Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant atsakovės Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas), pašalinęs skundo trūkumus, 2018m. spalio 15d. teismui pateiktu skundu atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - ir atsakovė, ir Panevėžio AVMI ) prašė panaikinti 2018m. spalio 5d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus sprendimą Nr. (36.2GPS)-6K-1460; įpareigoti atsakovę pateikti visą mokestinio tyrimo, atlikto 2018m. gegužės 29d – 2018m. rugsėjo 17d. laikotarpiu pagal 2018m. gegužės 29d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr.(42.72)FR0688-769, medžiagą(surinktą vidinę ir išorinę informaciją, ataskaitas, analizes, paklausimus, išrašus ir kt.).

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio AVMI Kontrolės departamento ( toliau – ir KD) Gyventojų patikrinimų skyriaus (toliau - GPS) vyriausioji specialistė J. V. pagal 2018m. gegužės 29d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr.(42.72)FR0688-769 2018m. gegužės 29d – 2018m. rugsėjo 17d. laikotarpiu atliko pareiškėjo veiklos analizę ir jos rezultatus įformino Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.(42.72) FR0687-850(toliau – ir Pranešimas) bei prie Pranešimo pridėjo pajamų- išlaidų balanso analizę. Pareiškėjas nesutiko su mokestinio tyrimo išvada, todėl, norėdamas susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu buvo padarytos mokestinio tyrimo išvados, 2018m. rugsėjo 27d. kreipėsi į atsakovę dėl mokestinio tyrimo medžiagos jam pateikimo. Panevėžio AVMI KD direktorius V. O. 2018m. spalio 5d. sprendimu Nr.(36.2 GPS)-6K-1460(toliau – ir Sprendimas) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą ir nepateikė pareiškėjui mokestinio tyrimo metu surinktos informacijos. Pareiškėjas mano, kad jam turėjo būti pateikta visa su mokestiniu tyrimu susijusi medžiaga. Remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo(toliau – ir MAĮ)27,32,36 straipsniais, Lietuvos Respublikos duomenų apsaugos įstatymu(toliau – ir Duomenų apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo(toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu(toliau – ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymas) pareiškėjas prašo tenkinti jo skundą. Kadangi atsakovė po pareiškėjo skundo teismui pateikimo išsiuntė pareiškėjui mokestinio tyrimo medžiagą, pareiškėjas bylos proceso metu reiškė prašymus, kad atsakovė teismui pateiktų įvairius dokumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti pateikti kartu su pareiškėjui išsiųsta mokestinio tyrimo medžiaga.

Atsakovė atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas nepateikti pareiškėjui mokestinio tyrimo metu surinktos medžiagos buvo priimtas, atsižvelgiant į tai, kad mokestinio tyrimo metu naudota informacija yra prieinama pačiam pareiškėjui ir jam žinoma. Be to, pareiškėjui pateiktame Pranešime ir jo prieduose buvo visa susisteminta informacija ir pagrindžianti nustatytų trūkumų ir/ar prieštaravimų faktus. Be to, atsakovė ir jos atstovas, skundo nepagrįstumą įrodinėjo tuo, kad pareiškėjui 2018m. spalio 30d. raštu Nr.(36.1)6K-1573 buvo išsiųsta visa mokestinio tyrimo medžiaga. Teismui pateiktuose raštuose bei teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad kartu su 2018m. spalio 30d. raštu ir jam išsiųsta mokestinio tyrimo medžiaga, pareiškėjui nebuvo išsiųstas 2018m. gegužės 29d. paklausimas Nr.(36.2E)6K-912, adresuotas AB Swedbank, kadangi tai elektroninis dokumentas, tačiau 2018m. lapkričio 27d. raštu šis dokumentas buvo išsiųstas pareiškėjui. Taip pat atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjui nebuvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią, gavus Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Daivos Virginijos Kazlauskaitės leidimą, atsakovei susipažinti pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas E. L.. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo pateikta pareiškėjui, kadangi tam nėra leidimo, o ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas kitų asmenų atžvilgiu. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVMI KD GPS vyriausioji specialistė J. V. pagal 2018m. gegužės 29d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr.(42.72)FR0688-769 2018m. gegužės 29d – 2018m. rugsėjo 17d. laikotarpiu atliko pareiškėjo mokestinį tyrimą ir jo rezultatus įformino Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.(42.72) FR0687-850, kurį kartu su Pajamų-išlaidų balanso analize pateikė pareiškėjui. Pranešime buvo nurodyti mokestinio tyrimo metu atlikti veiksmai, įvardinti mokestinio tyrimo rezultatai - nustatyti trūkumai ir pateiktas siūlymas pareiškėjui pašalinti trūkumus per 10 dienų nuo Pranešimo įteikimo.

