- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- eA-1675-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00326-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- P. B.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI, atsakovas) 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (36.2GPS)-6K-1460 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pateikti visą mokestinio tyrimo, atlikto 2018 m. gegužės 29 d – 2018 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu pagal 2018 m. gegužės 29 d. užduotį Nr. (42.72)FR0688-769, medžiagą (surinktą vidinę ir išorinę informaciją, ataskaitas, analizes, paklausimus, išrašus ir kt.).
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pagal 2018 m. gegužės 29 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. (42.72)FR0688-769 2018 m. gegužės 29 d. – 2018 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu atliko pareiškėjo veiklos analizę ir jos rezultatus įformino 2018 m. rugsėjo 17 d. Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (42.72)FR0687-850 (toliau – ir Pranešimas), prie jo pridėjo pajamų–išlaidų balanso analizę. Pareiškėjas nesutiko su mokestinio tyrimo išvada ir, norėdamas susipažinti su medžiaga, kuria remiantis padarytos mokestinio tyrimo išvados, 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į atsakovą dėl mokestinio tyrimo medžiagos pateikimo. Panevėžio AVMI Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjui turėjo būti pateikta jo prašyta informacija.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Panevėžio AVMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Panevėžio AVMI nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad mokestinio tyrimo metu naudota informacija yra prieinama pačiam pareiškėjui ir jam žinoma. Pareiškėjui pateiktame Pranešime ir jo prieduose buvo visa susisteminta informacija, pagrindžianti nustatytus trūkumus ir / ar prieštaravimus. Apibendrintas medžiagos pateikimas yra pakankamas pareiškėjo teisės susipažinti su minėta medžiaga užtikrinimas. Be to, Panevėžio AVPM pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. (36.1)6K-1573 pateikė jam visą mokestinio tyrimo metu surinktą medžiagą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą, kitą skundo dalį atmetė, taip pat priteisė pareiškėjui 11,25 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Panevėžio AVMI pagal 2018 m. gegužės 29 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. (42.72)FR0688-769 2018 m. gegužės 29 d. – 2018 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu atliko pareiškėjo mokestinį tyrimą, jo rezultatus įformino Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (42.72) FR0687-850, kurį kartu su pajamų–išlaidų balanso analize pateikė pareiškėjui; remdamasis Pranešimu, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Panevėžio AVMI, prašė supažindinti jį su visa mokestinio tyrimo medžiaga, padaryti visos tyrimo medžiagos kopijas ir atsiųsti pareiškėjui; Panevėžio AVMI 2018 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (36.2.GPS)-6K-1460 netenkino pareiškėjo prašymo, nurodė, kad Pranešime ir jo priede yra visa susisteminta informacija, apibendrinanti turimą medžiagą ir pagrindžianti nustatytus trūkumus ir / ar prieštaravimus, kuriuos pasiūlyta pašalinti; Panevėžio AVMI 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. (36.1)6K-1573 pakartotinai išnagrinėjusi 2018 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjo prašymą, pateikė pareiškėjui mokestinio tyrimo medžiagos kopiją; Panevėžio AVMI 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (36.1)6K-1722 pareiškėjui papildomai pateikė (kaip nurodyta rašte) per klaidą kartu su mokestinio tyrimo medžiagos kopijomis nepateiktą dokumentą – Panevėžio AVMI 2018 m. gegužės 29 d. raštą, adresuotą akcinei bendrovei Swedbank, kuriuo buvo prašoma informacijos apie pareiškėjo vykdytas operacijas banko sąskaitose.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl informacijos, susijusios su atliktu pareiškėjo mokestiniu tyrimu, kurios pareiškėjas prašė 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymu, pateikimo. Pareiškėjas siekė gauti mokestinio tyrimo išvadas, su kuriomis nesutinka, pagrindžiančius duomenis. Teismui teiktuose 2018 m. lapkričio 18 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. sausio 13 d., 2019 m. vasario 27 d. procesiniuose prašymuose dėl bylai išnagrinėti reikalingų dokumentų išreikalavimo, pareiškėjas taip pat aiškino, kad mokestinis tyrimas atliktas neišsamiai, šališkai, klaidingai, todėl mokestinio tyrimo duomenys yra reikalingi šio tyrimo išvadų netinkamumui įrodyti, šie duomenys, pasak pareiškėjo, jam nebuvo pateikti ir kartu su 2018 m. spalio 30 d. Panevėžio AVMI raštu Nr. (36.1)6K-1573.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamas ginčas nėra kilęs Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių srityje. Pareiškėjo prašomos informacijos pateikimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kurio 36 straipsnis, be kita ko, įtvirtina teisę iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą mokestinėms prievolėms vykdyti (1 p.); teisę gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu (7 p.); teisę reikalauti užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą (10 p.). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo teisiniams santykiams netaikytinas ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas.
