- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- eI2-7475-331/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00752-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- U. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)”
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. T. (U. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)” dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 24S55449 (toliau – ir Sprendimas) panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gegužės 17 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo: panaikinti Departamento 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55449; įpareigoti Departamentą palikti galioti pareiškėjui leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki jame nustatyto termino galiojimo pabaigos (2025 m. gegužės 17 d.).
2.1. Paaiškino, jog atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas, skubotas, priimtas deramai neįvertinus visų aplinkybių, atsakovas netinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, neįvertino ginčui aktualių faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (neaptartos visos esminės faktinės aplinkybės, todėl netinkamai susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, neįvertinta pareiškėjo individuali situacija). Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23S60311 išduoti pareiškėjui leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi dvejiems metams (leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2023 m. gegužės 17 d., galioja iki 2025 m. gegužės 17 d.). Migracijos departamentas 2023 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. 23S111792, kuriuo nusprendė leisti asmeniui pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė). Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nė vieną mėnesį negavo asmens prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad teikdamas prašymą leisti pakeisti darbdavį pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes faktiškai jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį jo vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos iš viso sudarė 336,7 Eur, tai yra nesiekė 1 MMA. Pareiškėjas pateikia įrodymą, kad turi pakankamai lėšų ir gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pateikiamas Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) banko asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (toliau – sąskaitos išrašas). Sąskaitos išraše matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 26 d. – 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjas gavo 21 079,56 Eur pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, t. y. vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos pareiškėjui pervedamos į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke sudarė 2 634,88 Eur. Taigi, bendrai vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos, pridėjus atsakovo nurodytas 336,7 Eur pajamas, sudarė 2 971,58 Eur, t. y. gerokai viršijo vieną minimalią mėnesinę algą (MMA).
2.2. Pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA buvo 840 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjo vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos sudarė 2 971,58 Eur, kas gerokai viršijo 1 MMA. Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo bendras vidutines mėnesinio darbo užmokesčio pajamas, nesurinko visos reikšmingos informacijos ir neteisingai įvertino pareiškėjo ekonominius ryšius, taigi priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų neatitinkantį administracinį aktą. Šios darbo užmokesčio pajamos gautos iš teisėtos veiklos, gavus leidimus iš valstybinių institucijų: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėją užsiregistravo kaip fizinį asmenį, vykdantį individualią veiklą, bei Lietuvos transporto saugos administracija pareiškėjui išdavė 2023 m. birželio 14 d. leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Kadangi darbdaviai – buvęs darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir esamas darbdavys Bendrovė – atlikę veiksmus už pareiškėją (pildę dokumentus gauti leidimui laikinai gyventi LR, pakeisti darbdavį), nevykdė savo įsipareigojimų – nedavė pakankamai darbo, nesuteikė galimybės vykdyti darbo funkcijų pilna apimtimi, nemokėjo sutarto atlyginimo (pvz. Bendrovė, įdarbino pareiškėją neterminuotai ir nustatė 850 darbo užmokestį per mėnesį, bet jo nemokėjo), neinformavo, kokius veiksmus pareiškėjui reikia atlikti Migracijos departamente dėl darbdavio keitimo ar darbo funkcijų keitimo (pareiškėjas yra užsienietis, silpnesnioji pusė, todėl nesupranta visų teisės aktų reikalavimų ir darbdaviai jį atstovauja Migracijos departamente), laiku nenutraukė darbo sutarties (UAB „(duomenys neskelbtini)“), pareiškėjas turėjo siekti išgyventi bei gauti pakankamai lėšų ir reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
