- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2-1049/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00266-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ribena“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Teravita“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ribena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-1804-436/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ribena“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Teravita“ dėl skolos priteisimo ir tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Žygintis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas netiesioginiu ieškiniu prašė teismo BUAB „Žygintis“ naudai priteisti iš atsakovo 420 168,07 Lt nesumokėtos pirkimo-pardavimo kainos, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento 2009 m. kovo 2 d. tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktą Nr. 01, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į BUAB „Žygintis“ (skolininką), nes bankroto byloje teismo patvirtintas ieškovo (kreditoriaus) finansinis reikalavimas nėra realiai patenkintas, o ginčijamu sandoriu yra pažeistos BUAB „Žygintis“ kreditorių teisės. Ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį bankrutuojančiais įmonės interesais, nes BUAB „Žygintis“ administratorius negina kreditorių teisėtų interesų. Nurodė, kad pagal 2009 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį BUAB „Žygintis“ už 500 000 Lt kainą pardavė atsakovui 2,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) tačiau negavo pinigų iš atsakovo, be to, šis sandoris BUAB „Žygintis“ nebuvo naudingas, jį sudarius buvo pažeisti kreditorių interesai ir imperatyvios teisės normos, sandoris sudarytas piktavališkai susitarus šalių atstovams, siekiant, kad BUAB „Žygintis“ kreditoriai negalėtų nukreipti išieškojimo į ginčijama sutartimi perleistą turtą. Ieškovo teigimu, atsakovas su BUAB „Žygintis“ sutartyje nurodytu terminu neatsiskaitė, o atsiskaitymą grindė niekiniu 2009 m. kovo 2 d. tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktu Nr. 01, nes atsakovas neturėjo jokių pagrįstų ir galiojančių reikalavimų BUAB „Žygintis“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nustatė, kad nėra visų netiesioginiam ieškiniui pareikšti būtinų įstatymo numatytų sąlygų ir ieškovas į bylą dalyvaujančiu asmeniu neįtraukė BUAB „Žygintis“. Pažymėjo, kad tik patenkinus antrą ieškinio reikalavimą, ieškovo skolininkui BUAB „Žygintis“ galėtų atsirasti neabejotina ir vykdytina reikalavimo teisė į atsakovą. Be to, teismo vertinimu, ieškovas antrą reikalavimą pareiškė CK 6.66 straipsnio pagrindu, o actio Pauliana ir netiesioginio ieškinio institutai nėra tapatūs. Pažymėjo, kad ieškovas sutapatino šiuos du institutus, todėl nėra galimybės įvertinti, ar ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė patikslintą netiesioginį ieškinį, trečiuoju asmeniu nurodydamas BUAB „Žygintis“ ir dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų actio Pauliana ir netiesioginio ieškinio netapatumo pažymėdamas, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašo įskaitymo aktą pripažinti niekiniu, t. y. prašo taikyti kitas teisės normas nei teismas nurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovo netiesioginį ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo vertinimu, ieškovas nepašalino nustatytų netiesioginio ieškinio trūkumų. Nurodė, kad teismui nėra aiškus pateikto netiesioginio ieškinio turinys, nes ieškovas sutapatino du skirtingus institutus (acto Pauliana ir netiesioginio ieškinio), tačiau teisiškai nepagrindė CK skirtingų institutų reglamentuojamų ieškinio reikalavimų pateikimą teismui tik netiesioginiu ieškiniu. Teismas dar kartą atkreipė dėmesį, kad tik patenkinus antrą reikalavimą ir pripažinus negaliojančiu 2009 m. kovo 2 d. tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktą Nr. 01, ieškovo skolininkui BUAB „Žygintis“ galėtų atsirasti neabejotina ir vykdytina teisė į atsakovą, tačiau teismas jau buvo nustatęs, jog šis reikalavimas yra pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu, kuris nėra tapatus netiesioginio ieškinio institutui. Patikslintame netiesioginiame ieškinyje taip pat nenurodyta, kuo remiantis ieškovas teikia netiesioginį ieškinį, pareikšdamas skirtingus CK institutus reglamentuojančius ieškinio reikalavimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį. Nurodo, kad pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo būtų ginami visų BUAB „Žygintis“ kreditorių interesai, nes administratorius neveikia