Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3.

2017 m. rugsėjo 19 d.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamaiUtenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas J.K. (toliau – ir pareiškėjas, ir J. K.)skundukreipėsi į teismą ir prašėiš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenosapskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK, ir policijos įstaiga, ir atsakovės atstovas), priteisti 10 000Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Utenos AVPK Visagino policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Visagino PK areštinė, ir areštinė) atlyginti. Pareiškėjas skundenurodė, kad jis Visagino PK areštinės kamerosebuvo laikomas netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad areštinėskameros buvo perpildytos, todėl vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 5 kv. m ploto; kalinimo sąlygos jose neatitiko teisės aktų reikalavimų - gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas; kamerų langai neužsidarydavo, todėl jose būdavo šalta; kameros buvo nepakankamai vėdinamos. Pareiškėjas nurodė, kad areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas atviras, todėl tualetu buvo priverstas naudotismatant kamerose esantiems asmenimsir pareigūnams, o tai žemino jo orumą. Tvirtino, kad jo asmens krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, nes esant žemai oro temperatūrai, buvo verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. J. K.vertinimu, taip buvo tyčiojamasi iš jo asmens ir daiktų.Pareiškėjas nurodė, kad jis yra vegetaras, tačiau Visagino PK areštinėje jam nebuvo užtikrintas vegetarinis maitinimas.Teigė, kad dėl tokių Visagino PK areštinėje buvusių netinkamų ir žmogaus orumą žeminančių sąlygų sukeltos nervinės įtampos jis areštinėje bandė žudytis.Pareiškėjo tvirtinimu, teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų neužtikrinimas Visagino PK areštinėje kamerose sukėlė jam neigiamus dvasinius išgyvenimus, o tai yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas J. K. skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis Visagino PK areštinėje skirtingais laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. buvo laikomas 29 paras (b. l. 2, 72).Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Visagino PK areštinėje buvo laikomas nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. ir nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 14 d. (b. l. 14). Utenos AVPK papildomame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad policijos įstaiga duomenų apie kitus pareiškėjo laikymo Visagino PK areštinėje laikotarpiusnegali pateikti (b. l. 80-82). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. gegužės 6 d. atsiliepimo Nr. 9-7007, pateikto Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-6918-244/2016, duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. su pertraukomisJ. K.buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime ir iš šios įstaigos pareiškėjas 2015 m. sausio 7 d. - 2015 m. sausio 14 d.; 2015 m. balandžio 15 d. - 2015 m. balandžio 22 d.; 2015 m. gegužės 13 d. - 2015 m. gegužės 20 d.laikotarpiais buvo pristatomas į Visagino PK areštinę (b. l. 74-75). Utenos AVPK šių pareiškėjo pateiktų duomenų neginčijo ir jų leistinais įrodymais nepaneigė (b. l. 80).

Teismas, daro išvadą, jog byloje nustatyti duomenys patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis Visagino PK areštinėjenuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. buvo laikomas 29paras, t. y. 2014 m. gruodžio 2 d. - 2014 m. gruodžio 10 d., 2015 m. sausio 7 d. - 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. balandžio 15 d. - 2015 m. balandžio 22 d. ir2015 m. gegužės 13 d. - 2015 m. gegužės 20 d. laikotarpiais.

Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš jo laikymo netinkamomis sąlygomis Visagino PK areštinės kamerose 2014 m. gruodžio 2 d. - 2015 m. gegužės 20 d. laikotarpiu (toliau –ir ginčo laikotarpis), atlyginimo.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčo laikotarpiu reikalavimus areštinių įrengimui nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, ir galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės).

J. K. neturtinės žalos atsiradimą, visų pirma, kildino iš jo laikymo perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Veiklos taisyklės, kurių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje, turi būti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Utenos AVPK pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 2 d. buvo laikomas Visagino PK areštinės kameroje Nr. 8 vienas; 2014 m. gruodžio 3 d. – kameroje Nr. 2 su dviem asmenimis; nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. – kameroje Nr. 3 su dviem asmenimis; nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 14 d. – kameroje Nr. 6 vienas (b. l. 14, 21-29, 31-37). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, policijos įstaigos pateiktus duomenis apie sanitarinio mazgo užimamą plotą areštinės kamerose ir kamerų plotą (b. l. 14, 15), daro išvadą, kad aukščiau nurodytais laikotarpiais J. K. Visagino PK areštinėje buvo 7paras nežymiai pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą (pareiškėjui teko 3,34 kv. m ploto) bei 8 paras – šio reikalavimo nepažeidžiant (pareiškėjui teko 7,21 kv. m ploto).