2.3. Pareiškėjas 2023 m. birželio 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, kuriame nurodė, kad ketina dirbti pas naująjį darbdavį, Bendrovę. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. 23S111792, kuriuo nusprendė leisti asmeniui pakeisti darbdavį. Įsidarbinęs Bendrovėje, pareiškėjas nutraukė darbo santykius su ankstesniu darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes faktiškai joje nebedirbo per laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, nevykdė jokių darbo funkcijų ir negavo nuolatinio atlyginimo už darbą. Pareiškėjas nežino, kodėl šis darbdavys laiku nenutraukė darbo sutarties, neatliko būtinų veiksmų ir jo, kaip užsieniečio (silpnesnės pusės), neinformavo apie būtinus atlikti veiksmus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš nutraukdama darbo sutartį, išmokėjo pareiškėjui sumas, kurias buvo jam skolinga. Todėl pareiškėjas nepažeidė įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir ĮUTP) 44 str. 6 d. nuostatų ir atitinkamai negali būti taikomos ĮUTP 50 str. 1 d. 6 p. nuostatos. Taigi, ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas taikomas nepagristai ir neteisėtai, neįvertinus visų aplinkybių.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 21 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku). Išnagrinėjus prašymą, pareiškėjui darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas 2023 m. birželio 8 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S111792leisti pakeisti darbdavį (į Bendrovę). Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – Sodra). Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas dirbo nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. ir nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., o Bendrovėje yra įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d., tačiau nė vieną mėnesį negavo Bendrovės tarpininkavimo rašte darbdaviui ar darbo funkcijai pakeisti įsipareigoto darbo užmokesčio (850 Eur). Jo vidutinis darbo užmokestis per visą įdarbinimo laikotarpį sudarė vos 240,54 Eur, kas rodo, kad asmuo Bendrovėje nedirba viso numatyto laiko. Be to, Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 26 d. yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą.
3.1. Patikrinus asmens duomenis Licencijų informacinėje sistemoje, nustatyta, kad 2023 m. birželio 14 d. asmeniui buvo išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Dar daugiau, patikrinimo metu nustatyta, kad, pasinaudojęs 2023 m. liepos 19 d. Migracijos departamento priimtu sprendimu leisti pakeisti darbdavį, asmuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. įsidarbino Bendrovėje, tačiau nenutraukė darbo santykių su ankstesniu darbdaviu – įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje, Sodros duomenimis, buvo įdarbintas iki 2023 m. lapkričio 8 d., tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. šioje įmonėje dirbo, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, tuo pažeisdamas imperatyvias Įstatymo 44 str. 6 d. nuostatas. Be to, pažymėtina, kad per turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį asmuo ir šioje darbovietėje darbo užmokestį gavo tik gegužės mėnesį – 420,5 Eur bei spalio mėnesį – 1 134 Eur, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. asmuo darbo užmokesčio negavo iš viso (tai yra 4 mėnesius faktiškai nedirbo), o 2023 m. lapkričio mėnesį jam buvo išmokėta 32,57 Eur dydžio atleidimo išmoka. Vidutinės asmens darbo pajamos šioje darbovietėje sudarė 223,5 Eur per mėnesį.
3.2. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktais, priėmė ginčijamą Sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo. Skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas būtent darbo tikslu. Prašyme dėl leidimo gyventi jis nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. Nustačius anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, atsirado imperatyvus pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Bendrovė atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 25 d. pateikė Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį, argumentuodamas, kad kvietėjas yra Bendrovė, pareiškėjui numatytas mokėti 850 Eur mėnesinis darbo užmokesčio dydis.
6.1. Departamentas Sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gegužės 17 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo. Sprendime nurodyta, kad teikdamas prašymą leisti pakeisti darbdavį ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį, o jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes faktiškai Bendrovėje nedirba viso laiko, bet vykdo individualią pavėžėjo veiklą, ir jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį jo vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos, kurias kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo asmuo buvo nurodęs kaip vienintelį pragyvenimo lėšų šaltinį Lietuvoje, iš viso sudarė 336,7 Eur, tai yra nesiekė 1 MMA. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublika) anksčiau šiam asmeniui buvo išdavęs nacionalinę vizą laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2023 m. birželio 29 d. kaip užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvą dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, tarpininkaujant įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, asmuo pirmą kartą Lietuvoje buvo įdarbintas 2022 m. liepos 26 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau jis buvo įdarbintas Bendrovėje. Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje asmuo yra deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis – apie jo šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
6.1.2. Departamento Sprendime pažymėta, jog atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį asmuo nė vieną mėnesį negavo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto ir Bendrovės tarpininkavimo rašte darbdaviui ar darbo funkcijai pakeisti įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio, konstatuotina, jog teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p.), nes faktiškai Bendrovėje dirbo ne visą laiką, o vykdė individualią pavėžėjo veiklą, ir jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes vidutinės jo mėnesinio darbo užmokesčio pajamos nesiekė 1 MMA (UTPĮ 35 str. 1 d. 5 p.), be to, nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį (UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p.). Todėl yra UTPĮ 50 str. nustatyti pagrindai panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.
