Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjungos atstovui jos pirmininkui A. B., atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei šios institucijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Barbarai Jurgelevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjungos skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjunga (toliau – ir pareiškėja, ir Sąjunga) su 2015 m. vasario 27 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama (b. l. 1–2):

1.1. įpareigoti atsakovę Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija) atlikti veiksmus, kurie teisės aktuose priskirti jos kompetencijai, t. y. išnagrinėti Sąjungos 2013 m. kovo 4 d. skundą įstatyme nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2013 m. liepos 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3147-580/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2013-1) (toliau – ir VAAT sprendimas) pateiktą teisės aiškinimą ir priimti dėl jo atitinkamą sprendimą;

1.2. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja su 2013 m. kovo 4 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl vaizdo stebėjimo priemonių paskirstyto valdymo patalpose ir prašė įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) nutraukti neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, naudojant vaizdo stebėjimo priemones šiose patalpose. Skundas buvo grindžiamas tuo, jog nėra teisinio pagrindo vaizdo stebėjimui šioje darbo vietoje. Inspekcija 2013 m. kovo 12 d. sprendime Nr. 3R-63(2.13.-1) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjungos 2013-03-04 skundo Nr. 1“ (toliau – ir sprendimas Nr. 3R-63(2.13.-1)) skundą atmetė. Apskundus sprendimą Nr. 3R-63(2.13.-1) teismui, VAAT 2013 m. liepos 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3147-580-2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2013-1) skundą tenkino ir panaikino minėtą sprendimą, be kita ko, nurodė, jog sprendimas Nr. 3R-63(2.13.-1) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o klausimas dėl Sąjungos 2013 m. kovo 4 d. skundo pagrįstumo turi būti nagrinėjamas iš naujo, atsižvelgiant į VAAT sprendime pateiktą teisės aiškinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-394/2014 (toliau – ir Nutartis) atsakovės apeliacinį skundą atmetė, taigi, VAAT sprendimas įsiteisėjo.

2.2. Sąjunga su 2014 m. lapkričio 10 d. paklausimu kreipėsi į Inspekciją dėl skundo išnagrinėjimo, tačiau atsakymo į paklausimą negavo, todėl su 2015 m. sausio 22 d. pareiškimu pakartotinai kreipėsi į Inspekciją dėl skundo išnagrinėjimo ir informacijos pateikimo. Atsakovė 2015 m. vasario 19 d. rašte Nr. 2R-959(2.13.) „Dėl pareiškimo“ (toliau – ir raštas Nr. 2R-959(2.13.)) kuriame nurodė, kad Sąjungos skundo nenagrinės, kad tyrimą dėl vykdomo vaizdo stebėjimo UAB (duomenys neskelbtini) paskirstyto valdymo patalpose pradėjo savo iniciatyva. Inspekcija atsisakymą nagrinėti Sąjungos skundą iš naujo motyvavo tuo, jog VAAT sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog Inspekcija turi iš naujo nagrinėti skundą.

2.3. Atsisakymas nagrinėti Sąjungos skundą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą viena iš atsakovės funkcijų yra nagrinėti asmenų skundus ir pranešimus Įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 92 straipsnį skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju tarp šalių atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo buvusi teisinė padėtis. Teismui panaikinus sprendimą Nr. 3R-63(2.13.-1) laikoma, jog Sąjungos skundas dėl vaizdo stebėjimo kamerų yra paduotas, bet neišnagrinėtas ir sprendimas dėl skundo nepriimtas. Taigi, nepaisant to, jog VAAT sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog atsakovė privalo iš naujo išnagrinėti Sąjungos skundą, Inspekcija privalo skundą išnagrinėti, nes tokia pareiga kyla iš įstatymo. Tai, kad Inspekcija turi iš naujo nagrinėti Sąjungos skundą, nurodyta ir VAAT sprendimo motyvuojamoje dalyje.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 35–36).

