Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jokiame apiplėšime nedalyvavo. Nors apie tą įvykį žinojo iš žmonių kalbų. Nukentėjusiojo šautuvą buvo radęs be optinio taikiklio, be dėtuvės. Rastas prožektorius guli jo namuose, kurį kaip daiktinį įrodymą galės teismui pateikti. Radęs ginklą jis iš karto suprato, kad tai buvo kaimyno ginklas. Jie su kaimynu sugyveno labai gerai, santykiai nutrūko, kai prasidėjo konfliktai su kaimyno sūnumi. Jis pripažįsta, kad medžiojo su jo ginklu, naudojosi nukentėjusiojo ginklu, tačiau šautuvo neatėmė. Buvo viena nepilna dėžutė šovinių, apie 40 vnt. Kiek išnaudojo, negali pasakyti. Iš kur atsirado kiti šoviniai, nežino. Jei tyrimas būtų atliktas iš karto, būtų apžiūrėta įvykio vieta, mano, kad nebūtų toks didelis kiekis šovinių. 2012 m. gruodžio 10 d. ėjo pro šalį iš miško, buvo tame bokštelyje. Pamatęs daug pėdų, sugalvojo pailsėti, pasėdėti. Pašvietęs su prožektoriumi, pamatė medžiotoją. Iššoko iš bokštelio, medžiotojas iššovė į viršų ir jį išgąsdino, tikėjosi pabėgti. Turėjo nepilną dėžutę šovinių, galėjo būti mažiau nei 40 vnt. Vienoje dėžutėje yra po 50 šovinių, tie šoviniai yra brangesni. Iš kur atsirado paprasti šoviniai, nežino. Gavo šovinius iš pažįstamo asmens, teismui jo duomenų nenori atskleisti. Šoviniai yra parduodami laisvai, turint pinigų viską galima nusipirkti. Pripažįsta, kad šautuvą rado praėjus nuo įvykio 2 savaitėms. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis nukentėjusįjį apkalbėjo. Jis nusikaltimo neįvykdė, tyrėja surašė atbuline data jo parodymus. Be to neobjektyviai yra surašytas pareiškimas. Kai jam buvo pareikšti pirmi įtarimai, buvo minimas pilkos spalvos prožektorius, kuris yra jo namuose. Nukentėjusysis norėjo iš gobšumo pasisavinti jo optinį taikiklį, kadangi šis yra brangesnis. Jis žinojo, kad J. A. V. neturėjo optinio taikiklio, buvo rodęs ginklą, jis žinojo, kad rado J. A. V. ginklą. Norėjo turėti savo šautuvą, todėl negrąžino J. A. V.. Jis specialiai nukentėjusįjį apkalbėjo, nes buvo pažadėta, kad bus panaikinta kardomoji priemonė. Ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, nes norėjo apkalbėti nukentėjusįjį. Jis neįdėmiai perskaitė parodymus, buvo kitokių parodymų, tyrėjai pasakė pastabas ir tyrėja vienoje vietoje pataisė parodymus, kitų nepataisė. Prierašą protokole rašė pats, tai atsimena. Žinojo, kur kaimynas tą vakarą važiavo, kad buvo užpultas. Jis davė neteisingus parodymus, kad buvo prie to kelio, apkalbėjo save. Parodymai yra neteisingi, kaip nukentėjusysis galėjo atiduoti jam savo šautuvą. 2011 m. spalio 7 d. apie 23.30 val. jis buvo namuose, puikiai atsimena. Buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), žmona išvažiavo į darbą. Vakare grįžo namo, mama jam pasakė, kas įvyko kaime, kad buvo apiplėštas J. A. V., kad buvo pareigūnai ir jo ieškojo. Po to sulaukė žmonos, pakalbėjo, turėjo atvykti pirmadienį į policiją. Tai buvo po to įvykio, kai buvo sumuštas J. A. V.. Oficialiai niekas nebuvo rašoma. Rado šautuvą po neoficialios apklausos. Jo duoti parodymai tikrai neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškimas surašytas neobjektyviai. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos protokole pats parašė, kad J. A. V. jam pasiūlė šautuvą, kad nekviestų policijos ir gamtos apsaugos inspektorių, nes buvo neblaivus. Šiuose parodymuose jis save apkalbėjo, norėdamas pakenkti J. A. V..

