Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-383-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
1A-147-383-2012
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00071-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. Ž., L. B., Šakių rajono apylinkės prokuratūros
Advokatai
Rasa Malinauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-147-383/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00071-2010-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
Pranešėjas Valdas VitunskasTeisėja Judita Sungailaitė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Rasai Malinauskienei, J. G., nuteistiesiems V. Ž., L. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. ir Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendžio, kuriuo:

L. B. išteisintas pagal BK 259 str. 2 d. (dėl 2010-02-11 epizodo), nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių; išteisintas pagal BK 259 str. 2 d. (dėl 2010-02-14 epizodo), nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių; pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d. (2010-02-17 epizodas) ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

V. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (2010-02-17 veika), ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2010 m. vasario 17 d. apie 21 val. 30 min. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, pardavė L. B. keturis įpakavimus narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių 3,68 g už 100 litų. V. Ž. iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės dėl ne mažesnio kaip 1 g narkotinių medžiagų pardavimo L. B. 2010-02-11 bei 2010-02-14 dienomis.

L. B. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. už tai, kad jis 2010 m. vasario 17 d. apie 21 val. 30 min. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, iš V. Ž. įgijo 3,68 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių už 100 litų, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

L. B. išteisintas pagal BK 259 str. 2 d. (dėl 2010-02-11 epizodo) ir pagal BK 259 str. 2 d. (dėl 2010-02-14 epizodo), nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, tai yra nenustačius, kad jis tomis dienomis pirko ne mažiau 1 g narkotinės medžiagos, už kurias sumokėjo po 40 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistasis V. Ž. skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendį ir prašo jį panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Jis nuo pat pirmos apklausos aiškino, kad 2010-02-17 apie 21.30 val. prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Šakių rajone pažįstamas L. B. atidavė 100 litų skolą už parduotas padangas. Nuteistasis nėra susijęs su narkotinėmis medžiagomis, jis jų neįsigijo, nelaikė ir nepardavė. Ikiteisminio tyrimo metu narkotikų nerasta ir jo namuose ar automobilyje. Įtariamojo L. B. apklausų metu gynėjas advokatas dalyvavo ne visose apklausose, nes įtariamasis atsisakė. Tokiu būdu L. B., būdamas areštinėje, neturėjo realių galimybių pasiruošti gynybai. Jo apklausa vyko skubotai, jam nebuvo sudaryta galimybė gintis. Tolimesniame tyrime L. B. paneigė anksčiau duotus parodymus, teisme parodė, kad narkotikus jis įsigijo (duomenys neskelbtini) Šakių r. iš nepažįstamo asmens. L. B. duoti parodymai turi būti vertinami kaip subjektyvūs, neteisingi ir jam nenaudingi. Negalima grįsti kaltę tokiais parodymais, kurie buvo paneigti teisme, ir remtis įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, kurie buvo užrašyti gynėjui nedalyvaujant. Teismas negalėjo grįsti nuosprendžio tokiais prieštaringais L. B. parodymais. Be to, policijos pareigūnų duoti parodymai yra prieštaringi, šališki, nes jie neatitinka tikrovės, sumodeliuoti pagal situaciją, palankią kaltinimui. Pareigūnai Ž. Š., A. J. ir S. V. yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, nes jie dirba operatyvinį darbą ir duoda parodymus, kurie reikalingi kaltinimams pagrįsti. Tuo tarpu teismas visiškai netyrė ir atmetė nuteistojo ir jo advokato įvykio vietoje darytas fotonuotraukas, motyvuojant tuo, kad jos atliktos pažeidžiant baudžiamojo proceso teisės normas. Stebėjimo metu nebuvo filmuota, fotografuota ar kaip kitaip fiksuota įvykio vieta, nedarytas joks garso įrašas. Nebuvo paruoštas ir nusikalstamos veikos imitavimo modelis, nebuvo narkotikų išankstinio sankcionuoto užpirkimo, pinigų paženklinimo, todėl šių liudytojų parodymai kelia pagrįstas abejones. Nuosprendis grįstas prielaida, kad L. B. įsigijo narkotikus (duomenys neskelbtini), remiantis telefono buvimo vieta. Pagal pokalbių suvestines negalima daryti kategoriškos išvados, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Vykdant telefonu perduodamos informacijos kontrolę, negauta jokių duomenų patvirtinančių jo kaltę. Be to, visiškai neteisėtai buvo sulaikyta apelianto motina J. Ž., patalpinta į areštinę, ir jai pareikšti įtarimai pagal BK 260 str. 1 d. Prieš pareiškiant jai įtarimus, ji buvo apklausta liudytoja, o po to įtariamąja, pažeidžiant BPK normas. Be to, iš jo paties areštinėje buvo paimtas telefonas, kuriuo policijos pareigūnai SMS žinutėmis bendravo su jo nėščia žmona jo vardu, kurstė ir provokavo ją paimti narkotines medžiagas. Policijos pareigūnai pažeidė BPK 166 str., neteisėtai fiksavo, klausėsi ir stebėjo elektroninių ryšių tinklais ar kitai kaip pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą. Policijos pareigūnų naudoti slapti operatyvinės veiklos metodai pažeidė ne tik jo paties, bet ir jo šeimos narių žmogaus teises. Prokuroras nesiėmė jokių priemonių pašalinti šiuo pažeidimus. Nuosprendis grįstas prielaidomis, jo namuose narkotikų surasta nebuvo, tad jis apkaltintas ir nuteistas nepagrįstai.

Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl L. B. išteisinimo pagal BK 259 str. 2d. (2010-02-11 veika) ir BK 259 str. 2 d. (2010-02-14 veika) ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. B. pripažinti kaltu: pagal BK 259 str. 2 d. (2010-02-11 nusikalstama veika) ir nuteisti areštu 30 parų; pagal BK 259 str. 2 d. (2010-02-14 nusikalstama veika) ir nuteisti areštu 30 parų; BK 63 str. 4 d., 65 str. 1 d. pagrindu bausmes paskirtas pagal BK 259 str. 2 d. (2010-02-11 nusikalstama veika), BK 259 str. 2 d. (2010-02-14 nusikalstama veika), BK 259 str. 2 d. (2010-02-17 nusikalstama veika) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę-areštą 45 paroms;

V. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 1 d. visa kaltinimo apimtimi, t.y. kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, tai yra, 2010 m. vasario mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos - kanapės (ir jų dalių) ne mažiau kaip 5,18 g, kurią laikė savo sesers V. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, turėdamas tikslą ją platinti, bei 2010-02-11 apie 21 vai. 30 min. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, pardavė L. B. nedidelį kiekį - ne mažiau 1,0 g narkotinės medžiagos - kanapių ( ir jų dalių ) už 40 Lt, 2010-02-14 apie 21 vai. Šaulių g., Šakių mieste prie parduotuvės „Maxima" pardavė L. B. nedidelį kiekį - ne mažiau 0,5 g narkotinės medžiagos - kanapių ( ir jų dalių ) už 20 Lt, 2010-02-17 apie 21 vai. 30 min. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, pardavė L. B. keturis įpakavimus narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) 3,68 g už 100 Lt; V. Ž. pagal BK 260 str. 1 d. skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Prokuroro nuomone, teismo padarytos išvados dėl kaltinamojo V. Ž. nusikalstamos veikos apimties, pašalinant iš kaltinimo aplinkybes dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo ir laikymo bei pardavimo L. B. 2010-02-11 ir 2010-02-14 prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas, skirdamas V. Ž. už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. minimalią bausmę- 2 m. laisvės atėmimo, nesilaikė BK 54, 61 str. numatytų bausmių skyrimo taisyklių ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Teismo padarytos išvados ir motyvai dėl kaltinamojo L. B. išteisinimo pagal BK 259 str. 2 d., dėl 2010-02-11 ir 2010-02-14 nusikalstamų veikų, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Taip pat teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, būtent: nepagrįstai nusikalstamos veikos padarymo priemones elektronines svarstykles grąžino tariamam savininkui V. B. bei mobiliojo ryšio telefonus grąžino nuteistiesiems V. Ž. ir L. B.. Teismas L. B. išteisinimą pagal BK 259 str. 2 d. dėl 2010-02-11 ir 2010-02-14 nusikalstamų veikų motyvavo tuo, kad jį pripažinti kaltu dėl šių veikų nepakanka jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Teismas tas pačias aplinkybes, tuos pačius įrodymų šaltinius vertino nenuosekliai ir prieštaringai. Kaltinamojo L. B. parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl 2010-02-17 veikos yra priimtini ir jo kaltę įrodantys, o tie patys parodymai dėl 2010-02-11 ir 2010-02-14 veikų vertinami tik kaip prielaidos. Beje, pastaruoju atveju teismas vertindamas L. B. parodymus pats imasi iniciatyvos kurti prielaidas, kad L. B. nurodytu metu įsigijo ne narkotines, o kažkokias kitas svaiginantį poveikį turinčias medžiagas. Atsižvelgiant į tai, kad nupirkta narkotinė medžiaga buvo suvartota, neegzistuoja fizinių galimybių ją ištirti, todėl būtina išvadas apie minėtą narkotinę medžiagą daryti remiantis visuma bylos duomenų, bei pasitelkiant logikos dėsnius. Šiuo atveju teismas bylos aplinkybių kaip visumos logiškai neįvertino ir ėmėsi iniciatyvos kurti prielaidas. L. B. kaltei dėl 2 nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 str. 2 d. (2010-02-11 ir 14 d. nusikalstamos veikos) pagrįsti pakanka baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, tai yra L. B. ikiteisminio tyrimo metu 2010-02-18 tyrėjui duoti išsamūs parodymai, kad jis 2010-10-11 jis sugalvojo nusipirkti „žolės" iš V. Ž., parašė jam SMS žinutę klausdamas „ar turi".Šiam teigiamai atsakius nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir iš V. Ž. už 40 Lt įsigijo „žolės", ją suvartojo.2010-02-14 iš V. Ž. įsigijo „žolės" už 20 Lt Šakiuose prie parduotuvės „Maksima". 2010-02-17 vakare iš V. Ž. (duomenys neskelbtini)įsigijo „žolės" už 100 Lt ir buvo sulaikytas policijos, ir šie parodymai buvo 2010-02-19 patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją; tai ir operatyvinis tyrimas dėl V. Ž. narkotinių medžiagų platinimo, pradėtas 2010-02-01, tai yra, dar prieš L. B. įsigyjant narkotines medžiagas 2010-02-11 ir 14 d.; ir išslaptinti pokalbių įrašai tarp V. Ž. ir L. B.- jie nurodytu laiku bendravo dėl susitikimo (2 t. b.l. 14-15). L. B. buvo pateiktas kaltinimas, kad jis neteisėtai 2010-02-14 įgijo 1 g narkotinės medžiagos kanapės. Paaiškėjus, kad jis minėtu laiku įsigijo 0,5 g kanapių, kaltinimas dėl 2010-02-14 nusikalstamos veikos patikslintinas- įsigijo ne mažiau kaip 0,5 gramo narkotinės medžiagos-kanapių (ir jų dalių) už 20 Lt. Šis aplinkybių patikslinimas kvalifikacijos nekeičia. Pastebėtina, kad teismas L. B. pagal BK 259 str. 2 d. (2010-02-17 veika) paskyrė laisvės apribojimo bausmę nuo 23 iki 6 val. būti namuose. Pastarasis apribojimas yra akivaizdžiai formalus, kuriuo nesiekiama sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apie 21 val. 30 min. Taigi, nuosprendžio dalis dėl L. B. išteisinimo pagal BK 259 str. 2 d. (2010-02-11 ir 2010-02-14 nusikalstamos veikos) panaikintina ir šioje dalyje priimtinas apkaltinamasis nuosprendis, o atsižvelgiant į nusikalstamų veikų skaičių, nuteistajam skirtina arešto bausmė.

