Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal

BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo E. S. priteista 194,20 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. A. V..

Iš nuteistojo E. S. J. A. V. taip pat nuspręsta išieškoti 2000 Lt turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, taip pat už tai, kad neturėdamas leidimo neteisėtai laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

E. S. 2011 m. spalio 6 d. apie 23:30 val. lauko kelio sankryžoje, esančioje Rudaičių k., Klaipėdos r., veikdamas bendrai su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, atidaręs automobilio „VAZ“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles, sugriebęs nukentėjusįjį Joną A. V. ištempė jį iš automobilio ir panaudodamas fizinį smurtą, tai yra smogdamas ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame ausies kaušelyje, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, dėl ko nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, iš automobilio pagrobė 600 Lt vertės „(duomenys neskelbtini)“ modelio, 5,6 mm kalibro, „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą, kurio numeris 0404565, bei 35,20 Lt vertės 22 fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, 159 Lt vertės prožektorių, 200 Lt vertės optinį taikiklį, iš viso pagrobė nukentėjusiajam J. A. V. priklausančio turto už 994,20 Lt.

Be to, E. S. nuo 2011m. spalio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d. apie 22:30 val. Rudaičių k., Klaipėdos r., neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė ir nešiojo „(duomenys neskelbtini)“ modelio, 5,6 mm kalibro, „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą, kurio numeris 0404565, bei šaudmenis 41 vnt. fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, 23 vnt. fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol miške, esančiame Pažvelsio k., Klaipėdos r., buvo sulaikytas.

2013 m. gegužės 3 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja S. V. pateikė medžioklinį prožektorių, kuris apžiūrėtas ir nufotografuotas. 2013 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje apeliantas atpažino liudytojos S. V. teismui pateiktą pilkos spalvos prožektorių „EMUS“, kuris priklauso nukentėjusiajam. Teismas šališkai sudarė galimybes nukentėjusiajam rinkti ir teikti prieš E. S. neteisingus įrodymus.

2013 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje Nr. 30-19-ISI-25 nurodyta, kad pateiktas tirti šautuvas yra fabrikinės gamybos, visos detalės veikia nepriekaištingai, naudojimui tinka. Nukentėjusysis 2013 m. vasario 25 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šautuvas nėra tinkamas naudoti, prožektoriaus laidas šiek tiek pažeistas, optinis taikiklis sugedęs, tačiau visus daiktus pasiėmė ir teisme parodė, kad prožektoriaus laidas jau nutrauktas, o apeliantas turi nupirkti naują šautuvą.

Teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai įvertino nukentėjusiojo J. V., liudytojos S. V. parodymus. Nuosprendis neatitinka bylos aplinkybių, apelianto manymu, taip norima suklaidinti aukštesnės instancijos teismą. Jis teisme neparodė, kad rado 40 vnt. šaudmenų, taip pat jis neturėjo galimybių teisme įkalbinėti ar kitaip paveikti nukentėjusįjį. Teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, neįvertino byloje atsiradusių naujų aplinkybių ir šališkai rėmėsi vien tik kaltinimo pusės melagingais įrodymais. Buvo pažeista teisė į teisingą teismą. Prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba pagal BK 180 str. 1 d. ir BK 254 str. 2 d. jį išteisinti.

Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, E. S. išteisinti. Prokurorė nuteistojo E. S. apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., jis prašo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo arba jį išteisinti tik pagal BK 180 str. 1 d. ir BK 254 str. 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertino įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad pagrindiniai E. S. argumentai dėl jo nekaltumo padarius BK 180 str. 1 d. ir BK 254 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas yra tai, kad įvykio metu jis tariamai apskritai nebuvo nusikaltimo vietoje, buvo išvykęs į Klaipėdą, grįžo tik kitą dieną – 2011 m. spalio 7 d. ir sužinojo, kad buvo apiplėštas jo kaimynas J. A. V.. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai rėmėsi tik prieštaringais ir melagingais nukentėjusiojo parodymais. Visi šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta.

