Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-691-493/2012

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr.1-20-2-00205-2009-3

2012 m. spalio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, išteisintosioms L. K., L. D., jų gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nukentėjusiųjų atstovui advokatui Egidijui Milašiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Haroldo Mulevičiaus ir nukentėjusiųjų M. K. ir A. K. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo

L. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 229 str. išteisinta, neįrodžius, kad ji padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).;

L. K. pagal LR BK 229 str. išteisinta, neįrodžius, kad ji padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiųjų M. K. ir A. K. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. buvo kaltinama padariusi LR BK 229 str. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tuo, kad ji būdama asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, dirbdama (duomenys neskelbtini), netinkamai atliko savo pareigas, t. y. būdama atsakinga už teisingą duomenų įvedimą į nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką, pažymų ir pažymėjimų apie nekilnojamojo turto registravimą bei kitų dokumentų susijusių su turto teisine būkle rengimą, nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymą, nesilaikė nekilnojamojo turto registro skyriaus registratoriaus - asistento pareiginių nuostatų, patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo direktoriaus 2007-09-14 įsakymu Nr. G-100, o būtent 2008 m. birželio 18 d., įtraukė neteisingus duomenis į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę, dėl ko pil. L. K., buvo išduotas nekilnojamojo turto registro išrašas- pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), su netiksliais duomenimis, apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, t. y. dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, kurios priklauso pagal kompetenciją ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, tokiais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir sumenkino Valstybės įmonės Registrų centras autoritetą,- tuo padarė didelę žalą.

L. K. buvo kaltinama padariusi LR BK 229 str. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tuo, kad ji būdama asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, dirbdama (duomenys neskelbtini), netinkamai atliko savo pareigas, t.y. būdama atsakinga už registratorių - asistentų ir registratorių atliktų darbų sutikrinimą, atliekamų darbų kokybę ir nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės bei kitų daiktinių teisių į juos registravimą, nesilaikė nekilnojamojo turto registro skyriaus grupės vedėjo pareiginių nuostatų, patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo direktoriaus 2007-09-14 įsakymu Nr. G-100, o būtent 2008-06-18 nekilnojamojo turto registro išrašą- pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su netiksliais duomenimis, parengtą registratorės - asistentės L. V., pil. L. K., apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, patvirtino savo parašu ir antspaudu prieš tai nesutikrinusi duomenų teisingumo, t.y. dėl neatsargumo neatliko savo - pareigų, kurios priklauso pagal kompetenciją ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, tokiais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir sumenkino Valstybės įmonės Registrų centras autoritetą,- tuo padarė didelę žalą.

Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino civilinio ieškinio pareiškimo dėl žalos atlyginimo teisinius aspektus. Byloje subjektu, kuriam taikoma baudžiamoji atsakomybė, pripažintinas valstybės tarnautojas, o ne VĮ „Registrų centras“. Nusikalstamą veiką padariusiems asmenims abu nukentėjusieji turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį pagal BPK 109 str. ir 112 str. 1 d. nuostatas. Pažymi, kad iš VĮ „Registrų centro“ nukentėjusieji atlyginti žalos nereikalavo, nes būtų sunkiai pagrindę LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 str. 1 d. išdėstytą reikalavimą dėl žalos kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią jie sužinojo apie nuostolių atsiradimą, kadangi jau 2009-aisiais metais buvo atstovaujami profesionalios teisininkės. Be to, nukentėjusieji pasirinko atlyginti žalą iš tiesiogiai tą žalą padariusių asmenų, o ne iš valstybinės įmonės. Teismas, šiuo atveju, netinkamai taikė ne tik BK 229 str., BPK 109 str., bet ir BPK 255 str. 1 d. nuostatas. Kilusi turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiems turėjo būti objektyviai išnagrinėta ir priteista kaip nusikalstamų L. K. ir L. D. veikų pasekmė. Šiuo atveju, apelianto manymu, teismas netinkamai taikė ir BPK 110 str. 1d. ir 115 str. nuostatas, nes neišsprendė nukentėjusiųjų civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.