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. 2012-01-26 apklaustas įtariamuoju dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., kaltės nepripažino ir parodė, jog apie J. A. V. apiplėšimą nieko nežino ( 1 t., b. l. 103-105).

2012-12-12 Klaipėdos rajono apylinkės teisme, sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą įtariamasis E. S. pripažino paėmęs J. A. V. ginklą ir naudojęs smurtą (1 t. b. l. 157-158).

2012-12-11 apklaustas įtariamuoju E. S. dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d., kaltę pripažino ir parodė, jog 2012-12-10 apie 20:00 val. neteisėtai medžiojo miške, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas privalomojo lapo medžioklei, leidimo įsigyti ir nešioti šaunamąjį ginklą, šovinius, nėra buvęs jokio medžiotojų būrelio narys. Tą vakarą, dviračiu nuvažiavo į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), prie tos vietos, kur buvo pasislėpęs medžioklinį šautuvą ir šovinius. Šovinių turėjo dvi dėžutes. Vienoje buvo 23 vnt. šovinių, o kitoje 40 vnt. šovinių. Šovinius jam nupirko pažįstamas medžiotojas. Dalį šovinių iš tų dėžučių iššaudė. Medžioklinį šautuvą „TOZ“ buvo paėmęs iš kaimyno J. A. V., 2011m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena pamatė, kad A. V. kartu su S. B. pamiškėje gėrė alkoholį. Mano, kad po to brakonieriavo. Jis nusprendė sudrausminti A. V. ir laukė laukuose važiuojančio link namų. Jis vienas stovėjo už krūmų, kurie yra prie lauko keliukų sankryžos, pro kurią turėjo pravažiuoti J. A. V.. Šiam privažiavus prie sankryžos, atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles ir čiupo už rankos, automobilis užgeso. Už tos pačios rankos nukentėjusįjį ištempė iš automobilio. J. A. V. buvo girtas, nes vos pastovėjo ant kojų. Kai jis J. A. V. paklausė, ką veikia su šautuvu, A. V. išsigandęs čiupo medžioklinį šautuvą, buvusį automobilyje. Supratęs, kad šautuvu gali grąsinti, norėdamas atimti šautuvą, kumščiu smogė keletą kartų J. A. V. į galvą. Po smūgių, J. A. V. nugriuvo šalia automobilio. Jis pasakė, kad iškvies policiją, dėl brakonieriavimo. Už tai, kad nebūtų iškviesta policija, J. A. V. jam atidavė šautuvą. Jis paėmė šautuvą, šovinius, apkabą, optinį taikiklį, prožektorių. Visus šiuos daiktus visą tą laiką slėpė miške. 2012-12-10 vakare nuėjo į medžioklės plotus, įlipo į bokštelį ir laukė žvėrių. Belaukiant išgirdo triukšmą lyg kažkas eitų. Pašvietė su prožektoriumi ir pamatė, kad eina medžiotojas, išsigando ir išlipęs iš bokštelio pradėjo bėgti. Pajautęs, kad jį persekioja, dar labiau išsigando, bėgo toliau iki upelio. Po to bėgo vandeniu ir pasislėpė po rąstu per upelį. Toje vietoje išmetė abi dėžutes su šoviniais. Šautuvą pametė kažkur miške, kai bėgo upeliu. (1 t., b. l. 183-188)

