Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. PK-52-667/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-21
Bylos Nr.
PK-52-667/2015
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00061-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
S. R., M. Ž.
Civilinis ieškovas
J. Ž., D. Ž.
Advokatai
Vladislovas Mikšta, Rūta Janušaitytė
Baudžiamoji byla Nr. PK-52-667/2015Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00061-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.9.1.; 2.9.4.; 2.9.10.; 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 2.1.3.1.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.; 2.4.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, Gitanai Žitinevičienei, Rasai Bičkienei, dalyvaujant nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam S. R., jo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Janušaitytei, kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. Ž., D. Ž., kaltinamajai M. Ž., jų atstovui advokatui Vladislovui Mikštai, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

J. Ž., a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis vairuotoju (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo vedęs, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbanti konditere, šiuo metu laikinai bedarbė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, anksčiau neteista, kaltinama pagal BK 140 str. 1 d.

M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, pensininkė, anksčiau neteista, kaltinama pagal BK 140 str. 1 d.

S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis AB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, vedęs, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji J. Ž., D. Ž. ir M. Ž. privataus kaltinimo tvarka nukentėjusiojo S. R. kaltinami tuo, kad 2014-02-13 apie 13.30 val. namo (duomenys neskelbtini), Kaune kieme, bendrais savo veiksmais jį sumušė, tai yra J. Ž. sudavė S. R. į veidą, lūpų sritį, o D. Ž. ir M. Ž. tąsė jį už plaukų, rankų nagais apdraskė jam veidą, dėl ko jis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktoje, nosyje, abiejuose skruostuose, viršutinėje lūpoje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimu, kraujosruvomis abiejų lūpų gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimu, tai yra jiems padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. R. privataus kaltinimo tvarka priešpriešiniu skundu nukentėjusiųjų J. Ž. ir D. Ž. kaltinamas tuo, kad 2014-02-13 namo (duomenys neskelbtini), Kaune kieme, sudavė J. Ž. ranka į veido sritį, D. Ž. sudavė du smūgius į veidą ir spyrė koja, dėl ko jie patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus, tai yra S. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

bei tuo, kad S. R. 2013-03-15 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), Kaune kieme sudavė tris kartus J. Ž. ranka į veidą ir spyrė į kojas, dėl ko jis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. Ž. teismo posėdžio metu iš pradžių kaltu pagal BK 140 str. 1 d. neprisipažino ir nurodė kad jo ir S. R. šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, Ž. šeima gyvena 4 bute, S. R. šeima gyvena to paties namo 2 bute. Jiems gyventi tarpusavyje taikiai nepavyksta. Jų konfliktai prasidėjo, kai ant bendro pravažiavimo, kurio nuosavybė yra tarpusavio ginčo objektas, S. R. pradėjo statyti savo automobilį, nors J. Ž. prašydavo ten jo nestatyti, nes jų kiemas yra mažas, aplink stovi daug pastatų, todėl jam sunku išvažiuoti iš kiemo. Dėl kiemo ploto nuosavybės padalijimo ir naudojimosi ribų nustatymo Kauno apylinkės teisme vyksta teisminiai ginčai civiline tvarka. Nors J. Ž. turi jų namo sklypo projektą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ribų naudojimo, tačiau jo nepaiso kaimynas S. R., todėl tarp jų pastoviai vyksta ginčai, jie vienas su kitu ne kartą kieme yra apsikolioję, konfliktavę, S. R. anksčiau yra smurtavęs prieš jį, grasinęs jam, todėl siekdami apsisaugoti nuo neteisėtų kaimyno veiksmų ir vagių Ž. įsitaisė kieme vaizdo stebėjimo kameras, dalis jų yra netikros, muliažinės. Ž.i yra nepatenkinti tuo, kad S. R. yra užvaldęs dalį kieme ploto nuosavybės, tuo pažeidžiant jų nuosavybės teises. S. R. brolis, svečiuodamasis pas jį, kartą būdamas neblaivus buvo atėjęs jiems grasinti, pats kaimynas S. R. pastoviai prie Ž. ir jų vaikų kabinėjasi, be to analogiškai elgiasi ir S. R. sūnus, kuris kieme yra J. Ž. siūlęs pačiulpti. Dėl ankstesnių neteisėtų S. R. veiksmų J. Ž. yra kreipęsis į policiją, tačiau tai nepadėjo. Dėl 2014-02-13 konflikto kaltinamasis J. Ž. parodė, kad kaltinime minimas konfliktas įvyko dėl to, kad tą kartą J. Ž. gynė nuo kaimyno S. R. fizinio smurto savo žmoną D. Ž. bei senyvo amžiaus motiną M. Ž..

Iš vakaro 2014-02-12 pas juos į namus pasisvečiuoti buvo atvažiavusi jo mama M. Ž., gyvenanti Varėnos rajone. Apie 13 valandą J. Ž. su žmona D. Ž. ir motina M. Ž. nusprendė aplankyti mieste gyvenančius gimines ir išėjo į kiemą važiuoti automobiliu ir priėjo prie savo nuplautos mašinos Renault valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo kieme jo stovėjimo vietoje, ir ant jos stogo pamatė krūvą šuns išmatų (t.1, b.l. 93). Matėsi, kad išmatos ant automobilio stogo buvo užmestos žmogaus iš toliau, o ne apdergta užlipus šuniui ant mašinos stogo. Tada J. Ž. išvarė automobilį į gatvę ir pradėjo valyti automobilio stogą, ir tuo metu į kiemą su mašina parvažiavo kaimynas S. R.. J. Ž. su žmona jo paklausė, kodėl jis taip padarė – apmėtė šuns išmatomis jų mašinos stogą. S. R. pasiuntė juos necenzūriniais žodžiais ant trijų raidžių, išsitraukė savo mobilų telefoną ir ėmė filmuoti beveik priglaudęs J. Ž. prie veido, kai J. Ž. patraukė ranka kaimyno telefoną nuo savo veido, šis pasiūlė į „snukį“ ir nieko nesakęs tiesioginiu smūgiu trenkė J. Ž. stipriai dešinės rankos vidine plaštakos puse į kairį žandą, dėl suduoto smūgio jis sužalojimų nepatyrė, kraujas nebėgo. Gindama J. Ž. nuo kaimyno fizinio smurto, į konfliktą įsikišo šalia J. Ž. buvusi jo motina bei jo žmona, tada S. R., nieko nesakęs keikdamasis griebė M. Ž. ir pradėjo ją tampyti, po to sugriebė nukentėjusiojo žmoną D. Ž. ir smogė jai į akį veido kairėje pusėje. Kaltinamasis J. Ž., gindamas savo seną motiną ir žmoną nuo kaimyno smurto, trenkė S. R. vieną smūgį į veidą, burnos srityje, dėl ko jis galėjo kaimynui padaryti veido ir danties sužalojimą, tačiau tyčia nesiekė jo sužaloti. Jie susikabino, J. Ž. ginant žmoną ir motiną, jam buvo suduota dar daugiau S. R. smūgių, tačiau jų jis išvengė, galop juos išskyrė M. Ž., kuri griebė S. R. už drabužių ir nutempė nuo sūnaus. Kadangi konflikto metu S. R. stumdė ir J. Ž. žmoną ir mamą, gal tuo metu jos gindamos apdraskė S. R., tačiau jos tyčia tikrai nebraižė kaimyno veido su nagais. Jis nematė, kad mama už plaukų tampytų S. R., ir tai ji negalėjo padaryti, nes tuo metu jo plaukai buvo trumpai nukirpti. Konflikto metu S. R. pajuto, kad J. Ž. galimai traumavo dantį ir tai garsiai pasakė, pagrasino, kad dabar J. Ž. bus blogai („pizdec“) ir pradėjo skambinti į policiją. Kadangi nuo S. R. veiksmų jo motinai M. Ž., ji yra širdininkė, pasidarė blogai ir J. Ž. paskambino greitajai, jam pasakė, kad greitoji jau yra iškviesta tuo adresu. Tuo metu ant jo žmonos D. veido matėsi S. R. padaryti jai sužalojimai - sumušimai, paraudimai, mėlynės, vėliau atsirado kraujosruvos. Dėl šio įvykio nukentėjo ir jo mama, nes jai iki šiol yra blogai su širdimi. Atvykus greitajai gydytojai jo motinai nustatė širdies priepuolį, jai buvo labai pakilęs spaudimas, todėl ją iškarto išvežė su greitąja į Kauno klinikas, kur vėliau dar norėjo palikti gydytis stacionare. Kartu vyko ir sužalota D. Ž., jai atsinaujino nugaros trauma, nes kaip tik tą dieną jau buvo pasibaigęs biuletenis dėl patemptos nugaros, jai ant veido buvo mėlynė. Su greitąją kartu išvyko ir S. R., J. Ž. liko namuose. Konflikto metu S. R. artimųjų kieme nebuvo. Dėl 2014-02-13 konflikto metu padarytos jo šeimai skriaudos – sumušimo, prašo atlyginti jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nes J. Ž. skaudėjo sumuštą veidą, jis po to eidamas sumuštas su mėlynėmis į darbą patyrė gėdą prieš savo bendradarbius. Nukentėjusiojo S. R. parodymai apie 2014-02-13 konfliktą yra melagingi, nes jis pats išprovokavo konfliktą, pirmas pradėjo naudoti smurtą, tampė už rūbų, smūgiavo žmonai. Kieme buvusios vaizdo kameros mašinos apdergimo momento neužfiksavo, nes pagrindinai kameros stebi jų buto duris ir langus, ir tos vietos kur stovėjo įvykio metu mašina kamera nemato, nes tą kartą J. Ž. mašina buvo nuplauta ir perstatyta į kitą vietą. Kitos kameros yra muliažinės, be to jas pagrindinai jungia naktį arba kai kur nors toliau išvyksta. Tą dieną kameros buvo išjungtos, nes dienos metu jie trumpam ruošėsi išvažiuoti, o jų vaikai liko namuose, todėl kamerų nejungė. (t. 1, b.l. 111-112) J. Ž. teismui pateikė anksčiau kieme filmuotus vaizdus iš kurių matosi, kaip kieme S. R. šeimininkauja ir provokuoja konfliktus. (t. 1, b.l. 76). Po konflikto jis puolė grasinti J. Ž., aiškindamas, kad jam nieko nepadarys, nes jis dirba (duomenys neskelbtini) apsauginiu. (t. 1, b.l. 147-148, 150, 151). Todėl J. Ž. prašo nubausti R. R. pagal BK 140 str. 1 d. ne tik dėl 2014-02-13 dėl jam sukelto fizinio skausmo, bet ir dėl 2013-03-15 sukelto fizinio skausmo kito konflikto metu, nes tą kartą J. Ž. buvo atsiprašęs specialiai iš darbo, nes laikė 95 kodo vairuotojo kursus. Išėjęs iš namų jis atsidarė vartus, norėjo išvažiuoti su mašina iš kiemo, tuo metu kol J. Ž. įjungė mašiną pašildyti, S. R. tyčia uždarė kiemo vartus. Dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu kaimynas S. R. J. Ž. kirto kumščiu du kartus į veidą, kartą spyrė į koją, ko pasekoje jis buvo sužalotas - prakirsta lūpa, buvo mėlynės ant kojos. J. Ž. dėl 2013-03-15 suduotų smūgių ir padarytų sužalojimų kreipėsi į policiją ir į teismo medicinos ekspertus. Vėliau, pablogėjus sveikatai, J. Ž. dar kreipėsi į KMUK. Policija, atlikusi tyrimą, pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. To jų konflikto niekas nematė. Toliau pas medikus nesigydė, dirbo toliau, pagijęs ėjo laikytis 95 kodą, dirba (duomenys neskelbtini), vairuoja savivartį. Dėl 2013-03-15 konflikto kaimynas S. jo neatsiprašė, todėl prašo pripažinti S. kaltu, nes buvo padarytas jam sveikatos sužalojimas, prašo atlyginti jam ir jo šeimai padarytą žalą, nes po šio įvykio jam skaudėjo galvą, koją, lūpa buvo prakirsta, bendradarbiai klausė, kas atsitiko, darbe vairuoja savivartį. Į teismą privataus kaltinimo tvarka po 2013-03-15 konflikto nesikreipė, nes manė, kad kaimynas supras, ateis į protą, per Jonines Repečkienė liepė eiti atsiprašyti J. Ž., tačiau šis neatsiprašė. S. R. jam pasakė, kad jeigu neduos jam naudotis kiemu, tai bus „užduchintas“ ir jų kiemas bus „prahadnoi dvor“, nes jis neužrakina vartų ir bet kas gali ateiti, jis neleidžia jų užrakinti ir uždaryti. Po 2013-03-15 konflikto jis į įvykio vietą iškvietė policiją, jo sužalojimus matė namuose buvusi žmona. Policija iš karto susirado S. ir apklausė, apžiūrėjo jį. Konflikto 2013-03-15 metu J. Ž. taip pat buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 3000 litų ir prašo ją priteisti. (t. 1, b.l. 151-152).