Remdamasis Pranešimu, pareiškėjas 2018m. rugsėjo 27 prašymu, pateiktu Panevėžio AVMI, prašė supažindinti jį su visa mokestinio tyrimo medžiaga, padaryti visos tyrimo medžiagos kopijas ir atsiųsti pareiškėjui.

Panevėžio AVMI 2018m. spalio 5d. sprendimu Nr.(36.2.GPS)-6K-1460 „Dėl atsakymo pateikimo“ netenkino pareiškėjo prašymo, nurodydama, kad Pranešime apie mokestinį tyrimą ir jo priede yra visa susisteminta informacija, apibendrinanti turimą medžiagą ir pagrindžianti nustatytų trūkumų ir/ar prieštaravimų faktus, kuriuos buvo pasiūlyta pašalinti, o su jais nesutinkant pateikti pagrindžiančius dokumentus.

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę pateikti visą mokestinio tyrimo, atlikto 2018m. gegužės 29d – 2018m. rugsėjo 17d. laikotarpiu pagal 2018m. gegužės 29d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr.(42.72)FR0688-769, medžiagą(surinktą vidinę ir išorinę informaciją, ataskaitas, analizes, paklausimus, išrašus ir kt.). Po pareiškėjo skundo teismui pateikimo, Panevėžio AVMI 2018m. spalio 30d. priėmė sprendimą Nr. (36.1)6K-1573 „Dėl mokestinio tyrimo medžiagos pateikimo“, kuriuo, pakartotinai išnagrinėjusi 2018m. rugsėjo 27d. pareiškėjo prašymą, pateikė pareiškėjui mokestinio tyrimo medžiagos kopiją.

Taip pat papildomai 2018m. lapkričio 27d. raštu Nr. (36.1)6K-1722 pareiškėjui pateikė, kaip nurodyta rašte, per klaidą kartu su mokestinio tyrimo medžiagos kopijomis nepateiktą mokestinio tyrimo medžiagos dokumentą - Panevėžio AVMI 2018m. gegužės 29d. raštą, adresuotą AB Swedbank, kuriuo buvo prašoma informacijos apie pareiškėjo vykdytas operacijas banko sąskaitose

Byloje ginčas kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai ginčijamu Sprendimu nepateikė mokesčių mokėtojui susipažinti mokestinio tyrimo medžiagos kopijos, ir ar turi pareigą pateikti pareiškėjui mokestinio tyrimo medžiagos kopiją ir kitus pareiškėjo įvardintus dokumentus.

Pagrįsdamas skundo reikalavimus dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pateikti visą mokestinio tyrimo medžiagą, pareiškėjas remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 27, 32, 36 straipsniais, Duomenų apsaugos įstatymu, Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsniu, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

Visuomenės informavimo įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę(1 straipsnis 1 dalis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 79 dalį, viešoji informacija, tai informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 42 dalyje nurodytą informaciją(paslėptą komercinį audiovizualinį pranešimą), taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Atitinkamai informacija disponuojantiems asmenims įtvirtinta pareiga tokią informaciją teikti. Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

Duomenų apsaugos įstatymo 1 straipsnis nustato, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį (1dalis). Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (toliau – pažeidimai) nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką(1 straipsnio 2dalis).

Byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo – mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo atlikimo, patvirtino, kad ginčas kilo dėl pateikimo informacijos, susijusios su pareiškėjo kaip mokesčių mokėtojo atliktu mokestiniu tyrimu, kurios pareiškėjas prašė 2018m. rugsėjo 27d. prašymu. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad, manydamas, jog Pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą išdėstytos mokestinį tyrimą atlikusios specialistės išvados yra neobjektyvios, netinkamos, prieštarauja logikai, todėl pareiškėjas su išvadomis nesutinka, o norėdamas susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu, tokios išvados buvo padarytos, jis ir kreipėsi į atsakovę dėl mokestinio tyrimo medžiagos pateikimo. Taigi, iš skundo nustatyta, kad pareiškėjas siekė gauti mokestinio tyrimo išvadas, su kuriomis nesutinka, pagrindžiančius duomenis. Teismui teiktuose 2018m. lapkričio 18d. 2018m. lapkričio 30d.,2019m. sausio 13d., 2019m. vasario 27d procesiniuose prašymuose dėl bylai išnagrinėti reikalingų dokumentų išreikalavimo iš atsakovės, pareiškėjas taip pat aiškino, kad mokestinis tyrimas atliktas neišsamiai, šališkai, klaidingai, skaičiavimai atlikti klaidingai ir pan., todėl yra reikalingi mokestinio tyrimo duomenys šio tyrimo išvadų netinkamumui įrodyti, kurie pareiškėjui nebuvo pateikti kartu su 2018m. spalio 30d. Panevėžio AVMI sprendimu Nr.(36.1)6K-1573.

Iš ginčijamo Sprendimo nustatyta, kad pareiškėjui buvo atsisakyta teikti mokestinio tyrimo medžiagą, motyvuojant tuo, kad visa mokestinio tyrimo metu surinkta informacija yra susisteminta, apibendrinta ir pateikta pareiškėjui Pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą ir jo priede.

Atsižvelgiant į aprašytas Visuomenės informavimo, Duomenų apsaugos įstatymų nuostatas, bei įvertinus aptartas pareiškėjo skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamas ginčas nėra kilęs Visuomenės informavimo įstatymo ir Duomenų apsaugos įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių srityje. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo reikalaujamos pateikti informacijos pobūdį, daroma išvada, kad tokios informacijos pateikimas yra reglamentuojamas Mokesčių administravimo įstatyme. MAĮ 36 straipsnis, nustatantis mokesčių mokėtojo teises, be kita ko, įtvirtina teises, susijusias su teise gauti informaciją: teise iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti (1 p.); teise gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu (7 p.); reikalauti užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą (10 p.). Todėl ginčo teisiniams santykiams netaikytinas ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas, kadangi pareiškėjo prašomos pateikti informacijos teikimą reglamentuojantis įstatymas yra Mokesčių administravimo įstatymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-763/2008; 2011m. balandžio 14d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-575-757/2011; 2014m. liepos 31d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1627/2014, 20178m. spalio 16d. nutartį, administracinėje byloje Nr. A-1033-602/2017 ir kt.).

Pagal MAĮ nuostatas, mokesčių administratorius atlieka mokesčių mokėtojų patikrinimus(VI skyriaus normos) ir mokesčių mokėtojų mokestinius tyrimus( VII skyrius).

MAĮ 2 straipsnio 23 dalyje numatyta, kad mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse, o 24 dalyje numatyta, jog mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje.

MAĮ 129 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vienas patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui; prie šio egzemplioriaus pridedami visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal šį Įstatymą laikomos informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją.

