Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Jomantienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. R. dėl nepilnamečio vaiko A. L. atskyrimo nuo motinos V. R., nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo D. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnametė A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu mokinasi devintoje klasėje ir mokslai sekasi normaliai. Mamos stengiasi vengti, nes jai jaučia neigiamus jausmus. Su krikšto mama jai žymiai geriau gyventi. Su broliais ir seserimis nebendrauja, nes jie vyresni ir gyvena savo gyvenimus. Tėčio taip pat vengia, bet kartais sutinka girtą gatvėje, ankščiau tėtis skambindavo jai, bet šiuo metu normalaus bendravimo nepalaiko. Kai gyveno su mama, nesijautė, kad mama ja rūpintųsi. Mano, kad mama savo ligą naudoja kaip pasiteisinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje esančio gimimo liudijimo įrašo Nr. 186 matyti, kad A. L. gimė (duomenys neskelbtini), motina - atsakovė V. R., o tėvas – A. L.

2023-05-23 Klaipėdos rajono savivaldybės mero Potvarkiu dėl A. L. laikinojo rūpintojo skyrimo nustatyta nepilnametės A. L., laikinoji rūpyba nuo 2023-05-19, laikinąja rūpintoja skiriant D. J. Nepilnametės A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su D. J.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-06-14 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 5GVA-489 nustatyta, kad A. gyvena jai skirtame atskirame kambaryje, kuris yra naujai suremontuotas. Jaučiasi saugi rūpintojos šeimoje. Vaiko santykiai su rūpintoja ir šeimos nariais yra geri. Su rūpintoja išklauso viena kita. Skyriaus nuomone globėja tinkamai ir sklandžiai vykdo globos procesą. Yra užtikrinami vaiko emociniai, fiziniai ir materialiniai poreikiai. Nurodyta tęsti globą.

Iš 2023-10-10 UAB „Mano šeimos gydytojas“ E027 Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad atsakovei yra diagnozuotos šios ligos: hipertenzinė širdies liga; krūtinės angina, nepatikslinta; mišri astma; širdies nepakankamumas, nepatikslinta; mišri hiperlipdemija; dviburio (mitralinio) vožtuvo nepakankamumas; pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodai be psichozės simptomų; astigmatizmas; bazinė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai; pirminė gonartrozė, abipusė; neurosensorinis prikurtimas, abipusis; lengvas kognutyvinis sutrikimas; 2 tipo cukrinis diabetas, blogai kontroliuojamas.

Iš 2023-12-20 SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė nuo 2023-09-01 iki 2023-12-20 gavo iš viso 1 625,41 Eur išmokų, kuria sudaro netekto darbingumo pensija, vienišo asmens išmoka, pensijos priemoka.

Klaipėdos apylinkės teismas 2023-04-18 nutartimi, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo, suinteresuoti asmenys V. R. ir A. L., tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką A. L. iš jos motinos ir tėvo.

Iš Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2023-11-28 Nr. (6.6) R-913 rašto Dėl informacijos pateikimo adresuoto VVTAĮT prie SADM Klaipėdos apskrities VTAS Klaipėdos rajone nustatyta, kad vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-802 patvirtinto Atvejo vadybos tvarkos aprašo III skyriaus 20 punktu, buvo pateiktas motyvuotas siūlymas dėl V. R., gim. (duomenys neskelbtini), dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Iš 2023-11-23 motyvuoto siūlymo nustatyta, kad šeimos situacija iš esmės nėra pasikeitusi nuo 2023-04-04 dienos, kai jau buvo teiktas motyvuotas siūlymas dėl A. L. V. R. ne kartą minėjo, kad jai sunku auginti dukrą dėl savo nuolatinių negalavimų (kartais ištisas dienas negali išlipti iš lovos), blogos savijautos ir dažno stacionaraus gydymosi. Spalio mėnesį moteriai buvo pratęstas neįgalumas, lapkričio mėnesį ji pateikė išrašus apie nustatytas diagnozes. V. R. atsisako konsultacijų pas psichologą (esant poreikiui turi kontaktus psichologo Klaipėdoje) ir tėvystės mokymų dėl sveikatos problemų. Prisidėti prie dukters išlaikymo mama beveik neturi finansinių galimybių dėl mažų pajamų ir didelių išlaidų vaistams, buto išlaikymui. Su moterimi ne kartą buvo kalbėta apie situacijos sudėtingumą dėl kurių ji negali auginti ir auklėti dukters, sudaryti tinkamas sąlygas gyventi, prisidėti prie išlaikymo. V.R. noriai palaiko ryšį, telefonu ir lankantis namuose informuoja apie šeimos situaciją.

