko iš savo mašinos nufotografuoti, kad matytųsi kaltinamojo vairuojamos mašinos valstybinis numeris. Mobiliuoju telefonu spėjo nufotografuoti, kaip, užsidegus žaliam (šviesoforo signalui), (kaltinamasis) aplenkė jo mašiną per ištisinę liniją. Nuotraukose vaizdas fiksuojamas kas kelios sekundės, galima pasukti atgal ir į priekį, gaunasi kaip trumpi vaizdo įrašai. Nufotografavęs skubiai įsėdo atgal.
Atsimena tiksliai, kad iš viso buvo trys smūgiai. Vienas smūgis buvo stiprus. Neatsimena, ką sakė pareigūnams, kai sustabdė dėl eismo įvykio. Tuo metu galėjo įvardyti, kad buvo tik vienas smūgis, nes kitų smūgių bandė išvengt. Jam gal buvo stresas.
Nukentėjusysis nurodė neįsivaizduojąs, kodėl kaltinamasis jam sutrenkė. Kai kaltinamasis smūgiavo, lyg sakė kažką apie jo vairavimą, neatsimena ką konkrečiai. Kiek suprato, kaltinamasis jį (nukentėjusįjį) kaltino provokavus kaltinamąjį, bet taip nebuvo. Nemanevravo pavojingai. Mano, kad nepadarė KET pažeidimo, nes vairuodamas kalbėjosi su drauge, neskubėjo, nebuvo darbo. Tame kelio ruože leistinas greitis yra 50 km/h. Atrodo, tokiu greičiu ir važiavo.
Draugė pasakė, kad reikia važiuoti paskui (automobilį, kurio vairuotojas sumušė), ir jie pradėjo sekti. Nenormalu, kad, mieste sustojus, suduoda smūgius. Sekė automobilį, kad vairuotojai neapsikeistų ir būtų nustatytas tikrasis kaltininkas. Draugė pasiėmė jo telefoną ir tęsė filmavimą, o savo telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kad iškviestų policiją. Spėjo pravažiuoti per tą patį žalią šviesoforo signalą ir važiavo paskui (kaltinamojo automobilį). Draugė policijai pasakė, kad asmuo sudavė vairuotojui tris smūgius į veidą ir kad dabar važiuoja paskui minėtą mašiną. Ji perduodavo, kur jie (judėdami) yra (randasi).
Prie (autobusų) stotelės, kur yra įsisukimas į P. Cvirkos g., (kaltinamasis) sustojo ir vėl priėjo eiti, mosikavo rankomis. Jis (nukentėjusysis) truputį pasitraukė atgal, tačiau šįkart užsirakino mašinoje. (Nieko nepešęs) kaltinamasis įlipo į savo mašiną.
Kaltinamasis nusuko į Vilijos g. Ten sustojo, išlipo, kažką rodė (nukentėjusiajam), mosikavo rankomis, kvietė jį išlipti. Gal tikėjosi, kad muštynės bus ar dar kas, nežino, kokie buvo kaltinamojo ketinimai. Visą laiką sėdėjo užsirakinęs mašinoje. Po to važiavo toliau. Iki sustojimų P. Cvirkos, Vilijos g. (D. A.) nefilmavo. Filmuoti pradėjo, kai kaltinamasis išlipo paskutinį kartą
Prie PC „Saulės miestas“ (kaltinamasis) padidino greitį, jis (nukentėjusysis) bandė važiuoti iš paskos. Priekyje Vilniaus g. buvo kelio darbai. Mano, kad kaltinamasis tyčią staigiai užstabdė. Jis (nukentėjusysis) atsitrenkė į kaltinamojo automobilį. Po poros sekundžių atvyko policija. Jie išlipo. Nebepamena, kas tiksliai buvo tuo metu. Visi subėgo į vieną vietą. Buvo du skirtingi ekipažai|: vienus iškvietė jie, kiti atvyko dėl eismo įvykio. Dėl eismo įvykio nebuvo pradėtas administracinis tyrimas. Policijos pareigūnai sakė, kad tas, kas važiuoja iš paskos, ir yra kaltas. Pripažino kaltę, kad atsitrenkė į kitą automobilį nes gal tuo metu buvo išsigandęs ir policijos, ir automobilio „Opel“ vairuotojo. Jam pasakė, kad laukia protokolas, jeigu ginčysis su pareigūnais. Surašė eismo įvykio deklaraciją. Paskui važiavo rašyti pareiškimą dėl smūgių.
Eismo įvykis pripažintas draudiminiu. Jo (nukentėjusiojo) draudikas išmokėjo (kaltinamajam) draudimo išmoką. Savo automobilį nukentėjusysis susitvarkė savo sąskaita.
Įvykio dieną grįžus iš policijos, D. A. pasakė, kad sumušta vieta paraudonavusi, o kitą dieną ties smilkiniu-žandikauliu kairėje pusėje buvo tamsesnė gelsva mėlynė. Per eismo įvykį nesusižalojo, tik kakta, ne galvos šonu prisilietė prie vairo. Filmuotoje medžiagoje matosi, kokio stiprumo buvo smūgis.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. parodė (1 t., b. l. 7-8, 48-49, 52-53), kad pagal užsakymus išvežioja picas. Važinėja motinos automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 21 d. apie 19⁵⁵ val. dirbo. Nuvežė picą į (duomenys neskelbtini). Paliko picą ir Žemaitės gatve nuo Centro turgavietės pietinio rajono kryptimi važiavo į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini). Važiavo pirma eismo juosta, arčiau dešiniojo kelkraščio. Yra įsitikinęs, kad važiavo tvarkingai, leistinu greičiu, nedarė staigų judesių. Nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Iškvietimų nebuvo, nereikėjo skubėti. Su juo buvo draugė D. A..
Užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir nukentėjusysis sustojo prie Žemaitės ir Vytauto g. sankryžos. Nepastebėjo automobilio, iš kurio išlipo mušeika – A. V., nes visą laiką kalbėjo su savo drauge. Staiga prasidarė jo (nukentėjusiojo) automobilio vairuotojo durelės. Atsisuko ir pajuto smūgį į veidą. Tas jaunuolis kumščiu sudavė vieną labai stiprų smūgį į apatinio žandikaulio kairę pusę. Jaunuolis ėmė ant jo šaukti, sakė: ,,išmok vairuoti“. Jį (nukentėjusįjį) ištiko lengvas šokas ir neįsidėmėjo, ką tas jaunuolis sakė. Pasakęs kelis žodžius, jaunuolis kumščiu sudavė dar pora smūgių į kairį skruostą. Šie du smūgiai buvo silpnesni, nes (nukentėjusysis) jau saugojosi nuo jų, dengėsi veidą ranka. Visi smūgiai sukėlė fizinį skausmą.
Po smūgių minėtas jaunuolis sėdo atgal į savo vairuojamą automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir labai dideliu greičiu nuvažiavo toliau Žemaitės g. tiesiai, aplenkdamas jo (nukentėjusiojo) automobilį. Nepasimetė ir nusekė paskui jį. Tuo pačiu metu draugė skambino policijos pareigūnams ir pranešė, kokiomis gatvėmis važiavo. Jaunuolis pasisuko į P. Cvirkos g., pamatė, kad (nukentėjusysis) jį seka, ir sustojo už autobusų sustojimo ties P. Cvirkos g. 93. Jaunuolis vėl išlipo iš automobilio, atrodė agresyvus, rankų mostais rodė ateiti, matyt, norėjo vėl muštis. Nukentėjusysis iš automobilio nelipo, buvo užsirakinęs visas dureles, neatidarė lango, nes bijojo, kad jaunuolis vėl puls. Minėtas jaunuolis pamažu ėjo artyn. Truputį pavažiavo atbuline eiga. Tada minėtas jaunuolis sėdo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo į Vilijos g. Vilijos g. irgi buvo sustoję. Po sustojimo Vilijos g. jo draugė telefonu ėmė filmuoti A. V. automobilį. Visą laiką sekė jį, laikydamasis saugaus atstumo. Vilniaus g. prie Frenkelio vilos, leidžiantis nuokalne, jaunuolis staigiai užstabdė. Nors važiavo leistinu greičiu, tačiau nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį.
Automobiliai susidūrė nestipriai, net oro pagalvė neiššovė. Eismo įvykio metu nukentėjusysis šiek tiek susitrenkė kaktą į vairą, tačiau labai nestipriai, nekraujavo, skausmas buvo sekundinis, tuoj praėjo. Draugė nesusižalojo ir taip pat nekraujavo.
Po susidūrimo jaunuolis išlipo iš automobilio ir ėmė skėsčiotis rankomis, sakydamas, kas čia atsitiko. Tuoj pat atvyko policija ir jie (nukentėjusysis ir mergina) išlipo iš automobilio. Vaikinas priėjo prie policijos, mosikavo rankomis. Negirdėjo, ką jaunuolis kalbėjo, bet atrodė, kad jis pareigūnams rodė kumščius ir teigė, kad nemušė. Nukentėjusysis pareigūnams pasakė, kad sekė, nes tas kitas vairuotojas mušė. Tada mušeika puolė gintis ir tapo vis agresyvesnis. Pareigūnai liepė nukentėjusiajam sėstis į mašiną ir palaukti. Jie tardė kitą vairuotoją. Taip visą laiką jis ir prasėdėjo automobilyje. Vėliau užsipildė eismo įvykio deklaracijas ir atvyko į policijos komisariatą aiškintis toliau (dėl prieš tai įvykusio incidento).
Nedarbingumo neėmė, tačiau turėjo mėlynę ir kitas dvi dienas sunkiai sekėsi valgyti. Dar dabar (apklausa atlikta 2017 m. gruodžio 13 d.) jaučia skausmą, kai sukanda.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja D. A. parodė, kad įvykis įvyko vakare, buvo tamsu. Nuo 19 val. iki 20 val. važinėjo su draugu M. V.: M. V. dirbo, o jai buvo laisvas laikas. Reikėjo nuvežti gal J. Basanavičiaus g., paskui važiavo atgal. M. V. sėdėjo prie vairo, ji - šalia. Segėjo saugos diržus. Žemaitės ir Vytauto g. sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir jie sustojo. Kaltinamasis atidarė duris, stipriai stvėrė (nukentėjusiajam) už rankos ir ėmė daužyti M. V. veidą. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų (kaltinamasis) sudavė, bet trys kartai tikrai buvo. Draugui kliuvo į veido kairę pusę. Matė, nes sėdėjo šalia. Nepamena, ar automobilio salone degė šviesa, tačiau sankryža yra apšviesta. Ji matė vieną (smūgį), antras, trečias buvo - nebuvo, nežino. Vėliau policijos komisariate sakė, kad matė maždaug 3-4 smūgius.
