- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-17
- Bylos Nr.
- 2K-66/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- E. L., A. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestas.
Dėl šioje byloje nuteisto A. Š. kasacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2007 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens įgijo ir laikė nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, jos dalį – ne mažiau kaip 0,060 g heroino – apie 12 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje už 100 Lt pardavė kitam asmeniui, o kitą jos dalį – 0,004 g heroino – laikė bute, (duomenys neskelbtini), kol ją tą pačią dieną rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu E. L. prašo pakeisti teismų sprendimus ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 2 dalį. Kasatorius teigia, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o jį nuteisus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta neteisinga bausmė. Kasatorius taip pat teigia, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, ir nurodo šiuos motyvus. Kaltinamajame akte neteisingai nurodytos kasatoriaus veikos aplinkybės, jame nenurodyti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Toks kaltinamasis aktas, kasatoriaus nuomone, neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu turėjo perduoti bylą prokurorui, tačiau to nepadaręs pademonstravo savo šališkumą ir pažeidė BPK 232 straipsnio nuostatas. Kasatoriui priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų, nes nėra pagrįstas įrodymais, jame nenurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį motyvai. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, šią bylą patikrino netinkamai, neatliko įrodymų tyrimo, be to, nurodė aplinkybes, susijusias su pas kasatorių rastais daiktais, apie kurias nebuvo pasisakyta apkaltinamajame nuosprendyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė R. Kriščiūnaitė prašo nuteistojo E. L. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad E. L. neteisėtai įgijo ir laikė heroiną turėdamas tikslą šį platinti, be to, dalį heroino pardavė kitam asmeniui, o priešingi kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Tenkinti kasacinį skundą nurodomais kasatoriaus argumentais dėl BPK pažeidimų, prokurorės nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 260 straipsnio taikymo
E. L. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga – heroinu – turint tikslą ją platinti. Iš bylos matyti, kad E. L. neneigia neteisėtai įgijęs ir laikęs heroiną ir nurodo, kad ši narkotinė medžiaga buvo reikalinga jam pačiam. Tačiau iš apkaltinamajame nuosprendyje aptartų įrodymų, kurių tarpusavio ryšį teismai įvertino tinkamai, darytina išvada, kad E. L. turėjo tikslą minėtą medžiagą platinti. Pas E. L. buvo rasta ne tik dalis šios narkotinės medžiagos, bet ir platinti pritaikytos priemonės – svarstyklės, maišeliai. Be to, dalį heroino E. L. pardavė kitam asmeniui ir tai patvirtina teismų sprendimuose aptarti įrodymai, tarp jų – minėto asmens, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. Tokie bylos duomenys paneigia kasatoriaus versiją, kad jis neteisėtai disponavo heroinu neturėdamas tikslo šio platinti. Šiuo klausimu išsamiai pasisakyta ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasatoriaus motyvai dėl bylos faktinių aplinkybių nėra susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė ir už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir už jų pardavimą ar kitokį platinimą. Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų. Kolegija laiko, kad E. L., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir dėl to keisti paskirtą bausmę. Konkrečių motyvų, susijusių su jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, kasatorius nenurodo. Iš teismų sprendimų matyti, kad ši bausmė E. L. paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl esminių BPK pažeidimų, – nepagrįsti.
Byloje esantis kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Jame nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas E. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat išdėstytas šios nusikalstamos veikos aprašymas, iš kurio matyti ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai – tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, jos pardavimas. Iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarties matyti, kad teismui nebuvo pagrindo šią bylą perduoti prokurorui.
Teismų išvados dėl E. L. kaltės bei veikos kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, E. L. nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertinamos. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdami E. L. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus teismai buvo šališki ar nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
Apkaltinamasis nuosprendis E. L. atitinka jo formai ir turiniui keliamus BPK reikalavimus. Nuosprendyje išdėstyti ir įrodyta pripažintos šio nuteistojo nusikalstamos veikos aplinkybės bei įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir E. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvai. Teismo nuosprendis E. L. pagrįstas įrodymais, įvertintais nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinio proceso nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą pagal E. L. apeliacinį skundą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nutartį, kurioje išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje paminėtos aplinkybės, susijusios su pas kasatorių rastais daiktais, buvo nurodytos ir apkaltinamajame nuosprendyje. Atlikti įrodymų tyrimą yra apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Be to, iš bylos matyti, kad nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka proceso dalyviai, tarp jų – ir E. L., neprašė teismo atlikti įrodymų tyrimo.
Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius E. L. apeliacinio skundo argumentus, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. L. kasacinį skundą atmesti.