Nukentėjusysis J. A. V. parodė, kad 2011 m. spalio 11 d. apie 23.30 val. važiavo UAZ automobiliu iš medžioklės, (duomenys neskelbtini) kaime, privažiavęs prie pagrindinio kelio, pristabdė, staiga pro atidarytą vairuotojo pusės durelių langą, jam į veidą 3 kartus šovė iš dujinio ginklo, atidarė duris, ištraukė jį iš automobilio. Užpuolikų buvo trys, vienas iš jų buvo su kauke, kuris nieko nekalbėjo, kiti du buvo be kaukių. Buvo tamsu, negalėjo atpažinti ir matyti užpuolikų veidų. Pradėjo jį spardyti, vyko grumtynės, po to prispaudė prie žemės ir taip paliko, buvo apie 10 smūgių. Automobilyje buvo padėtas šautuvas, kai jis atsistojo ir priėjo prie automobilio, pamatė, kad nebėra medžioklinio šautuvo. Po to paskambino į policiją, atvažiavo kriminalistai. Buvo pavogtas mažo kalibro šautuvas, už kurį mokėjo 600 litų, optinį taikiklį pirko internetu už 200 litų, prožektorių už 159 litus, šovinių 2 dėtuvės, vienoje apkaboje yra po 10 vnt. šovinių. Jis šovinių neskaičiavo, galėjo būti apie 22 vnt. Atvažiavę pareigūnai, patikrino girtumą ir jį apžiūrėjo ekspertas. Pas gydytojus nėjo, nesigydė, tik du mėnesius skaudėjo šonkaulius. Po to sužinojo iš kitų, kad E. S. norėjo jį pamokyti. Jam grąžino sugadintą šautuvą, kuris buvo perdažytas juodai, nėra vienos apkabos, optinis taikiklis visai sulaužytas. Šiuo metu rusiškų šautuvu nebeveža, o panašus šautuvas kainuoja apie 1500 litų. Kaltinamasis turi nupirkti šautuvą. Prašo priteisti civilinį ieškinį 21 000 litų, už prarastą sveikatą, į gydytojus nesikreipė, jam yra sutrikusi klausa. Jis nedirba, gauna pensiją dėl širdies ligų. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Iš daiktų yra grąžintas šautuvas, optika ir prožektorius, kuris yra ne jo. Iš jo buvo pavogtas prožektorius, tas kuris grąžintas yra jo, laidai nutraukti, sugadintas. Pasakė, kad grąžintas ne jo prožektorius, nes taip tuo metu atrodė, bet pasižiūrėjęs namuose suprato, jog atsiėmė savo prožektorių. Kai policijoje pasiėmė, atrodė, kad tai jo prožektorius. Buvo pagrobtas prožektorius, kurio modelis M 8. O prokuroro parodyto prožektoriaus modelis M3. Jis turi dėžutę nuo pavogto pržektoriaus ir pakrovėją.

Liudytojas E. P. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį, kurią dieną neatsimena, vakare buvo medžioklėje, buvo tamsu, vilkėjo baltai-margą aprangą. Ėjo tyliai į medžioklės bokštelį, likus iki bokštelio 25-30 metrų, staiga sušvietė prožektoriaus šviesa. Jis pašvietė atgal ir stebėjo kas bus. Pamatė bokštelyje žmogaus siluetą, tada jis iššovė. Staiga žmogus iššoko iš bokštelio, peršoko kanalą ir pradėjo bėgti į mišką. Nuėjęs prie bokštelio, jame rado vyro kepurę ir pirštines. Aplinkui tą vietą, kur buvo tas vyras, buvo nutirpęs sniegas. Telefonu paskambino medžioklės vadui S. G., pasakė, kad buvo bokštelyje svečių. Jis pasiliko toje vietoje. Kai susirinko sutartoje vietoje, jau buvo sugautas žmogus, kuris buvo be pirštinių ir kepurės. Iš kalbų sužinojo, kad E. S. ėjo medžioti, brakonieriauti. Po to ėjo apžiūrėti vietą, kur buvo pasislėpęs sulaikytas vyras, ant ledo buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas ir šoviniai. Po to buvo surastas šautuvas, bet jis nedalyvavo, rado kriminalistai.