Prokuroras teigia, kad teismas aukščiau minėtais motyvais, nepagrįstai išteisindamas L. B. pagal dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 2 d., atitinkamai iš kaltinimo V. Ž. pašalino minėtus narkotinių medžiagų pardavimo L. B. atvejus. Kadangi byloje yra surinkta pakankamai duomenų dėl minėtų L. B. nusikalstamų veikų įvykdymo, todėl šios aplinkybės privalo būti nurodytos ir kaltinime V. Ž.. Teismas iš kaltinimo pašalindamas alternatyvias V. Ž. veikas- neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-12 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301. Minėtos LAT nutarties išvados negali būti mechaniškai perkeliamos į kitą teismo sprendimą, vertinantį visiškai kitą nusikalstamą veiką, individualizuotą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo labiau, kad ir paties Lietuvos Aukščiausiasis Teismo vėlesnė praktika nėra tokia kategoriška dėl alternatyvių veikų, kaip kad ji išdėstyta 2005-04-12 nutartyje. Būtent, absoliučioje daugumoje atvejų analogiškose bylose, kai asmenys yra kaltinami platinę narkotines ar psichotropines medžiagas, kaltinimai formuluojami naudojant frazes „tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos, kurią laikė nustatytoje arba nenustatytoje vietoje ( LAT nutartys 2009-02-03 Nr. 2K-36/2009, 2009-02-17 Nr. 2K-66/2009; 2010-12-21 2K-618/2010, 2010-04-20 Nr. 2K-232/2010 ir t.t.). Šių nusikalstamų veikų specifika paprastai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui leidžia pakankamai detaliai nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų realizavimo aplinkybes, o įgijimo ir laikymo aplinkybės yra preziumuojamos atsižvelgiant į nustatytų bylos aplinkybių visumą ir logikos dėsnius. Savaime suprantama, kad pvz.: įgytų ir vėliau realizuotų, suvartotų medžiagų ištyrimas ir tikslaus kiekio nustatymas yra nebeįmanomas. Susiformavusi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika tokio preziumavimo nelaiko „paremto prielaidomis". Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. V. Ž. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, todėl konstatuotina, kad logiškai neatsiejamas alternatyvias veikas- narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą V. B. bute (duomenys neskelbtini), Šakių r. bei realizavimą 3 kartus parduodant L. B. jis įvykdė pats ir jam turi būti šios veikos inkriminuotos. Be to, kad V. Ž. laikė narkotines medžiagas minėtame bute įrodo tai, kad 2010-02-18 kratos metu V. B. bute buvo rastos elektroninės svarstyklės su narkotinės medžiagos - kanapės pėdsakais ( specialisto išvada Nr. 140-(1407) KTC-1667) tuščių užspaudžiamų maišelių, atlikęs kratą liudytojas policijos pareigūnas Ž. Š., parodė, kad minėtos kratos metu buvo naudojamas specialiai apmokytas šuo, kuris balkone savo elgesiu parodė narkotinių medžiagų laikymo vietą (2 t. b.l. Nr. 36-37).