Minėta, kad J. K. Visagino PK areštinėje buvo laikomas ir 2015 m. balandžio 15 d. - 2015 m. balandžio 22 d.bei 2015 m. gegužės 13 d. - 2015 m. gegužės 20 d. laikotarpiais. Atsakovės atstovas duomenų apie kameras, kuriose nurodytais laikotarpiais14 parų buvo laikomas pareiškėjas, jų bendrą plotą, kamerose laikytų asmenų skaičiųnepateikė (b. l. 80).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką, asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014); teismas turi pareigą išsamiai išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013); atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1559/2014).

Atsižvelgus į suformuotą teisminę praktiką, sprendžiama, jog J. K. nurodžius, kad jis Visagino PK areštinės kamerosebuvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, Utenos AVPK turėjo pareigą pateikti duomenis, įrodančius, kad Visagino PK areštinėje teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Nagrinėjamoje byloje teismasnutartimiįpareigojoUtenos AVPK pateikti duomenis apie pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas kitais nei 2014 m. gruodžio 2 d. – 2014 m. gruodžio 10 d. ir 2015 m. sausio 7 d. – 2015 m. sausio 14 d. laikotarpiais, įskaitant ir duomenis apie tai, kokioje kameroje buvo laikomas pareiškėjas ir koks kameros plotas (b. l. 65-66). Kadangi atsakovės atstovas nurodytų duomenų nepateikė, visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai ir daroma išvada, kad Utenos AVPK neįrodė, jog pareiškėjas buvo laikomas ne mažesnėje nei 5 kv. m kameroje.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 15 d. - 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. gegužės 13 d. - 2015 m. gegužės 20 d. laikotarpiaisVisagino PK areštinėje 14 parų buvo kalinamas mažesnėje nei 5 kv. m kameroje, taip pažeidžiant Taisyklių 80 punkto reikalavimą.

Be to, J. K.neturtinės žalos atsiradimą siejo su tinkamo apšvietimoir pakankamo vėdinimo neužtikrinimu areštinės kamerose.

Higienos normos 37:2009 6 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Šios Higienos normos 21 punktas, įtvirtinęs policijos areštinės kameros apšvietimo reikalavimus, nustatė, kad kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas - 0,5 proc., areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta - ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Higienos normos 37:200924 punktą, policijos areštinės kameroje ir karceryje šaltuoju metų periodu pakankama oro temperatūra – 18-26?C, šiltuoju laikotarpiu pakankama oro temperatūra – 18-28?C.Nurodytos Higienos normos 23 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Remiantis Utenos AVPK atsiliepime pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir kitais duomenimis (b. l. 15, 85), byloje nustatyta, kad Visagino PK areštinės kameros vėdinamos per langus bei įjungiant mechaninę patalpų vėdinimo sistemą; visose Visagino PK areštinės kamerose įrengta po vieną plastikinį, skaidraus stiklo langą; dirbtiniam apšvietimui palaikyti įrengti šviestuvai. Išanalizavus atsakovės atstovo pateiktų Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 42-49), daroma išvada, jog nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad šios įstaigos specialistai ginčo laikotarpiu būtų tikrinę areštinės kamerų atitiktį Higienos normos 37:2009 reikalavimams, o Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistai būtų atlikę temperatūros, oro judėjimo greičio, apšvietos matavimus areštinės kamerose. Taigi, ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka policijos įstaigos areštinės kamerų apšvietimui, vėdinimui, temperatūrai nustatytųreikalavimų pažeidimų nėra užfiksuota. Teismas vertina, kad nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas ar kiti areštinėje laikomi asmenys skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų Visagino PK areštinėje į Utenos visuomenės sveikatos centrą ar Zarasų skyrių nesikreipė.