Liudytojas V. D. parodė, kad kai buvo įvykdytas plėšimas, tą dieną dirbo policijoje. Buvo gautas iškvietimas, kad buvo nukentėjusysis sumuštas, atimtas iš nukentėjusiojo šautuvas. Važiavo į įvykio vietą. Pats nukentėjusysis buvo sumuštas, pasimetęs. Nukentėjusysis sakė, kad važiuojant iš medžioklės, keli asmenys užpuolė, sumušė, atėmė šautuvą. Po to atvažiavo policijos budėtojas, surašė dokumentus. 2012 m. gruodžio mėnesį medžiojo su kitais būrelio nariais.

Kiekvienas išėjo į paskirtus medžiotojų bokštelius. Tada telefonu paskambino E. P. ir pranešė, kad iš bokštelio iššoko brakonierius. Važiuojant keliu, pamatė kažką tupint. Privažiavus arčiau, tas asmuo šoko nuo kelio ir pradėjo bėgti į mišką. E. S. bėgo kelis kilometrus, jie vijosi, atsekė paliktais pėdsakais. Girdėjo, kad tas asmuo bėgo, po to išgirdo, kad įšoko į upelį. Užėjo pagal pėdsakus iš antros puses ir pamatė vandenyje panirusį E. S., kurį atpažino, kai šis išlipo iš vandens. Po to buvo rasta numesta šovinių dėžutė ant ledo, kitą dieną buvo iškviesti narai ir gaisrininkai, buvo rasta dar viena dėžutė ir upelyje buvo rastas šautuvas. Sulaikymo metu E. S. šautuvo neturėjo.

Liudytojas P. Š. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį, vieną vakarą, vyko medžioklė, susirinko medžioklės plotuose, surašė medžioklės lapą, pradėjo skirtytis. Pirmas išėjo E. P., kuris netrukus paskambino ir pranešė, kad einant link bokštelio apšvietė prožektoriaus šviesa, iš bokštelio iššoko žmogus ir nubėgo į mišką. Numatę vietą, kur gali tas žmogus būti, nuvažiavo į galą miško, pamatė tamsiai apsirengusį žmogų, kuris pradėjo bėgti. Su V. B. pradėjo persekioti, sekė pagal sniege esančius pėdsakus, buvo šviežiai iškritęs sniegas. Apsišviesdami kelią prožektoriais, pagal garsą, pagal pėdsakus, pagal ledų lūžių garsą, sekė ir už valandos rado bėglį pasislėpusį upelyje po medžiu vandenyje. Liepė išlipti ir šis išlipo. Paprašė parodyti telefoną, nes norėjo pasižiūrėti, kam skambino. Tačiau šis asmuo telefoną numetė. Įtariamasis neneigė, kad sėdėjo bokštelyje, sakė, kad išsigando ir bėgo, sakė, kad neturėjo šautuvo. Kai gamtos apsaugos atstovas išsivežė įtariamąjį jie nuvyko dar kartą į įvykio vietą, ant upelio ledo rado numestą telefoną, dar vandenyje rado porą šovinių dėžučių. Girdėjo, kad šautuvas buvo rastas po dviejų dienų vandenyje netoli tos vietos, kur sulaikė įtariamąjį.

Liudytojai S. V. parodė, kad tą vakarą, kai buvo užpultas J. A. V., jos vyras tikrai buvo namuose. Jie kartu visą dieną darbavosi. Pirmadienį važiavo į policiją. Ketvirtadienį visą dieną sodyboje darbavosi, po darbų atsisėdę kartu gėrė brendį, matė pro langą kaip policijos mašina pravažiavo. Buvo kartu. Norėjo liudyti. Ji pateikė pareigūnams prožektorių. Nežino kieno tas prožektorius. Nepamena, kada tas prožektorius atsirado jų namuose. Nežino, kaip jos vyras buvo sulaikytas miške. Jis tą dieną buvo sodyboje, tvarkė automobilį. Vyras sakė, kad eina į sodybą. Jis turi savo žemę, ūkį, jį prižiūri, tvarko automobilį ten nuėjęs. Nežinojau, kad ketino eiti į mišką. Vakare negrįžo. Galvojo, kad darbuojasi. Po to sužinojo, kad jos vyras sulaikytas. Nėra mačiusi, kad jos vyras eitų medžioti. Laimikio į namus nebuvo parnešęs.