Iš byloje esančio protokolo – pareiškimo matosi, 2011 m. spalio 7 d. 01.00 val. nukentėjusysis J. A. V. policijai pranešė, kad spalio 6 d. apie 23.30 val. grįžtant iš medžioklės automobiliu, lauko kelio sankryžoje pajuto šūvį į veidą. Jį užpuolęs asmuo ištraukė iš automobilio, jie susigrūmė. Nukentėjusysis pastebėjo, kad iš automobilio dingo jam priklausantys daiktai: šautuvas, prožektorius, dėtuvės su šoviniais.

Iš specialisto išvados Nr. G 1549/11 (03) matosi, kad J. A. V. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame ausies kaušelyje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi dešinėje kaktos pusėje, ant abiejų vokų, ant nosies nugarėlės ir abiejų skruostų. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginio poveikio kietu buku daiktu ar daiktais, kurių konkretizuoti nėra galimybės. Nukentėjusiojo kūne nustatytos trys trauminio kontakto žymės, viena iš trauminių kontakto žymių esanti veide, masyvi, apima keletą veido sričių abiejose veido pusėse, todėl tikėtina gavosi kontaktuojant su keletą kartų su kietu buku daiktu. Nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

E. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apiplėšime nedalyvavo, nors apie tą įvykį žinojo iš žmonių kalbų. Nukentėjusiojo šautuvą buvo radęs be optinio taikiklio, be dėtuvės. Radęs ginklą jis iš karto suprato, kad tai buvo kaimyno ginklas. Jie su kaimynu sugyveno labai gerai, santykiai nutrūko, kai prasidėjo konfliktai su kaimyno sūnumi. Jis pripažįsta, kad medžiojo su jo ginklu, naudojosi nukentėjusiojo ginklu, tačiau šautuvo neatėmė. Buvo viena nepilna dėžutė šovinių, apie 40 vnt. Kiek išnaudojo, negali pasakyti. Iš kur atsirado kiti šoviniai, nežino. 2012 m. gruodžio 10 d. buvo miške bokštelyje. Pašvietęs su prožektoriumi, pamatė medžiotoją. Iššoko iš bokštelio, medžiotojas iššovė į viršų ir jį išgąsdino, tikėjosi pabėgti. Turėjo nepilną dėžutę šovinių, galėjo būti mažiau nei 40 vnt. Pripažįsta, kad šautuvą rado praėjus po įvykio 2 savaitėms. Norėjo turėti savo šautuvą, todėl jo negrąžino J. A. V.. Žinojo, kur kaimynas tą vakarą važiavo, kad buvo užpultas. Jis davė neteisingus parodymus, kad buvo prie to kelio, apkalbėjo save. Parodymai yra neteisingi, 2011 m. spalio 7 d. apie 23.30 val. jis buvo namuose. Buvo išvykęs į Klaipėdą, žmona išvažiavo į darbą. Vakare grįžo namo, mama jam pasakė, kas įvyko kaime, kad buvo apiplėštas J. A. V., kad buvo pareigūnai ir jo ieškojo. Pareiškimas surašytas neobjektyviai. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos protokole pats parašė, kad J. A. V. jam pasiūlė šautuvą, kad nekviestų policijos ir gamtos apsaugos inspektorių, nes buvo neblaivus. Šiuose parodymuose jis save apkalbėjo norėdamas pakenkti J. A. V..

Pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju E. S. parodė, kad apie plėšimą nieko nežino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės, E. S. parodė, kad plėšimo nebuvo, pats J. A. V. jam atidavė savo šautuvą, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir bijojo, kad jis neiškviestų policijos. Dar kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. S. dėl plėšimo parodė, kad įvykio dieną matė kaip J. A. V. pamiškėje gėrė alkoholį, mano, kad po to brakonieriavo. Jis nusprendė sudrausminti A. V. ir laukė laukuose važiuojančio link namų. Jis vienas stovėjo už krūmų, kurie yra prie lauko keliukų sankryžos, pro kurią turėjo pravažiuoti J. A. V.. Šiam privažiavus prie sankryžos, atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles ir čiupo už rankos, automobilis užgeso. Už tos pačios rankos nukentėjusįjį ištempė iš automobilio. J. A. V. buvo girtas, nes vos pastovėjo ant kojų. Ši E. S. versija paneigta byloje esančiu asmens blaivumo testu, kurio rezultatai parodė, kad J. A. V. buvo visiškai blaivus – 0,00 prom. alkoholio (1 t., 37 b.l.). Kai jis J. A. V. paklausė, ką veikia su šautuvu, A. V. išsigandęs čiupo medžioklinį šautuvą, buvusį automobilyje. Supratęs, kad šautuvu gali grasinti, norėdamas atimti šautuvą, kumščiu smogė keletą kartų J. A. V. į galvą. Po smūgių J. A. V. nugriuvo šalia automobilio. Jis pasakė, kad iškvies policiją dėl brakonieriavimo. Už tai, kad nebūtų iškviesta policija, J. A. V. jam atidavė šautuvą. Jis paėmė šautuvą, šovinius, apkabą, optinį taikiklį, prožektorių. Visus šiuos daiktus visą tą laiką slėpė miške. 2012 m. gruodžio 10 d. vakare nuėjo į medžioklės plotus, įlipo į bokštelį ir laukė žvėrių. Belaukiant išgirdo triukšmą lyg kažkas eitų. Pašvietė su prožektoriumi ir pamatė, kad eina medžiotojas, išsigando ir išlipęs iš bokštelio pradėjo bėgti. Pajautęs, kad jį persekioja, dar labiau išsigando, bėgo toliau iki upelio. Po to bėgo vandeniu ir pasislėpė po rąstu per upelį. Toje vietoje išmetė abi dėžutes su šoviniais. Šautuvą pametė kažkur miške kai bėgo upeliu.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant kardomosios priemonės klausimą ikiteisminio tyrimo metu E. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino patį faktą, kad įvykio metu buvo įvykio vietoje, parodė, kad šautuvą jam nukentėjusysis pats atidavė, nes buvo girtas ir nenorėjo, kad E. S. kviestų policiją. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo E. S. tos apklausos metu neginčijo ir fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo, tačiau nepripažino tik šautuvo pagrobimo ir aiškino, kad nukentėjusysis ginklą tariamai atidavė jam pats. Kaip minėta, byloje esantys alkotesterio parodymai, kuriais nustatyta, jog įvykio metu J. A. V. buvo visiškai blaivus, paneigia E. S. versiją, jog nukentėjusysis bijojo, kad E. S. neiškviestų policijos, nes neva buvo neblaivus. Tuo pačiu paneigtos ir nuteistojo versijos, kad šaunamąjį ginklą nukentėjusysis jam atidavė pats arba kad tą ginklą nuteistasis tik vėliau kažkur surado ir jį pasisavino. O fizinio smurto panaudojimą patvirtina jau minėta specialisto išvada ir paties nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai. Pagal BPK 20 str. nuostatas ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai gali būti pripažįstami įrodymais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šiuo atveju pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu E. S. duotais parodymais, t.y. ta jo parodymų dalimi, kurioje E. S. pripažino buvęs nusikaltimo vietoje sumušęs nukentėjusįjį ir pripažino užvaldęs šaunamąjį ginklą būtent šio įvykio metu, o teisme