9. Vadovaudamasis MAĮ 2 straipsnio 23 ir 24 dalimis, 32 straipsnio 5 punktu, 36 straipsnio 1 ir 10 punktais, 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 39 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 129 straipsnio 4 dalimi, 136 straipsnio 1 dalimi, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6, 7.2, 10, 19 ir 20 punktais, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog mokesčių mokėtojo teisė gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją nėra absoliuti, ji yra ribojama MAĮ 36 straipsnio 1 punkte nurodytos informacijos specifikos (rūšies) bei jos panaudojimo tikslų, taip pat kitų mokesčių mokėtojų teise mokesčių administratoriaus reikalauti užtikrinti informacijos apie juos slaptumą bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reikalavimu neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų. Iš mokestinio patikrinimo ir mokestinio tyrimo sąvokų, iš šių procedūrų atlikimo tikslų, taip pat iš šias procedūras atlikus, priimtais galutiniais sprendimais ar kitokio pobūdžio dokumentais mokesčių mokėtojui (ne)sukeliamų pasekmių matyti, kad atlikus mokestinį tyrimą mokesčių mokėtojui jokios mokestinės prievolės neatsiranda (mokesčių administratorius gali tik pasiūlyti mokesčių mokėtojui ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus); mokesčių mokėtojas prievolę sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas įgyja atlikus mokestinį patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą bei jį patvirtinus sprendimu ir šiam sprendimui įsiteisėjus (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d., 132 str. 1 ir 3 d.). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad mokesčių mokėtojas mokestinio tyrimo metu neįgyja teisės iš mokesčių administratoriaus gauti informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms įvykdyti, nes mokestinio tyrimo metu jokios mokestinės prievolės (priešingai, nei atlikus mokestinį patikrinimą ir priėmus atitinkamą sprendimą) jam neatsiranda. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina įstatymų leidėjo sprendimas įpareigoti mokesčių administratorių su patikrinimo aktu pateikti mokesčių mokėtojui visus priedus, kuriais yra grindžiamos patikrinimo akto išvados (MAĮ 129 str. 4 d.), o mokesčių administratoriui, atlikusiam mokestinį tyrimą ir surašiusiam mokesčių mokėtojui pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, tokia pareiga nenustatyta (MAĮ 136 str. 1 d.), t. y. mokesčių administratorius nėra įpareigotas pateikti mokesčių mokėtojui atlikto mokestinio tyrimo išvadas pagrindžiančius duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pagal aptartą teisės normų aiškinimą, mokesčių administratorius nėra įpareigotas pateikti mokesčių mokėtojui mokestinio tyrimo medžiagą, priimdamas individualų administracinį aktą viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti tokiam administraciniam aktui nustatytus bendruosius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė individualiam administraciniam aktui nustatytų bendrųjų reikalavimų, nenurodė objektyvių duomenų ir taikomų teisės normų, todėl skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o tai yra pagrindas jį panaikinti, tenkinant šią pareiškėjo skundo dalį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad Sprendimas neaktualus, nes 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (36.1)6K-1573 atsakovas pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateikė jam mokestinio tyrimo medžiagos kopiją, nėra pagrindas atmesti minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą, nes atsakovas priėmė kitą sprendimą, o skundžiamo Sprendimo nepanaikino.
11. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti prašomą informaciją pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Panevėžio AVMI 2018 m. spalio 30 d. ir 2018 m. lapkričio 27 d. raštais pareiškėjas gavo atsakovo jam pateiktą mokestinio tyrimo medžiagos ir papildomai pateikto dokumento kopiją. Pareiškėjas 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (36.1)6K-1573 ir 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo papildymo Nr. (36.1)6K-1722, kuriais jam buvo pateikta 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymu prašyta informacija, neskundė, todėl pirmosios instancijos teismas nevertino jų teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad kartu su 2018 m. spalio 30 d. ir 2018 m. lapkričio 27 d. raštais nebuvo išsiųsti mokestinio tyrimo medžiagos dokumentai: Panevėžio AVMI 2018 m. gegužės 29 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (36.2GPS)-6K-914, adresuotas uždarajai akcinei bendrovei „Paysera Lt“; Panevėžio AVMI 2018 m. rugsėjo 3 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (36.3 GPS)-6K-1311, adresuotas Druskininkų 2-jo notarų biuro notarei; Panevėžio AVMI 2018 m. liepos 11 d. raštas „Dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga“ Nr. (36.3EGPS)-6K-1094, adresuotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, ir šios tarnybos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakymas Nr. 25/10-1-12613 „Dėl leidimo susipažinti su medžiaga ir dokumentų pateikimo (IT Nr. 02-6-00044-17)“ ir jo priedas – 71 lapo apimties ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi pareiškėjas neskundė 2018 m. spalio 30 d. atsakovo sprendimo dėl informacijos pateikimo bei šio sprendimo 2018 m. lapkričio 27 d. papildymo. Be to, atsakovui pateikus minėtus dokumentus teismui, jie tapo žinomi ir pareiškėjui, kuris inicijavo elektroninę bylą ir visus minėtus dokumentus galėjo atsispausdinti iš bylos elektroninės kortelės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į MAĮ 36 straipsnio 1, 10 punktus bei Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalį, taip pat darė išvadą, kad nepateikdamas pareiškėjui ikiteisminio tyrimo medžiagos atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
13. Remdamasis MAĮ nustatytu reguliavimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriaus pareigos ir atitinkamos mokesčių mokėtojo teisės, įskaitant teisę gauti informaciją, priklauso nuo nagrinėjamo klausimo pobūdžio, t. y. ar sprendžiama dėl mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės, atsirandančios pagal įstatymą, ar dėl mokestinės prievolės, atsirandančios mokesčių administratoriaus sprendimo pagrindu (atliekant ar atlikus mokestinį tyrimą, patikrinimą), ar dėl vienos iš minėtų mokestinių prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl to, kad pagal jo 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymą atsakovas pareiškėjo nesupažindino su visa mokestinio tyrimo medžiaga, jokių kitų prašymų pareiškėjas atsakovui neteikė. MAĮ ir Taisyklės neįvardija, kas sudaro mokestinio tyrimo medžiagą. Iš 2018 m. gegužės 29 d. Panevėžio AVMI Užduoties atlikti mokestinį tyrimą Nr. (42.72)FR0688-79 nustatyta, kad mokestinio tyrimo tikslas – informuoti mokesčio mokėtoją apie mokesčių administratoriaus nustatytas klaidas, trūkumus / prieštaravimus, išanalizuoti gautas pajamas ir patirtas išlaidas, įvertinti, ar patirtos išlaidos atitinka gautas pajamas, ar gautos pajamos apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl mokestinio tyrimo medžiagą sudaro būtent ta medžiaga, kuri yra aktuali atsakyti į užduotyje atlikti tyrimą iškeltus klausimus. Aplinkybė, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-159 (su vėlesniais aktualiais pakeitimais) patvirtintas Mokestinių tyrimų ataskaitos FR0686 formos ir jos užpildymo taisykles (toliau – ir Formos užpildymo taisyklės) valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas, atliekantis mokestinius tyrimus, užpildo mokestinio tyrimo ataskaitos formą, kuri pagal nurodytą įsakymą yra vidinis dokumentas, skirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, nėra pagrindas spręsti, kad ši ataskaita yra mokestinio tyrimo medžiagos dalis bei kad tai yra ta informacija, kuri pagal šiame sprendime aptartas MAĮ nuostatas dėl informacijos mokesčių mokėtojui pateikimo turi būti pateikta pareiškėjui. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 27 d. neprašė pateikti ir jo mokesčio mokėtojo bylos duomenų, todėl tokių duomenų pateikimas negali būti ginčo šioje byloje dalykas.