Teismas pagal BK 260 str. 1 d. V. Ž. paskyrė sankcijoje numatytą minimalią bausmę- laisvės atėmimą 2 metams, kuri yra aiškiai per švelni. Skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis BK 54, 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes paskirti bausmę, jos dydį skaičiuojant nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Teismo išvada, kad V. Ž. asmenybė charakterizuojama teigiamai neatitinka bylos faktinių aplinkybių- pats teismas konstatuoja, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos G. seniūnija nepateikė kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, kitų šaltinių ar asmeninių savybių leidžiančių daryti tokią išvadą, nenurodė. Akivaizdu, kad teismas padarė išvadą remdamasis asmenine patirtimi bei emocijomis, bet ne faktiniais duomenimis. Asmeniui charakterizuoti teigiamai reikia nustatyti jo visuomenei naudingas savybes bei teigiamą elgesį. Ir priešingai- asmuo neatlikęs visuomenei neigiamų veiksmų (nusikaltimų, administracinės teisės pažeidimų) vien tik tuo pagrindu negali automatiškai būti charakterizuojamas teigiamai. Pastebėtina, kad V. Ž. laikomas neteistu, tačiau faktiškai yra teistas 1998-02-24 pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. ir teistumas išnykęs. V. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, nesigailėjo įvykdęs nusikaltimą. Tai rodo, kad asmuo nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų, pažeidžiančių BK saugomas vertybes. Atitinkamai tokiam asmeniui, norint pasiekti bausmėms keliamus tikslus, būtina skirti griežtesnę bausmę. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. Ž. asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam vidurkiui, tai yra, laisvės atėmimas 5 metams.

Teismas nepagrįstai elektronines svarstykles su narkotinių medžiagų kanapių pėdsakais grąžino savininkei V. B.. Teismo pozicija šio daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, atžvilgiu buvo nenuosekli. Nuosprendžio 4 lape nurodoma, kad įvykio aplinkybes įrodo šie įrodymai ir tarp eilės duomenų paminimas kaip vienas iš įrodymų šaltinio yra 2010-03-03 specialisto išvada Nr. 140-( 1407)-ISI-l667, kurioje pateikta išvada, kad ant elektroninių svarstyklių, kratos metu paimtų iš V. B. buto, paviršių rasti narkotinių medžiagų- kanapių ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakų. Vėliau teismas poziciją pakeitė ir konstatavo (nuosprendžio 6-7 lapai), kad elektroninės svarstyklės kratos metu buvo paimtos pažeidžiant daiktų paėmimo tvarką ir samprotavo, kad narkotinių medžiagų pėdsakai galėjo atsirasti jas policijos pareigūnams perpakuojant. Kadangi daiktinių įrodymų patikimumas negali kelti abejonių visiems proceso dalyviams, todėl teismas konstatuoja, kad šis įrodymas nėra patikimas, juo apkaltinamasis nuosprendis negali remtis. Šiuo atveju teismas kratosi pareigos pats vertinti bylos aplinkybes, ją deleguodamas kitiems proceso dalyviams- teismui svarbu ar kitiems proceso dalyviams įrodymai yra patikimi. Šiuo atveju teismas sukuria abejones dėl daikto patikimumo, mesdamas šešėlį policijos pareigūnų veiksmų teisėtumui- galimai jų veiksmų pasėkoje atsirado narkotinės medžiagos ant svarstyklių, ir tokių veiksmų teisiškai nebevertina. Policijos pareigūnų veiksmų teisėtumui patikrinti teismas apklausė proceso veiksmuose dalyvavusiu Marijampolės apskrities VPK Sakių RPK pareigūnus tyrėjus Ž. Š., V. B., specialistę A. M.. Buvo išsiaiškinta daiktų pakavimo procedūra-būtent, naudojami specialūs, nauji maišeliai ir vokai, kuriuose narkotinių medžiagų ar jų pėdsakų negali būti, išsiaiškinta, kad minėti pareigūnai narkotinių medžiagų neturi ir jų į minėtas svarstykles nepridėjo. Teismas, manydamas, kad narkotinės medžiagos pateko ant svarstyklių dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, privalėjo veikti BPK 257 str. nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad teismui duomenų pakako tik abejonėms sukelti, bet nepakako deramai teisiškai reaguoti. Be to, teismas kaip daikto savininką visiškai nemotyvavęs pasirinko V. B., nors teismui buvo atkreiptas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Ž. parodė, kad svarstykles jis įsigijęs tikslu sverti aukso dirbinius, vėliau teigė- sverti proteinui, o dar vėliau V. B. pateikė gynybinę versiją, kad tai ne brolio V. Ž., o jos svarstyklės. Iš byloje nustatytų duomenų darytina išvada, kad minėtomis elektroninėmis svarstyklėmis buvo sveriama narkotinės medžiagos kanapės, todėl šis daiktas laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kadangi svarstyklės yra menkavertės ir su neleistinų medžiagų- kanapių pėdsakais, jos BPK 94 str. 1 d. 1, 2, 4 p. pagrindu sunaikintinos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, „Teismų praktika" Nr. 32).