MAĮ 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus; rašytinis pranešimas paprastai įteikiamas tuo atveju, jei su mokesčių mokėtoju nepavyksta susitarti žodžiu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad mokėtojo mokestinio tyrimo tikslas – trūkumų ir/ar prieštaravimų nustatymas, siekiant juos pašalinti, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) kontrolės užtikrinimas, mokesčių įstatymų pažeidimų rizikos identifikavimas ir mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija. Taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad vienas mokestinio tyrimo uždavinių yra informuoti mokėtoją apie mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus ir pasiūlyti mokėtojui juos ištaisyti, o 10 punkte – jog jeigu per mokesčių administratoriaus nurodytą terminą bei pasiūlytu būdu mokėtojas nepašalina nurodytų trūkumų ir/ar prieštaravimų, jų pašalinimui užtikrinti mokesčių administratorius turi imtis kitų MAĮ numatytų veiksmų: duoti mokesčių mokėtojui su nustatytų trūkumų ir/ar prieštaravimų pašalinimu susijusius nurodymus, pradėti mokestinį patikrinimą ir pan. Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad apie mokestinio tyrimo rezultatus taisyklių nustatytais atvejais mokėtojas informuojamas įteikiant jam užpildytą pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą formą FR0687 (toliau – pranešimas). Kas turi būti nurodyta šiame pranešime, yra nurodyta taisyklių 20 punkte.

MAĮ 32 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą,

Taip pat jau minėta, kad pagal MAĮ 36 straipsnio 1 ir 10 punktus, mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti; reikalauti užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą. MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams; o 2 dalyje nustatyta, kokia informacija nelaikoma paslaptyje. MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), jog informacija būtų paskleista.

Iš prieš tai nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad mokesčių mokėtojas turi teisę gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti, tačiau mokesčių mokėtojo teisė gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją nėra absoliuti, ji yra ribojama MAĮ 36 straipsnio 1 punkte nurodytos informacijos specifikos (rūšies) bei jos panaudojimo tikslų, taip pat, be kita ko, kitų mokesčių mokėtojų teise mokesčių administratoriaus reikalauti užtikrinti informacijos apie juos slaptumą (MAĮ 36 straipsnio 10 punktas) bei BPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reikalavimu neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų.

Iš mokestinio patikrinimo ir mokestinio tyrimo sąvokų (MAĮ 2 straipsnio 23 ir 24 dalys), iš šių procedūrų atlikimo tikslų, taip pat, iš šias procedūras atlikus, priimtais galutiniais sprendimais ar kitokio pobūdžio dokumentais mokesčių mokėtojui sukeliamų/nesukeliamų pasekmių matyti, kad, atlikus mokestinį tyrimą, mokesčių mokėtojui jokios mokestinės prievolės neatsiranda (mokesčių administratorius gali tik pasiūlyti mokesčių mokėtojui ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus(MAĮ 136 straipsnio 1 dalis; Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 7.2, 20.8 punktai), tuo tarpu atlikus mokestinį patikrinimą, surašomas patikrinimo aktas, kurį patvirtinus sprendimu dėl patikrinimo akto ir šiam sprendimui įsiteisėjus, mokesčių mokėtojas įgyja prievolę sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys, 132 straipsnio 1 ir 3 dalys). Iš to darytina išvada, kad mokesčių mokėtojas mokestinio tyrimo metu neįgyja teisės iš mokesčių administratoriaus gauti informacijos, reikalingos jo mokestinėms prievolėms įvykdyti, nes mokestinio tyrimo metu jokios mokestinės prievolės (priešingai nei atlikus mokestinį patikrinimą ir priėmus atitinkamą sprendimą) jam neatsiranda. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir įstatymų leidėjo sprendimas įpareigoti mokesčių administratorių su patikrinimo aktu pateikti mokesčių mokėtojui visus priedus, kuriais yra grindžiamos patikrinimo akto išvados (MAĮ 129 straipsnio 4 dalis), kai tuo tarpu tokia pareiga mokesčių administratoriui, atlikusiam mokestinį tyrimą ir surašiusiam mokesčių mokėtojui pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, nenumatyta (MAĮ 136 straipsnio 1 dalis). Taigi mokesčių administratorius nėra įpareigotas pateikti mokesčių mokėtojui atlikto mokestinio tyrimo išvadas pagrindžiančių duomenų ir juos patvirtinančių dokumentų. Tokį MAĮ teisės normų aiškinimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė 2011m. balandžio 14d. nutartyje administracinėje byloje A-575-757/2011.