Kaltinamoji, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Ž. kalta pagal S. R. pareikštą kaltinimą neprisipažino, ir parodė, kad ji S. R. tyčia sužalojimų nepadarė, tik galėjo jį netyčia sužaloti gindama savo uošvienę nuo kaimyno S. R. smurto jos atžvilgiu. 2014-02-13 po pietų apie 13 val. ji su vyru ir jo motina ruošėsi važiuoti į miestą pas gimines, kai išėję į kiemą pamatė šuns išmatų krūvą ant jų šeimos automobilio stogo. Ji suprato, kad taip padarė žmogus, o ne šunys užlipę ant mašinos, nors jų kaimynas S. R. dažnai tyčia palieka kiemo vartus pravirus, kad visi gatvės šunys eitų dergti į Ž. kiemą, po to S. R. surenka šias išmatas ir sumeta kaimynams Ž. po durimis. Kada tam papriekaištaujama, iš S. R. pusės prasideda kolionės necenzūriniais žodžiais, rodomas jų atžvilgiu nepagarbiai vidurinis pirštas. Jie seniai konfliktuoja su kaimynu S. R. dėl kiemo teritorijos padalijimo, vyrai tarpusavyje koliojasi, S. R. kartą net buvo pastūmęs Ž. nepilnametę dukrą, tačiau jie dėl to į policiją nesikreipė. Jos vyras J. Ž. yra kreipęsis į policiją dėl 2013-03-15 įvykio, kai žodinio konflikto metu buvo sumuštas kaimyno S. R., tačiau S. R. nepasikeitė. 2014-02-13 jos vyras J. Ž. radęs išmatas ant stogo nuvarė mašiną prie gatvės, jas valė, kai į kiemą automobiliu grįžo S. R., kuriam J. Ž. pareiškė pastabas dėl galimai kaimyno veiksmais apdergto jų mašinos stogo. S. R. pradėjo koliotis, trenkė jos vyrui į veidą, jo motina M. Ž. puolė ginti J. Ž., kad išskirti jos vyrą ir S. R., tačiau ji buvo pastumta S. R., tada gindama anytą įsikišo D. Ž. ir gavo nuo S. R. kumštimi smūgį į veidą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, S. R. bandant ją nustumpti ir pargriauti, ji pasitempė nugarą, kurią prieš tai buvo išgydžiusi nuo radikulito, nors nedarbingumo pažymėjimas buvo pabaigtas. D. Ž. neigia tyčia su anyta nagais apdraskiusi kaimynui S. R. veidą, nes ji dirbdama konditere dėl higieninių reikalavimų negali turėti didelių ir aštrių nagų, jos galėjo jį apdraskyti netyčia, gindamosi pačios ir gindamos J. Ž. nuo smurtaujančio S. R., be to anyta yra smulkutė močiutė, o kaimynas S. R. yra stambaus treniruoto sudėjimo vyras dirbantis apsauginiu. Ji jį galėjo sužaloti netyčia tik griebdamasi už ko pakliuvo, bandant susilaikyti ant kojų, nuo jai S. R. suduoto smūgio į veidą, nepadarė nuskalstamos veikos S. R. atžvilgiu. Dėl S. R. veiksmų pirmiausia pasidarė bloga M. Ž., todėl jai buvo iškviesta medicininė pagalba, kuri ją dėl širdies problemų išvežė į Kauno klinikas. Anytai nebuvo padaryta sužalojimų, tik konstatuotas nervinis sukrėtimas. Joms kartu su S. R. važiuojant greitosios medicininės pagalbos automobiliu į Klinikas ant S. R. veido kraujo nesimatė. S. R. sudavus smūgį jos vyrui, ant J. Ž. kūno sužalojimų nebuvo, nors sudavimo garsas buvo duslus. S. R. D. Ž. sudavė kelis kartus į galvos sritį, nuo pirmo smūgio jai buvo užgautas dešinys skruostikaulis, ant veido liko mėlynė, buvo skausmas. S. R. bandė ją pargriauti, todėl jai buvo sužalota nugara ir todėl ji turėjo atnaujinti jos nugaros gydymą nuo radikulito. Konflikto metu J. Ž. ją atitraukė nuo S. ir nustūmė jį tolyn. S. jai buvo spirta ir į koją, bet ji buvo su auliniais batais, todėl sužalojimų neatsirado. Po įvykio į policiją kreipėsi tik jos vyras, jai labai didelių sužalojimų nebuvo, į greitąją pateko gydytojų prašymu, jie prašė padaryti jos galvos tomografiją, vyro mama gėrė vaistus. (t 1., b.l. 148-149, 150).

