Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Elenai Kontenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2018 m. balandžio 17 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b.l. 1-2).

2018 m. birželio 22 d. nutartimi byloje paskirta DNR ekspertizė.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovės šeima jiems yra žinoma, moteris su dviem vaikais gyvena socialiniame būste, namuose tvarkinga. Kadangi yra atliktas DNR tyrimas pritaria, kad būtų nustatyta atsakovo tėvystė A. S., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pritaria visiems ieškinio reikalavimams ir prašo juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. gimė (duomenys neskelbtini) gimimo įraše motina nurodyta J. S., duomenų apie tėvą nėra (b. l. 4); iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas matyti, kad J. S. mokama socialinė pašalpa ir pašalpa vaikui; Valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodyta, kad ieškovės šeima įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Vaikams gyventi ir augti gyvenimo ir buities sąlygos sudarytos, buitis tvarkinga, materialinė padėtis sunki. Skyrius pritaria ieškovės ieškiniui ir prašo jį tenkinti (b. l. 9-10); atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Akonkagva“ (b. l. 13), priskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis apie 220-230 Eur per mėnesį (b. l. 45); ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 512 Eur (b. l. 15, 31); iš 2018 m. liepos 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto išvados matyti, kad M. R. yra vaiko A. S. biologinis tėvas (b. l. 32); M. R. vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra (b. l. 43-44); Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-714/2012 iš M. R. priteistas išlaikymas K. R. ir A. R. po 250 Lt (72,41 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį (b. l. 46-47).

Dėl tėvystės nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 11 d. ieškovei gimė sūnus, kurio tėvas gimimo įraše nenurodytas (b. l. 4).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamos turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma vadovaujantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. liepos 3 d. atliktos ekspertizės akto Nr. ES 129/2018(01) išvadoje nurodyta, kad M. R. yra vaiko A. S. tėvas (b. l. 32-33);

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ekspertizės išvadą, M. R. tėvystė nepilnamečio A. S. atžvilgiu nustatytina (CK 3.148 straipsnis). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad M. R. yra A. S. tėvas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu sūnaus nelanko ir nesidomi jo gyvenimu, berniuko nėra matęs nuo jo gimimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, kuri užtikrina tinkamas sąlygas jo vystymuisi. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja kenktų vaiko interesams. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio A. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina J. S. jos gyvenamojoje vietoje. (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnui A. S. po 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. balandžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės.

Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento.

CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Iš byloje esačių rašytinių įrodymų bei bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė J. S. su dviem mažamečiais vaikais gyvena socialiniame būste. Jos mėnesines pajamas, kaip patvirtino ir pati ieškovė, sudaro 350 Eur, tai socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, materialinė padėtis sunki. Ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo registruotino turto neturi. Atsakovas nekilnojamojo ar kito registruotino turto taip pat neturi. Byloje pateikta pažyma, kad atsakovo priskaičiuotas mėnesinis atlyginimas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Akonkagva“ apie 600 Eur. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui priteista po 250 litų (72,41 Eur), tačiau išskaičius lėšas vaikų išlaikymui ir turimą išlaikymo įsiskolinimą išmokamas darbo užmokestis sudaro tik 220 Eur. Tačiau atsakovo paaiškinimai, kad jo pajamos yra minimalios ir, kad jis išlaiko dar du vaikus, kurių išlaikymui priteista mažesnė suma nei prašo ieškovė, neatleidžia jo nuo pareigos teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų bent minimalų vaiko poreikių patenkinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo vaikams išlaikymas buvo priteistas 2012 metais ir, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis), be to mama, su kuria gyvena mažamečiai vaikai, privalo suteikti vaikams gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdieniai buitiniai rūpesčiai. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, turintis visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, įvertinus vaiko amžių (šalių sūnui šiuo metu 9 mėnesiai) ir esamo amžiaus vaikų būtinus poreikius iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo A. S. gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. kovo 31 d. Kadangi vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteistina po 100 Eur, tai išlaikymo įsiskolinimo dydis taip pat skaičiuojamas po 100 Eur kas mėnesį.

Kaip nurodė ieškovė atsakovas nuo vaiko gimimo materialinio išlaikymo neteikė, atsakovas dėl išlaikymo įsiskolinimo neprieštaravo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant 360 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Teisme nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, todėl šis prašymas tenkintinas ir nustatytina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šalims, kad atsakovas su sūnumi gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant sūnaus saugumą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nustatoma bendravimo su vaikais tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 512 Eur (b. l. 31), ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas). Patenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos, tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį, į šalių turtinę padėtį, atsakovo procesinį elgesį, į tai, kad byla išnagrinėta iš esmės vieno posėdžio metu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei šioje byloje atleistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (2017 m. gruodžio 21 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje), tėvas yra M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) o A. S. yra M. R. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) juos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą Eur) nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskiriant J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt Eur) laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskirti vaiko motiną J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant sūnaus saugumą, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.