duotus parodymus atmetė, kadangi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas, teisiamojo posėdžio metu E. S. aiškino radęs ginklą, o įvykio vietoje iš viso nebuvęs, tačiau jo ankstesni parodymai apie pavartoto prieš nukentėjusįjį smurto pobūdį, kaip šis buvo ištrauktas iš automobilio, apie pagrobtus daiktus, tikslią įvykio vietą, kitas aplinkybes iš esmės sutapo su nukentėjusiojo parodymais. Nedalyvavęs nusikaltimo padaryme E. S. nebūtų galėjęs taip išsamiai papasakoti apie įvykį, nors ir švelnindamas savo padėtį aiškino, kad ginklą nukentėjusysis pats atidavė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie tai, kad jis jokio plėšimo nepadarė, apskritai buvo išvykęs į Klaipėdą, tačiau niekaip nepaaiškina kaip nukentėjusiojo ginklas atsirado pas jį. Nors apeliantas savo kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 254 str. 2 d., neigia, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų, iš dalies ir paties nuteistojo parodymais, specialistų išvadomis, daiktų apžiūrų protokolais ir kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Nukentėjusysis J. A. V. teisme parodė, kad važiavo automobiliu iš medžioklės, Rudaičių kaime, privažiavęs prie pagrindinio kelio, pristabdė, staiga pro atidarytą vairuotojo pusės durelių langą jam į veidą 3 kartus šovė iš dujinio ginklo, atidarė duris, ištraukė jį iš automobilio. Užpuolikų buvo trys, vienas iš jų buvo su kauke, kuris nieko nekalbėjo, kiti du buvo be kaukių. Buvo tamsu, negalėjo atpažinti ir matyti užpuolikų veidų. Pradėjo jį spardyti, vyko grumtynės, po to jį prispaudė prie žemės ir taip paliko, buvo apie 10 smūgių. Automobilyje buvo padėtas šautuvas, kai jis atsistojo ir priėjo prie automobilio, pamatė, kad nebėra medžioklinio šautuvo. Po to paskambino į policiją, atvažiavo kriminalistai. Buvo pavogtas mažo kalibro šautuvas, už kurį mokėjo 600 litų, optinį taikiklį pirko internetu už 200 litų, prožektorių už 159 litus, šovinių 2 dėtuvės, vienoje apkaboje yra po 10 vnt. šovinių. Po to sužinojo iš žmonių kalbų, kad E. S. norėjo jį pamokyti. Jam grąžino sugadintą šautuvą, kuris buvo perdažytas juodai, nėra vienos apkabos, optinis taikiklis visai sulaužytas. Nors apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai yra melagingi ir prieštaringi, šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Iš bylos matosi, kad nukentėjusiojo parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nekito, esminėse detalėse sutapo. Nuo pat pradžių nukentėjusysis apie įvykį pasakojo vienodai, nuo pat pareiškimo jo parodymai vienodi, išskyrus tai, kad tame pareiškime J. A. V. nurodė, kad iš jo pagrobti šautuvas, prožektorius, dvi dėtuves šovinių, o nenurodė optinio taikiklio. Tai, kad pagrobtas ir optinis taikiklis, nukentėjusysis nurodė apklausiamas po kelių valandų, tačiau šis nenuoseklumas nėra esminis, ypač įvertinus tai, kad J. A. V. pirmą pareiškimą parašė vos už pusantros valandos nuo prieš jį pavartoto smurto, tai yra visiškai pateisinama, kad jis negalėjo objektyviai nurodyti visų daiktų, galėjo ką nors pamiršti ar nepastebėti, tačiau, kaip jau minėta, apžiūrėjęs savo daiktus atidžiau, po kelių valandų parodė ir apie optinį taikiklį. Apie pavartotą smurtą J. A. V. pasisakė išsamiai, jo parodymus toje dalyje patvirtina ir minėta specialisto išvada, kurioje nurodyta apie sužalojimo mechanizmą. Šioje vietoje pažymėtina, kad ir pats apeliantas nenurodo, kokioje dalyje būtent nukentėjusiojo parodymuose yra prieštaravimų. Priešingai, būtent pats E. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuolat keitė parodymus, kėlė naujas versijas, logiškai negalėdamas jų paaiškinti.