Kaltinamoji M. Ž. kalta pagal S. R. pareikštą kaltinimą neprisipažino, parodė, kad ji yra senyvo amžiaus moteris, ji 2014-02-13 su juo nei mušėsi, nei jam plaukus rovė, tik ji įsiterpė tarp S. R. ir jos sūnaus J. Ž., kai šis kumščiavo jos sūnų, ji jį gindama šaukė S. R. „ką jis daro“ ir puolė skirti juos. Jis ją pagriebė iš priekio, ją sukratė, sūnaus kaimynas elgėsi labai agresyviai ir tokio pikto žmogaus ji anksčiau nėra mačiusi. Tada į konfliktą gindama ją įsiterpė marti D. Ž., jai tuo metu pasidarė bloga su širdimi ir nieko nepamena, kas buvo po to, kažkaip ji atsidūrė kambaryje ir atsibudo tik po to, kada atvyko medikai ir ją nuvedė į greitąją. Ji turėjo infarktą, ir nuo jo nepasveikstama. Ji dėl savo amžiaus, silpnos sveikatos, mažo ūgio negalėjo padaryti sužalojimų stipriam vyrui. Ž.dukra anksčiau skundėsi, kad jų kaimynas blogas, tačiau jos sūnus ir marti jai apie tai nepasakojo, kad ji nesinervintų. 2014-02-13 ji pirmą kartą pamatė S. R., kuris ją Močiute nevadino, o tik iškoliojo konflikto pradžioje, išvadino „sena padla“, nepagarbiu moteriai žodžiu kurio pradžia „kur..“, kurį jai nemalonu kartoti, jis turėjo suprasti, kad ji yra pagyvenusi, suprato, kad ją nepagarbiai pavadino sena ir dar nepadoriai. Dabar teisme ją vadina močiute - mandagiau, nei tada jis ją vadino. Jis jai labai sutrumpino gyvenimą, nes po šio įvykio ji labai prastai jaučiasi. Ji matė, kaip S. R. trenkė sūnui, ji įsikišo jį ginti , nes jai buvo šokas, kad muša jos sūnų, jai viskas buvo baisu, norėjo, kad tik liautųsi konfliktas, nes bijojo, kad gali blogai pasibaigti. Kada byla prasidėjo, ji sužinojo, kad prieš metus S. R. jau buvo sumušęs jos sūnų J.. D. Ž. dėl patirtų sužalojimų į klinikas važiavo kartu su ja, ligoninėje ji atsigavo, medikai apžiūrinėjo ją, dar norėjo laikyti ligoninėje, tačiau ji prašė važiuoti namo, todėl ją paleido tą pačią dieną. Ji anksčiau turėjo vartoti vaistus nuo širdies ir pastoviai juos vartoja, bet po šio įvykio ji vartoja stipresnius, geria kasdien nuo kylančio aukšto kraujo spaudimo, nuo širdies ritmo sutrikimo, organizmą stiprinančius. (t. 1, b.l. 149-150).

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas ir kaltinamasis S. R. pagal J. Ž. ir D. Ž. pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad su kaimynais Ž. blogi santykiai, Ž. gyvena šiame name jau 5-6 metus, jis gyvena 15 metų, nuo pirmos dienos kai atsikraustė prasidėjo konfliktai, nes anksčiau jis sutardavo su Ž. bute gyvenusia su kaimyne senute V. ir jos invalidu neįgaliu sūnumi R., buvo bendras kiemas, neatitvertas, nepasidalytas, visi išsiteko, konfliktų nekildavo, jų butą įsigiję Ž. turėjo išlaikyti tą kaimynę senutę ir jos sūnų iki gyvenimo pabaigos, tačiau neužilgo 2013 metais senutė mirė, kaimynai R.ą 2014 metais išgrūdo į senelių namus. Tik pradėjęs gyventi J. Ž. kieme sukalė stulpelius, pažymėdamas savo dalis bendrame kieme, tačiau neatsižvelgdamas į tai S. R. kieme užtvėrė tvorą taip, kaip jis anksčiau naudojosi kiemu, dėl to kilo pastovūs konfliktai su J. Ž., iki šiol jie bylinėjasi teisme dėl nuosavybės teisių ir naudojimosi kiemu ribų nustatymo, jo kiemo dalyje prasidėjo jo atvežto žvyro, jo daiktų vagystės, tačiau jis į policiją nesikreipė. Šiuo metu jo santykiai J. Ž. blogi, jis nebendrauja su jų šeima, nors jam viskas vienodai, tačiau Ž. apsikarstė savo namus kameromis. Dėl J. ir D. Ž. pareikštų kaltinimų parodo, kad jis 2013-03-15 J. Ž. nesumušė, jam jokių sužalojimų nepadarė, dėl J. Ž. pareiškimo policija jį apklausė, atliko tyrimą ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tada 2013-03-15 kilo konfliktas su kaimynu dėl kiemo vartelių, nes kitas kaimynas leidžia jam naudotis tais varteliais. S. R. sukonfliktavo su J. Ž. po to, kai vieną dieną pamatė, kad J. Ž. be leidimo atidaro jo kiemo vartelius, turbūt todėl, kad S. R. šuo pabėgtų iš kiemo. Nors ir įvyko žodinis konfliktas, tačiau S. R. nei vieno smūgio J. Ž. nesudavė, gal ir sakė ant jo „žąsine“. Kad po to jam teismo ekspertai nustatė sužalojimus jis nieko nežino, mano, kad paprasčiausiai J. Ž. pats gal ėjo kur ir nugriuvo, nes 2013-03-15 nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Ž. priešpriešiniame skunde yra surašyta netiesa dėl 2014-02-13 įvykio, nes jis tą kartą taip pat nesmurtavo prieš kaimynus Ž.. Tą dieną per pietus jis parvažiavo su mašina į savo kiemą, prie jo atėjo kaimynas J. Ž. grūmodamas tuo, kad jis apdergė jo mašiną, tačiau iš pradžių jis nesuprato, kuo jis jį kaltina, todėl išsitraukė telefoną norėdamas nufilmuoti agresyvius kaimyno veiksmus, kaip jis rėkia. Tuo metu J. Ž. trenkė per ranką ir S. R. iškrito telefonas ant žemės, jis pasilenkė pasiimti telefono, tuo metu J. Ž. trenkė jam kumščiu į veidą, jis bandė gintis nuo kaimyno, bet jį prie jo mašinos prispaudė D. ir M. Ž. ir pradėjo draskyti jam veidą, labiau draskė kaimynė D.. Tuo metu M. Ž. atrodė stipresnė, geriau, nei dabar atrodo teisme. Jis mano, kad po šio įvykio kaimynai Ž. nuvažiavo į KMUK ligų ieškoti. Jis konflikto metu atgal Ž. nedavė, nebent sudavė kuriam nors netyčia gindamasis. Įvykio metu jam buvo išmuštas dantis, buvo kraujosruvos ant lūpos, veido, sudraskytas veidas, todėl jis išsikvietė medikus ir jie jį nuvežė į KMUK, po to jis dar važiavo pas stomatologus, kad jam sutvirtintų dantį, jam uždėjo įtvarą, todėl išsaugojo dantį. Grįžus namo artimieji jį nufotografavo, kaip jis atrodė matyti iš teismui pateiktų nuotraukų. Jis kitą dieną kreipėsi į medicinos ekspertus. Jis matė, kad ten buvo atvažiavę ir Ž., bet jie pamatę jį, išvažiavo. Pagal jo pareiškimą dėl 2014-02-13 įvykio policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl jo Ž. sumušimo jam skaudėjo, sužalojimai trukdė bendrauti, kai vedė mažametę dukrą į darželį patyrė nepatogumų, Jį sužalotą matė giminės, atvažiavę klausė kas buvo, todėl jis patyrė moralinę žalą, kurią vertina 2000 litų, tačiau sutiktų sumažinti iki 1000 litų. Jam buvo padaryta ir turtinė žala, kuria nurodė savo privačiame skunde, ją vertina 650 litų, prašo ją priteisti, nes jis turėjo išlaidų dėl gydimosi, ypatingai dėl dandies išsaugojimo. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nes dirbo, reikėjo pinigų, jis dirba apsauginiu (duomenys neskelbtini), po įvykio tris dienas jis nėjo į darbą, nes buvo išeiginės. Kadangi jo šuo buvo už tvoros ir negalėjo kaimyno mašinos apdergti, todėl jis nesijaučia kaltas dėl kaimynų apdergtos mašinos, kas galėjo tai padaryti, jis nežino. Jis būtų apsigynęs nuo J. Ž., jeigu ne moterys, kurios jį užpuolė ir jam veidą sudraskė, dantį išmušė, senoji tąsė jam už plaukų. Jis bandė nuo moterų gintis, bet tikrai tyčia netrenkė D. Ž.. Jam vieną kartą sudavė J. Ž. į veidą, tačiau jis niekam nesudavė. Visas konfliktas užtruko apie 1 minutę, po to jis nuėjo į savo kiemo pusę ir surinko 112 bei nuėjo į namus laukti greitosios ir policijos. J. Ž., D. Ž. ir M. Ž. priešpriešiniame privačiame skunde nurodomos aplinkybės yra šmeižtas prieš jį. Nežino kaip pas J. Ž. 2013-03-15 ir pas Ž. 2014-02-13 atsirado sužalojimai, Ž. tokie aferistai, kad galėjo vienas kitą sumušti ir jį apkaltinti. Teismui pagarsinus S. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 23-1-00244-13 S. R. nurodė, kad nėra įrodymų, kad jis juos sužalojo, nes jis yra apsauginis ir moterų ir vaikų nemuša, jis nesupranta kam J. Ž. 2014-02-13 tas moteris atsivedė į kiemą, gal eiti vienas bijojo. Jis nusikaltimo nepadarė, tik norėjo nufilmuoti spektaklį apie automobilio stogo apdergimą, bet J. Ž. sukėlė konfliktą - neleido tai daryti ir išmušė telefoną jam iš rankų, jam lenkiantis pakelti, trenkė jam, o po to jį apdraskė moterys, o jis jiems nieko nedarė. Po to jo telefonas veikė, jis skambino, tik telefono ekranas sudužo. Ž. su juo nesitaiko, nerodo jokios geros valios, tik ieško kabliukų. Sutinka, kad įvykio metu M. Ž. buvo labai susijaudinusi, ką nustatė medikai, bet susijaudinęs buvo ir jis (t.1, b.l. 110-111, 150-151).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis J. Ž. neprisipažino padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu jį kaltina privatus kaltintojas nukentėjusysis S. R., tačiau jo padaryta nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir patikrintais įrodymais.

Nors kaltinamasis S. R. neprisipažino padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu jį kaltina privatus kaltintojas D. Ž., tačiau jo padaryta nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir patikrintais įrodymais.

Liudytoja E. R. parodė, kad jie pradėjo konfliktuoti su Ž., kai šie atsikraustė 2008 m., dėl kiemo padalijimo, dėl jų palaido šuns lakstymo ir lojimo kieme, dėl to yra kviesta policija. Ji dirba administratore, 2014-02-13 buvo darbe, kai paskambino sūnus L., pasakė, kad grįžo tėtis kruvinas, pasakė, kad kaimynai sumušė. Vyras pats išsikvietė policiją, jį išsivežė jį į klinikas, jam grįžus ji pamatė jo sužalojimus ir tragišką vaizdą, tai matyti iš jos darytų nuotraukų. (t. 1, b.l. 18-22) Jai vyras pasakojo, kad 2014-02-13 jis sugrįžo namo kažko pasiimti, po to visi trys Ž.išprovokavo konfliktą. Ž. trenkė jos vyrui į veidą, o abi Ž. apdraskė jos vyrą. Nors vyras ėjo toks į darbą, nes šeimai reikia pinigų, tačiau jis gydėsi mėnesį dantį, buvo su jo įtvaru. Konflikto metu jos vyras patyrė skausmą, o jų šeima dvasinius išgyvenimus. Ji žino, kad pernai buvo įvykis, kažkoks jos vyro ir J. Ž. eilinis jų pasiaiškinimas dėl vartelių. Konfliktas baigėsi tyrimu, policijoje viskas išsiaiškinta, kad niekas nebuvo sumuštas, nors jos vyras buvo kaltintas sudavus smūgius J. Ž.. (t. 1, b.l. 75).

Liudytojas L. R. parodė, kad kaimynus Ž. pažįsta iš matymo. 2014-02-13 jis buvo savo namuose, kai grįžo tėtis sudraskytas ir kruvinas, pasakė, kad kaimynai Ž. sumušė, atrodė, kaip yra pateiktose byloje foto nuotraukose. Pradžioje jis nesidomėjo kodėl, vėliau girdėjo, kad S. R. norėjo išvažiuoti iš kiemo ir iš kelio nepasitraukė kažkas, jo tėtis išlipo ir jį užpuolė kaimynai. Kaimynas J. pirmas trenkė tėčiui į veidą, pataikė į dantį, tada užpuolė jo giminaičiai ir sudraskė tėvui veidą. Tėtis tą dieną nedirbo, nėjo į darbą, važiavo į ligoninę, pats išsikvietė greitąją, policija taip pat buvo iškviesta, neatsimena, kas pirmas atvyko. Nematė, kas dar su greitąją važiavo. Jis mokosi gimnazijoje, buvo 12 klasėje. (t. 1, b.l. 75-76).

Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji apie 2014-02-13 įvykį žino iš tėvų pasakojimo, nes ji pati įvykio nematė. Tą kartą pas juos buvo atvykusi į svečius močiutė iš Varėnos rajono, tą kartą tėvams su močiute išėjus į kiemą, jie pamatė, kad šuns išmatomis buvo apdergta tėtės mašina, tėvas tai norėjo su S. R. pasiaiškinti. Ji tą kartą buvo namuose, tėvai išėjo važiuoti į miestą, po kurio laiko į namus sugrįžo močiutė, ji pastebėjo, kad močiutė buvo išbalusi, nuėjo išgerti vaistų ir atsigulė. Ji tuo metu buvo su ausinukais, skaitė knygą, todėl, kas vyko kieme, ji nežino. Po kiek laiko į namus sugrįžo ir tėtis su mama, mama skundėsi nugaros skausmais, matė jai po akimi kraujosrūvą, kas jąsužalojo tada ji nesakė, tėtis lygtai nebuvo sužalotas. Po to mama ir močiutė išvyko į ligoninę ir grįžo tik vakare, močiutė jautėsi blogai, buvo jai spaudimas pakilęs, o mama skundėsi patempta nugara. Ji yra girdėjusi kad 2013 m. konflikto su kaimynu S. R. buvo sužalotas jos tėtis, jam buvo sužalotas veidas, jis važiavo tada gal pas gydytojus. Dažniausiai kaimynas S. pradeda visus konfliktus. Dėl 2013 metų įvykio jai tėtis nieko nepasakojo. (t. 1, b.l. 76).

Liudytojas A. M. parodė, kad dirbo policijoje Panemunės PK tyrėju, dabar dirba Kaišiadoryse. Susipažino su S. R. ir J. Ž., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), Kaune atlikdamas tarnybinę pareigą. Kiek teko su jais bendrauti, suprato kad jie tarpusavyje nesutaria dėl žemės, kuri užtveria kažkieno dalį. Jis yra registravęs pareiškimus dėl 2013-03-15 ir 2014-02-13 konfliktų ir nukentėjusiųjų sužalojimų. Susipažinęs su prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 23-1-00244-13 medžiaga liudytojas A. M. patvirtino, kad pats ir registravo ir ruošė tuos dokumentus. Priėmė iš J. Ž. pareiškimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Buvo įvykio vietoje. Apklausė J. Ž. dėl to įvykio., daugiau nieko neatlikinėjo, nežino, koks buvo priimtas sprendimas. Atliko tik pirminius veiksmus. Jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), Kaune ir po 2014-02-13 po įvykio, pradžioje buvo patruliai, po to jis, iš abiejų pusių Ž. ir S. R. priėmė pareiškimus ir paaiškinimus, atlikęs tyrimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlė šalims kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Jo žiniomis policiją į įvykio vietą iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikai. Po įvykio matėsi pas abu J. Ž. ir S. R. paraudimai ant odos (t.1, b.l. 109-110).

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad nepažįsta proceso dalyvių, jis buvo operatyvinėje grupėje, dirba Panemunės PK budinčios dalies vairuotoju. Buvo nuvežęs pareigūną A. M. į (duomenys neskelbtini), buvo du kartus. Šių asmenų gerai nepažįsta. Jeigu nėra pavojaus jo kolegai, tai jis eina į automobilį. Apie įvykį negali nieko pasakyti (t. 1, b.l. 110).

Liudytoja J. V. parodė, kad pažįsta Ž. D. ir J., yra jų šeimos gydytoja. Ž. yra jos pacientai. Apie konfliktą nieko nežino, žino, kad D. Ž. sirgo radikulitu iki 2014-02-13. Tą dieną ji neatvyko. Atvyko 02-14 ir pasakė, kad buvo sužalota kaimyno ir pateikė iš KMUK pažymą apie sužalojimus. Buvo dešinės akies poodinė kraujosruva. Nedarbingumą pratęsė iki 02-21 dienos. KMUK buvo atlikti tyrimai – kompiuterinis tyrimas, išraše nurodyta, kad D. Ž. paaiškino, jog kaimynas trenkė jai į dešinį skruostikaulį, pacientė krito, patempė nugarą, ir jaučia nugaros skausmą, apžiūros metu traumai būdingų pakitimų nenustatyta, išvada - paūmėjęs radikulitas, gydymas ambulatorinis. Dabar negali tiksliai atsakyti dėl ko pratęsė nedarbingumo pažymėjimą, naujo susirgimo nekonstatavo, tik galėjo būti radikulito paūmėjimas. Kompiuterinę tomografiją KMUK darė dėl galvos traumos, o ne dėl nugaros skausmų, apie paviršutinius akies sužeidimus išvadoje nebuvo užsiminta, mėlynė galėjo išryškėti sekančią dieną po apsilankymo pas ją stipriau (t. 1, b.l. 127-128).

Teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė nurodė, kad po 2013-03-15 įvykio pati asmeniškai apžiūrėjo J. Ž. ir konstatavo jam padarytus kūno sužalojimus specialisto išvadoje Nr. G692/13(02) (ikiteisminio tyrimo medžiagos NR. 23-1-00244-13 15 lapas), jam buvo konstatuota poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, pereinantis į smakrą, muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trijų ir daugiau trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusįjį S. R. po 2014-02-13 įvykio apžiūrėjo ekspertė S. B. jam buvo nustatytas nestiprus sveikatos sužalojimas, t.y. odos nubrozdinimai kaktos srityje, nosyje, abiejuose skruostuose, viršutinėje lūpoje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimai, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimas. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad dėl 2014-02-13 J. Ž. į medikus nesikreipė, todėl jam sveikatos sutrikdymo masto nustatyti negalima ir apie patirtą fizinį skausmą taip pat pasakyti negalima, nes nėra fizinio kontakto įrodymų. Į KMUK medikus kreipėsi tik D. bei M. Ž.. M. Ž. buvo nustatyta ūminė reakcija į stresą ir jokių sužalojimų nenustatyta, tai yra psichologiniai dalykai, jai jokių sužalojimų nekonstatuota. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad D. Ž. buvo spirta į nenustatytą kūno vietą, suduota į veidą, tačiau medicininiuose dokumentuose neaprašyti jokie objektyvūs sužalojimai, neurologas nustatė, kad pagal esamą simptomatiką buvo tik lėtinis radikulito paūmėjimas, tačiau jis nesusijęs su įvykiu (juosmens ir sėdmens uždegimas), atlikus kompiuterinę tomografiją galvoje nebuvo sužalojimų, kompiuterinė tomografija yra daroma apsidraudžiant kada asmuo sako, jog gavo smūgį į galvą. Iš medicininių dokumentų matyti, kad D. Ž. kreipusis kitą dieną į savo šeimos gydytoją Vaitkūnienę, jai konstatuota lėtinis radikulito paūmėjimas bei kraujosruva dešinėje akyje, kuri per labai trumpą laiką po įvykio ir kreipimosi į medikus galėjo Klinikose dar ir nesimatyti, padarytas dešinės akies sužalojimas atitinka D. Ž. padarytą nežymų sveikatos sužalojimą.

Iš teismui pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G381/14(02) matyti, kad S. R. padaryta odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, abiejuose skruostuose, viršutinėje lūpoje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimas. Sužalojimai padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2014-02-13. Daugybiniai odos nubrozdinimai veide padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai nagais, kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 8).

Iš įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę Nr. A3669820 matyti, kad S. R. 2014-02-13 konstatuoti veide daugybiniai nubrozdinimai, 11 dantis sublimuotas, reikalingas gydymas pas odontologą (t. 1, b.l. 171). Iš medicininių dokumentų išrašų kopijos matyti, kad S. R. konstatuota pakartotinė nosies trauma, veide daugybiniai nubrozdinimai (t. 1, b.l. 174).

Iš S. R. teismui kartu su privataus kaltinimo skundu pateiktų nuotraukų matyti, kaip atrodė jo veidas po 2014-02-13 įvykio (t.1, b.l. 18-19).

Iš AB „K“ rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad S. R. dirba AB (duomenys neskelbtini) nuo 2009-03-27 Apsaugos skyriuje, sargo pareigose. 2014-02-12 S. R. dirbo nuo 8.00 val. iki 2014-02-13 8.00 val. (24 val. darbo grafikas). 2014-02-13 po pietų į darbą atvykęs nebuvo, nes jo pamaina baigėsi 8 val.ryto. (t. 1, b.l. 83).

Iš S. R. pateiktų dokumentų apie jo patirtą turtinę žalą dėl 2014-02-13 įvykio matyti, kad :

- laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-03-25 už suteiktas paslaugas IĮ „Dentistą“ S. R. sumokėjo 770 Lt (223, 01 EUR);

- už vaistus UAB „Norfos vaistinė“ sumokėjo 30,65 Lt (8,88 EUR);

- už teismo medicinos apžiūrą Kauno skyriuje sumokėjo 44 Lt (12,74 EUR) (t. 1. b.l. 13).

Iš medicininių dokumentų išrašų kopijos matyti, kad D. Ž. nurodė, kad jai 2014-02-13 buvo suduota kumščiu į dešinį skruostą, po traumos skundėsi skausmais galvoje, konstatuotas raumenų įtempimas (t. 1, b.l. 166-167).

Iš skubaus D. Ž. galvos smegenų KT tyrimo Nr. 5330, atlikto 2014-02-13, kopijos matyti, kad galvos smegenyse traumai būdingų židininių pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti (t.1, b.l. 41, 117). Iš siuntimo rentgenografiniam tyrimui dėl traumos matyti, kad 2014-02-12 D. Ž. kaulų lūžimų nematyti (t. 1, b.l. 105).

Iš išrašo iš medicininių dokumentų Nr. A-3669833 kopijos matyti, kad 2014-02-13 D. Ž. konstatuotas paūmėjęs radikulitas. (t.1, b.l. 38, 116, 165). Iš 2014-02-13 pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad D. Ž. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos (t.1, b.l. 40). Iš įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę kopijos matyti, kad D. Ž. pratęstas nedarbingumo pažymėjimas iki 2014-02-21 (t.1, b.l. 97, 118).

Iš išrašo iš medicininių dokumentų Nr. A-2925699 kopijų matyti, kad 2013-03-15 J. Ž. galvos KT be reikšmingų pakitimų (t.1, b.l. 39).

Iš įdėtinio lapo į D. Ž. ambulatorinę kortelę matyti, kad gydytoja J. V. 2014-02-14 konstatuotas sprando juosmens patempimas bei dešinės akies poodinė hematoma (t.1., b.l. 95, 97)

Iš įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę Nr. 3669824 kopijos matyti, kad M. Ž. 2014-02-13 konstatuota ūmi reakcija į stresą (t. 1, b.l. 179).

Iš 2014-02-26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2014-02-13 įvykio (t. 1., b.l. 9-10) matyti, kad apklausti ikiteisminio tyrimo metu :

- S. R. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune gyvena apie 16 metų. Prieš kokius 5 metus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune atsikėlė gyventi Ž. šeima. Prieš jiems atsikeliant gyventi paminėtu adresu jis naudojosi kiemu, kuriame laikydavo buičiai ir gerovei gerinti reikalingus daiktus, t.y. žvyrą, medieną, metalo konstrukcijas. Kiemas nebuvo atribotas tvoromis. Atsikėlus nurodytu adresu Ž. šeimai kildavo konfliktai. Dėl konfliktų teko kieme įrengti tvoras ir jomis atitverti namo butams priklausančius sklypus. Paskutiniu metu konfliktai kyla dėl kiemą skiriančios tvoros. 2014-02-13 apie 13.30 val. jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir automobilį pastatė prie savo garažo, kuris randasi priešais buto Nr. 4 duris. Tuo metu prie jo priėjo J. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo jo sutuoktinė D. Ž. ir nepažįstama moters, galimai J. Ž. motina. Priėjęs J. Ž. pradėjo priekaištauti, kad jis apdergęs J. Ž. automobilį. S. R. atsakius, kad jis to nedaręs, tarp jo ir J. Ž. kilo konfliktas, kurio metu vienas kitam pradėjo prikaišioti dėl kieme lakstančio šuns, dėl patvoryje išpilamo panaudoto kačių kraiko. Šio konflikto metu vienas kitą plūdo necenzūriniais žodžiais. Konfliktuojant J. Ž. sudavė jam smūgį veidą. Po smūgio sugriebęs J. Ž. už rūbų ir jį atstūmęs nuo savęs. Tuo tarpu prie jų pripuolė D. Ž. su kita jam nepažįstama moterimi, kurios jam rankų nagais apdraskė veidą. Jis nuo savęs atstūmęs prie jo buvusius asmenis ir apie tai pranešė policijai. Paliudijo, kad paminėto susistumdymo metu sąmoningai niekam nesudavė jokių smūgių, bet neatmeta galimybės, kad stumdamas nuo savęs J. Ž., D. Ž. ir jam nepažįstamą moterį (galimai J. Ž. motiną), netyčia galėjęs skaudžiai suduoti į įvairias kūno vietas esančias pakeltų rankų aukštyje. Paliudijo, kad paminėto įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pateikdamas VTMT prie LR TM Kauno sk. specialisto išvados Nr.G381/14(02) kopiją (t. 1, b.l. 9).

- J. Ž. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune su savo sutuoktine gyvena apie 6 metus. Tiek pat laiko pažįsta bute Nr.2 gyvenantį S. R.. Paliudijo, kad nuo pirmų jo pažinties su S. R. dienos tarp jų pastoviai vyksta nesutarimai. Nesutarimai kilo dėl žemės, nes S. R. savavališkai naudojasi jam nepriklausančia žeme. J. Ž. paliudijo, kad S. R. pykdavo dėl jam duotų pastabų, kad naudotųsi tik jam priklausančiu žemės sklypu ir nesinaudotu J. Ž. priklausančia žeme. Konfliktų metu S. R. plūsta jį bei jo šeimos narius necenzūriniais žodžiais, stengiasi išprovokuoti konfliktą, kad jo metu J. Ž. sukeltu muštynes. J. Ž. paliudijo, kad 2014-02-13 apie 13.00 val. su savo sutuoktine D. Ž. ir motina M. Ž. ruošėsi išvykti. Prieš išvykstant pastebėjo, kad ant jo automobilio stogo uždėta šuns išmatų krūva. Tai pamatęs suprato, kad taip pasielgė S. R.. Tuo metu prie (duomenys neskelbtini), Kaune privažiavo S. R.. J. Ž. paklausė S. R., kodėl jis taip pasielgė. Į tai S. R. atsakė, kad jis nieko neįrodys ir kad susirinktų šuns išmatas. Po to S. R. savo automobilį įvarė į namo kiemą ir pastatęs prie savo garažo sėdėjo automobilyje. J. Ž. vėl priėjus prie S. R. bei paprašius, kad jis išliptų iš automobilio ir paaiškintų savo elgesį. Tuo metu prie jų priėjo D. Ž. ir M. Ž.. S. R. išlipęs iš automobilio ir smogė J. Ž. į veidą. Bet jam pavyko nuo smūgio apsidengti, todėl sužalojimų nepatyrė. Tada tarp jų įsiterpusi M. Ž., kurią už rūbų sugriebęs S. R. pradėjo tąsyti. Tuomet tarp M. Ž. ir S. R. įsiterpė D. Ž.. S. R. paleido M. Ž. iškart sudavė smūgį ranka D. Ž. į veidą bei sugriebęs už rankos bandė pargriauti. Visa tai pamatęs J. Ž. ir norėdamas sustabdyti S. R. sudavė smūgį jam į veidą. Iškart po to susistumdymas baigėsi ir S. R. kreipėsi į bendrą pagalbos centrą (t. 1, b.l. 9).

- D. Ž. parodė, kad apie 6 metus pažįsta S. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. Paliudijo, kad nuo to laiko tarp jo ir jos šeimos pastoviai vyksta konfliktai. Konfliktai vyksta dėl žemės. D. Ž. paliudijo, kad 2014-02-13 pas ją buvo atvykusi jos uošvienė M. Ž., gyv. Urkonkų km. Varėnos r. M. Ž. prašė jos sūnaus J. Ž. nuvežti pas gimines gyvenančius Kaune mieste. 2014-02-13 apie 13.00 val. ji, jos sutuoktinis J. Ž. ir uošvienė M. Ž. ruošėsi išvykti ir susėdo į automobilį. Išvarius automobilį iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę. J. Ž. išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad ant automobilio stogo uždėtą šuns išmatų krūvą. J. Ž. pradėjus valyti išmatų krūvą, prie (duomenys neskelbtini), Kaune privažiavo S. R.. J. Ž. nuėjęs prie jo pasiaiškinti, kodėl apdergė automobilį. D. Ž. paliudijo, kad girdėjo kaip S. R. J. Ž. atsakė, kad jis nieko neįrodys. Po to S. R. pradėjo provokuoti eilinį konfliktą, kurio metu plūdosi ir grūmojo. Po to įsėdo į automobilį ir jį nuvairavo prie savo garažo. J. Ž. nuėjo prie S. R. automobilio ir kvietė jį išlipti iš automobilio bei pasiaiškinti dėl savo elgesio. Po kiek laiko išgirdusi, kad S. R. plūstasi necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji su M. Ž. išlipusios iš savo automobilio ir nuėjusios prie S. R. su J. Ž.. Tuo metu S. R. smūgiavo J. Ž. į veidą, bet pastarajam pavyko apsiginti nuo smūgio. Tai pamačiusi M. Ž. įsiterpė tarp J. Ž. ir S. R., kad nutrauktų konfliktą. Tada S. R. sugriebė M. Ž. už rūbų ir užsimojęs ranka. Paliudijo, kad nematė jog S. R. sudavė M. Ž. smūgius į kurias nors vietas. D. Ž. paliudijo, kad ji įsiterpusi tarp M. Ž. ir S. R. ir pajuto smūgį į veidą. Dėl šio smūgio pajuto fizinį skausmą. Suprato, kad S. R. tuo metu buvo paleidęs M. Ž., nes jis laikė D. Ž. už rankos ir bandė ją pargriauti. Stengdamasi nenugriūti ji įsikibo į S. R. rūbus ir neatmeta galimybės, kad netyčia įdrėskė S. R. veidą. Ji negali pasakyti kokiu būdu patyrė traumą S. R., nes stengdamasi išsilaikyti ant buvo pasilenkusi ir žiūrėjo į kiemo grindinį. Po to kai ji buvo paleista, visi konfliktavę atsitraukė vienas nuo kito. D. Ž. paliudijo, kad po konflikto M. Ž. nesiskundė, kad buvo patyrusi kokį nors sužalojimą (t. 1, b.l. 9-10).

Iš 2013-06-25 Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Raudeliūnienės nutarimo baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00244-13 nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos sutrikdymo dėl 2013-03-15 įvykio (t.. b.l. 36-37)matyti, kad apklausti ikiteisminio tyrimo metu :

- nukentėjusysis J. Ž. parodė, kad 2013-03-15 apie 12.00 val. iš darbo grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Bendro įvažiavimo vartus rado uždarytus. Jis tuos vartus atidarė ir tada užvedė savo automobilio variklį, kad šis sušiltų. Tuomet greitai grįžo į savo butą užvalgyti ir po kelių minučių išėjo prie kieme stovinčio savo automobilio, kadangi ruošėsi važiuoti į mokymo kursus. Tada pastebėjo, kad uždaryti bendro įvažiavimo vartai. Jis nuėjo prie vartų ir juos vėl atidarė. Atidarius vartus, prie jo priėjo kaimynas S. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir paklausė, kodėl be jo leidimo atidarinėja vartus. Į tai jis pastarajam atsakė, kad įvažiavimas yra bendras ir kad jam reikia išvažiuoti. Tada S. R. pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais, sakė, kad vartai yra jo ir be jo leidimo jis negali vartų darinėti. S. R. paklausė, ar jis nori būti sumuštas. sakydamas „ar nori į snukį?“. Jis pastarajam atkirto, kad šis tegul tik pabando. Tuomet S. R. rankos kumščiu tris kartus smogė jam į veidą bei spyrė per kojas, kad šis pargriūtų, tačiau jis išsilaikė ant kojų. Tuoj po to S. R. nubėgo namo, o jis apie šį įvykį pranešė policijai. Jis pasipiktino tokiu S. R. elgesiu. S. R. yra konfliktiškas žmogus. Tarp jų jau senai vyksta konfliktai dėl jo, t.y. J. Ž., su šeima įsigyto buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir teismo nustatytų tiek jo, tiek S. R. valdų ribų (t.1, b.l. 36). Teismo posėdžio metu J. Ž. patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 152).

- apklaustas įtariamuoju S. R. parodė, kad 2013-03-15 apie 12 val. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Su savo kaimynu J. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nesutaria jau senai. J. Ž. yra konfliktiškas žmogus. Kadangi jie turi bendro naudojimo kiemą, išvažiavimas su vartais į gatvę taip pat yra bendras. Būtent dėl bendro naudojimo teritorijos, o daugiausiai dėl bendrų vartų naudojimo, ir nesutaria jau ilgai. 2013-03-15 apie 12 val., būdamas namuose minėtu adresu, pro langą pamatė, kaip J. Ž. išeina pro vartelius iš Danų gatvės pusės ir palieka juos atidarytus (jis niekada išeidamas neuždaro ir tai jį pykdo). Jis greitai išėjo pro duris ir pasakė J. Ž.: „debile, ką čia dirbi?“ Tada J. Ž. nuėjo kitų vartų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link. Nuėjo ir jis. Jie susitiko prie minėtų vartų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir jis J. Ž. pasakė: „dar kartą paliksi vartus; neuždarytus, iškviesiu policiją“. J. Ž. jam atsakė: „kviesk, pederaste, gaidy“. Mano, kad J. Ž. galėjo būti neblaivus, nes nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Norėdamas pagąsdinti, jis pasakė, kad eina kviesti policiją ir nuėjo įėjimo į namą link. J. Ž. jis nesudavė nei vieno smūgio, smurto jo atžvilgiu tikrai nenaudojo. Smurto jo atžvilgiu nenaudojo ir J. Ž. (t. 1, b.l. 36). Teismo posėdžio metu S. R. patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 152).

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014).

Dėl kaltinimų J. Ž. pagal BK 140 str. 1 d. S. R. atžvilgiu (2014-02-13 įvykis)

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas laiko, kad nustatyta, kad kaltinamasis J. Ž. 2014-02-13 apie 13.30 val. namo (duomenys neskelbtini), Kaune kieme tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. R. į veidą, lūpų sritį, dėl ko jis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinės ir apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimu, kraujosruvomis abiejų lūpų gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimu, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

J. Ž. nusikalstama veika S. R. atžvilgiu visiškai įrodyta tiek nuosekliais nukentėjusiojo S. R. parodymais, tiek J. Ž. daliniu prisipažinimu teisme, tiek kita byloje esančia medžiaga, t.y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G381/14(02), kurioje konstatuota, kad S. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas atmeta kaip nepagrįsta J. Ž. ir jo gynėjo iškeltą versiją, kad nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas būtinosios ginties sąlygomis. Vadovaujantis BK 28 str. 2 d. asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–545/2014, 2K-73-697/2015).