Iš skundžiamo Sprendimo turinio teismas nustatė, kad atsakovė mokestinio tyrimo medžiagos kopijų pareiškėjui nepateikė, nes sprendė, kad pareiškėjui pakanka Pranešime ir jo priede – pajamų -išlaidų balanse esančių susistemintų, apibendrintų duomenų. Nors, pagal aptartą teisės normų aiškinimą, mokesčių administratorius nėra įpareigotas pateikti mokesčių mokėtojui mokestinio tyrimo medžiagos, tačiau priimdamas individualų administracinį aktą viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti tokiam administraciniam aktui nustatytus bendruosius reikalavimus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis viešojo administravimo subjektą įpareigojo individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis(faktais), teisės aktų normomis, motyvuoti priimtą sprendimą. Teismas sprendžia, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, nesilaikė individualiam administraciniam aktui nustatytų bendrųjų reikalavimų, nenurodė objektyvių duomenų ir taikomų teisės normų, todėl skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kas sudaro pagrindą jį panaikinti, šioje dalyke tenkinant pareiškėjo skundą. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad Sprendimas neaktualus, nes 2018m.spalio 30d. sprendimu Nr. (36.1)6K-1573 atsakovė pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateikė pareiškėjui susipažinti mokestinio tyrimo medžiagos kopiją, nesudaro pagrindo atmesti šį pareiškėjo skundo reikalavimą, nes atsakovė priėmė kitą sprendimą, o skundžiamo Sprendimo nepanaikino.