Apeliaciniame skunde taip pat bandoma apkaltinti nukentėjusįjį, kad jis pasisavino apelianto prožektorių ir kad pats nukentėjusysis teisme parodė, kad prožektorius ir optinis taikiklis yra ne jo, kad pasiimti įkalbėjo tyrėja. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Iš teisiamojo posėdžio protokolo iš tiesų matosi, kad duodamas parodymus nukentėjusysis J. A. V. buvo suabejojęs ar ikiteisminio tyrimo metu jam buvo grąžintas jo prožektorius. Tačiau jis nurodė, kad grįžęs namo ir jį atidžiai apžiūrėjęs, suprato, kad prožektorius jo. Suabejojęs buvo, nes buvo nutraukti prožektoriaus laidai. Tam, kad byloje neliktų jokių abejonių, teismas padarė pertrauką (ne 10 minučių, kaip neteisingai skunde nurodo apeliantas, o nuo 9.35 val. iki 14 val.) ir įpareigojo nukentėjusįjį atnešti į posėdį prožektorių ir jo įgijimo dokumentus. Po pertraukos nukentėjusysis teismui pateikė prožektorių su visa papildoma įranga, įgijimo dokumentus, dėžutę. Taigi ir apeliacinio skundo argumentas, kad po pertraukos nukentėjusysis neturėjo ką pasakyti, yra nepagrįstas, kadangi priešingai, nukentėjusysis patvirtino, kad grąžintas prožektorius priklauso jam. Nuteistasis skunde taip pat kritikuoja nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. vasario 25 d. duotus parodymus apie tai, kad neva šautuvas nėra tinkamas naudoti, o specialisto išvadoje nurodyta, kad šautuvas fabrikinės gamybos, visos detalės veikia nepriekaištingai. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Iš minėto nukentėjusiojo apklausos protokolo matosi, kad nukentėjusysis parodė, jog šaunamojo ginklo buožė perdažyta, vamzdžio galas pakeistas, nėra dėtuvės šoviniams, mano, kad šautuvas nėra tinkamas naudoti, nes jis negalės pritaikyti šovinių dėtuvės. Akivaizdu, kad nukentėjusysis nenurodė, kad šautuvas apskritai nėra tinkamas šaudyti, o tik kad jis mano, jog nėra tinkamas šaudyti, nes jis negalės pritaikyti šovinių dėtuvės. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktas tirti šautuvas yra fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro „(duomenys neskelbtini)“, numeris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro šoviniais. Šautuvas yra „C“ kategorijos šaunamąjį ginklas. Pačioje išvadoje dar nurodyta, kad šautuvo medinės dalys padengtos juodos spalvos dažais, ant vamzdžio laibgalio savadarbiu būdu pritvirtinta santechninio vamzdžio dalis, o tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad šautuvas kažkiek pakeistas. Be to, nors nuteistasis teigia, kad šioje specialisto išvadoje nurodyta, jog šautuvas veikia nepriekaištingai, iš išvados matosi, kad joje taip nėra parašyta. Kita vertus, teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir už šautuvą žalos nepriteisė.