7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas).
7.1. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.
7.2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
7.3. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
7.4. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
7.5. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
7.6. Tvarkos aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
7.7. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
7.8. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
7.9. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
7.10. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
7.11. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
7.12. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4(1) ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
8. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis turi pakankamai lėšų ir gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, bendrai vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos, pridėjus atsakovo nurodytas 336,7 Eur pajamas, sudarė 2 971,58 Eur, t. y. gerokai viršijo vieną minimalią mėnesinę algą. Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo bendras vidutines mėnesinio darbo užmokesčio pajamas, nesurinko visos reikšmingos informacijos ir neteisingai įvertino pareiškėjo ekonominius ryšius. Šios darbo užmokesčio pajamos gautos iš teisėtos veiklos, gavus leidimus iš valstybinių institucijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš nutraukdama darbo sutartį, išmokėjo pareiškėjui sumas, kurias buvo jam skolinga.
8.1. Pagal byloje pateiktą tarpininkavimo raštą dėl darbdavio keitimo matyti, jog Bendrovė buvo įsipareigojusi pareiškėjui mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Byloje pateiktas UAB ,, (duomenys neskelbtini)” pareiškėjo sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2024 m. vasario 23 d. patvirtina, jog pareiškėjo banko sąskaitoje buvo 21 079,56 Eur suma. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Departamentas 2023 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 23S111792 leido pareiškėjui pakeisti darbdavį. Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog jis turi užtektinai pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, todėl mano, kad Departamentas nepagrįstai Sprendime nurodė, jog jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes vidutinės jo mėnesinio darbo užmokesčio pajamos nesiekė 1 MMA.
8.2. Iš Sodros duomenų matyti, jog pareiškėjas Bendrovėje pradėjo dirbti 2023 m. rugpjūčio 14 d. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė jam išmokėjo 386,36 Eur sumą; laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. – 40,48 Eur sumą; laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. – 270,45 Eur sumą; laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. – 42,5 Eur sumą; laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 492,11 Eur sumą; laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. – 211,36 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas dirbo nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. ir nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. Šioje darbovietėje pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. buvo išmokėta 420,5 Eur suma; laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. – 1 134 Eur suma; laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. – 32,57 Eur suma. Pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 26 d. vykdo individualią veiklą.
8.3. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas iš Bendrovės negavo nei vieną mėnesį tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio, t. y. 850 Eur/mėn. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui 2023 m. gegužės 17 d. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pareiškėjo 2023 m. gegužės 25 d. prašymą leisti pakeisti darbdavį, Departamentas 2023 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 23S111792 leido pakeisti darbdavį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Bendrovę. Vien tai, kad pareiškėjas skunde teigia, jog pajamų jis gauna užtektinai pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, tačiau pats pareiškėjo banko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išrašas patvirtina, jog pajamas pragyvenimui jis gauna iš individualios veiklos. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Departamentą ir nurodęs, jog jam mokamas mažesnis darbo užmokestis. Byloje pateikti Sodros duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nei vieną mėnesį negavo Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio, o pareiškėjo gaunamos pajamos iš individualios veiklos, nereiškia, kad jis atitinka sąlygas, numatytas leidimui laikinai gyventi gauti, ar, kad jis turi užtektinai pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.
