Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. M., J. M., J. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugpjūčio 26 d. 10.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti išsiunčiant procesinius dokumentus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2021 m. rugpjūčio 31 d. 10.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtintas keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėta turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. M. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. turėjo sūnų R. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (t. y. iki palikimo atsiradimo), dukrą D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų (pareiškėją) J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis R. M. turėjo dukteris J. M. ir K. M., kurios turėjo teisę priimti po J. M. likusį palikimą CK 5.12 straipsnio pagrindu. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad J. M. mirė ištuokoje. Pateiktais duomenimis nustatyta, kad J. M. ir V. M. santuokos metu pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu buvo įgytas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisė įregistruota vieno iš sutuoktinių – V. M. - vardu. santuokos Byloje nėra duomenų , kad (duomenys neskelbtini) nutraukiant J. M. ir V. M. santuoką santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad po J. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nebuvo pasikreipęs, testamentas nebuvo sudarytas.

Pateikti rašytiniai įrodymai (banko mokėjimų nurodymai dėl mokesčių mokėjimo) patvirtina, kad pareiškėjas palikėjos turto dalimi rūpinasi kaip savu (CK 5.51 straipsnis) – valdo, naudoja, moka mokesčius Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas po palikėjos mirties rūpinosi jai priklausiusia buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), dalimi, t. y. mokėjo mokesčius. Kiti asmenys, turėję teisę priimti palikimą po J. M. mirties faktiniu valdymu, prieštaravimų dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių nereiškė, įrodymų, kad kiti asmenys, o ne pareiškėjas J. M. priėmė palikimą po J. M. mirties, nepateikė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas išreiškė savo valią priimti motinos J. M. palikimą, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus (mokėjo mokesčius). Šie J. M. veiksmai sudaro pagrindą išvadai, kad jis po motinos mirties palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas J. M. po motinos J. M. mirties priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 44 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo J. M. paveldėjimo teisei į palikėjos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turtą įgyvendinti.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.