Liudytojai E. P., V. D., P. Š. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį vakare medžiojo. E. P. parodė, kad ėjo į medžioklės bokštelį, likus iki bokštelio 25-30 metrų, staiga sušvietė prožektoriaus šviesa. Jis pašvietė atgal ir stebėjo kas bus. Pamatė bokštelyje žmogaus siluetą, tada jis iššovė. Staiga žmogus iššoko iš bokštelio, peršoko kanalą ir pradėjo bėgti į mišką. Nuėjęs prie bokštelio, jame rado vyro kepurę ir pirštines. Aplinkui tą vietą, kur buvo tas vyras, buvo nutirpęs sniegas. Telefonu paskambino medžioklės vadui S. G., pasakė, kad buvo bokštelyje svečių. Jis pasiliko toje vietoje. Kai susirinko sutartoje vietoje, jau buvo sugautas žmogus, kuris buvo be pirštinių ir kepurės. Iš kalbų sužinojo, kad E. S. ėjo medžioti, brakonieriauti. Po to ėjo apžiūrėti vietos, kur buvo pasislėpęs sulaikytas vyras, ant ledo buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas ir šoviniai. Vėliau buvo surastas šautuvas. Liudytojas V. D. parodė, kad ėjo į paskirtą medžiotojų bokštelį. Tada telefonu paskambino E. P. ir pranešė, kad iš bokštelio iššoko brakonierius. Važiuojant keliu, pamatė kažką tupint. Privažiavus arčiau, tas asmuo šoko nuo kelio ir pradėjo bėgti į mišką. E. S. bėgo kelis kilometrus, jie vijosi, atsekė paliktais pėdsakais. Girdėjo, kad tas asmuo bėgo, po to išgirdo, kad įšoko į upelį. Užėjo pagal pėdsakus iš antros pusės ir pamatė vandenyje panirusį E. S., kurį atpažino, kai šis išlipo iš vandens. Po to buvo rasta numesta šovinių dėžutė ant ledo, kitą dieną buvo iškviesti narai ir gaisrininkai, buvo rasta dar viena dėžutė ir upelyje buvo rastas šautuvas. Sulaikymo metu E. S. šautuvo neturėjo. Kitas liudytojas P. Š. parodė, kad vyko medžioklė, susirinko medžioklės plotuose, surašė medžioklės lapą, pradėjo skirtytis. Pirmas išėjo E. P., kuris netrukus paskambino ir pranešė, kad einant link bokštelio apšvietė prožektoriaus šviesa, iš bokštelio iššoko žmogus ir nubėgo į mišką. Numatę vietą, kur gali tas žmogus būti, nuvažiavo į galą miško, pamatė tamsiai apsirengusį žmogų, kuris pradėjo bėgti. Su V. D. pradėjo persekioti, sekė pagal sniege esančius pėdsakus, buvo šviežiai iškritęs sniegas. Apsišviesdami kelią prožektoriais, pagal garsą, pagal pėdsakus, pagal ledų lūžių garsą, sekė ir už valandos rado bėglį pasislėpusį upelyje po medžiu vandenyje. Liepė išlipti ir šis išlipo. Paprašė parodyti telefoną, nes norėjo pasižiūrėti, kam skambino. Tačiau šis asmuo telefoną numetė. Įtariamasis neneigė, kad sėdėjo bokštelyje, sakė, kad išsigando ir bėgo, sakė, kad neturėjo šautuvo. Kai gamtos apsaugos atstovas išsivežė įtariamąjį, jie nuvyko dar kartą į įvykio vietą, ant upelio ledo rado numestą telefoną, dar vandenyje rado porą šovinių dėžučių. Girdėjo, kad šautuvas buvo rastas po dviejų dienų vandenyje netoli tos vietos, kur sulaikė įtariamąjį. Iš šių liudytojų parodymų matosi, kad E. S. neteisėtai medžiojo, tai, kad jis buvo išsigandęs ir bandė paslėpti ir šautuvą, ir šovinius, ir pasislėpti pats. Iš minėtų liudytojų parodymų ir paties E. S. prisipažinimo aišku, kad jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Šie liudytojų parodymai taip pat patvirtina apeliantą bijojus, ir nors ir netiesiogiai, tačiau taip pat patvirtina jo kaltę ir dėl J. A. V. apiplėšimo. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai įvertino liudytojos S. V. parodymus, nes nebuvo nustatyta, kad ji klydo. Ši liudytoja apklausta teisme parodė, kad tą vakarą, kai buvo užpultas J. A. V., jos vyras tikrai buvo namuose. Jie kartu visą dieną darbavosi. Pirmadienį važiavo į policiją. Ketvirtadienį visą dieną sodyboje darbavosi, po darbų atsisėdę kartu gėrė brendį, matė pro langą kaip pravažiavo policijos mašina. Buvo kartu. Teismas pagrįstai suabejojo šios liudytojos parodymų patikimumu. Pirmiausia kolegija pažymi, kad iš bylos matosi, jog Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2012 m. gruodžio 31 d. gautas S. V. prašymas apklausti ją kaip liudytoją apie tai, kad J. A. V. apiplėšimo metu E. S. buvo namuose. Iš 2013 m. vasario 12 d. apklausos protokolo matosi, kad iškvietus S. V. apklausai, ji atsisakė duoti parodymus. Apie tai, kad tą vakarą jos sugyventinis E. S. buvo namuose, liudytoja S. V. pirmą kartą parodė teisme ir po įvykio jau praėjus labai daug laiko. Labai abejotina, ar teisme liudytoja tikrai galėjo prisiminti įvykius būtent 2011 m. spalio 6 d. vakarą. Įvertinus dar ir tai, kad liudytoja S. V. yra nuteistojo sugyventinė, taigi yra suinteresuota bylos baigtimi ir suinteresuota duoti E. S. palankius parodymus, teismas jos parodymus pagrįstai atmetė. Juo labiau, kad jos parodymus paneigia kiti įrodymai, taip pat ir paties E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Byloje įrodyta, kad panaudodamas fizinį smurtą E. S. pagrobė nukentėjusiojo turtą, jam priklausančius daiktus, tarp kurių buvo ir šaunamasis ginklas ir šaudmenys, todėl teismas, pagrįstai pripažinęs E. S. kaltu, jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo ne tik pagal BK 180 str. 1 d., bet ir pagal BK 254 str. 2 d. Teismas taip pat pripažino E. S. kaltu ir pagal BK 253 str. 1 d., tačiau šios nuosprendžio dalies, kaip jau buvo nurodyta, apeliantas neginčija.