Skunde taip pat nurodoma, jog nuosprendžio motyvas, kad nukentėjusieji nesikreipė su prašymais į VĮ „Registrų centras“ dėl L. D. ir L. K. veiksmų ištyrimo, neturi nieko bendro su baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėta nusikaltimo sudėtimi ir kaltinamųjų nusikalstama veika. Pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, nukentėjusiesiems prieš tai nereikėjo atlikti kokių kitų procedūrų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą ir nukentėjusiųjų atstovą, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, išteisintąsias ir jų gynėją, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantai iš esmės nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. D. bei L. K. išteisino pagal BK 229 str., nenustačius jų veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. BPK 20 str. 5d. numatytos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos.

BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu.

L. D. ir L. K. buvo kaltinamos tuo, jog būdamos prilygintos valstybės tarnautojoms pagal pareigas, netinkamai vykdė savo pareigas dėl neatsargumo, t. y., L. D. įtraukė į nekilnojamojo turto duomenų bazę neteisingus duomenis, dėl ko buvo išduotas nekilnojamojo turto pažymėjimas su netiksliais duomenimis, o L. K. nepatikrino L. D. darbo kokybės - nesutikrinusi duomenų teisingumo parašu bei antspaudu patvirtino minėtą pažymėjimą su netiksliais duomenimis. Išteisintųjų veika pasireiškė vienkartiniu neatsargiu, aplaidžiu veikimu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 spalio 19 d. nutartyje Nr. 2K-433/2010 pažymėjo, jog BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties tiesioginis objektas –valstybės, savivaldybės įstaigų bei institucijų, tarptautinių institucijų, taip pat valstybinių, nevalstybinių ar privačių įstaigų, įmonių, organizacijų ir profesine veikla besiverčiančių asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, normali, veiksminga, autoritetinga pagal Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus, vykdoma veikla. Kadangi šiuo atveju išteisintųjų tiesioginė veikla buvo susijusi su VĮ „Registrų centro“ veikla, todėl pagrindinis objektas šiuo atveju yra būtent šios įstaigos normali, veiksminga, autoritetinga veikla. Papildomas objektas yra nukentėjusiųjų nuosavybės teisės, turtiniai interesai.

Nukentėjusiųjų atstovas argumentą dėl neteisingai nustatyto objekto motyvuoja tuo, jog teismas atsiradusią žalą nagrinėjo tik kaip žalą, padarytą VĮ „Registrų centras“, visiškai neatsižvelgdamas kokią įtaką ši veika turėjo nukentėjusiųjų požiūriui, pasitikėjimui VĮ „Registrų centras“ veikla.

Pažymėtina, jog didelė žala šiuo atveju nebūtinai turi būti padaroma tiesioginiam objektui. Didelė žala gali kilti ir papildomiems objektams, tačiau kiekvienu atveju šis požymis kaltinime turi būti aiškiai įvardintas, apibūdintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje išteisintosios buvo kaltinamos tuo, jog netinkamai atlikdamos pareigas dėl neatsargumo, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir sumenkino Valstybės įmonės „Registrų centras“ autoritetą-tuo padarė didelę žalą. Šiuo atveju didelės žalos požymis siejamas su tiesioginiu objektu, o ne su papildomu objektu. Išteisintosioms nebuvo inkriminuota, kad didelė žala dėl jų neteisėto veikimo atsirado fiziniams asmenims.

Byloje pirmosios instancijos teisme neginčytinai nustatyta, kad L. D. ir L. K. netinkamai vykdė savo pareigas, buvo neatidžios, tai sąlygojo netikslių duomenų įregistravimą viešame registre ir tai turėjo esminės įtakos notarine tvarka sudarant 2008-10-31 neteisėtą pirkimo - pardavimo sandorį bei vėlesnį pirkimo - pardavimo sandorį dėl kurio buvo pažeisti nukentėjusiųjų turtiniai interesai, laikinai buvo prarastos turtinės teisės į dalį nekilnojamųjų daiktų.