Kitu skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę pateikti visą mokestinio tyrimo, atlikto 2018m. gegužės 29d – 2018m. rugsėjo 17d. laikotarpiu pagal 2018m. gegužės 29d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr.(42.72)FR0688-769, medžiagą(surinktą vidinę ir išorinę informaciją, ataskaitas, analizes, paklausimus, išrašus ir kt.). Šiuo aspektu aktualu yra tai, kad pareiškėjas 2018m. rugsėjo 27d. prašymu atsakovės prašė supažindinti jį su visa mokestinio tyrimo medžiaga, pateikti jos kopijas. Dėl šio prašymo atsakovė priėmė Sprendimą, dėl kurio panaikinimo pasisakyta prieš tai. Tačiau atsakovė dėl 2018m. rugsėjo 27d. pareiškėjo prašymo priėmė naują sprendimą - 2018m. spalio 30d. raštu Nr. (36.1)6K-1573 pareiškėjui pranešė, kad teikia pareiškėjui susipažinti mokestinio tyrimo medžiagos kopiją. Taip pat papildomai 2018m. lapkričio 27d. raštu Nr. (36.1)6K-1722 atsakovė pareiškėjui pateikė, kaip nurodyta rašte, per klaidą kartu su mokestinio tyrimo medžiagos kopija nepateiktą mokestinio tyrimo medžiagos dokumento - Panevėžio AVMI 2018m. gegužės 29d. rašto, adresuoto AB Swedbank, kuriuo buvo prašoma informacijos apie pareiškėjo vykdytas operacijas banko sąskaitose, kopiją. Panevėžio AVMI 2018m. spalio 30d. ir 2018m. lapkričio 27d. raštais pareiškėjui pateiktų dokumentų kopijas atsakovė nagrinėjamoje byloje pateikė teismui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas gavo atsakovės jam pateiktą mokestinio tyrimo medžiagos ir papildomai pateikto dokumento kopijas. Pareiškėjas 2018m. spalio 30d. sprendimo Nr. (36.1)6K-1573 ir 2018m. lapkričio 27d. sprendimo papildymo Nr. (36.1)6K-1722, kurias jam buvo pateikta 2018m. rugsėjo 27d. prašymu prašyta informacija, neskundė, todėl nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinkti įrodymai: atsakovės teismui pateikti dokumentai, liudytojos J. V., kuri atliko mokestinį tyrimą, parodymai teismo posėdyje patvirtino, kad kartu su 2018m. spalio 30d. ir 2018m. lapkričio 27d. atsakovės raštais nebuvo išsiųsti šie mokestinio tyrimo medžiagą sudarę dokumentai: Panevėžio AVMI 2018m. gegužės 29d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (36.2GPS)-6K-914, adresuotas UAB „Paysera Lt“; Panevėžio AVMI 2018m. rugsėjo 3d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr.(36.3 GPS)-6K-1311, adresuotas Druskininkų 2-jo notarų biuro notarei Jūratei Ladauskaitei; Panevėžio AVMI 2018m. liepos 11d. raštas „Dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga“ Nr.(36.3EGPS)-6K-1094, adresuotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir šios tarnybos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2018m. rugpjūčio 6d. atsakymas Nr. 25/10-1-12613 „Dėl leidimo susipažinti su medžiaga ir dokumentų pateikimo(IT Nr. 02-6-00044-17) ir jo priedas: 71 lapų apimties ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Liudytoja J. V. teismo posėdyje dėl prieš tai aptartų dokumentų parodė, kad, jos nuomone, paklausimai jokios informacijos nesuteikia, o reikšminga yra informacija, gauta pagal paklausimus. Todėl liudytoja nepridėjo išvardintų paklausimų prie pareiškėjui išsiųstos mokestinio tyrimo medžiagos. Taip pat liudytoja parodė, kad ikiteisminis tyrimas, kurio medžiagą gavo Panevėžio AVMI, buvo atliekamas ne pareiškėjo, bet kitų asmenų atžvilgiu, jo duomenimis nebuvo naudotasi atliekant mokestinį tyrimą, kadangi duomenys nebuvo susiję su pareiškėjo mokestiniu tyrimu. Atsakovė 2018m. lapkričio 28d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Nr. (40.9)6K-1724 ir atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad leidimas susipažinti su Panevėžio AVMI pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo duotas tik atsakovei, kad ikiteisminis tyrimas, kurio medžiaga buvo pateikta atsakovei, nėra baigtas, ikiteisminio tyrimo medžiaga neturėjo įtakos pareiškėjo mokestinio tyrimo išvadoms, todėl pareiškėjui nebuvo pateikta.

Skundu prašydamas teismą įpareigoti atsakovę pateikti jam visą mokestinio tyrimo medžiagą, pareiškėjas ją įvardijo surinkta vidine ir išorine informacija, ataskaitomis, analizėmis, paklausimais, išrašais ir kt., o teismui pateiktuose procesiniuose prašymuose prašė, kad teismas išreikalautų iš atsakovės mokestinio tyrimo ataskaitą su priedais, jam nepateiktus paklausimus, visą medžiagą, kuri yra mokesčio mokėtojo byloje, atsakovės turimą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kadangi visų šių dokumentų atsakovė pareiškėjui nepateikė kartu su 2018m. spalio 30d. raštu pareiškėjui išsiųsta mokestinio tyrimo medžiagos kopija.

Taigi, nors byloje paaiškėjo, kad aukščiau aptarti paklausimai, adresuoti UAB „Paysera Lt“ ir Druskininkų 2-jo notarų biuro notarei pareiškėjui 2018m. spalio 30d. sprendimu ir 2018m. lapkričio 27d. papildymu nebuvo pateikti, tačiau nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi, kaip jau minėta, pareiškėjas neskundė 2018m. spalio 30d. atsakovės sprendimo dėl informacijos pateikimo bei šio sprendimo 2018m. lapkričio 27d. papildymo. Be to, atsakovei pateikus minėtus dokumentus teismui, jie tapo žinomi ir pareiškėjui, kuris inicijavo elektroninę bylą ir visus minėtus dokumentus galėjo atsispausdinti iš bylos elektroninės kortelės.