2023-04-18 Klaipėdos rajono paramos šeimai centre vyko atvejo vadybos posėdis, Pagalbos plano peržiūra. Atvejo vadybininko priimtoje išvadoje nurodyta, kad 2022-12-10 posėdžio metu šeimai rekomenduotos kompleksinės paslaugos nepadėjo pasiekti teigiamų pokyčių. Vaikas šiuo metu negali grįžti gyventi į mamos šeimą, kadangi dėl sveikatos būklės jai sunku pačiai auginti vaiką, prisiimti atsakomybę už auklėjimą ir sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis.

2023-07-04 Klaipėdos rajono paramos šeimai centre vyko atvejo vadybos posėdis, Pagalbos plano peržiūra. Atvejo vadybininko priimtoje išvadoje nurodyta, kad 2023-04-18 posėdžio metu šeimai rekomenduotos kompleksinės paslaugos iš dalies padėjo pasiekti teigiamų pokyčių. Tačiau vaikas šiuo metu dar negali grįžti gyventi į mamos šeimą, kadangi dėl sveikatos būklės jai sunku pačiai auginti vaiką, prisiimti atsakomybę už auklėjimą ir sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Visi susirinkę specialistai pritarė dėl laikinosios globos A. L. pratęsimo.

2023-10-10 Klaipėdos rajono paramos šeimai centre vyko atvejo vadybos posėdis, Pagalbos plano peržiūra. Atvejo vadybininko priimtoje išvadoje nurodyta, kad 2023-07-04 posėdžio metu šeimai rekomenduotos kompleksinės paslaugos, tačiau jomis nebuvo pasinaudota. Bendravimas su vaiku yra minimalus kaip ir prisidėjimas prie išlaikymo. Globėja užtikrina specialistų konsultacijas pagal vaiko poreikius.

Iš 2024-01-25 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovė su Klaipėdos rajono savivaldybe 2015-12-14 yra sudariusi nuomos Nr. AS-1097 dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnis). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t.y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme.

CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė Vilma Rupšlaukienė kartu negyvena su savo nepilnamete dukra A. L. ne dėl jos kaltės, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių - atsakovės ligos, negalėjimo ir nesugebėjimo pasirūpinti vaiku, dėl socialinių įgūdžių stokos bei negalėjimo vaikui užtikrinti tinkamą specialų gydymą ir ugdymą.

Atstovės atstovo paaiškinimu bei teiktais rašytiniais duomenimis byloje nustatyta, kad atsakovė yra neįgali. Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad atsakovei yra diagnozuotos šios ligos: hipertenzinė širdies liga; krūtinės angina, nepatikslinta; mišri astma; širdies nepakankamumas, nepatikslinta; mišri hiperlipdemija; dviburio (mitralinio) vožtuvo nepakankamumas; pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodai be psichozės simptomų; astigmatizmas; bazinė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai; pirminė gonartrozė, abipusė; neurosensorinis prikurtimas, abipusis; lengvas kognutyvinis sutrikimas; 2 tipo cukrinis diabetas, blogai kontroliuojamas. Atsakovei nuo 2023-08-19 iki 2032-12-11 nustatytas 35 % darbingumo lygis. Iš medicininių duomenų matyti, kad atsakovei taikomas medikamentinis gydymas.

Pažymėtina, kad A. L. 2022-12-09 ir 2022-11-16 diagnozuota depresija. Jai reikalingas reguliarus lankymasis pas specialistus. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir ieškovės atstovės duotų paaiškinimų vaiko motina nesugeba pasirūpinti, kad vaikas gautų visapusišką ir tinkamą sveikatos apsaugą ir priežiūrą, nes ir pati turi sveikatos problemų. Nepilnametė teismo posėdžio metu paaiškino, kad augdama ir gyvendama su motina nejautė mamos rūpesčio, o šiai dienai motinos vengia, nes jaučia jai neigiamus jausmus. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą, vaiko motina to suteikti vaikui negali. Aukščiau pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jos poreikių, o mergaitei dėl sveikatos problemų reikalinga ypatinga priežiūra, pastovios specialistų ir gydytojų konsultacijos, o atsakovė dėl savo sveikatos būklės negeba pasirūpinti nepilnamete dukra. Vaiką paėmus iš šeimos, per tą laikotarpį buvo vertinama šeima, ar gali savarankiškai prižiūrėti vaiką, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog nepilnametė negali augti su tėvais. Tėvai privalo identifikuoti vaiko poreikius ir juos tenkinti, o mergaitės mama to negali, nesugeba identifikuoti mergaitės poreikių ir ja pasirūpinti, bet negali ne dėl kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – ligos. Atsakovė, nepilnametės A. L. motina, ne dėl jos kaltės, o dėl objektyvių priežasčių - atsakovės negalios, negali pasirūpinti nepilnamete dukra, dėl ko neapibrėžtą laikotarpį negali vykdyti savo pareigų auklėti ir išlaikyti vaiką bei juo rūpintis, todėl dėl minėtų aplinkybių, vaikui negalint gyventi su motina, nepilnametė A. L. atskirtina nuo motinos V. R., neapribojant jos motinos teisių (CK 3.179 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo

CK 3.179 straipsnio 3 dalis numato, jog atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nepilnametės A. L. atskyrimą nuo jo motinos V. R., atsakovė nebeturi teisės gyventi su nepilnamete dukra, todėl būtina nustatyti jos gyvenamąją vietą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2023-05-23 Potvarkiu Dėl A. L. laikinojo rūpintojo skyrimo, nuo 2023-05-19 nustatyta A. L. laikinoji rūpyba. A. L. laikinąja rūpintoja paskiriant D. J. Taip pat nustatyta A. L. gyvenamoji vieta su globėja jos gyvenamojoje vietoje, tai yra adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl A. L. tėvo A. L. tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, tačiau byla šiai dienai nėra išnagrinėta.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad su globotine ji sutaria gerai, visas sąlygas nepilnametei suteikia, kasdien rūpinasi nepilnametės poreikių patenkinimų, kartu sprendžia klausimus dėl lankymosi pas psichologus.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad trečiasis asmuo užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus pačios nepilnametės A. L. išreikštą norą ir toliau gyventi trečiojo asmens D. J. namuose, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnametės A. L. gyvenamąją vietą D. J. gyvenamojoje vietoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo tenkintinas, nes tai labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Atsižvelgtina į tai, kad V. R. yra neįgali ir ji atskirta nuo nepilnametės dukros, tačiau jai išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pagal duomenis byloje matyti, jog atsakovei nuo 2023-08-19 iki 2032-12-11 nustatytas 35 % darbingumo lygis. Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad atsakovė gauna netekto darbingumo pensiją 308,40 Eur, vienišo asmens išmoką 34,89 Eur, pensijos priemoka apie 30,73 Eur. Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto atsakovė neturi. Kitų nepilnamečių vaikų atsakovė neturi.

Prie dukros išlaikymo motina prisideda nereguliariai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 100 Eur periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė su priteistino išlaikymo dydžiu sutiko iš dalies, nurodė, kad tokio dydžio priteisimas jai būtų nepakeliama finansinė našta dėl jos gaunamų mažų pajamų, todėl sutinka dukrai skirti 55 Eur išlaikymą. Taip pat pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, todėl mano, kad nesąžininga, jog visą išlaikymo dydį turi mokėti tik ji.

Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo teikimo klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to aplinkybė, kad atsakovė gauna mažas pajamas, nėra pagrindas atleisti ar sumažinti jos, kaip tėvų, pareigą teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui, nes atsakovė pati renkasi tokį gyvenimo būdą ir už tai yra atsakinga. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė turtinė padėtis yra itin sunki, nes jai yra nustatytas 35 proc. darbingumas, dėl turimo nedarbingumo lygio jos galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas yra ženkliai suvaržytos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės gaunamos pajamos yra labai mažos, atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena socialiniame būste. Įvertinus sunkią atsakovės sveikatos būklę, jos turtinę padėtį ir į tai, kad pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tik neženkliai mažinti prašomo išlaikymo dydį ir iš atsakovė dukters išlaikymą priteisti mokamą po 90,00 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2023-12-20 iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), o išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina Daiva Jurkuvienė (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad atskyrus motiną nuo vaiko, vaikas turi įstatyminį atstovą, kurio atžvilgiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-1010-1112/20224 dėl tėvo valdžios apribojimo, tačiau šiuo metu ši byla nėra išnagrinėta, todėl darytina išvada, kad inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo bus galima, kai vaikas liks be abiejų tėvų globos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės V. R. valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas): žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, atsakovei suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-12-28 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-12017 ir į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovės turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu vykdymui, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iš atsakovės nepriteistinos, taip pat bylinėjimosi išlaidos (advokatų teisinės pagalbos išlaidos) valstybei pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymas iš atsakovės taip pat nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 282 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, 400-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu,

nusprendžia:

Atskirti nepilnametę A. L., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo jos motinos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl globos vaikui nustatymo.

Priteisti iš atsakovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 90,00 Eur (devyniasdešimt Eur ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023-12-21) iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti D. J., nepilnamečiui vaikui A. L. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.