14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo pateikti visą mokestinio tyrimo medžiagą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tenkintą pareiškėjo reikalavimų dalį, priteisė pareiškėjui 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
16. Pareiškėjas P. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui mokestinio tyrimo ataskaitą, turimą ikiteisminio tyrimo medžiagą bei visą kitą mokestinio tyrimo metu (2018 m. gegužės 29 d. – 2019 m. rugsėjo 27 d.) turėtą ir dar nepateiktą pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, informaciją. Pareiškėjas taip pat prašo, net ir netenkinus jo apeliacinio skundo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į atsakovo elgesį ir išlaidų kilmę.
17. Pareiškėjas pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog nori susipažinti su mokestinio tyrimo medžiaga, nes nesutinka su išvada, tačiau niekada nebuvo nurodęs, kad mokestinio tyrimo išvada jam sukėlė mokestinių pasekmių ir kad dėl šios priežasties pareiškėjas siekia gauti įrodymus, kurie tas prievoles nulėmė. Viso teismo proceso metu pareiškėjas taip pat prašė įvairių dokumentų apie save, kurie buvo gauti būtent mokestinio tyrimo metu. Pareiškėjo teigimu, mokestinį tyrimą jis paminėjo tik tam, kad apibrėžtų ir sukonkretintų laikotarpį, kurio dokumentų jis prašo, o ne tam, kad skųstų mokestinio tyrimo išvadas, kurios nėra skundžiamos – mokestinio tyrimo metu nustatytus prieštaravimus pareiškėjas patikslino, o dėl kitų pateikė paaiškinimus, kurie panaikina prieštaravimus ir pagrindžia pareiškėjo teisumą.
18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog visos prievolės šiuo klausimu kildinamos tik iš MAĮ ir Viešojo administravimo įstatymų, nes teisę gauti informaciją apie save nustato ir Asmens duomenų apsaugos įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Šiuo atveju pareiškėjas prašė visos surinktos / turimos informacijos apie save, o ne tyrimo rezultatus pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas atsakovo neprašė pateikti mokesčio mokėtojo bylos duomenų.
19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal Formos užpildymo taisykles užpildyta ataskaita yra apie konkretų asmenį, jo veiksmus ar neveikimą, ji, priešingai nei kitos vidinės informacijos formos, yra siunčiama į konkretaus mokesčių mokėtojo bylą, o ne paliekama vidiniuose mokesčių administratoriaus archyvuose – tai pagrindžia, kad šis dokumentas savo turiniu ir forma yra mokestinio tyrimo medžiagos dalis ir turi būti pateiktas pareiškėjui su visa medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai konstatavo, kad Panevėžio AVMI nepažeidė teisės aktų reikalavimų nepateikdama pareiškėjui ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes byloje nėra prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno raštiško įpareigojimo jos neatskleisti, todėl atsakovo gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga yra pripažinta leistina pateikti ir jai nenustatyti jokie disponavimo apribojimai.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas pažymi, jog gavęs pareiškėjo prašymą ir žinodamas, kad privalo pateikti prašomą informaciją, atsakovas jos neteikė, kol pareiškėjas nesikreipė į teismą. Tik tuomet atsakovas pateikė pareiškėjui dalį jo prašomos informacijos. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas privalėjo sumokėti žyminį mokestį. Jeigu Panevėžio AVMI būtų iškart pateikusi prašomą informaciją, greičiausiai nebūtų teismo proceso. Todėl pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė pareiškėjo turėtas išlaidas, neatsižvelgė į jų kilmę, atsakovo elgesį ir į tai, dėl ko kilo šis teismo procesas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Panevėžio AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Dėl Nutarties 17 ir 18 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.