1. VAAT sprendime tenkino Sąjungos skundą ir panaikinti Inspekcijos sprendimą Nr. 3R-63(2.13.-1), LVAT Nutartyje minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad nei VAAT, nei LVAT nepriėmė sprendimo pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo, Inspekcija priėmė sprendimą pareiškėjos skundą nagrinėti savo iniciatyva.

2. Inspekcija atlieka tyrimą dėl vaizdo stebėjimo paskirstytojo valdymo patalpose, apie tai pareiškėja buvo informuotas Inspekcijos 2014 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 2R-6056(2.13.) „Dėl paduoto skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir raštas Nr. 2R-6056(2.13.)), siųstame registruota pašto siunta, kurią 2015 m. sausio 8 d. AB „Lietuvos paštas“ grąžino Inspekcijai, kaip neatsiimtą.

3. Tyrimas atliekamas pareiškėjos 2013 m. kovo 4 d. skundo pagrindu, atsižvelgiant į minėtuose LVAT ir VAAT procesiniuose sprendimuose, kuriuose panaikintas sprendimas Nr. 3R-63(2.13-1.), nurodytus šio Inspekcijos sprendimo trūkumus, todėl iš esmės pareiškėjos 2013 m. kovo 4 d. skundas yra tiriamas ir pareiškėjos 2015 m. vasario 27 d. skundas yra nepagrįstas.

4. Inspekcija, atlikdama nurodytą tyrimą, 2014 m. gruodžio 8 d. atliko faktinį vaizdo stebėjimo vykdymo patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), paskirstyto valdymo patalpose, o išnagrinėjusi tikrinimo metu gautą informaciją ir dokumentus, 2015 m. sausio 28 d. raštu Nr. 2R-532(2.13) kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl papildomos informacijos pateikimo. Šiuo metu baigiamas rengti sprendimo projektas, todėl pareiškėjos skundo patenkinimas neturėtų jokios prasmės, nes Inspekcija faktiškai nebeturėtų ką tirti.

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjungos atstovas jos pirmininkas A. B. (2015 m. vasario 27 d. išrašas iš protokolo (b. l. 29)) rėmėsi skundu ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2R-6056(2.13.), teismo posėdžio metu pateikė Inspekcijos 2015 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 2R-3104(2.13.) „Dėl tyrimo rezultatų“ (b. l. 59).

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė šios institucijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Barbara Jurgelevičienė (2015 m. gruodžio 10 d. įgaliojimas Nr. 3P-23(4.4.) (b. l. 50)) rėmėsi atsakovės atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 51–58).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Pareiškėja su 2014 m. kovo 4 d. skundu Nr. 1 „Dėl vaizdo stebėjimo priemonių paskirstyto valdymo patalpose“ (toliau – ir skundas Nr. 1) kreipėsi į Inspekciją, prašydama įpareigoti Bendrovę nedelsiant nutraukti neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, naudojant vaizdo stebėjimo priemones paskirstyto valdymo patalpose (b. l. 3–5). Skunde Nr. 1, be kita ko, nurodyta, kad:

1.1. Sąjunga 2012 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Bendrovę, kad būtų nutrauktas neteisėtas vaizdo stebėjimas paskirstyto valdymo patalpose. 2012 m. lapkričio 28 d. gautas Bendrovės atsakymas, jog vaizdo stebėjimą minėtose patalpose ji vykdo teisėtai, nes dar 2009 m. balandžio 21 d. Inspekcija įregistravo Bendrovę Asmens duomenų valdytojų registre (toliau – ir Registras).

1.2. Sąjunga 2012 m. gruodžio 14 d. gavo Bendrovės atsakymą, jog Inspekcijos rekomendacijos Bendrovei nėra privalomo pobūdžio, kad Sąjungos prašymo ji netenkins ir informacijos apie tai, kas konkrečiai kelia grėsmes turtui bei darbuotojams, nepateiks.

1.3. Sąjunga dėl vaizdo stebėjimo priemonių paskirstyto valdymo patalpose 2008 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Inspekciją, kuri atlikusi patikrinimą, be kita ko, nurodė, jog: vaizdo stebėjimas darbo vietoje yra kraštutinė priemonė, leidžiama tik išnaudojus kitas alternatyvias priemones įstatyme nustatytiems ir duomenų valdytojo nustatytiems tikslams pasiekti; duomenų valdytojas turi pareigą įsitikinti, kad kitos galimos priemonės, išskyrus vaizdo stebėjimą, yra netinkamos ir (arba) nepakankamos įstatymo ar jame nustatytiems tikslams pasiekti; Bendrovei būtina apsvarstyti galimybes imtis kitų priemonių bei būdų, skirtų pasiekti tikslus, dėl kurių planuojama vykdyti vaizdo stebėjimą Bendrovės paskirstyto valdymo patalpose (pavyzdžiui, aliarmo sistemos įdiegimas); rekomenduojama Bendrovei vaizdo stebėjimą Bendrovės paskirstyto valdymo patalpose pradėti vykdyti tik kartu su Sąjunga apsvarsčius galimybę, ar tikslai, dėl kurių ketinama vykdyti vaizdo stebėjimą minėtose patalpose, negalėtų būti pasiekti kitomis priemonėmis ir būdais.

1.4. Po minėto patikrinimo beveik 4 m. vaizdo stebėjimas paskirstyto valdymo patalpose nevykdytas, o 2012 m. spalio mėn. pabaigoje, nepaisydama Inspekcijos pateiktų nurodymų ir rekomendacijų, Bendrovė paskirstyto valdymo patalpose sumontavo naujas vaizdo stebėjimo priemones ir pradėjo vykdyti vaizdo stebėjimą. Paskirstyto valdymo patalpose vaizdo stebėjimas vykdomas pažeidžiant Įstatymo nuostatas, nes dėl šiose darbo vietose dirbančių darbuotojų darbo specifikos nekyla jokios grėsmės nei asmenų, nei turto, nei visuomenės saugumui. Be to, jeigu tokios grėsmės ir kiltų, visų pirma turi būti naudojamos kitos fizinės, techninės, loginės ar administracinės priemonės ir tik tada, jeigu jų nepakanka arba jeigu jos yra netinkamos, galima naudoti vaizdo stebėjimą.

2. Inspekcija, išnagrinėjusi skundą Nr. 1, 2013 m. kovo 12 d. sprendime Nr. 3R-63(2.13.-1) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjungos 2013-03-04 skundo Nr. 1“ skundą atmetė, be kita ko, nurodydama (b. l. 6–7):

2.1. Bendrovė pagal Įstatymo 31 straipsnio nuostatas yra pateikusi Inspekcijai pranešimą apie vaizdo stebėjimą Bendrovės paskirstyto valdymo sistemos patalpose, siekiant apsaugoti įmonės turtą, darbuotojų sveikatą ir gyvybę bei visuomenės saugumą nuo neteisėto kėsinimosi pasinaudoti gamybos technologinio proceso valdymo įranga (Inspekcijoje gauta 2'08 m. gruodžio 24 d.).

2.2. Inspekcija, prieš priimdama sprendimą dėl Bendrovės registravimo duomenų valdytoju, 2009 m. sausio 14 d. rašte Nr. 2R-64(9.1) prašė Bendrovės paaiškinti, ar pagal Inspekcijos 2008 m. gruodžio 5 d. rekomendaciją Nr. 2R-3506(2.13) vaizdo stebėjimą paskirstyto valdymo patalpose pradėti vykdyti tik kartu su pareiškėja apsvarsčius galimybę, ar tikslai, dėl kurių ketinama vykdyti vaizdo stebėjimą minėtose patalpose, negalėtų būti pasiekti kitomis priemonėmis ir būdais, buvo imtasi kokių nors priemonių ir ar buvo priimtas abipusiai naudingas sprendimas dėl vaizdo stebėjimo. Inspekcija, išnagrinėjusi Bendrovės pateiktą pranešimą bei informaciją ir konstatavusi, jog duomenų valdytojo pateikta informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarime Nr. 262 patvirtintose Duomenų valdytojų pranešimo apie duomenų tvarkymą taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nurodytus reikalavimus ir neprieštarauja teisėtam duomenų tvarkymui, 2009 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. 2R-952(9.1) įregistravo Bendrovę duomenų valdytoju.

2.3. Pareiškėja su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar leistų pagrįstai įtarti, jog Bendrovė vykdo vaizdo stebėjimą Bendrovės paskirstyto valdymo sistemos patalpose kitais, negu Inspekcijai nurodytais, tikslais

2.4. Inspekcijos 2008 m. gruodžio 5 d. nurodymas Nr. 2R-3505(2.13) asmenims, patenkantiems į Bendrovėje sumontuotų vaizdo stebėjimo kamerų lauką, suteikti informaciją, nustatytą Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2009 m. sausio 1 d.), išskyrus Įstatyme įtvirtintas išimtis, bei nedelsiant pranešti apie duomenų tvarkymą Inspekcijai Taisyklėse nustatyta tvarka yra įvykdytas.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjungos skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo Nr. 3R-63(2.13.-1) panaikinimo, 2013 m. liepos 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3147-580/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2013-1) sprendimą Nr. 3R-63(2.13.-1) panaikino, be kita ko, nurodė, kad šis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra panaikinamas ir klausimas dėl pareiškėjos 2013 m. kovo 4 d. skundo pagrįstumo turi būti nagrinėjamas iš naujo, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime pateikiamą teisės aiškinimą (b. l. 8–16).

LVAT 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-394/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2013-1) VAAT sprendimas paliko nepakeistą, be kita ko, konstatavo, jog Inspekcija, priimdama 2013 m. kovo 12 d. sprendimą, nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik įregistruojant Bendrovę duomenų valdytoju nustatytais duomenimis, neatsižvelgė į pareiškėjos skunde nurodytus motyvus, nepasisakė dėl jų bei nenustatinėjo kitų nagrinėjant skundą aktualių aplinkybių, todėl VAAT pagrįstai panaikino spendimą Nr. R3-63(2.13.-1), tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (b. l. 17–25).

4. Sąjunga pateikė Inspekcijai 2014 m. lapkričio 10 d. paklausimą Nr. 8 (toliau – ir paklausimas Nr. 8), prašydama atsakyti, kada Inspekcija priims sprendimą dėl Sąjungos 2013 m. kovo 4 d. skundo (b. l. 26, 37).

5. Inspekcijos darbuotoja 2014 m. lapkričio 28 d. teikime Nr. 4R-312(2.13.) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teikimas), atsižvelgdama į paklausimą Nr. 8, VAAT ir LVAT sprendimus, pasiūlė Inspekcijos direktoriui pradėti tyrimą dėl vykdomo vaizdo stebėjimo UAB (duomenys neskelbtini) paskirstyto valdymo patalpose savo iniciatyva (b. l. 38).

6. Inspekcija 2014 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 2R-6056(2.13.) „Dėl paduoto skundo išnagrinėjimo“ informavo Sąjungą, kad VAAT sprendime neįpareigojo Inspekcijos iš naujo išnagrinėti Sąjungos skundą, todėl atsižvelgdama į šią aplinkybę Inspekcija iš naujo nenagrinės 2013 m. kovo 4 d. skundo, tačiau vadovaudamasi Įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, pagal paklausimą Nr. 8 pradės tyrimą dėl vaizdo stebėjimo UAB (duomenys neskelbtini) paskirstyto valdymo patalpose savo iniciatyva (b. l. 39, 40). Minėtą raštą, siųstą registruota pašto siunta paklausime Nr. 8 nurodytu adresu, 2015 m. sausio 8 d. pašto tarnyba grąžino Inspekcijai kaip neatsiimtą (b. l. 45, 46).

7. Sąjunga pateikė Inspekcijai 2015 m. sausio 22 d. pareiškimą Nr. 1 „Dėl 2013 03 04 skundo ir 2014 11 10 paklausimo“ (toliau – ir pareiškimas Nr. 1), kuriame, be kita ko, nurodė: jpagal ABTĮ 92 straipsnį skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju tarp šalių atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo buvusi teisinė padėtis, šiuo atveju laikoma, kad Sąjungos skundas yra paduotas, o nutarimas dėl jo nepriimtas; Sąjunga negavo nei sprendimo dėl 2013 m. kovo 4 d. skundo, nei dėl paklausimo Nr. 8 (b. l. 27, 42).

8. Inspekcija 2015 m. sausio 28 d. nutarime Nr. 4R-17(2.13.) „Dėl tyrimo termino pratęsimo“, atsižvelgdama į tai, kad per Įstatymo 49 straipsnyje nustatytą 2 mėnesių terminą nėra užbaigti tyrimą galimybės, nusprendė tyrimo atlikimą pratęsti, be kita ko, nurodė, kad: pagal Teikimą pradėtas tyrimas dėl vykdomo vaizdo stebėjimo UAB (duomenys neskelbtini) paskirstyto valdymo patalpose savo iniciatyva, kurio metu 2014 m. gruodžio 8 d. Inspekcijos pareigūnė atliko patikrinimą vietoje; išnagrinėjus 2014 m. gruodžio 22 d. Bendrovės raštą Nr. 1222-455-S/14 ir 2015 m. sausio 9 d. patikrinimo ataskaitą dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo UAB (duomenys neskelbtini) Nr. 4R-4(2.13.) konstatuota, kad tyrimo užbaigimui ir sprendimo priėmimui iš Bendrovės reikalinga gauti papildomą informaciją, todėl Inspekcija 2015 m. sausio 28 d. rašte Nr. 2R-532(2.13.) kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti reikiamą informaciją, tačiau atsakymas į šį raštą negautas (b. l. 43).

9. Inspekcija, išnagrinėjusi Sąjungos pareiškimą Nr. 1, 2015 m. vasario 19 d. rašte Nr. 2R-959(2.13.) „Dėl pareiškimo“ pareiškėjai, be kita ko, nurodė, kad Inspekcija, gavusi paklausimą Nr. 8, atsižvelgdama į tai, kad LVAT paliko galioti VAAT sprendimą, kuriame buvo panaikintas Inspekcijos sprendimas Nr. 3R-63(2.13-1.) be įpareigojimo Inspekcijai iš naujo išnagrinėti Sąjungos 2013 m. kovo 4 d. skundą, pagal paklausimą Nr. 8 pradėjo tyrimą dėl vykdomo vaizdo stebėjimo UAB (duomenys neskelbtini) paskirstyto valdymo patalpose savo iniciatyva, apie tai Sąjunga informuota 2014 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 2R-6056(2.13.), siųstame registruota pašto siunta, kurią 2015 m. sausio 8 d. AB „Lietuvos paštas“ grąžino Inspekcijai kaip neatsiimtą (b. l. 28). Inspekcija su raštu Nr. 2R-959(2.13.) išsiuntė pareiškėjai 2014 m. lapkričio 28 d. Raštą Nr. 2R-6056(2.13.) ir voko abiejų pusių patvirtintas kopijas.

10. Inspekcija, atsižvelgdama į Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos 2014 m. lapkričio 28 d. teikimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) Nr. 4R-312(2.13.) ir atlikdama tyrimą savo iniciatyva, 2014 m. gruodžio 8 d. atliko patikrinimą dėl vykdomo vaizdo stebėjimo UAB (duomenys neskelbtini) paskirstyto valdymo patalpose ir 2015 m. gegužės 20 d. sprendime Nr. 3R-177(2.13-1.) „Dėl vaizdo stebėjimo UAB (duomenys neskelbtini) paskirstyto valdymo patalpose“ nusprendė (b. l. 51–55):

10.1. Pripažinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) užtikrina Įstatymo 17 straipsnio, 18 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymąsi;

10.2. Pripažinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) neįgyvendina Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

10.3.1. Užtikrinti, kad informacija apie paskirstyto valdymo patalpoje (toliau – ir PVS1) vykdomą vaizdo stebėjimą būtų pateikiama prieš asmenims patenkant į PVS1 esančios vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo lauką, nurodant informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų valdytojo pavadinimą, kodą ir kontaktinę informaciją (adresą arba telefono ryšio numerį), kaip to reikalauja Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai.

10.3.2. Papildyti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB saugos tarnyba (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 9 d. sudarytą apsaugos sutartį Nr. G300-5.7/08/F-AOB-0122 (toliau – ir Sutartis), reglamentuojant duomenų valdytojo įgaliojimus duomenų tvarkytojui UAB saugos tarnybai (duomenys neskelbtini) dėl PVS1 vaizdo stebėjimo duomenų tvarkymo bei įgyvendinamos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės, tvarkant šiuos duomenis duomenų tvarkytojui, kaip to reikalauja Įstatymo 30 straipsnio 1 dalis.

10.3.3. Pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2009 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 0403-23-VĮ/09 patvirtintų Vaizdo duomenų tvarkymo nuostatų (nauja redakcija nuo 2012 m. liepos 4 d.) (toliau – ir Nuostatai) 5 punktą, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. kovo 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė vaizdo stebėjimo PVS patalpose realiu laiku.

11. Inspekcija 2015 m. gegužės 21 d. nurodyme Nr. 2R-3055(2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Bendrovei nurodė (b. l. 56–58):

11.1. Užtikrinti, kad informacija apie PVS1 vykdomą vaizdo stebėjimą būtų pateikiama prieš asmenims patenkant į PVS1 esančios vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo lauką, nurodant informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų valdytojo pavadinimą, kodą ir kontaktinę informaciją (adresą arba telefono ryšio numerį), kaip to reikalauja Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai.

11.2. Papildyti Sutartį, reglamentuojant duomenų valdytojo įgaliojimus duomenų tvarkytojui UAB saugos tarnybai (duomenys neskelbtini) dėl PVS1 vaizdo stebėjimo duomenų tvarkymo bei įgyvendinamas organizacines ir technines duomenų saugumo priemones, tvarkant šiuos duomenis duomenų tvarkytojui, kaip to reikalauja Įstatymo 30 straipsnio 1 ir 4 dalys.

11.3. Pakeisti Nuostatų 5 punktą atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. kovo 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė vaizdo stebėjimo PVS patalpose realiu laiku.

11.4. Apie šio nurodymo vykdymą iki 2015 m. liepos 1 d. raštu informuoti Inspekciją.

12. Inspekcija 2015 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 3104(2.13.) „Dėl tyrimo rezultatų“, adresuotame Sąjungai, pateikė, be kita ko, tokią informaciją:

12.1. Inspekcija, atlikusi tyrimą savo iniciatyva dėl vykdomo vaizdo stebėjimo UAB (duomenys neskelbtini) paskirstyto valdymo patalpose (toliau – ir PVS) nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. kovo 16 d. PVS1 vykdyto vaizdo stebėjimo tikslas buvo turto apsauga, darbuotojų saugumas ir galimų avarinių situacijų gamyboje prevencija (visuomenės saugumas), o nuo 2015 m. kovo 16 d. PVS1 vykdomo ir PVS2 planuojamo vykdyti vaizdo stebėjimo tikslas yra pažeidimų prevencija, ekstremalių situacijų tyrimas, informavimo ir koordinavimo veiklos stebėjimas evakuacijos metu bei incidentų ar avarijų priežasčių tyrimas, taip pat į tai, kad operatorių darbas pasižymi specifika, dėl kurios būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą, o kitos priemonės ar būdai nebuvo pakankami ar tinkami, siekiant šių tikslų, todėl darytina išvada, kad PVS1 vykdomas ir PVS2 planuojamas vykdyti vaizdo stebėjimas nepažeidžia Įstatymo 17 straipsnio.

12.2. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepažeidžia Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

12.3. Nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) neįgyvendina Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 30 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas nurodymas: užtikrinti, kad informacija apie PVS1 vykdomą vaizdo stebėjimą būtų pateikiama prieš asmenims patenkant į PVS1 esančios vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo lauką, nurodant informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų valdytojo pavadinimą, kodą ir kontaktinę informaciją (adresą arba telefono ryšio numerį), kaip to reikalauja Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai; papildyti Sutartį, reglamentuojant duomenų valdytojo įgaliojimus duomenų tvarkytojui UAB saugos tarnybai (duomenys neskelbtini) dėl PVS1 vaizdo stebėjimo duomenų tvarkymo bei įgyvendinamos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės, tvarkant šiuos duomenis duomenų tvarkytojui, kaip to reikalauja Įstatymo 30 straipsnio 1 ir 4 dalys; pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) Nuostatų 5 punktą atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. kovo 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė vaizdo stebėjimo PVS patalpose realiu laiku.

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjunga prašo įgyvendinti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3147-580/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2013-1) (b. l. 8–16), kurio motyvuose, be kita ko, nurodyta, jog klausimas dėl pareiškėjos 2013 m. kovo 4 d. skundo (b. l. 3-5) pagrįstumo turi būti nagrinėjamas iš naujo, atsižvelgiant į minėtame teismo sprendime pateikiamą teisės aiškinimą. Pabrėžtina, kad LVAT 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-394/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2013-1) VAAT sprendimas paliko nepakeistą, be kita ko, konstatavo, jog Inspekcija, priimdama 2013 m. kovo 12 d. sprendimą, nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik įregistruojant Bendrovę duomenų valdytoju nustatytais duomenimis, neatsižvelgė į pareiškėjos skunde nurodytus motyvus, nepasisakė dėl jų bei nenustatinėjo kitų nagrinėjant skundą aktualių aplinkybių, todėl VAAT pagrįstai panaikino spendimą Nr. R3-63(2.13.-1), tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (b. l. 17–25).

2. Šioje administracinėje byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad atsakovė nenagrinėjo pareiškėjos 2013 m. kovo 4 d. skundo (b. l. 3-5), o, esą, savo iniciatyva priėmė 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 3R-177(2.13-1.) (b. l. 51-55) dėl tų pačių aplinkybių. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2R-6056(2.13.) „Dėl paduoto skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 40), kuris pareiškėjai įteiktas tik 2015 m. vasario 19 d. raštu (b. l. 44), atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. kovo 4 d. skundą. Tokiais savo veiksmais atsakovė nevykdė įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3147-580/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2013-1), tuo užkirto pareiškėjai tinkamai ginti savo teises, be kita ko, ir teisme, todėl pareiškėjos skundas, kurio reikalavimai buvo išsiaiškinti teismo posėdyje, tenkinamas: naikinamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 2R-6056(2.13.) „Dėl paduoto skundo išnagrinėjimo“, kaip neatitinkantis įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3147-580/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2013-1), todėl neteisėtas ir nepagrįstas, taip pat atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įpareigotina atlikti veiksmus, kurie teisės aktuose priskirti jos kompetencijai, t. y. išnagrinėti Sąjungos 2013 m. kovo 4 d. skundą įstatyme nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3147-580/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2013-1) pateiktą teisės aiškinimą ir priimti dėl jo atitinkamą sprendimą.

3. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį 28 Eur (b. l. 30). Kadangi pareiškėjos skundas buvo patenkintas, tai ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir jai priteistini 28 Eur (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjungos skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2R-6056(2.13.) „Dėl paduoto skundo išnagrinėjimo“.

Įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją išnagrinėti UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjungos 2013 m. kovo 4 d. skundą įstatyme nustatyta tvarka ir priimti dėl jo atitinkamą sprendimą.

Priteisti iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų sąjungos naudai 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.