2011-10-07 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini) rajone. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima įvykio vieta yra lauko keliuke, esančioje „T“ formos sankryžoje. Dešinėje kelio pusėje stovi automobilis „VAZ“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atidarytas automobilio šoninis vairuotojo pusės langas ( 1 t., b. l. 23-28).

2011-10-07 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini) rajone ir automobilis papildomai dienos šviesoje (1 t. b. l. 29-32).

2011-10-07 alkotesterio kvitas, kuriame nurodyta, kad J. A. V. patikrinus 01.02.08 val. gautas rezultatas 0.00 promilių (1 t. b. l. 37)

2012-12-11 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu upelio vandenyje buvo rasta dėžutė su 40 vnt. šaudmenų. (1 t., b. l. 115-119)

2012-12-12 papildomos vietos apžiūros protokole nurodyta, kad upelyje „(duomenys neskelbtini)“ rastas medžioklinis šautuvas „TOZ 78-01“, numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo pritvirtintas optinis taikiklis, prožektorius ( 1 t., b. l. 120-122).

2011-10-10 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. A. V. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame ausies kaušelyje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi dešinėje kaktos pusėje, ant abiejų vokų, ant nosies nugarėlės ir abiejų skruostų. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginio poveikio kietu buku daiktu ar daiktais, kurių konkretizuoti nėra galimybės. Nukentėjusiojo kūne nustatytos trys trauminio kontakto žymės, viena iš trauminių kontakto žymių esanti veide, masyvi, apima keletą veido sričių abiejose veido pusėse, todėl tikėtina gavosi kontaktuojant su keletą kartų su kietu buku daiktu. Nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. ( 1 t., b. l. 68).

2013-02-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktas tirti šautuvas yra fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro „TOZ-78-01“, numeris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro šoviniais. Šautuvas yra „C“ kategorijos šaunamąjį ginklas. Pateiktas tirti 41 šovinys yra fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai, kurie yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams; 23 vnt. fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ( 1 t., b. l. 141-144).

2012-12-10 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad V. D. pateikė dėžutę su 23 vnt. šovinių ( 1 t., b. l. 138).

2012-12-11 kratos protokole nurodyta matyti, kad buvo atliekama krata E. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini) E. S. gyvenamojoje patalpoje, ant stalo, esančio virtuvėje, rasta ir paimta knygutė „Ohota Swarovski“, ant spintos, esančios kambaryje, rastas ir paimtas lapas, kuriame surašyti medžioklės prožektoriaus „M8“ techniniai duomenys ( 1 t., b. l. 149), daiktai apžiūrėti daiktų apžiūros protokole (1 t. b. l. 151-152)

2013-05-03 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja S. V. pateikė medžioklinį prožektorių ( 2 t. b. l. 134), kuris apžiūrėtas apžiūros protokole ir nufotografuotas (2 t. b. l. 136-137).

Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. S. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, neteisėtai laikė, nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo ir nešiojimo, aiškino juos radęs, bet neigė, kad turėdamas tikslą apiplėšti užpuolė nukentėjusįjį, neigė vartojęs smurtą ir pagrobęs jo daiktus, ginklą ir šaudmenis. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. prisipažino, kad buvo įvykio vietoje, kad nukentėjusysis medžiojo ir vairavo automobilį, būdamas neblaivus, todėl nusprendė J. A. V. pamokyti. E. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažindamas savo kaltę, bandė pasiteisinti dėl ginklo pagrobimo, teigdamas, kad sudavė nukentėjusiajam tik gindamasis, ginklą nukentėjusysis jam pats atidavė, o jis iš nukentėjusiojo paėmė ginklą, bijodamas, kad neblaivus nukentėjusysis jo paties nesužeistų tuo ginklu. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis aiškino radęs ginklą, o įvykio vietoje iš viso nebuvęs, tačiau jo parodymai apie pavartoto prieš nukentėjusįjį smurto pobūdį, kaip šis buvo ištrauktas iš automobilio, apie pagrobtus daiktus, tikslią įvykio vietą, kitas aplinkybes iš esmės sutapo su nukentėjusiojo parodymais. Nedalyvavęs nusikaltimo padaryme kaltinamasis nebūtų galėjęs taip išsamiai papasakoti apie įvykį, nors ir švelnindamas savo padėtį aiškino, kad ginklą nukentėjusysis pats atidavė. Tai, kad tokius parodymus kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davė savo noru patvirtina ir jo paties parašytas prierašas įtariamojo apklausos protokole. Be to E. S. turėjo iš nukentėjusiojo pagrobtą ginklą ir kitus daiktus, jais naudojosi. Dėl pavartoto prieš jį smurto nukentėjusysis buvo sužalotas, jis gulėjo ant žemės, ginklas buvo automobilyje, todėl jokios grėsmės E. S. šis ginklas nekėlė. Iš specialisto išvados matyti, kad J. A. V. padarytas netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame ausies kaušelyje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi dešinėje kaktos pusėje, ant abiejų vokų, ant nosies nugarėlės ir abiejų skruostų, sužalojimus galėjo patirti paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais, dėl to nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ( 1 t., b. l. 68). Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota apie 10 smūgių. Specialisto išvadoje tikslus smūgių skaičius nenustatytas, nes viena iš trauminio kontakto žymių masyvi, apima abi veido puses, todėl galėjo būti padaryta keliais smūgiais. Todėl pripažįstamas įrodytu smūgių skaičius, neginčijamai patvirtintas nukentėjusiojo ir neprieštaraujantis teismo medicinos specialisto išvadai. J. A. V., buvo užpultas netikėtai, pristabdęs automobilį kaimo kelyje, todėl natūralu, kad buvo išsigandęs, sutrikęs, tokia nukentėjusiojo būsena įvykio metu galėjo turėti įtakos jo galimybei adekvačiai vertinti įvykius bei juos įsiminti. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tvirtindamas, kad jį užpuolė keturi asmenys, o teisiamajame posėdyje pasakęs, kad užpuolikų buvo trys, galėjo suklysti. Nukentėjusysis apklausiamas po įvykio tą pačią naktį nurodė, kad buvo pavogtas šautuvas, šoviniai ir prožektorius, vėliau pačią dieną duodamas parodymus patvirtino, kad buvo pavogtas dar ir optinis taikiklis, nurodė jo kainą. Tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės aiškintinos nukentėjusiojo išgąsčiu ir patirtais sužalojimais įvykio metu, įtakojusiais nukentėjusiojo gebėjimą adekvačiai įvertinti bei įsiminti įvykio aplinkybes. Aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis E. S., pavartojęs prieš J. A. V. fizinį smurtą ir jį sužalojęs, pagrobė nukentėjusiojo turtą, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Nustatyta, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo pagrobė 159 Lt vertės prožektorių, 200 Lt vertės optinį taikiklį, iš nukentėjusiojo pagrobė 600 Lt vertės „TOZ-78-01“ modelio, 5,6 mm kalibro, „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bei 22 vnt. fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, 35,20 Lt vertės, Kaltinamasis teisme nepripažino pagrobęs visus šiuos nukentėjusiojo nurodytus daiktus, teigė prožektorių, šautuvą ir vieną nepilną dėžutę, apie 40 vnt. šovinių radęs. Savo parodymų keitimo priežasties logiškai negalėjo paaiškinti. Jo iškelta versija, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs, norėdamas pakenkti nukentėjusiajam yra nelogiška. Neįtikėtina, kad atsitiktinai radęs šautuvą ir šaudmenis, žinodamas, kad jie pagrobti iš nukentėjusiojo, nes dėl to pats buvo apklaustas, būtų juos naudojęs. Tai, kad E. S. buvo reikalingas šautuvas, kurį jis buvo nusprendęs pagrobti panaudodamas smurtą iš jam nepatinkančio kaimyno ir taip pridaryti šiam rūpesčių, matyti iš jo tolesnių veiksmų. E. S. šautuvą ir šaudmenis laikė paslėpęs miške, juos nešiojosi ir naudojosi, sėdėjo su šautuvu medžioklės bokštelyje. Liudytojas E. P. kaltinamąjį pamatė medžioklės bokštelyje, iš kur bėgdamas E. S. paliko savo pirštines ir kepurę. Liudytojai V. D., P. Š. persekiojo bėgantį E. S., kuris paslėpė šautuvą ir šaudmenis, kitus nukentėjusiojo daiktus. Apžiūrint įvykio vietą buvo rasti pagrobti daiktai. Be to E. S. domėjosi ne tik medžiokliniais šautuvais, žinojo kokį medžioklinį šautuvą turi nukentėjusysis, bet ir gerai susipažinęs su medžioklei naudojamais optiniais taikikliais ir prožektoriais. Tai patvirtina ne tik kratos metu pas E. S. rasti daiktai, bet tai matyti ir iš jo parodymų teisme. Jis bandė įtikinti nukentėjusįjį, kad grąžintas prožektorius yra jo, o ne J. A. V.. Tačiau nukentėjusysis pateikė teismui ne tik pagrobtą prožektorių, kuris buvo sugadintas, bet ir dėžutę su prožektoriaus priedais. Todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie pagrobtus iš jo daiktus. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo šautuvas ir kiti daiktai nebuvo pas kaltinamąjį atsiradę atsitiktinai, kaip teigia E. S., o kaltinamasis užpuolė J. A. V., panaudojo fizinį smurtą siekdamas pagrobti šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir kitą turtą. Pats kaltinamasis teisme prisipažino, kad norėjo turėti šautuvą. Nors liudytoja S. V. parodė, kad įvykio metu E. S. buvo namuose, bet ikiteisminio tyrimo metu ji parodymų nedavė, o šias aplinkybes patvirtino tik teisme, todėl praėjus nuo įvykio daug laiko galėjo klysti, sakydama, kad su kaltinamuoju tą vakarą buvo kartu.

Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį atsako tas, kuris plėšimą įvykdė panaudodamas šaunamąjį ginklą. Šaunamojo ginklo panaudojimas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaltininkui inkriminuojamas tada, kai plėšimo metu panaudotas ginklas yra priskirtas šaunamųjų ginklų kategorijai ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, kai šaunamasis ginklas nusikaltimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-164/2007, 2K-254/2008, 2K-86/2009). Daikto, panašaus į ginklą, naudojimas nepripažintinas kvalifikuojamuoju požymiu, kai ginklas nerandamas ir negalima nustatyti, ar jis tikrai yra šaunamasis ginklas (kasacinė nutartis Nr. 2K-288/2009).

Nukentėjusysis J. A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 57), kuriuo prašo priteisti iš E. S. 994,20 litus turtinei ir 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro pagrobto šautuvo vertė 600 Lt, prožektoriaus vertė 159 litai, optinio taikiklio vertė 200 litų, šovinių vertė 35,20 litų. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, nepatogumai dėl suprastėjusios sveikatos. Dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi, lankėsi pas įvairių sričių specialistus, iki šiol nėra tikras ar galutinai atsistačiusi jo sveikata, kas sąlygoja nuolatinius nemalonius pojūčius, jis nuolat pergyvena, ar patirti sužalojimai neatsilieps jo sveikatai, ir ar jis vėl galės gyventi pilnavertį gyvenimą.