23.1. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 1 d. 6, 7, 8 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pagal pareiškėjo nurodytas skundo dalyko ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A442-1627/2008).
23.2. Iš teismui pateikto skundo ir teismui teiktų 2018 m. lapkričio 18 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. sausio 13 d., 2019 m. vasario 27 d. procesinių prašymų dėl ginčui išspręsti reikšmingų dokumentų išreikalavimo, taip pat pareiškėjo paaiškinimų spręstina, kad ginčas kilo dėl informacijos, susijusios su atliktu pareiškėjo mokestiniu tyrimu, kurios pareiškėjas prašė 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymu, pateikimo.
23.3. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, padarė pagrįstas išvadas dėl taikytinos teisės šioje byloje (Nutarties 8 punktas).
23.4. Dėl pareiškėjo argumentų, kad ir kiti įstatymai numato teisę į informaciją, todėl ir jie turėjo būti taikomi šioje byloje, pažymėtina, kad teisinių santykių pobūdis lemia, kuris – specialusis ar bendrasis teisinis reglamentavimas taikytinas. Šiuo atveju pareiškėjas prašė informacijos, susijusios su atliktu pareiškėjo mokestiniu tyrimu, todėl vertindamas atsakovo veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė MAĮ ir poįstatyminius aktus (Nutarties 8, 9 punktai).
24. Dėl Nutarties 19 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.
24.1. Vertindama, ar Mokestinių tyrimų ataskaitos FR0686 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-159, turėjo būti pateikta pareiškėjui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ši mokestinio tyrimo ataskaitos forma yra dokumentas, skirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, ir ši ataskaita nėra mokestinio tyrimo medžiagos dalis, todėl mokesčių mokėtojui nėra teikiama pagal Nutarties 8 ir 9 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą.
24.2. Vien tai, kad visos ataskaitų formos saugomos mokesčių mokėtojo byloje, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ataskaita yra mokesčių administratoriaus vidaus administravimo tvarkomasis dokumentas, pagrįstumo.
24.3. Pareiškėjo nurodyti faktiniai ir teisiniais argumentai neįrodo, kad tokios ataskaitos yra sudėtinė mokestinio tyrimo medžiagos, kuri teiktina mokesčių mokėtojams, dalis.
25. Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos nepateikimo pareiškėjui pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas, kurio medžiagą gavo Panevėžio AVMI, buvo atliekamas ne dėl pareiškėjo, o dėl kitų asmenų veiksmų, jo (ikiteisminio tyrimo) duomenimis nebuvo naudotasi atliekant mokestinį tyrimą, kadangi duomenys nebuvo susiję su pareiškėjo mokestiniu tyrimu, todėl atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjui teikti informaciją, kuri nėra aktuali jo, kaip mokesčių mokėtojo, teisių ir pareigų įgyvendinimo aspektu.
26. Dėl Nutarties 21 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.
26.1. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
26.2. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, todėl pagrįstai jam iš atsakovo priteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą jo patenkintų reikalavimų daliai, toks ABTĮ nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.)
26.3. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo turėtoms bylos nagrinėjimo išlaidoms atlyginti.
27. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.