Utenos AVPK pateikė Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 13 PT-71, kurio duomenys patvirtina, jog Visagino PK areštinėje 2014 m. spalio 28 d. buvo atlikta periodinė kontrolė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad areštinėje kameros vėdinamos per langus bei įjungiant mechaninę patalpų vėdinimo sistemą, apšvietimas užtikrinamas liuminescencinėmis lempomis,bei konstatuota, jog Higienos normos 37:2009 pažeidimų Visagino PK areštinėje nenustatyta (b. l. 47-49). Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad ir ne ginčo laikotarpiu Visagino PK areštinės kamerose, tarp jų - Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 8, pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių tyrimų skyriaus specialistai nenustatė(b. l. 42-43, 44-46). Įvertinus 2013 m. rugpjūčio 20 d. atliktos Visagino PK areštinės kamerose Nr. 2 ir Nr. 3 bei 2013 m. rugsėjo 4 d. atliktos kameroje Nr. 8 operatyviosios kontrolės ir natūralios apšvietos bei šiluminės aplinkos matavimų rezultatus, daroma išvada, kad oro temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis ir natūrali apšvieta atitiko Higienos normos 37:2009 reikalavimus (b. l. 42-43,44-46).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitųįrodymų, leidžiančių spręsti, jog ginčo laikotarpiu Visagino PK areštinės kamerosebuvoneužtikrintos tinkamo apšvietimo, pakankamo vėdinimo sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti Visagino PK areštinės ir jos pareigūnų neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2015 m. vasario 11 d.) patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 3 punkto nuostatas, į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visa asmens ir jo turimų daiktų apžiūra, pagal Instrukcijos 60 ir 61 punktų nuostatas, visa asmens krata atliekama, be kita ko, ir asmenį konvojuojant iš policijos areštinės ir grąžinant jį į policijos areštinės kamerą, paleidžiant iš policijos areštinės, bei kiekvienu atveju, asmenį išvedus iš saugomos policijos areštinės teritorijos ir grąžinus atgal į policijos areštinę. Instrukcijos 62 punkte nustatyta, visa asmens krata atliekama gerai apšviestoje patalpoje, tikrinamam asmeniui nurodoma nusivilkti viršutinius ir apatinius drabužius. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintoje Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijoje. Pagal Higienos normos 37:2009 48 ir 49 punktus, visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs <...>, visos patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad atliekant asmens ir jo daiktų apžiūras turi būti laikomasi nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos apžiūros atlikimo sąlygos.

Utenos AVPK pateiktuose procesiniuose dokumentuosenurodė, kad Visagino PK areštinėje asmenų ir daiktų apžiūra atliekama atskirose patalpose, tinkamomis sąlygomis; šios ir visos kitos Visagino PK areštinės patalpos kasdien valomos pagal nustatytą grafiką; patalpos visada yra švarios ir tvarkingos (b. l. 70, 81). Tokius atsakovės atstovo pateiktus paaiškinimus patvirtina Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus specialistų patikrinimų metu užfiksuoti duomenys. Šios institucijos 2014 m. spalio 30 d. parengtame patikrinimo akte Nr. 13 PT-71 nurodyta, jog Visagino PK areštinės kamerų, izoliatoriaus grindų, sienų, lubų vidaus apdaila lengvai valoma ir dezinfekuojama; visos patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama; 2013 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13 PT-58 ir 2013 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13 PT-60 nurodyta, kad Visagino PK areštinėje lubos, grindys yra valomos ir dezinfekuojamos periodiškai; dezinfekcinių medžiagų „Ace“,„Chlorinex“rastas kiekis buvo pakankamas (b. l. 42-46, 48). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, kaip nepagrįstas vertinamas J. K. argumentas, kad jo asmens ir daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Be to, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad atlikdami asmens ir daiktų apžiūras, Visagino PK areštinės pareigūnai būtų tyčiojasi iš pareiškėjo ar jo daiktų, siekę jį pažeminti.

Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Visagino PK areštinės pareigūnų, atlikusių asmens ir jo daiktų apžiūrą, veiksmai buvo neteisėti, pažeidžiantysteisės aktais nustatytą tvarką bei sąlygas.

Pareiškėjas kaip vieną iš neturtinęžalą sukėlusių faktorių nurodė Visagino PK areštinės kamerose netinkamai įrengtus, privatumo neužtikrinančius sanitarinius mazgus.

Policijos areštinių kamerų įrengimas buvo reglamentuotas Higienos normos 37:2009 penktame skyriuje, kuriame buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas). Atsižvelgus į nurodytame teisės akte įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad Higienos norma 37:2009 nebuvo nustačiusi reikalavimo areštinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras, izoliuotas patalpas.

Utenos AVPK pateikti duomenys patvirtina, kad Visagino PK areštinės kamerose yra sumontuoti metaliniai, antivandaliniai, gamintojo į vientisą komplektą sujungti unitazai-praustuvės-lentynėlės; sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 140 cm aukščio ir 105 cm pločio pertvaromis; į sanitarinius mazgus yra tiekiamas šaltas vanduo, sanitarinio mazgo zonoje įrengta šalinimo sistema (b. l. 15). Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyrius2013 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13 PT-58 ir 2013 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13 PT-60 konstatavo, kad Visagino PK areštinės kamerų sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Higienos normos 37:2009 reikalavimus (b. l. 42-46). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad nustatytassanitarinių mazgų įrengimas Visagino PK areštinės kamerose atitiko Higienos normos 37:2009 20 punkto reikalavimus.

Spręsdamas dėl pareiškėjo teiginio, kad naudojantis Visagino PK areštinės kamerose sanitariniais mazgais neužtikrinamas privatumas, teismas atsižvelgia į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jogprivatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančiųEuropos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos3straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendime, priimtame byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr.15210/07), yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.Teismas, įvertinęs Utenos AVPK pateiktus duomenis apie Visagino PK areštinės kamerų sanitarinio mazgo įrengimą, sprendžia, kad jie nepaneigė pareiškėjo teiginių apie jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniuose mazguose įrengtais tualetais pažeidimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu J. K. teisė į privatumą Visagino PK areštinėje buvo pažeista 29 paras. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016, pateiktą aiškinimą. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis EŽTT pateiktais kalinamų asmenų teisės į privatumą ir jos užtikrinimą išaiškinimais, konstatavo, kad įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas tik 125 cm aukščio pertvara, neužtikrino kameroje laikomo asmens privatumo.

Pareiškėjas kaip aplinkybę, sukėlusią neturtinę žalą, nurodė ir tai, kad Visagino PK areštinėje jam nebuvo užtikrintas vegetarinis maitinimas.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis, kuri numato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Analogiška nuostata įtvirtinta Higienos normos HN 37:2009 8 punkte, pagal kurį, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti tiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Šios normos 9 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo tvarka turi atitikti teisės akto reikalavimus. Veiklos taisyklių 59 punktas nustato, jog asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis.

Remiantis byloje atsakovės atstovo pateikto Utenos AVPK Visagino policijos komisariato pareigūno G. B. 2017 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo „Dėl skundo J.K.“ duomenimis, nustatyta, jogJ. K.,ginčo laikotarpiu atvykęs į Visagino PK areštinę, informuodavo, kad jam Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime yra tiekiamas vegetarinis maistas. Siekdami užtikrinti pareiškėjo teisę gauti pasirinktą maistą, Visagino PK pareigūnai susisiekė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ –bendrove, tiekiančią maistą Visagino PK areštinėje laikomiems asmenims, o areštinės darbuotojai buvo informuoti, kad vienam iš laikomų asmenų tiekiamas vegetariškas maistas (b. l. 85). Nenustačius pagrindo abejoti nurodytaisduomenimis, daroma išvada, jogbyloje nustatyti duomenys pareiškėjo teiginių, kadjam ginčo laikotarpiu Visagino PK areštinėje nebuvo užtikrintas vegetarinis maitinimas, nepatvirtino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgęs į byloje nustatytus pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimus Visagino PK areštinėje, teismas sprendžia, kad jie pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir papildomą diskomfortą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad J. K. neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas pinigais. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais,teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur suma yra per didelė ir neatitinka jo realiai patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Visagino PK sutriko jo psichinė sveikata, jis dėl to mėgino žudytis, tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad buvusios laikymo sąlygos Visagino PK areštinėje nebuvo tokio masto ir pobūdžio, kad būtų galėjusios sukelti itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes pareiškėjo sveikatai. Bylos duomenimis, pareiškėjas Visagino PK areštinėje būdavo tam tikrais periodais, bendras pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpis nėra ilgas. Be to, teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl Visagino PK areštinės pareigūnų tyčinių veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad 150 Eur suma laikoma adekvačia suma pareiškėjo patirtiems nepatogumams atlyginti.

Teismas, spręsdamas dėl Utenos AVPK pateikto prašymo pareiškėjo reikalavimui taikyti senaties terminą, atsižvelgia į tai, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2014 m. gruodžio 2 d. - 2015 m. gegužės 20 d. laikotarpiu atsiradusios neturtinės žalos, o pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo administraciniam teismui padavė 2017 m. birželio 15 d. (b. l. 4). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas trejų metų ieškinio senaties termino nėra praleidęs, todėl Utenos AVPK prašymas taikyti senaties terminą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.