Taip pat byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga pareiškėjui taip pat nebuvo pateikta. Tačiau prieš tai aptartų teisės aktų nuostatų dėl mokesčių mokėtojo teisės gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją ribojimo(MAĮ 36 straipsnio 1, 10 punktai bei Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis)pagrindu sprendžiama, kad atsakovė teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Remiantis MAĮ nuostatomis, mokesčių administratoriaus pareigos ir atitinkamos mokesčių mokėtojo teisės, taip pat ir teisė gauti informaciją, priklauso nuo nagrinėjamo klausimo pobūdžio, t. y. ar sprendžiama dėl mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės, atsirandančios pagal įstatymą, ar sprendžiama dėl mokestinės prievolės, atsirandančios mokesčių administratoriaus sprendimo pagrindu (atliekant ar atlikus mokestinį tyrimą, patikrinimą), ar sprendžiama dėl vienos iš minėtų mokestinių prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl to, kad pagal jo 2018m. rugsėjo 27d. prašymą atsakovė pareiškėjo nesupažindino su visa mokestinio tyrimo medžiaga, atsiųsdama pareiškėjui šios medžiagos kopiją. Jokių kitų prašymų pareiškėjas atsakovei neteikė. MAI ir Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės neįvardija, kas sudaro mokestinio tyrimo medžiagą. Iš 2018m. gegužės 29d. Panevėžio AVMI Užduoties atlikti mokestinį tyrimą Nr.(42.72)FR0688-79 nustatyta, kad mokestinio tyrimo tikslas informuoti mokesčio mokėtoją apie mokesčių administratoriaus nustatytas klaidas, trūkumus/prieštaravimus. Išanalizuoti gautas pajamas ir patirtas išlaidas, įvertinti ar patirtos išlaidos atitinka gautas pajamas, ar gautos pajamos apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl mokestinio tyrimo medžiagą sudaro būtent ta medžiaga , kuri yra aktuali atsakyti į užduotyje atlikti tyrimą iškeltus klausimus. Ta aplinkybė, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004m. liepos 29d. įsakymą Nr. V-159(su vėlesniais aktualiais pakeitimais)“Dėl mokestinių tyrimų ataskaitos formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas, atliekantis mokestinius tyrimus, užpildo mokestinio tyrimo ataskaitos formą, kuri, pagal nurodytą įsakymą, yra vidinis dokumentas, skirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ši ataskaita yra mokestinio tyrimo medžiagos dalis bei kad tai yra ta informacija, kuri pagal šiame sprendime aptartas MAĮ nuostatas dėl informacijos mokesčių mokėtojui pateikimo, turi būti pateikta pareiškėjui. Pareiškėjas 2018m. rugsėjo 27d. neprašė atsakovės pateikti ir jo mokesčio mokėtojo bylos duomenų, todėl tokių duomenų pateikimas negali būti ginčo šioje byloje dalyku.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo pateikti visą mokestinio tyrimo, atlikto 2018m. gegužės 29d – 2018m. rugsėjo 17d. laikotarpiu pagal 2018m. gegužės 29d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr.(42.72)FR0688-769, medžiagą(surinktą vidinę ir išorinę informaciją, ataskaitas, analizes, paklausimus, išrašus ir kt.). Todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas.

Pareiškėjo skundą iš dalies patenkinus, proporcingai priteisiamos jo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė 22,50Eur žyminio mokesčio išlaidų, todėl jam iš atsakovės priteistinas 11,25 Eur šių išlaidų atlyginimas( ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo 40, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 -133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus 2018m. spalio 5d. sprendimą Nr. (36.2GPS)-6K-1460.

Priteisti P. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, k. 188729357, 11,25 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.