Viskas vyko labai greitai ir trumpai. M. V. nespėjo sureaguoti į smūgius, jis tik išlipo iš automobilio ir pradėjo fotografuoti, bet nespėjo, nes kaltinamasis nuvažiavo. Ji irgi išlipo ir fotografavo. Jie nežinojo, ką daryti. Jai išlipus iš automobilio, kaltinamasis jau važiavo. Toje vietoje yra dvi eismo juostos viena kryptimi. Jų mašina buvo pirma dešinėje juostoje. Kaltinamasis nuvažiavo pro kairę pusę per ištisinę liniją.
Mano, kad iki konflikto toje sankryžoje M. V. nepadarė jokio pažeidimo, staiga nestabdė. Mano, kad nebuvo jokios priežasties (smūgiuoti).
Kai kaltinamasis išvyko, liudytoja ir M. V. sėdo į mašiną. Ji pasakė M. V. sekti (kaltinamąjį), nes iš pareigūnų žino, kad jei yra chuliganizmas - reikia juos kviesti ir sekti tą žmogų. Taip ir padarė: įsėdo į mašiną ir pradėjo sekti, iškvietė pareigūnus. Operatorei pasakė, kad trenkė į veidą, nurodė sekamo automobilio markę, valstybinius numerius. (Operatorė) sakė nepadėti ragelio, palaikyti ryšį. Kalbėjo su operatore ir filmavo su nukentėjusiojo telefonu. Jie filmavo todėl, kad jei kas dar nutiktų, būtų įrodymų. Negali tiksliai atsakyti, kada pradėjo filmuoti.
Mano, kad kaltinamasis pastebėjo, jog yra sekamas, nes jis kažkurioje gatvėje sustojo, ėjo prie jų eiti, mojavo rankomis. Liudytoja pasakė nukentėjusiajam užsirakinti dureles ir neatsidaryti. Kaltinamasis nepriėjo taip arti, kad bandytų atidaryti dureles, jis tik mojavo rankomis.
Kaltinamojo automobilį persekiojo tol, kol berods Ežero g. įvyko eismo įvykis. Tą vakarą buvo slidu, stovėjo ženklas, perspėjantis, kad yra kliūtis. Kaltinamasis stabdė, M. V. nespėjo sustabdyti ir įvažiavo. Per avariją ji (liudytoja) atsitrenkė į panelę kakta ir susitrenkė galvą. Draugui viskas buvo gerai.
Įvykus eismo įvykiui, atvyko pareigūnai. Liudytoja išlipo iš automobilio, bet pareigūnai liepė sėdėti M. V. automobilyje. Išlipo pažiūrėti, ar mašina labai susidaužė. Spėjo pamatyti, kad M. V. automobilio buferis sulaužytas. Nežino, ar kitas automobilis nukentėjo per įvykį. Kažko labai nebuvo, kad atsimintų.
Į įvykio vietą atvyko du policijos ekipažai. Matė, kad policijos pareigūnai šnekėjo su kaltinamuoju, pildė deklaracijas. Po eismo įvykio jai paskambino darbdavys ir sakė, kad yra darbo. Ji dirba, kai darbdavys ją iškviečia. Tą vakarą į darbovietę nenuvažiavo. Vyko į komisariatą.
M. V. nesiskundė, kas buvo sužalota, tik sakė, kad skaudėjo žandikaulį. Matė mėlynes ant skruosto-žandikaulio. Iš PK jie kartu grįžo namo. Jau tą patį vakarą buvo mėlynės. Neatsimena, ar buvo viena, ar kelios mažos mėlynės, gal kelios mažos. Kitą dieną ji uždenginėjo (kraujosruvas) makiažu, kad nesimatytų, nes M. V. reikėjo į darbą. Nežino, kiek laiko laikėsi mėlynės. Nežino, nematė, ar jis gėrė vaistus nuo skausmo. Draugas į gydymo įstaigą nesikreipė, bet buvo nusiųstas į ekspertizę. Nepamena, ar jis lankėsi pas šeimos gydytoją. M. V. patirtų sužalojimų vėliau gydyti lyg nereikėjo. Jai (liudytojai) smūgiai sukėlė neigiamas emocijas: baimę ir stresą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. A. parodė (1 t., b. l. 66-67, 70, 73-74), kad viskas įvyko 2017 m. lapkričio 21 d. apie 20 val. Žemaitės ir Vytauto g. sankryžoje Šiauliuose. Važiavo su savo draugu M. automobiliu „AUDI A3“. Automobilis priklauso M. motinai. Vairavo M.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo iš J. Basanavičiaus g., kur buvo iškvietimas, į M. darbovietę (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo momentu daugiau iškvietimų nebuvo, važiavo ramiai, leistinu greičiu. M. nedarė staigių vairavimo judesių: nei stabdė, nei sukėlė avarinę situaciją.