Byloje ištirti duomenys patvirtina, jog dėl šių veiksmų nukentėjusieji patyrė neigiamų pasekmių- teismine tvarka turėjo nuginčyti sandorį, įrašus VĮ „Registrų centre“. Dėl to turėjo nemažai finansinių išlaidų. Nukentėjusiųjų atstovas apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis, jog bylinėjimasis nukentėjusiesiems civilinėje byloje kainavo daugiau nei 5000 litų, šioje baudžiamojoje byloje - daugiau nei trys tūkstančiai litų. (t 3, b. l. 105) Be to, tai neabejotinai sukėlė ir papildomus rūpesčius. Nukentėjusieji neturtinę žalą vertina iš viso 20 000 litų.

Kadangi išteisintosios nebuvo kaltinamos tuo, kad dėl jų veiksmų didelė žala pasireiškė fiziniam asmenims, t.y. nukentėjusiesiems, apylinkės teismas pagrįstai neišeidamas iš kaltinimo ribų detaliau nekonkretizavo ir neaptarė žalos fiziniams asmenims fakto. Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo ribas apibūtina kaltinime nurodytos aplinkybės ir teismas negali peržengti kaltinimo ribų. Nei apylinkės teismo posėdžio metu, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašymas pakeisti kaltinimą nebuvo pateiktas (LR BPK 256 str.). Teismas negali savo iniciatyva pakeisti esminių kaltinimo aplinkybių, nes tuo būtų pažeistos išteisintųjų teisės į gynybą, todėl teismas pagrįstai plačiau neanalizavo fiziniams asmenims padarytos žalos.

L. D. ir L. K. buvo kaltinamos tuo, kad dėl jų veiksmų atsirado didelė žala juridiniam asmeniui- Valstybės įmonei „Registrų centras“, nes buvo sumenkintas šios įstaigos autoritetas. Be to, jos buvo kaltinamos tuo, kad dėl jų veiksmų buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, vien tik argumentų, kad buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas nepakanka išvadai dėl didelės žalos padarymo pagrįsti. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K – 512/2004 yra išaiškinta, kad pareigūnas, neatlikdamas savo pareigų, visada diskredituoja pareigūno vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (LAT 2011 m. gegužė 24 d. nutartis byloje Nr. 2K-262/2011). Neturtinio pobūdžio žala įvertinama kiekvienu atveju ad hoc konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms yra padaryta žala, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, pažeistų objektų reikšmingumą ir pan. (LAT 2009 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 2K-199/2009)