Teismas, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visumą laiko, kad kėsinimąsis neturėjo būtino pavojingumo požymio, kadangi S. R. veiksmai visų pirma buvo nukreipti J. Ž. atžvilgiu. S. R. su savimi neturėjo jokio ginklo ar kitokio grėsmę sveikatai ar gyvybei keliančio daikto. Įvykio vietoje S. R. buvo vienas, kai tuo tarpu J. Ž. su žmona D. Ž. ir mama. J. Ž.. J. Ž. parodė, kad S. R. ją purtė, o D. Ž. parodė, kad S. R. jai trenkė į veidą . Tokie veiksmai nelaikytini pavojingais, kadangi nesukėlė sveikatai pavojingų padarinių, ką įrodo išrašai iš medicininių dokumentų, kad M. Ž. buvo konstatuota ūmi reakcija į stresą, o. D. Ž. nebuvo konstatuoti veido sužalojimai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad J. Ž. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta ir kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 1d.

Dėl kaltinimų D. Ž. ir M. Ž. pagal BK 140 str. 1 d. S. R. atžvilgiu (2014-02-13 įvykis)

Teismas konstatuoja, kad neįrodyta, kad kaltinamosios D. Ž. ir M. Ž. 2014-02-13 apie 13.30 val. namo (duomenys neskelbtini), Kaune kieme, bendrais savo veiksmais, tyčia sumušė nukentėjusįjį S. R., kad jos tąsė jį už plaukų, rankų nagais apdraskė jam veidą, dėl ko jis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktoje, nosyje, abiejuose skruostuose, viršutinėje lūpoje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimu, tai yra kad jos padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad šios S. R. privačiame skunde nurodytos aplinkybės teisme nebuvo įrodytos, kadangi tiek J. Ž., tiek D. Ž., tiek M. Ž. nurodė, kad veido D. Ž. ir M. Ž. tyčia S. R. neapdraskė, teismui nekelia abejones nustatytos bylos aplinkybės, kad 2014-02-13 kilusio konflikto tarp S. R. ir J. Ž. metu, S. R. sudavus ranka į veidą J. Ž., jam trenkus atgal į veidą, jį puolė ginti jo motina M. Ž., S. R. pradėjus tąsyti senutę, anytą puolė gelbėti marti D. Ž., moterys nuo S. R. smurto gynėsi plikomis rankomis, neturėdamos jokių kitų daiktų, todėl vien ginant vienam kitą šeimos narį nuo gręsiančio kėsinimosi, jos naudojo tinkamus veiksmus apginti J. Ž., M. Ž. bei D. Ž., todėl gynybos metu galėjo ir apdraskyti konflikto pradininkui S. R. veidą ir padaryti veido apibrozdijimus nurodytus teismo eksperto išvadoje ir S. R. skunde kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka. M. Ž. tąsymo už S. R. plaukų faktas, kaip veika turinti nusikalstamos veikos požymių, taip pat laikytinas neįrodyta, kadangi J. Ž. nurodė, kad tuo metu S. R. plaukai buvo per trumpi, kad juos būtų galima tąsyti, ir kad M. Ž., būdama mažo ūgio, juos galėtų pasiekti, ir tyčia tąsyti. Be to apžiūrint teismo ekspertams nebuvo nustatyti jokie sužalojimai S. R. jo galvos plaukų srityse. Jei tokie M. Ž. veiksmai buvo naudojami siekiant apsaugoti savo sūnų nuo S. R. smurto, tai nelaikytina nusikalstama veika ginant šeimos narį nuo kito asmens neteisėtų veiksmų.

Priešingas aplinkybes, kad kaltinamosios D. Ž. ir M. Ž. tyčia nagais sužeidė jo veidą ir tąsė jam plaukus, nurodo tik nukentėjusysis S. R.. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdyje apklausti E. R. ir L. R. nurodė, kad įvykio nematė ir apie veido apdraskymus žino tik iš S. R. pasakojimo.

Kadangi asmuo nusikalstamos veikos padarymu gali būti apkaltintas tik tada, kai jo kaltė nekelia abejonių, teismas laiko, kad D. Ž. ir M. Ž. išteisintinos, kaip nepadariusios veikos turinčios, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kaltinimų S. R. pagal BK 140 str. 1 d. J. Ž. ir D. Ž. atžvilgiu (2014-02-13 įvykis)

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas laiko, kad įrodyta tik S. R. 2014-02-13 nusikalstama veika nukentėjusiosios D. Ž. atžvilgiu. Nors S. R. neigia sudavęs D. Ž., tačiau šias aplinkybes nurodo tiek J. Ž., tiek D. Ž., teigdami, kad D. Ž. buvo trenkta į veidą ir ji pastumta, ko pasekoje ji griuvo ir atsinaujino anksčiau gydytas susirgimas – radikulitas, kurio gydymas jau buvo baigtas, D. Ž. padarytą akies sužalojimą patvirtino ir teismo ekspertė M.Kolcovaitė vertindama bylos medžiagą. Kad S. R. veiksmai visų Ž. atžvilgiu buvo aktyvūs matyti ir iš jo paaiškinimo policijai iš karto po įvykio, nes S. R., kuris dirba apsauginiu ir yra tvirto sudėjimo, policijos pareigūnui A. M. nurodė, kad „paminėto susistumdymo metu sąmoningai niekam nesudavė jokių smūgių, bet neatmeta galimybės, kad stumdamas nuo savęs J. Ž., D. Ž. ir jam nepažįstamą moterį (galimai J. Ž. motiną), netyčia galėjęs skaudžiai suduoti į įvairias kūno vietas esančias pakeltų rankų aukštyje. (t. 1, b.l. 9). Pažymėtina, kad D. Ž. nuosekliai tiek minėtoje ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 20-23-PR5-283, tiek teisme, iškėlus bylą privataus kaltinimo tvarka, nuosekliai parodė, kad S. R. jai trenkė į veidą dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad atvykusi į ligoninę D. Ž. skundėsi skausmais, nors KMUK atlikus galvos kompiuterinę tomografiją trauminių sužalojimų nenustatyta, tačiau jei konstatuotas raumenų patempimas, paūmėjęs radikulitas. Kitą dieną, D. Ž. kreipusis į šeimos gydytoją, jai buvo konstatuotas dešinės akies sumušimas, kuris, kaip teisme nurodė teismo ekspertė, paprastai būtent išryškėja kitą dieną po sumušimo. Šios aplinkybės vertintinos kaip S. R. jos atžvilgiu pavartoto smurto pasekmė ir fizinio skausmo sukėlimas. Todėl šios aplinkybės, kad dėl S. R. smurtinių veiksmų D. Ž. atžvilgiu ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų kūno sužalojimą, rodo, kad jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymiai, todėl laikytina įrodyta S. R. padaryta nusikalstama veika, kuri privačios kaltintojos D. Ž. teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1d.

Pažymėtina, kad nors J. Ž. ir nurodo, kad S. R. prieš jį smurtavo, tačiau fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pasekmės jo atžvilgiu nėra įrodytos, to nenustatė ir teismo ekspertė M.Kolcovaitė, tai nenurodė ir byloje apklausta J. Ž. duktė, be to jis nebuvo vežtas į KMUK, priešingai nei nukentėjusieji S. R., D. Ž. ir M. Ž., nes gydytojams nekilo įtarimų, kad J. Ž. būtų sužalotas. Byloje nėra jokių kitų duomenų jog objektyviai J. Ž. 2014-02-13 vykusio įvykio metu, kurio iniciatyva jis ir prasidėjo, būtų padaryti kokie nors sužalojimai ar sukeltas fizinis skausmas. Tai, kad jam galėjo būti S. R. suduoti smūgiai jų tarpusavio konflikto metu, jiems abiems aktyviai vienas kitam priešinantis, nelaikytina tuo, kad S. R. veikoje J. Ž. atžvilgiu būtų tyčinio nusikaltimo požymiai. Teismui pagrįstų abejonių kelia ir paties J. Ž. teiginiai dėl patirto fizinio skausmo, kadangi nors pastarasis šias aplinkybes ir nurodė teisminio nagrinėjimo metu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. R. smūgio jam pavyko išvengti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d. J. Ž. atžvilgiu neįrodyta.

Dėl kaltinimų S. R. pagal BK 140 str. 1 d. J. Ž. atžvilgiu (2013-03-15 įvykis)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 410 str. 1 d. yra apibrėžiamos priešpriešiniame skunde nurodytų aplinkybių tyrimo ribos, nustatant, kad kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu.

Nors priešpriešinis skundas buvo paduotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, tačiau teismas, tik pilnai išnagrinėjęs bylą, o ne priešpriešinio skundo priėmimo stadijoje, neatlikus įrodymų tyrimo, konstatuoja, kad S. R. 2013-03-15 galimai nusikalstama veika J. Ž. atžvilgiu, nesusijusi su. J. Ž., D. Ž. ir M. Ž. pareikštu kaltinimu dėl 2014-02-13 įvykių. Tiek S. R., tiek J. Ž. su D. Ž. bei liudytojai E. R., L. R., R. Ž. parodė, kad šeimos tarpusavyje seniai konfliktuoja, konfliktai kyla dėl žemės. Nors tai rodo nuolatinę konfliktišką atmosferą tarp kaimynų, tačiau J. Ž., D. Ž., M. Ž. nurodė, kad 2014-02-13 įvykusį konfliktą sukėlė būtent šuns išmatomis ištepliotas automobilis, o ne beveik prieš metus laiko įvykęs įvykis. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2013-03-15 įvykio buvo nutrauktas ir nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dar 2013-06-25 buvo pasiūlyta J. Ž. dėl šio įvykio kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau J. Ž. to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad 2013-03-15 įvykis dėl kaltinimų S. R. pagal BK 140 str. 1 d. išeina už privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamos bylos ribų, todėl byla šioje dalyje dėl J. Ž. pareikštų kaltinimų S. R. nutrauktina. (BPK 410 str. 1 d.).

Pripažinus kaltinamąjį J. Ž. kaltu, jis baustinas. Bausmė skirtina vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. Kaltinamojo J. Ž. teistumas išnykęs (t. 1, b.l. 68), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 63), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe negali būti laikomas jo prisipažinimas, kadangi iš pradžių jis kaltu neprisipažino, vėliau nors ir prisipažino sudavęs smūgį S. R. gindamas savo artimuosius, tačiau nepagrįstai teigė veikęs būtinosios ginties sąlygomis. (BK 59 str.). Kaltinamjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 60 str.)

Skiriant kaltinamajam J. Ž. bausmę atsižvelgtina į tai, kad jo teistumas išnykęs, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis padarė nesunkų, tačiau tyčinį - smurtinį, nusikaltimą, todėl jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas, taikant teismo paskirtus įpareigojimus.

Pripažinus kaltinamąjį S. R. kaltu, jis baustinas. Bausmė skirtina vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), S. R. neteistas (t. 1, b.l. 65), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 64), jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 str.). Skiriant kaltinamajam S. R. bausmę atsižvelgtina į tai, kad neteistas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis padarė nesunkų, tačiau tyčinį - smurtinį, nusikaltimą, todėl jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje bausmė - laisvės apribojimas, taikant teismo paskirtus įpareigojimus.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. R. privataus kaltinimo skunde prašė, kad jam būtų atlyginta 844,65 Lt (244,63 EUR) turtinė žala ir 2000 Lt (579,24 EUR) neturtinė žala. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, viso 650 Lt (188,25 EUR) (t. 1, b.l. 7).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. ir D. Ž. priešpriešiniame privataus kaltinimo skunde nurodė, kad prašo priteisti dėl 2014-02-13 įvykio 2500 Lt (724,05 EUR) neturtinės žalos J. Ž. naudai ir 3000 Lt (868,86 EUR) neturtinės žalos D. Ž. naudai, dėl 2013-03-15 įvykio priteisti 3000 Lt (868,86 EUR) J. Ž. naudai. Taip pat prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 584,43 EUR (t. 1, b.l. 50).

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, laikytina, kad nukentėjusiojo S. R. patirtos turtinės žalos dydis yra visiškai įrodytas ir pagrįstas, tiek jo parodymais, tiek į bylą pateiktais dokumentais. S. R. turtinę žalą patyrė dėl neteisėtų J. Ž. veiksmų, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir jam priteistina 244,63 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais. Taigi, asmuo, patyręs neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos turi teisę reikalauti padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kokio pobūdžio nusikalstama veika minėta žala buvo padaryta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 1 000 Lt (289,62 EUR) iki 20 000 Lt (5792,40 EUR) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011, 2K–453/2014, 2K-270/2014).

Vertinant nukentėjusiojo S. R. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį pažymėtina, kad S. R. prašo neturtinės žalos atlyginimą priteisti solidariai iš J. Ž., D. Ž. ir M. Ž.. Remiantis byloje ištirtais įrodymais D. Ž. ir M. Ž. išteisintos kaip nepadariusios nusikalstamos veikos. Teismas pripažįsta, kad S. R. dėl padarytų sužalojimų jo atžvilgiu patyrė stresą, nepatogumų, išgyvenimus, buvo priverstas nepatogiai jaustis prieš aplinkinius, tačiau byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės būtų ypatingai pakenkusios S. R. sveikatai ar reputacijai, jis po šio įvykio toliau dirbo, bendravo su bendradarbiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. R., dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) apsaugos skyriuje sargo pareigose yra mokytas išvengti konfliktinių situacijų, jų metu vengti vartoti smurtą, tačiau, nežiūrint ir tai, kad jo atžvilgiu dėl jo neteisėtų veiksmų J. Ž. atžvilgiu 2013-03-15 jau buvo atliekamas policijoje tyrimas, 2014-02-13 S. R. konflikto neišvengė, buvo aktyvus jo dalyvis, elgėsi įžūliai vartodamas J. Ž., jo žmonos ir senyvo amžiaus motinos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, ko pasekoje kilo jo ir kaimyno J. Ž. tarpusavio konfliktas, ko pasekoje ne tik pats padarė nusikalstamą veiką D. Ž. atžvilgiu, bet ir nukentėjo nuo neteisėtų J. Ž. veiksmų, todėl S. R. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 200 EUR.

Vertinant nukentėjusiųjų J. Ž. ir D. Ž. prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius pažymėtina, kad S. R. pripažintas kaltu tik dėl nusikalstamos veikos padarytos D. Ž. atžvilgiu, o kaltinimai dėl 2013-03-15 įvykio išeina iš privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos ribų, todėl prašymai priteisti neturtinę žalą J. Ž. naudai atmestini. Teismas pripažįsta, kad D. Ž. dėl jai sukelto fizinio skausmo patyrė stresą, nepatogumus, išgyvenimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai būtų ypatingai pakenkę jos sveikatai ar reputacijai, sukėlę negrįžtamų padarinių, todėl prašoma priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 EUR.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismas proceso išlaidomis gali pripažinti ir kitas išlaidas, kurios patiriamos dėl vykstančio teismo proceso. Atstovavimo išlaidos yra priskirtinos proceso išlaidomis, nes jos patiriamos realizuojant turimas procesines teises, todėl jos priteistinos. BPK 105 str. 1 d., nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, to paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą priteisti proceso išlaidas, kad byla yra pradėta privataus kaltinimo tvarka, kurioje abi šalys S. R. ir J., D. Ž. buvo tiek nukentėjusieji, tiek kaltinamieji, jų interesus atstovavo skirtingi advokatai, kur advokato padėjėja R. Janušaitytė gynė S. R. interesus, o V. Mikšta gynė J. ir D. Ž. interesus, ko pasekoje S. R. turėjo 188,25, o J., D., J. Ž. turėjo 584,43 EUR išlaidas, todėl kiekvienos šalies patirtos gynybos ir atstovavimo išlaidos, kurios nėra išskaidytos, t.y. neaišku kuri dalis lėšų buvo skirta atstovavimui, kuri gynybai, nepriteistinos iš priešingos šalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 str., 415 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

J. Ž., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką S. R. atžvilgiu, numatytą BK 140 str. 1 d. (2014-02-13 veika), ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant, būti nuo 23 val. iki 6 val. savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dirbant ne mažiau kaip po 5 valandas per mėnesį ir per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam S. R. padarytą turtinę žalą.

S. R., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką D. Ž. atžvilgiu, numatytą BK 140 str. 1 d. (2014-02-13 veika), ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti nuo 23 val. iki 6 val. savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dirbant ne mažiau kaip po 5 valandas per mėnesį.

S. R. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje J. Ž. atžvilgiu (2014-02-13 veika), nes neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Dėl kaltinimų S. R. padarius nusikalstamą veiką J. Ž. atžvilgiu, numatytą BK 140 str. 1 d. (2013-03-15 veika), baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi šis kaltinimas išeina už privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamos bylos ribų.

D. Ž. išteisinti pagal BK 140 str. 1 d. nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

M. Ž. išteisinti pagal BK 140 str. 1 d. nepadarius nusikalstamos veikos, nusikalstamą veiką, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Nukentėjusiojo S. R. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš J. Ž. 244,63 EUR (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 63 euro centus) turtinės žalos atlyginimo S. R. naudai, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. Ž. 200 EUR (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo S. R. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios D. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. R. 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo J. Ž. naudai.

Kaltinamųjų ir kartu nukentėjusiųjų S. R. ir J. ir D. Ž. ir nukentėjusiosios M. Ž. prašymus priteisti iš priešingos šalies patirtas šioje privataus kaltinimo byloje jų gynybos ir atstovavimo išlaidas, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjasAlvydas Rimkevičius