Sustojo Žemaitės ir Vytauto g. sankryžoje pirmoje eismo juostoje. Staiga atsidarė Modesto durelės. Išgirdo, kaip vaikinas šaukia: „Gaidy, tu“. Tai pasakęs vaikinas kelis kartus trenkė kumščiu M. į veido sritį. Vaikinas viena ranka smūgiavo, kita - laikė M. už striukės. Nepasakys, kiek buvo smūgių, neskaičiavo. Tas vaikinas tikrai trenkė M. ne vieną kartą. Būtų nelogiška, kad supykęs atidarytų gatvėje kito automobilio dureles ir tik pabartų vairuotoją, pagrūmotų pirštu. Tas vaikinas nepaaiškino, kodėl sudavė M.. Ji labai išsigando, išlipo iš automobilio, norėjo padėti M.. Kai tas vaikinas pamatė, kad ji ruošiasi fotografuoti, sėdo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo dideliu greičiu, kad spėtų pravažiuoti per sankryžą dar degant žaliai šviesai. Liudytoja paskambino policijai ir pranešė apie įvykį.
Po to liudytoja palaikė ryšį su policija, informavo juos, kur važiuoja. Tas automobilis sustojo netoli P. Cvirkos g. 93, šalia autobusų sustojimo. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir ėjo prie jų, mosikavo rankomis. Ji tai suprato kaip kvietimą ateiti aiškintis santykių. Ji liepė M. pavažiuoti atbulam. Tai pastebėjęs, minėtas vaikinas grįžo prie savo automobilio ir nuvažiavo.
Sekė iki Vilniaus g. 97, kai tas vairuotojas staigiai užstabdė ir M. atsitrenkė į ano vaikino automobilio galinę dalį. Susidūrimas buvo nestiprus. Ji šio eismo įvykio metu nesusižalojo. Kiek žino, M. per susidūrimą atsitrenkė kakta į vairą. Jokio kraujo pas M. nebuvo nei eismo įvykio metu, nei po smūgių. Kitą dieną M. prie žandikaulio, t. y. toje vietoje, kur jam smūgiavo tas vaikinas, atsirado mėlynė. Tuoj po eismo įvykio atvyko policija. Pareigūnai jiems (nukentėjusiajam ir liudytojai) liepė sėdėti automobilyje, neleido išlipti. Matė, kad kitas vairuotojas kažką aiškino pareigūnams, tačiau negirdėjo ką.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. J. parodė (1 t., b. l. 80-81), kad nuo 2017 m. spalio 20 d. 18 val. iki 2017 m. spalio 21 d. 6 val. (nurodyta taip, kaip yra originale) dirbo su kolege V. V.. 2017 m. spalio 20 d. apie 20⁰⁷ val. gavo pranešimą apie incidentą. Pranešėja nurodė, kad važiuoja automobiliu su draugu M. ir seka priekyje važiuojantį automobilį, nes sekamo automobilio vairuotojas užpuolė bei trenkė jos draugui, jį sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Pranešėja telefonu sakė, kur juda abu automobiliai. Kai automobiliai iš Ežero g. pasisuko į Vilniaus g., pranešėja pasakė, kad jos vaikinas automobiliu „AUDI A3“ atsitrenkė į priekyje važiavusio sekamo automobilio OPEL galinę dalį. Jie (pareigūnai) nuvyko į eismo įvykio vietą.
Automobilį OPEL vairavęs vaikinas buvo gana emocingas, rodė rankų pirštus ir teigė, kad nieko nemušė. Automobilio AUDI vairuotojas visą laiką prabuvo savo automobilyje. Jis išlipo tik tuomet, kai (pareigūnai) paprašė. Automobilio AUDI vairuotojas aiškino, kad Žemaitės ir Vytauto g. sankryžoje tarp jo ir automobilio OPEL vairuotojo kilo konfliktas dėl pavojingo vairavimo. Anot automobilio AUDI vairuotojo, tas kitas vairuotojas atidarė jo automobilio priekines dureles ir ranka trenkė jam vieną kartą į veidą. Automobilio OPEL vairuotojas teigė, kad jį tik pagąsdino, smūgių nesudavė. Kaip minėjo, automobilio OPEL vairuotojas rodė rankas, jos nebuvo patinusios, sužalotos ar kitaip įtartinos, kiek tai susiję su smūgių sudavimu. Matė ir nukentėjusiojo kairę veido pusę. Neatrodė, kad jam būtų smūgiuota. Nukentėjusysis daug kalbėjo telefonu, negirdėjo, kad jis būtų skundęsis skausmu. Pasak nukentėjusiojo, po smūgių tas kitas vairuotojas staiga sėdo į savo automobilį ir bandė šalintis, tačiau jie jį sekė.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja V. V. parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK vyriausioji patrulė. Nieko nepamena apie eismo įvykį. Jai nieko nesako pagarsinto tarnybinis pranešimas, nes įvykis senas ir kasdien įformina daugybę įvykių. Turbūt buvo taip, kaip parašyta tarnybiniame pranešime. Neturi tikslo rašyti tarnybiniame pranešime to, ko nebuvo. Iš tarnybinio pranešimo supranta, kad įvykis buvo vakare, tačiau (pareigūnai) turi žibintuvėlius ir naudoja juos apžiūrėdami automobilį ir nukentėjusiuosius, jei jų yra. Šviesa taip pat sklinda iš apšviestos gatvės. Jei įvykio metu (pareigūnai) ant žmonių būtų pastebėję sužalojimų, būtų kvietę medikus. Medikai nekvietė, taigi sužalojimų turbūt nebuvo. Gydytojai į įvykį yra kviečiami, jei eismo dalyviai patiria akivaizdžius sužalojimus. Kviečia medikus ir tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo atsisako, nes jie (pareigūnai) negali įvertini, kiek rimtas yra sužalojimas.