Be to, teismas nepagrįstai mobiliojo ryšio telefonus Nokia 2330c-2, kurio IMEI 356911031798570 (abonento Nr. 8 621 23215), Alcatel ot-e227, kurio IMEI 357180011362927 (abonento Nr. 8 690 79729) grąžino savininkui V. Ž. ir Nokia BL-4TC, kurio IMEI 354151025364111 (abonento Nr. 8 625 50620) grąžino savininkui L. B.. Dėl mobilaus ryšio telefonas Nokia 2310, kurio IMEI 359547012024466 gražinimo V. Ž., nuosprendis neskundžiamas, kadangi šio telefono panaudojimas darant nusikalstamas veikas nenustatytas. Teismas pripažino kaltės įrodymu pokalbių tarp V. Z. ir L. B. panaudojant mobilųjį ryšį, išklotines (2 t. 14-15 L; 1 t. 37-43 L; 1 t., 135 L; 1 t. 6-12 1.) Šių pokalbių kontrolė ir fiksavimas teismui nekėlė abejonių, kadangi buvo pateikti atitinkami Kauno apygardos prokuratūros raštai, patvirtinantys operatyvinių veiksmų teisėtumą. Pats kaltinamasis L. B. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad pirma susisiekdavo SMS žinutėmis V. Ž. ir susitardavo dėl vietos ir laiko kur įsigys narkotines medžiagas ir po to susitikdavo. Kadangi minėtus mobiliojo ryšio telefonus kaltinamieji naudojo tam, kad sudarytų sąlygas nusikalstamoms veikoms įvykdyti, jie laikytini nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis, jie turi materialinę vertę, todėl BK 72 str. 2 d. pagrindu konfiskuotini.

Atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis V. Ž. prašo atmesti prokuroro skundą, kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą. Prokuroro pozicija pripažinti jį kaltu pagal BK 260 str. 1 d. visa kaltinimo apimtimi neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys yra pateikti byloje, jis dirba, turi šeimą, rūpinasi ja. Jo pagalba ir parama reikalinga ir senyvo amžiaus tėvams, jis prižiūri ir savo uošvę, kuri yra 1-os grupės invalidė. Teistumas seniai išnykęs. Todėl teismo paskirtoji 2 metų laisvės apribojimo bausmė yra visiškai teisinga. Priešingu atveju 5 metų laisvės atėmimo bausmė būtų neproporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui.

Teismo posėdyje prokuroras palaikė prokuratūros skundą ir prašė jį tenkinti pilnai, nuteistojo V. Ž. skundą prašė atmesti. Nuteistasis L. B. prašė atmesti prokuroro ir V. Ž. skundą. Nuteistasis V. Ž. prašė atmesti prokuroro skundą, tenkinti jo skundą ir jį išteisinti. Nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas prašė tenkinti V. Ž. skundą. Nuteistojo L. B. gynėja advokatė prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Ž. ir Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jis lieka galioti.

Šakių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai L. B. išteisino pagal BK 259 str. 2 d. (dėl 2010-02-11 ir 2010-02-14 epizodų), nepadarius šių veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių, pagrįstai L. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d. (2010-02-17 epizodas), pagrįstai V. Ž. pripažino kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (2010-02-17 epizodas) ir teisingai paskyrė kaltinamiesiems bausmes už jų įvykdytas nusikalstamas veikas.