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog išteisintosios diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tačiau savo veiksmais nesumenkino Valstybės įmonės „Registrų centras“ autoriteto ir savo veiksmais VĮ „Registrų centras“ žalos nepadarė. Taip pat konstatuotina, jog išteisintųjų padaryti veiksmai ir dėl to kilusios pasekmės negali būti vertinamos kaip didelė žala apskritai valdymo tvarkai ar valstybei. Kaip jau minėta, didelė žala galėtų būti konstatuota tik nustačius, jog dėl tokio valstybės tarnautojo poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ar pan. Šiuo atveju tokio masto pasekmės neatsirado. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo direktoriaus 2012-04-24 rašto Nr. (3.1.6.) S-1466, liudytojų D. B., V. M. parodymų pagrindu darytina išvada, jog įmonės normali veikla dėl tokio išteisintųjų elgesio nesutriko, žala įmonei nepadaryta, pasitikėjimas VĮ „Registrų centru“ kaip įstaiga nesumenko, nepasikeitė. Prokuroras skunde teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ „Registrų centras“ darbuotojų parodymais, vadovo raštu. Savo argumentą motyvuoja tuo, kad šie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi, suinteresuoti, kad VĮ „Registrų centras“ vardui nebūtų pakenkta. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais motyvais, nes įrodymų patikimumas nustatomas ne tik įvertinus įrodymo šaltinio suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau šiuos įrodymus lyginant ir gretinant tarpusavyje, su kitais bylos duomenimis. Šie duomenys teisėjų kolegijos manymu, įvertinti tinkamai kitų įrodymų visumoje. Liudytojų D. B., V. M. parodymai sutampa, neprieštarauja tarpusavyje. Be to, juos patvirtina ir minėtas VĮ „Registro centras“ Kauno filialo direktoriaus raštas. Kitų duomenų, paneigiančių šiuo įrodymus, bei patvirtinančių, kad buvo sutrikdyta įmonės normali veikla, nėra. Nukentėjusiųjų parodymai taip pat nepatvirtina, kad dėl išteisintųjų veiksmų kilo didelės apimties neigiamos pasekmės. Nepatvirtina, kad dėl to būtų sutrikusi normali įstaigos veikla, ar pasekmės kilusios daugeliui asmenų. Išteisintųjų klaida šiuo atveju lietė tik du asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Registrų centras“ yra įstaiga, veikianti visos Lietuvos mastu, ta aplinkybė, kad VĮ „Registrų centro“ darbuotojų klaida lėmė šios įstaigos diskreditavimą šių nukentėjusiųjų akyse, sumenkino būtent jų pasitikėjimą šia įstaiga bei sukėlė kitų nepatogumų, papildomų finansinių išlaidų, nepakankama teigti, kad tuo buvo sumenkintas šios įstaigos vardas, pasitikėjimas. Šios pasekmės savo apimtimi nepakankamos konstatuoti didelę žalą. Kitų duomenų, patvirtinančių didelės žalos aplinkybę, nenustatyta.

Taip pat sprendžiant dėl didelės žalos būtina atsižvelgti ir į realiai nukentėjusiųjų patirtą žalą. Pažymėtina, jog netikslumai, kurie atsirado dėl išteisintųjų kaltės lietė tik nedidelę nekilnojamojo turto dalį - iš viso 4/16 nekilnojamojo turto – žemė sklypo, sodo, pastato, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė, kaip skunde teigia nukentėjusiųjų atstovas, tuo metu buvo 18 642,75 Lt, kai bendra turto vertė buvo 74 571 Lt ir į didžiąją dalį turto nuosavybės teisės įregistruotos buvo tinkamai. Taip pat pažymėtina, jog šia klaida nebuvo atimta galimybė, nebuvo užkirstas kelias nukentėjusiesiems ginti savo interesų civilinio proceso tvarka. Tai jie ir padarė. Nukentėjusieji savo teisėtus interesus apgynė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintos negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartys, kurios buvo sudarytos klaidingų duomenų iš VĮ „Registrų centras“ pagrindu, šalių atžvilgiu taikyta restitucija natūra, o šis sprendimas yra pagrindas pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog Kauno miesto apylinkės teismas teisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog L. D. ir L. K. netinkamai vykdė savo pareigas, tačiau jų veikoje nėra BK 229 str. numatytos veikos sudėties, nes dėl jų veiksmų kilusios pasekmės negali būti vertinamos kaip VĮ „Registrų centro“ autoriteto sumenkinimas ir tai nelaikytinos didele žala, kaip tai numatyta BK 229 str. Todėl kaltinamosios pagrįstai išteisintos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Kadangi L. K. ir L. D. išteisintos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, civiliniai nukentėjusiųjų ieškiniai pagrįstai, kaip tai numatyta BPK 115 str. 3 d. 2 p., palikti nenagrinėtais, todėl nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo 229 str., baudžiamojo proceso įstatymo 109 str., 110 str., 115 str. nuostatų yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Haroldo Mulevičiaus ir nukentėjusiųjų M. K. ir A. K. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas. Tuo pačiu neatlyginamos ir nukentėjusiųjų turėtos proceso išlaidos (LR BPK 104-106).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Haroldo Mulevičiaus ir nukentėjusiųjų M. K. ir A. K. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinius skundus atmesti.