ir negina pažeistų kreditorių teisių. Kreditorių teisių pažeidimo esmė yra ta, kad BUAB „Žygintis“ negavo iš atsakovo pinigų pagal 2009 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį; atsakovas atsiskaitymą su BUAB „Žygintis“ grindė niekiniu 2009 m. kovo 2 d. tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktu Nr. 01, nes atsakovas neturėjo jokių pagrįstų ir galiojančių reikalavimų BUAB „Žygintis“. Apelianto teigimu, bankroto administratoriui neginant kreditorių pažeistų teisių, ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos išreikalavimo iš atsakovo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad pareikštas actio Pauliana ieškinys. Ieškovas 2009 m. kovo 2 d. tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktą prašo pripažinti niekiniu, t. y. visai kitu teisiniu pagrindu nei teismas nurodė. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai suvaržė ieškovo procesines teises ir užkirto kelią į civilinį procesą bei akivaizdžiai pažeistų teisių gynimą teismo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje ieškovas (apeliantas) trečiojo asmens vardu pareiškė atsakovui netiesioginį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį nurodyta, kad netiesioginio ieškinio institutu nustatyta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinių priemonių. Šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Taigi pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 str. 2 d.). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 str. 3 d.). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutart civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).
Dėl pirmosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos ginčo byloje nėra. Ieškovas yra trečiojo asmens (skolininko) kreditorius, jo finansinis reikalavimas yra patvirtintas skolininko bankroto byloje teismo nutartimi, tačiau nėra patenkintas (b. l. 23). Bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti reikalavimus bankrutuojančios įmonės skolinininkams, jeigu įmonė ir (ar) jos bankroto administratorius neapgrįstai šios teisės neįgyvendina. Tačiau, kaip pirmiau nurodyta, netiesioginis ieškinys gali būti taikomas tik esant visoms būtinosioms jo taikymo sąlygoms.
Kita netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų yra tai, kad skolininkas (trečiasis asmuo) turi turėti neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovui), t. y. kad kreditoriaus (ieškovo) skolinininko (trečiojo asmens) skolininkas (atsakovas) turėtų pareigą vykdyti savo prievolę. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo su atsakovu 2009 m. vasario 19 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria trečiasis asmuo pardavė atsakovui žemės sklypą už 500 000 Lt kainą (t. 1, b. l. 12-21). Atsakovo atsiskaitymą su trečiuoju asmeniu pagal šią sutartį patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens 2009 m. kovo 2 d. pasirašytas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktas Nr. 01 (b. l. 22). Ieškovas netiesioginiu ieškiniu prašo šį aktą pripažinti niekiniu, nes, ieškovo teigimu, atsakovas neturėjo trečiajam asmeniui jokių reikalavimų, kurie galėjo būti įskaityti, ir priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo šio nesumokėtą kainą pagal 2009 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip minėta, teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos teisės turėjimas; skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas, nes neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju netiesioginiu ieškiniu tik siekiama sukurti trečiojo asmens turtinę teisę į atsakovą. Tai iš esmės ir pasakė pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad tik patenkinus ieškovo reikalavimą dėl įsiskolinimų įskaitymo akto pripažinimo niekiniu, galėtų atsirasti neabejotina ir vykdytina trečiojo asmens reikalavimo teisė į atsakovą.
Kadangi atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas, nėra ir kitos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – kreditoriaus teisių pažeidimo, nes trečiojo asmens ieškinio nepareiškimo teisės neįgyvendinimas nepažeidžia kreditoriaus, kaip bankrutuojančio trečiojo asmens kreditoriaus, interesų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog CK 6.88 straipsnis, nesant visų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų bei nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant ir taikant netiesioginio ieškinio institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamą nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.