Dėl nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo

Nuteistasis V. Ž. nepagrįstai skundžiasi, kad jis nėra susijęs su narkotinėmis medžiagomis, jis jų neįsigijo, nelaikė ir nepardavė, o nuosprendis yra grįstas prielaidomis. Apkaltinamasis nuosprendis V. Ž. atžvilgiu dėl 2010-02-17 nusikalstamos veikos epizodo nėra grįstas prielaidomis. Atliekant operatyvinį tyrimą V. Ž. atžvilgiu dėl galimai narkotinių medžiagų platinimo G. gyvenvietėje ir 2010-02-17 gavus informaciją, kad G. kaimo gyventojas L. B. ruošiasi vykti įsigyti narkotinių medžiagų iš V. Ž., atlikto operatyvinio stebėjimo metu buvo nustatyta, kad L. B. pirko narkotinę medžiagą iš V. Ž., tai patvirtino ir pats L. B. sulaikymo metu. Iš pokalbių išklotinės tarp L. B. ir V. Ž. matyti, jog jie SMS žinutėmis tarėsi dėl susitikimų. L. B. ir V. Ž. kaltę patvirtina byloje apklausti liudytojai – Ž. Š., A. J., S. V.. Šie liudytojai nurodė, jog duomenų apie tai, kad V. Ž. prekiauja narkotinėmis medžiagomis jie turėjo daugiau ir dėl to buvo dirbamas operatyvinis darbas. L. B. ir V. Ž. sulaikymo dieną jie buvo įvykio vietoje ir slapta stebėjo atliekamą sandorį. Liudytojas A. J. parodė, jog jis su naktinio matymo prietaisu matė, kaip V. Ž. pardavė L. B. narkotines medžiagas. Nors jis negalėjo tiksliai patvirtini, kad matė perduodant narkotines medžiagas, tačiau tolimesni įvykiai patvirtina, jog įvyko narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo sandoris. Tai, kad L. B. vyko į G. pirkti “dūmo” patvirtino ir jį vežęs Š. M.. Nusikalstamos veikos aplinkybes netiesiogiai patvirtina išslaptinti pokalbiai tarp L. B. ir V. Ž. (t. 2, b.l. 15). Operatyvinio stebėjimo metu buvo sulaikytas L. B. ir pas jį rasta narkotinės medžiagos. Šių paminėtų liudytojų parodymai sudaro aiškią ir nuoseklią įvykių seką. Jie nurodė ir paaiškino visus savo veiksmus, kurių atlikimas matyti iš byloje esančių duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu L. B. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisme nurodė, jog 2010-02-17 narkotines medžiagas pirko iš V. Ž.. Tai, kad L. B. įgijo, o V. Ž. pardavė narkotines medžiagas, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog iš L. B. paimta 3,68 g narkotinės medžiagos – kanapių. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 1 d. pakanka bent vieno iš dispozicijoje išvardytų požymių (įgijimo ir laikymo) buvimo. Tokiu būdu byloje nenuginčijamai nustatyta, kad V. Ž. 2010-02-17 apie 21 val. 30 min. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, pardavė L. B. keturis įpakavimus narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) 3,68 g. už 100 Lt. Tokiu būdu V. Ž. pagal šią baudžiamojo įstatymo nuostatą pripažintas kaltu pagrįstai.

Nuteistojo skundo argumentai, jog apylinkės teismo nuosprendis grįstas prielaida, kad L. B. įsigijo narkotikus (duomenys neskelbtini), remiantis telefono buvimo vieta, kad L. B. parodymai prieštaringi, o policijos pareigūnų duoti parodymai yra šališki, nes jie neatitinka tikrovės, sumodeliuoti pagal situaciją, palankią kaltinimui, nepagrįsti. Šioje byloje teismas nevertino vieno kurio nors įrodymo, o išvadą padarė atsižvelgdamas į visų byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą. Šioje byloje įrodymų pakanka pagrįsti V. Ž. kaltei dėl šios nusikalstamos veikos epizodo. Pažymėtina, kad teismas rėmėsi tais nuteistųjų parodymais, kuriuos patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

V. Ž. skundo teiginys, jog kitas nuteistasis L. B., būdamas areštinėje, neturėjo realių galimybių pasiruošti gynybai, jo apklausa vyko skubotai, jam nebuvo sudaryta galimybė gintis, šiuo atveju nenagrinėjamas, kadangi tai nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės apeliantui skųstis dėl kito nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo. Tas pats pasakytina ir tuo aspektu, jog neteisėtai buvo sulaikyta apelianto motina J. Ž., patalpinta į areštinę, ir jai pareikšti įtarimai pagal BK 260 str. 1 d. Skųstis dėl to taip pat yra tik jos teisė ir tam yra numatyta atskira skundų nagrinėjimo dėl procesinių prievartos priemonių taikymo tvarka.