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, jam tyrėjos paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas rodė nepagarbą ir neužtikrino kvalifikuotos teisinės pagalbos, jam nebuvo suteikta teisė rinktis gynėjo. Iš bylos matosi, kad E. S. pirmos apklausos metu gynėjo atsisakė, tačiau vėliau atliekant visus kitus procesinius veiksmus, gynėjas dalyvavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gynėją E. S. parinko ne tyrėja, o Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Jau paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, E. S. pateikė prašymą pakeisti jam gynėją. Prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė tenkinti E. S. prašymą, kadangi jis nemotyvuotas, o iš bylos matosi, kad paskirtas gynėjas V. R. savo pareigas atliko tinkamai. Kolegija daro išvadą, kad apelianto teisė į gynybą suvaržyta nebuvo. Be to, byloje nėra ir jokių duomenų, kad nuteistasis būtų pats pasirinkęs kitą konkretų gynėją, sudaręs susitarimą su kitu gynėju pats arba jo artimieji. Taip pat apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo ir grasinama, sulaikymo metu patyrė psichologinį smurtą, dėl ko davė neteisingus parodymus, tyrėja suklastojo apklausos protokolus. Visi šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes yra niekuo neparemti deklaratyvūs nuteistojo teiginiai. Viso ikiteisminio tyrimo metu E. S. nepateikė jokių pareiškimų dėl jam daromo psichologinio spaudimo ar kitų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų klastojami apklausų protokolai ar kiti dokumentai. Šie apelianto skundo argumentai atmetami.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visapusiškai neįvertino įrodymų visumos. Taip pat skunde nuteistasis abejoja teismo objektyvumu ir nešališkumu, nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58 str. pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantas, ir priėmė pastarojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Kolegija konstatuoja, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o būtent konkrečiais įrodymais, betarpiškai išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, BPK 301 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas įrodymus įvertino laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Jokių kitų, juo labiau esminių, BPK pažeidimų kolegija šioje byloje taip pat nenustatė.

E. S. skunde prašo arba jį pagal BK 180 str. 1 d. ir 254 str. 2 d. išteisinti, arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Kolegija jau pasisakė, kad E. S. pagrįstai nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. ir 254 str. 2 d. BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatyta, jog, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Apie teismo šališkumą kolegija jau pasisakė, o kitų aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kolegija nenustatė. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami.

Skiriant nuteistajam E. S. bausmę, teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių E. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryti sunkus ir du apysunkiai nusikaltimai, taip pat įvertino asmenybę, kitas aplinkybes. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė nuteistajam bausmes, mažesnes nei sankcijoje numatyti vidurkiai, jas teisingai subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę. Ir paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jos švelninti nėra pagrindo.

Teismas taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Turtinės žalos dydį teismas nustatė atsižvelgdamas į nukentėjusiajam jau grąžintų daiktų vertę. Nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas CK 6.250 str. 2 d. nuostatų nepažeidė. Nors plėšimo metu nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau, prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko nukentėjusysis neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, fizinį skausmą. Teismas savo sprendimą dėl civilinio ieškinio dydžio išsamiai motyvavo skundžiamame nuosprendyje. Nustatytas padarytos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.