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė V. V. 2017 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 19) nurodė, kad 2017 m. spalio 20 d. apie 20⁰⁷ val. (nurodyta taip, kaip yra originale) gavo pranešimą, jog pranešėja D. A. su draugu M. V. važiuoja paskui automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes jo vairuotojas užpuolė M. V.. Pranešėja sujungta su OVS pareigūnu, pastarasis radijo ryšiu informavo mieste dirbančius pareigūnų ekipažus, kur juda automobiliai. Paskui pranešėja teigė, kad įvyko eismo įvykis. 20⁰⁹ val. atvyko į eismo įvykio vietą Vilniaus g. 97, Šiauliuose. Nustatė, kad M. V., vairuodamas automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo paskui automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį automobilį vairavo A. V., nesilaikė saugaus atstumo ir, automobilio OPEL vairuotojui ėmus stabdyti, atsitrenkė į automobilio OPEL užpakalinę dalį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Vėliau M. V. paaiškino, kad konfliktas įvyko, kai jis sustojo prie sankryžos, o kitas jaunuolis atidarė jo automobilio priekines kairės pusės duris ir trenkė jam (M. V.) vieną kartą į veidą. Jaunuolis nuvažiavo, o jis (M. V.) nusprendė pranešti pareigūnams ir ėmė sekti pasišalinusį jaunuolį. A. V. aiškino, kad konfliktas įvyko, nes jį sekęs vaikinas nesaugiai vairavo. Jie sukonfliktavo, po to jis (A. V.) iš konflikto vietos išvažiavo namo, pastebėjo, kad jį seka, ir mėgino kuo greičiau atitrūkti nuo jį sekusio automobilio. Vėliau (pareigūnai) priėjo prie M. V. ir jis sakė, kad vis dėlto jam trenkė tris kartus. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė.
Specialisto 2017 m. lapkričio 22 d. išvadoje Nr. G 1550/2017(04) (1 t., b. l. 23) teigiama, kad M. V. apatinio žandikaulio apatinio krašto projekcijoje, 6 cm į kairę nuo vidurio linijos, nustatyta nedidelio intensyvumo 0,7 cm x 0,7 cm poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu kontaktuojant su kietu buku daiktu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas gali būti padaromas tiek suduodant smūgį, tiek ir atsitrenkiant į sužalojimo padarymo mechanizme nurodytą daiktą. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Įvykio vietos apžiūros 2017 m. lapkričio 21 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 14-17) užfiksuota įvykio vieta, esanti Žemaitės ir Vytauto g. sankryžoje, Šiauliuose.
Daiktų apžiūros 2018 m. kovo 9 d. protokole (1 t., b. l. 29-30) aprašyta nukentėjusiojo M. V. pateikto kompaktinio disko apžiūra. Diske yra 12 failų.
Nuotraukoje IMG 1136 pavaizduotas tamsios spalvos OPEL markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuotraukoje matyti, kad automobilis bando aplenkti priešais jį stovintį ar važiuojantį automobilį, kerta ištisinę kelio ženklinimo liniją.
Video faile IMG 1136 matomas vienos sekundės judėjimo vaizdas. Pastebimas pravažiuojantis automobilis.
Nuotraukoje IMG 1137 pavaizduotas tamsios spalvos automobilis, negalima suprasti markės. Iš vaizdo aplink automobilį galima suprasti, kad jis juda greitai.
Video faile IMG 1137 matyti kelių sekundžių judėjimo vaizdas. Užfiksuotas pravažiuojantis tamsios spalvos universalo tipo automobilis. To automobilio valstybinių numerių įžiūrėti negalima.
Nuotraukoje IMG 1138 pavaizduotas tamsios spalvos universalo tipo automobilis. Neįmanoma suprasti markės. Iš vaizdo aplink automobilį galima suprasti, kad jis juda greitai.
Video faile IMG 1138 matyti kelių sekundžių judėjimo vaizdas. Užfiksuotas pravažiuojantis tamsios spalvos universalo tipo automobilis. Tas automobilis pravažiuoja sankryžą ir toliau juda tiesiai. Negalima įžiūrėti to automobilio valstybinių numerių.
Nuotraukoje IMG 1139 pavaizduotas tamsios spalvos universalo tipo automobilis. Neįmanoma suprasti markės. Iš vaizdo aplink automobilį galima suprasti, kad jis juda greitai, kerta sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Galima suprasti, kad toliau važiuos tiesiai.
Video faile IMG 1139 matyti kelių sekundžių judėjimo vaizdas. Jame užfiksuotas tamsios spalvos universalo tipo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stoja, nes priekyje sankryžoje dega raudonas šviesoforo signalas. Tas automobilis yra įjungęs kairiojo posūkio signalą. Galima suprasti, kad filmuojama iš paskui važiuojančio automobilio ir šio automobilio salone girdisi moteriškas balsas.
Nuotraukoje IMG 1140 pavaizduotas tamsios spalvos universalo tipo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš nuotraukos negalima įvertinti, ar tas automobilis stabdo, ar yra sustojęs. Matomi tik jo įjungti „stopai“ bei kairiojo posūkio signalas. Pastebima, kad priekyje esančioje sankryžoje dega raudonas šviesoforo signalas. Nuotrauka daryta iš paskui važiavusio automobilio.
Video failuose IMG 1140 ir IMG 1141 yra ta pati filmuota medžiaga. Matosi dviejų automobilių judėjimo vaizdas. Užfiksuotas tamsios spalvos universalo tipo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskui jį važiuojantis automobilis. Paskui važiuojančio automobilio salone girdisi moters balsas. Moteris sako: „stovėjome sankryžoje, prie raudonos, vairuotojui sudavė kumščiu tris kartus į veidą“. Galima suprasti, kad moteris kalba telefonu. Moteris sako: „jis labai draskėsi prie mūsų, dabar jį sekam, čia kitas automobilis. Buvo sustojęs, priėjo, pradėjo muštis“. Jie važiuoja paskui automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Moteris sako, kad važiuoja paskui universalo tipo automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aiškina, kur jie važiuoja. Automobilio salone girdisi ir vyro balsas. Įrašo pabaigoje matosi, kaip paskui važiuojantis automobilis atsitrenkia į automobilio OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Šio automobilio vairuotojas išlipa lauk. Paskui važiavusio automobilio vairuotojas ir jo keleivė sako, kad viską nufilmavo, kad kitas vairuotojas tyčia „užstabdė“. Atvyksta policijos pareigūnai.
Nuotraukoje IMG 1142 matosi tamsios spalvos universalo tipo automobilio OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė dalis.
Daiktų apžiūros 2018 m. sausio 22 d. protokole (1 t., b. l. 26-27) aprašytas BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas pranešėjos D. A. 2017 m. lapkričio 21 d. 19⁵⁹ val. skambučio garso įrašas. Girdisi moterų balsai. Nr. 1: „112 klausom“. Nr. 2: „Laba diena, reikia policijos. Mes važiavom automobiliu, išlipo iš Opelio, atsidarė dureles ir trenkė“. Nr. 1: „Šiauliai?“ Nr. 2: „Taip, Šiauliai. Jis trenkė į veidą vairuotojui“. Nr. 1: „Šiauliai, o kokia gatvė?“ Nr. 2: „Cvirkos gatve sukamės link vienpusio, link Saulės miesto. Sekam dabar“. Nr. 1: „Sukatės link Saulės miesto, dabar taip?“ Nr. 2: „Link kur važiuojam? Sustojom Cvirkos gatvėje, stotelėje. Daužyti nori“. Nr. 1: „Jis įdaužė Jums į dureles, ar...“ Nr. 2: „Jis į veidą trenkė vairuotojui tris kartus atsidaręs dureles“. Nr. 1: „Aha, supratau ir Jūsų jį dabar vejatės, taip?“ Nr. 2: „Nu taip, mes važiavom iš paskos, o jis sustojo vėl. Nori muštis“. Nr. 1: „Aha, supratau, Jūsų vardas, pavardė?“ Nr. 2: „D. A.“. Nr. 1: „Ačiū“. Nr. 1: „Ar galite pasakyti jo automobilio....?“ Nr. 2: „Opel koks čia. Opel Vectra universalas“. Nr. 1: „O numerius matote valstybinius?“ Nr. 2: „(duomenys neskelbtini) Nr. 1: „Gerai, nepadėkite ragelio, aš tuoj jus sujungsiu su pareigūnais, gerai?“ Nr. 2: „Gerai“. Pareigūnas: „Klausom, policija, sakykit“. Nr. 2: „Užpuolė viduryje gatvės, raudono laukėm, vairuotojui sudavė tris kumščius į veidą“. Pareigūnas: „Vejatės Jūs čia su kitu automobiliu, ar kaip?“ Nr. 2: „Čia kitas automobilis. Labai draskėsi prieš mus, dabar jį sekam. Ir buvo sustojęs prie mūsų, norėjo muštis“. Pareigūnas: „Kurioje vietoje Jūs dabar esate?“ Nr. 2: „Dabar esame, kur yra Cvirkos gatvė, sukasi link Saulės miesto“. Pareigūnas: „Čia iš kokios gatvės, iš Žemaitės?“ Nr. 2: „Iš Lydos gatvės. Dabar jau Cvirkos gatvėje prie pat Saulės miesto, bando atitrūkti“. Pareigūnas: „Supratau, bandau siųsti policijos ekipažą, nepadėkite ragelio“. Nr. 2: „Gerai“. Pareigūnas: „1832 Judra“. (vyksta pokalbis tarp pareigūnų, išsiunčiamos policijos pajėgos) Pareigūnas: „Sakykit, o ten kokiu automobiliu?“ Nr. 2: „Opel Vectra, man atrodo. Prie pat Saulės miesto dabar, numeriai (duomenys neskelbtini) Pareigūnas: „(duomenys neskelbtini) taip?“ Nr. 2: „Taip, juodas universalas. Dabar prie Saulės miesto ir judam, greičiausiai važiuosim link Tilžės - Vytauto gatvių sankryžos“. Pareigūnas: „Suka į Tilžės, taip?“ Nr. 2: „Taip, taip, į Tilžės“. Vyksta pokalbis tarp pareigūnų. Pareigūnas: „Sakykit, kur toliau?“ Nr. 2: „Dabar Vytauto gatve link Draugystės prospekto važiuojam“. Vyksta pokalbis tarp pareigūnų. Nr. 2: „Dabar Vytauto gatve dar važiuojam“. Nr. 2: „Dabar Vytauto gatve link Ežero gatvės sukam į kairę“. Nr. 2: „Į ežero gatvę“. Vyksta pokalbis tarp pareigūnų. Nr. 2: „Dabar esam Vilniaus - Ežero gatvių sankryžoje“. Nr. 2: „Suka link Frenkelio vilos, Vilniaus gatve“. Nr. 2: „Atsargiai, atsargiai, eik tu sau“. (Įvyksta eismo įvykis) „Užstabdė specialiai ir atsitrenkėme mes į jį. Nufilmavom viską - nufilmavom viską, dabar filmuoju... Galiu dėti ragelį?“ (klausia pareigūno įvykio vietoje) Pareigūnas Nr. 2: „Galite dėti“ (kalba netaisyta).
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti, kad A. V. 2017 m. lapkričio 21 d. 20⁴⁹ val. buvo blaivus (1 t., b. l. 154).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja
Kaltinamasis kaltės nepripažino. Tikino, kad Žemaitės-Vytauto g. sankryžoje, Šiauliuose, nukentėjusiojo nemušė, negąsdino, o ramiai paaiškino, jog šis vairavo netinkamai. Stovėdamas apie 50 cm atstumu nuo nukentėjusiojo, kaltinamasis gestikuliavo rankomis. Kadangi rankos buvo šalia nukentėjusiojo veido, jam galėjo pasirodyti, kad jis (kaltinamasis) sudavė. Taip nebuvo. Po eismo įvykio rodė pareigūnams savo rankas. Pareigūnai jokių smurto požymių nepastebėjo.
Kaltinamojo versija logiškai ne visiškai atitinka kitus byloje surinktus duomenis.
Pasak nukentėjusiojo, kaltinamasis, Žemaitės-Vytauto g. sankryžoje, Šiauliuose, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo, išlipo iš savo vairuoto automobilio, priėjo prie jo vairuojamo automobilio ir netikėtai, savavališkai, t. y. nepabeldęs, kitaip neperspėjęs, atidarė jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės dureles. Kaltinamasis kažką sakė apie jo vairavimą ir kumščiu sudavė vieną, paskui dar du smūgius į kairę veido pusę. Nuo visų smūgių skaudėjo, nors tik vieną apibūdina kaip stiprų. Dėl streso ir dėl to, kad vienas smūgis buvo stiprus, po eismo įvykio Vilniaus g., Šiauliuose, jis pareigūnams galėjo pasakyti, kad kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį. Atsimena tiksliai, kad iš viso buvo trys smūgiai.
Nukentėjusiajam antrino šalia jo automobilyje sėdėjusi liudytoja D. A.,. Pastarosios parodymus patvirtino garso įrašas, po įvykio sankryžoje liudytojai D. A. skambinant į BPC ir nurodant įvykio aplinkybes, taip pat smūgių skaičių ir dislokaciją: „[...] vairuotojui sudavė tris kumščius į veidą“ (1 t., b. l. 26-27).
Iš atitinkamos kaltinamojo paaiškinimų dalies, nukentėjusiojo, liudytojos D. A. parodymų, vaizdo ir garso įrašų nustatyta, kad kaltinamasis po įvykio skubiai nuvažiavo, kirsdamas ištisinę liniją. Nukentėjusiojo, jo bendrakeleivės reakcija į įvykį Žemaitės ir Vytauto g. sankryžoje, Šiauliuose, elgesys po įvykio buvo adekvatus jų nurodytoms įvykio aplinkybėms: mobiliojo ryšio telefonais jie fotografavo, filmavo kaltinamojo vairuojamą automobilį, rinkdami įrodymus; pranešė apie įvykį specialiai tarnybai, sekė kaltinamojo vairuojamą automobilį, kad vairuotojai nesusikeistų. Tai rodo, kad nukentėjusysis ir jo bendrakeleivė kaltinamojo elgesį, susijusį su pavartotu fiziniu smurtu, laikė neteisėtu. Persekiojamas kaltinamasis bent du kartus buvo sustojęs, išlipo, vėl artinosi prie jį sekusio vairuotojo vairuojamo automobilio, tačiau pastarasis, kitaip negu prieš tai sankryžoje, užsirakino automobilio viduje ir tapo nepasiekiamas (neprieinamas).
Ta aplinkybė, kad tik vienas smūgis paliko žymes ant nukentėjusiojo apatinio žandikaulio ir jis vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip konstatuojama specialisto išvadoje (1 t., b. l. 23), nepaneigia žodinių parodymų, jog smūgių galėjo būti ir daugiau negu vienas, bet jie nepaliko žymių, ir kad kiti smūgiai, vertinant atskirai, nepadarė nežymaus sveikatos sutrikdymo, o tik sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Specialistas išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo atsirasti tiek suduodant smūgį, tiek atsitrenkiant į daiktą (pvz., vairuojamo automobilio vairą). Nukentėjusysis parodė, kad per eismo įvykį prie vairo prisilietė kakta, patyrė trumpalaikį skausmą. Nebuvo pasukęs galvos, nesitrenkė į vairą kaire apatine veido dalimi. Taigi byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis avarijos metu kaire apatine veido dalimi būtų atsitrenkęs į automobilio vairą ir taip susižalojęs.
Ne kiekvienas fizinio smurto veiksmas palieka vizualias žymes nukentėjusiojo kūno, lygiai taip pat, teismo nuomone, ne kiekvienas fizinio smurto veiksmas palieka pėdsakus ant kaltininko ar jo naudotų įrankių, priemonių.
Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/ 2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, kaltinamasis dėl mažareikšmės dingsties (jo nuomone, ydingo vairavimo) viešoje vietoje – Žemaitės ir Vytauto g. sankryžoje, Šiauliuose, kito asmens akivaizdoje sudavė nukentėjusiajam kumščiu iš viso tris smūgius. Matydama fizinį smurtą prieš savo vaikiną liudytoja D. A. jautė baimę, išgąstį. Tokiais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, yra įrodyti visiškai.
Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais [...], demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 284 str.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra jauno amžiaus (24 m.), nedirba, turi darbo stažo (1 t., b. l. 179-181; LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). Administracine tvarka 4 kartus baustas už smulkius KET pažeidimus, 1 kartą - už marihuanos vartojimą be gydytojo paskyrimo (1 t., b. l. 182-185). Teistas 3 kartus už nusikalstamas veikas, nesusijusias su smurto panaudojimu: vagystes, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Bausmę atliko iki aptariamo nusikaltimo padarymo (1 t., b. l. 155-178). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis nedirba, todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: eigą, trukmę, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad laisvės atėmimas būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą galėtų būti viena griežtesnių sankcijose numatytų bausmės rūšių – areštas, bausmės dydį (trukmę) parenkant žemesnį už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 21 d. 20¹⁰ val. iki 2017 m. lapkričio 22 d. 12⁰⁰ val. (viena para) (1 t., b. l. 104, 130).
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (ATK) paėmimas (1 t., b. l. 141-142, 147-148) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. 2018 m. vasario 6 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 60) prašo priteisti iš kaltinamojo 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Nagrinėjant bylą nagrinėjant, papildomai nurodė, kad įvykio metu buvo pažemintas prieš draugę. Jo darbdavys dabar kitaip žiūri į jį, darbe nebe taip kaip anksčiau sekasi. Sugaištas dienos laikas. Kitas dienas negalėjo dirbti, negalėjo važiuoti mašina. Išgyveno dėl to, kas įvyko. Kai susitinka tą žmogų (kaltinamąjį) mieste, nemalonu matyti. Po įvykio berods du kartus buvo nuėjęs pas šeimos gydytoją. Gydytojas sakė dėti ledo, tepti tepalais veido sritį, kur yra mėlynė, kad numalšintų skausmą, kad greičiau užgytų, nesimatytų. Sužalojimai sugijo, bet kartais jaučia, kad traška žandikaulis.
Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).
Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nustatyto nežymaus sužalojimo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. per įvykį ir kurį laiką po to galėjo patirti fizinį skausmą, išgyventi stresą, jausti pažeminimą dėl sumušto veido, baimę, nerimą, vengti bendrauti tiesiogiai akis į akį. Byloje nėra duomenų apie ilgalaikį gydymąsi, vartotus vaistus, kitas negatyvias įvykio sukeltas fizines ir/ar psichologines pasekmes. Įvertinęs kaltinamojo kaltės formą (tiesioginė tyčia), įvykio metu ir vėliau nukentėjusiajam sukeltus fizinius, emocinius, psichologinius, dvasinius išgyvenimus, jų trukmę, pragyvenimo lygį Lietuvoje, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose bylose bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas tenkina civilinį ieškinį iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 200 € neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam priklausančias lėšas, esančias ar galinčias patekti į AB „Swedbank“ jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150; 2 t., b. l. 39-40), paliekamas galioti, iki jis visiškai sumokės priteistą žalos atlyginimo sumą – 200 €. Laikino nuosavybės apribojimo mastas sumažinamas nuo 1 000 € iki 200 €. Kaltinamajam leidžiama disponuoti po 300 € per mėnesį AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančia suma asmeninėms reikmėms, taip pat mokėjimo pavedimu per banką atsiskaityti su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu M. V..
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. interesams baudžiamojoje byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirta advokatė (1 t., b. l. 85-87). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 341,25 € priteisimo valstybės naudai (2 t., b. l. 78-79). Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas valstybės naudai iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: kompaktinis diskas su nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais ir nukentėjusiojo M. V. raštas dėl turtinės ir moralinės žalos (1 t., b. l. 27), laikomi voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 40 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaityti A. V. laikino sulaikymo šioje byloje laiką - vieną parą.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. V. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
A. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (ATK) paėmimą – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. 2018 m. vasario 6 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir M. V. naudai iš A. V. priteisti 200 € neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Laikino nuosavybės teisių apribojimo į A. V. priklausančias lėšas, esančias ar galinčias patekti į AB „Swedbank“ jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mastą sumažinti nuo 1 000 € iki 200 €. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. V. priklausančias lėšas – 200 €, esančias ar galinčias patekti į AB „Swedbank“ jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol jis visiškai sumokės priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą – 200 €, leidžiant A. V. disponuoti po 300 € suma per mėnesį savo reikmėms, taip pat mokėjimo pavedimu atsiskaityti su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu M. V..
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 341,25 € – pripažinti proceso išlaidomis ir valstybės naudai iš A. V. priteisti 341,25 € proceso išlaidų atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: kompaktinį diską su nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais ir nukentėjusiojo M. V. raštą dėl turtinės ir moralinės žalos, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.