V. Ž. skundžiasi, kad teismas atmetė nuteistojo ir jo advokato įvykio vietoje darytas fotonuotraukas, motyvuojant tuo, kad jos atliktos pažeidžiant baudžiamojo proceso teisės normas. Iš nuosprendžio matyti, kad advokatas J. G. pateikė fotonuotraukų lenteles, kurias jis padarė nusikaltimo įvykio vietoje. Teismas konstatavo, jog šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes jie atlikti tik dalyvaujant kaltinamajam V. Ž. ir advokatui J. G., todėl buvo pažeidžiant BPK reikalavimus. Šioje vietoje teismas suklydo, kadangi tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas turi teisę pateikti teismui kaltinimą pašalinančius įrodymus, tačiau reikia pažymėti ir tai, kad šie įrodymai teismo neįpareigoja jais grįsti nuosprendžio, ir gali juos atmesti, jeigu yra kaltinamojo kaltę patvirtinančių duomenų. Šioje byloje V. Ž. kaltei pagrįsti duomenų surinkta pakankamai, be to, jo kaltę paneigiančių duomenų apygardos teismui apeliantas nepateikė. Darytina išvada, kad tai tėra jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skundo argumentas, jog iš V. Ž. areštinėje buvo paimtas telefonas, kuriuo policijos pareigūnai SMS žinutėmis bendravo su jo nėščia žmona jo vardu, kurstė ir provokavo ją paimti narkotines medžiagas, ir kad policijos pareigūnai pažeidė BPK 166 str., neteisėtai fiksavo, klausėsi ir stebėjo elektroninių ryšių tinklais ar kitaip kaip pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą, niekuo neparemtas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką, bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – OVĮ) nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Siekiant nustatyti šių įrodymų teisėtumą, byloje buvo gauti duomenys iš Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato bei Kauno apygardos prokuratūros duomenys, kurie patvirtino, jog operatyviniai veiksmai buvo atlikti laikantys įstatymų reikalavimų. Operatyviniai veiksmai atlikti teisėtai ir abejoti šių duomenų patikimumu pagrindo nėra. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nenustatyta, įrodymai surinkti leistinais būdais, nėra duomenų, jog kuriam nors asmeniui būtų daromas spaudimas.

Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnų naudoti slapti operatyvinės veiklos metodai pažeidė ne tik jo paties, bet ir jo šeimos narių žmogaus teises. Nagrinėjant bylą teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl atliktų telefoninių pokalbių klausymo ir kitų operatyvinių priemonių naudojimo teisėtumo. Siekiant nustatyti šių įrodymų teisėtumą, buvo gauti duomenys iš Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato bei Kauno apygardos prokuratūros duomenys, kurie patvirtino, jog operatyviniai veiksmai buvo atlikti laikantis įstatymų reikalavimų. (t. 3, b.l. 117-118, 135-136, 138-141). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais duomenis, gautus atliekant nurodytus procesinius veiksmus, ir jais rėmėsi pagrįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šie duomenys nekelia abejonių dėl jų patikimumo.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl L. B. išteisinimo pagal BK 259 str. 2d. (2010-02-11 veika) ir BK 259 str. 2 d. (2010-02-14 veika) ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. B. pripažinti kaltu pagal BK 259 str. 2 d. (2010-02-11 epizodas) ir pagal BK 259 str. 2 d. (2010-02-14 epizodas)., o V. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 1 d. visa kaltinimo apimtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. B. išteisino dėl 2010-02-14 ir 2010-02-11 epizodų ir pagrįstai pašalino šias aplinkybes iš V. Ž. pateikto kaltinimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinimai L. B. dėl narkotinių medžiagų įgijimo vasario mėn. 11, 14 dienomis yra pagrįsti tik jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau šių duomenų nepakanka, siekiant inkriminuoti nusikalstamas veikas. Kaltinamajame akte dėl šių epizodų nurodyta, jog L. B. teigė, jog „žolės“ pirko iš V. Ž., tačiau kaltinimas tiksliai nupirktos prekės („žolės“) kiekio ir datos nenurodė, todėl liko neaišku, kokiais duomenimis remiantis kaltinime nurodyti narkotinių prekių kiekiai ir kaina. Liko nežinoma, ar L. B. buvo pirkęs tikrai narkotines medžiagas. Todėl, nesant kitų nenuginčijamų duomenų, teismas teisingai nuosprendyje padarė išvadą, jog priimti apkaltinamąjį nuosprendį remiantis prielaidomis yra negalima. Atitinkamai išteisinant L. B. dėl nurodytų veikų, V. Ž. iš kaltinimo pašalintos aplinkybės dėl ne mažesnio kaip 1 g narkotinių medžiagų pardavimo L. B. 2010-02-11 bei 2010-02-14 dienomis, bei nurodant, jog V. Ž. L. B. pardavė 3,68 g narkotinės medžiagos – kanapės. Konstatavus, kad kaltinimas V. Ž. įgijus ir laikius psichotropines medžiagas nepagrįstas nenuginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teismui pateiktais įrodymais, kad kaltinimas dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, aplinkybės, kad V. Ž. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kanapes pašalintos iš kaltinimo. Prokuroro teiginys, kad kaltę reikia grįsti ir pasitelkus logikos dėsnius yra visiškai nepriimtini baudžiamojoje teisėje ir atmestinas.