8.4. Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis Bendrovėje nesiekė minimalios mėnesinės algos, o iš individualios veiklos gaunamos pajamos nėra vertintinos kaip pajamos pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas pateiktame prašyme pakeisti darbdavį buvo įsipareigojęs dirbti būtent Bendrovėje ir gauti darbo užmokestį iš Bendrovės. Šiuo atveju priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, nėra vertintinos bendros mėnesinės pajamos, nors jos ir gautos iš teisėtos veiklos. Aplinkybė, jog pareiškėjui buvęs darbdavys išmokėjo sumas, kurias buvo skolingas, nereiškia, kad į tokių pajamų gavimą Departamentas turėjo atsižvelgti priimdamas ginčijamą Sprendimą. Kadangi pareiškėjas buvo įsipareigojęs dirbti būtent Bendrovėje ir gauti tarpininkavimo rašte nustatytą darbo užmokestį, todėl jo negavus, Departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. Iš kitų darboviečių ar individualios veiklos gautos pajamos nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo ar pripažinti, jog pareiškėjas atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Iš kitų darboviečių gaunamos pajamos, apie kurias Departamentas nebuvo informuotas ir dėl kurių nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra vertintinos kaip lėšos, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
9. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog darbdaviai nevykdė savo įsipareigojimų, neinformavo, kokius veiksmus pareiškėjui reikia atlikti Migracijos departamente dėl darbdavio keitimo ar darbo funkcijų keitimo, laiku nenutraukė darbo sutarties, pareiškėjas turėjo siekti išgyventi bei gauti pakankamai lėšų ir reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, pažymėtina, jog pats pareiškėjas Departamentui teiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi patvirtino, jog žino, kad turi informuoti Departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo. Teismo vertinimu, pareiškėjas žinojo, kad turi dirbti pas tam tikrą darbdavį ir gauti darbo užmokestį, kurį jis buvo nurodęs pateiktame prašyme, taip pat teismo vertinimu, pareiškėjui buvo žinoma, kad siekdamas gauti ir turėti leidimą laikinai gyventi, jis turi atitikti imperatyvius Įstatymo reikalavimus. Be to, pažymėtina, jog tuo atveju, jei darbdavys nemokėjo pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio, jis turėjo galimybę dar kartą kreiptis į Departamentą dėl darbdavio pakeitimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Vien tai, kad pareiškėją atstovavo darbdaviai Departamente, ar tai, kad jis nesupranta teisės aktų reikalavimų, nereiškia, kad šiuo aspektu galėtų būti taikomos išimtys. Pats pareiškėjas įsipareigojo atitikti Įstatymo reikalavimus, siekdamas turėti leidimą laikinai gyventi, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo.
10. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimų. Taip pat nėra suderinamas su teisinės valstybės principu, įstatymo viršenybės principu, pažeistas teisingumo, gero administravimo principas, teisės normos buvo pritaikytos netinkamai.
10.1. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
10.2. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
10.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas faktiškai nedirba Bendrovėje viso laiko, vykdo individualią pavežėjo veiklą, jo darbo užmokestis Bendrovėje nesiekė 1 MMA, nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors neturėjo Departamento leidimo pakeisti darbdavio, kadangi Departamentas buvo leidęs pakeisti šį darbdavį į Bendrovę, tačiau pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykių nenutraukė, minėtu laikotarpiu dirbo dvejose įmonėse. Taigi, minėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas negavo tarpininkavimo rašte numatyto darbo užmokesčio, todėl jis neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, taip pat iš tiesų vykdė individualią veiklą, nors Departamentui buvo nurodęs, jog dirbs Bendrovėje, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, bei vienu metu dirbo dvejose įmonėse, nors Departamentas buvo priėmęs sprendimą leisti pakeisti darbdavį į Bendrovę, tačiau pareiškėjas su buvusia darboviete laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. darbo santykių nenutraukė, t. y. neturėjo Departamento leidimo pakeisti darbdavį. Be to, Departamentas Sprendime papildomai vertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, bei nustatė, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublika) anksčiau šiam asmeniui buvo išdavęs nacionalinę vizą laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2023 m. birželio 29 d. kaip užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvą dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, tarpininkaujant įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, asmuo pirmą kartą Lietuvoje buvo įdarbintas 2022 m. liepos 26 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau jis buvo įdarbintas Bendrovėje. Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje asmuo yra deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis – apie jo šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
10.4. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat ginčo Sprendimu nėra pažeidžiamas teisinės valstybės, įstatymo viršenybės, teisingumo, gero administravimo principai. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.
11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 24S55449 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šio skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą palikti galioti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki jame nustatyto termino galiojimo pabaigos (2025 m. gegužės 17 d.), todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo U. T. (U. T.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.