Teismas L. B. išteisinimą pagal BK 259 str. 2 d. dėl 2010-02-11 ir 2010-02-14 nusikalstamų veikų pagrįstai motyvavo tuo, kad jį pripažinti kaltu dėl šių veikų nepakanka vien jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nuosprendyje padarytos teismo išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Tuo tarpu prokuroras analizuoja kiekvieną įrodymą atskirai vieną nuo kito ir daro išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių buvimo, t. y. jų įrodytumo. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Tokiu būdu atmetamas tas prokuroro skundo argumentas, jog teismo padarytos išvados dėl kaltinamojo V. Ž. nusikalstamos veikos apimties, pašalinant iš kaltinimo aplinkybes dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo ir laikymo bei pardavimo L. B. 2010-02-11 ir 2010-02-14 prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Teismas įrodymų šaltinius vertino nuosekliai ir neprieštaringai, ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų šioje byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, proceso metu patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia klausimą dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertina. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo išvados BPK 305 straipsnio išvardintais klausimais šioje byloje pagrįstos patikimais įrodymais, jų visuma. Pripažintina, kad teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus.

Prokuroro skunde teigiama, kad teismas, skirdamas V. Ž. už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. minimalią bausmę- 2 m. laisvės atėmimo, nesilaikė BK 54, 61 str. numatytų bausmių skyrimo taisyklių ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. Ž. pagal BK 260 str. 1 d. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. Ž. įvykdė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. V. Ž. teismas paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. Ž. teisiamas pirmą kartą, pardavė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, po nusikaltimo padarymo sudarė santuoką ir šiuo metu augina mažametį vaiką. Ir nors teismas nepagrįstai nurodė, kad jis charakterizuojamas teigiamai (pirmosios instancijos teismui tokių duomenų nepateikta), tačiau šiuos duomenis apeliantas pateikė šioje proceso stadijoje, ir į ką neatsižvelgti skundą nagrinėjantis teismas negali. V. Ž. pateikė charakteristikas iš darbovietės ir iš sporto klubo (jose charakterizuojamas teigiamai), jis vedęs, turi šeimą, kurioje auga mažametė dukra, jo motinai reikalinga sūnaus pagalba vykti į gydymo įstaigas, nuteistojo uošvė - pirmos grupės invalidė, jai taip pat reikalinga priežiūra - nuolatinė slauga, todėl į šias aplinkybes reikia atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, 2 metų laisvės atėmimo bausmė V. Ž. yra teisinga, paskyrus tokią bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendinta BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis.

Prokuroras teigia, kad teismas akivaizdžiai formaliai L. B. pagal BK 259 str. 2 d. (2010-02-17 veika) paskyrė laisvės apribojimo bausmę nuo 23 iki 6 val. būti namuose. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas L. B. bausmę paskyrė pagal BK 259 str. 2 d. sankciją, ji nėra neteisinga ar per švelni. Teismas įvertino tai, kad L. B. yra jauno amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba ir nesimoko, jam paskirtas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Įpareigojimas būti namuose nuo 23 iki 6 val. paskirtas teisėtai. Paprastai toks įpareigojimas skiriamas tamsiu paros metu, nepažeidžiant nuteistojo teisės į drabą. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis 1 metai 2 mėn. nustatytas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius.

Prokuroras skundžiasi dėl to, jog teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, būtent: nepagrįstai nusikalstamos veikos padarymo priemones elektronines svarstykles grąžino V. B., jos yra menkavertės ir su neleistinų medžiagų- kanapių pėdsakais, ir BPK 94 str. 1 d. 1, 2, 4 p. pagrindu turėtų būti sunaikintos bei mobiliojo ryšio telefonus grąžino nuteistiesiems V. Ž. ir L. B., kurie yra laikytini nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis, jie turi materialinę vertę, todėl BK 72 str. 2 d. pagrindu konfiskuotini. Pažymėtina, jog V. B. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad šias svarstykles ji daugiau nei prieš metus parsivežė iš Anglijos, į ką atsižvelgęs teismas jas visiškai pagrįstai grąžino savininkei. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra imperatyviai numatyta sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pagal BPK 108 str. 1 d. teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai priklauso asmeniui, nusprendžia po nuosprendžio įsiteisėjimo juos grąžinti savininkui. Negrąžinami tik tie daiktai, kurių apyvarta uždrausta. Nėra jokio pagrindo negrąžinti V. B. jai priklausančio daikto – svarstyklių arba jas sunaikinti, remiantis tuo, kad buvo įtarta, kad minėtomis elektroninėmis svarstyklėmis buvo sveriama narkotinė medžiaga - kanapės. Tas pats pasakytina ir apie mobiliuosius telefonus, kurie buvo grąžinti jų savininkams V. Ž. ir L. B.. Pagrindo juos konfiskuoti nėra.

Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog svarstyklės buvo paimtos, pažeidžiant daiktų paėmimo tvarką, ir kad narkotinių medžiagų pėdsakai galėjo atsirasti jas policijos pareigūnams perpakuojant, todėl teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir pagrįstai įrodymą atmetė kaip nepatikimą. Todėl prokuroro argumentas dėl to atmetamas kaip nepagrįstas.

Daroma išvada, kad tiek nuteistojo V. Ž., tiek Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundai yra nepagrįsti, todėl jie yra atmetami, o Šakių rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. Ž. ir Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas