Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei Justinai Palskei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui M. A. (M. A.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų atidėti teismo posėdį ar nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. lapkričio 15 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, 2017 m. lapkričio 16 d. šalys sudarė papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2020 m. sausio 14 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 11–27); 2019 m. kovo 29 d. ieškovė komandiravo atsakovą tikslu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 66), 2020 m. sausio 14 d. ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (el. b. apyrašo t. I, l. 39), 2020 m. vasario 12 d. ieškovė surašė atsakovui pretenziją atlyginti žalą (el. b. apyrašo t. I, l. 57).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas pas ieškovę nuo 2017 m. lapkričio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose; darbuotojas pagal su įmone sudarytos darbo sutarties 10.6. punktą (el. b. apyrašo t. I, l. 11–16) buvo atsakingas už krovinio formos ir kiekio atitikimą pridedamiems dokumentams ir teisingą duomenų užpildymą; darbuotojas pagal su įmone sudaryto papildomo susitarimo (sutarties) prie darbo sutarties 1.14., 1.18.3., 1.18.4., 1.18.5., 1.18.8., 1.19.2. punktus (el. b. apyrašo t. I, l. 20–26) buvo įsipareigojęs tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavė turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, dėl išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo, dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo, prisiimti visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtus gabenti krovinius ir tinkamą jų pakrovimą, neperkraunant transporto priemonės ir neviršijant leistinų ašių apkrovų, nepranešus apie įvykį, darbuotojas pilnai atlygina padarytą žalą; darbuotojas pagal Krovinių priėmimo/gabenimo/atidavimo instrukciją (el. b. apyrašo t. I, l. 58–62) buvo įsipareigojęs dalyvauti pasikrovime (stebėti pasikrovimą, skaičiuoti pakraunamą krovinį, stebėti, kad nebūtų pakrautas pažeistas krovinys arba kad jis nebūtų pažeistas pakrovimo metu), jei yra pakrautas pažeistas krovinys arba jis pažeidžiamas pakrovimo metu, pažeistą krovinį privalo nufotografuoti, o nuotraukas skubiai išsiųsti fotografuojančio telefono pagalba arba asmeniniu fotografuojančiu įrenginiu, tolimesnį krovinio pakrovimą stabdyti, apie pažeistą krovinį nedelsiant informuojant atsakingą savo įmonės darbuotoją ir laukti tolimesnių jo nurodymų, pasižymėti važtaraštyje, jeigu yra koks nors pastebimas krovinio pažeidimas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui komandiruotės metu vykdant savo darbines funkcijas krovinio iškrovimo metu 2019 m. gegužės 6 d. buvo nustatyta, kad jo vežtas, jam dalyvaujant krovinio pakrovime ir gavėjui pristatytas krovinys (popieriaus ritiniai) yra pažeistas, už šį krovinį jis buvo atsakingas, CMR važtaraštyje atsakovas jokių įrašų dėl krovinio pažeidimo nepadarė, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių, susijusių su kroviniui padaryta žala – pervežimo užsakovas C.H. Robinson Europe BV 2019 m. gegužės 31 d. ieškovės užsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transtira transport“ pateikė pretenziją dėl patirtų 1 636,60 Eur nuostolių atlyginimo, dalį sugadinto krovinio realizavus C.H. Robinson Europe BV 2019 m. liepos 12 d. išrašė uždarajai akcinei bendrovei „Transtira transport“ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 253 Eur sumai, už padarytą žalą, kaip atsakinga už kroviniui padarytą žalą, vežėja ieškovė atsiskaitė su uždarąja akcine bendrove „Transtira transport“, atlygindama 1 253 Eur sumą pagal 2019 m. birželio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „Transtira transport“ išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 42, 44, 46, 48–54, 64). Taigi, iš viso dėl 2019 m. gegužės 6 d. nustatyto krovinio pažeidimo įmonė patyrė 1 253 Eur žalą dėl atsakovo kaltės.

Šalys 2020 m. sausio 14 d. sudarytu susitarimu dėl žalos atlyginimo (el. b. apyrašo t. I, l. 39) susitarė dėl 1 636 Eur žalos, įmonės patirtos dėl atsakovo kaltės dėl apgadinto krovinio, darbuotojo darbdavei atlyginimo, darbuotojas įsipareigojo sulygtą sumą gera valia darbdavei atlyginti per 30 dienų po darbo sutarties nutraukimo. Byloje nėra įrodymų, kad po darbuotojo prašymu jį atleidus iš darbo 2020 m. sausio 14 d. darbuotojas įmonei, net jai pateikus darbuotojui pretenziją dėl žalos atlyginimo, įmonei būtų atlyginęs padarytą žalą. Pastebėtina, kad darbuotojas, pasirašydamas 2020 m. sausio 14 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pats prisipažino dėl savo kaltės apgadinęs krovinį ir padaręs įmonei 1 636 Eur žalą (dalis sugadinto krovinio realizuotas, todėl žalos suma sumažėjo iki 1 253 Eur), kurią sutiko atlyginti, tai patvirtinadamas savo parašu, taip pat pats pasirašė prašymą dėl jo atleidimo iš darbo.

Pažymėtina, kad atsakovas savo paties pasirašytame 2020 m. sausio 14 d. susitarime dėl žalos atlyginimo nurodė, jog 2019 m. gegužės 6 d. vykdydamas ieškovės jam pavestas pareigas ir vairuodamas ieškovės patikėtą transporto priemonę dėl savo kaltės apgadino krovinį. Pabrėžtina, kad pagal Krovinių priėmimo/gabenimo/atidavimo instrukciją, (duomenys neskelbtini) privalo pasižymėti važtaraštyje, jeigu yra pastebimas krovinio pažeidimas, tačiau atsakovas pats dalyvaudamas pakrovime, jokio įrašo CMR važtaraštyje apie tai, kad priimamas vežti apgadintas (jeigu siuntėjas pateikė tokios būklės) krovinys, neatliko, darbdavės apie tai neinformavo, tuo tarpu į pristatymo vietą atsakovas atvežė pažeistą krovinį. Šiuo gi atveju, atsakovas įpareigojimo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, pasižymėti važtaraštyje, jeigu yra koks nors pastebimas krovinio pažeidimas, nepaisė, jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (tinkamą krovinio pakrovimą, saugų krovinio gabenimą, tinkamą jo pristatymą), neatliko, ko pasekoje dėl tokių atsakovo kaltų veiksmų įmonė patyrė žalą. Taigi, pats atsakovas yra pripažinęs, kad žalą įmonei padarė savo kaltais veiksmais, darbdavės kaltė nenustatyta.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas neužtikrino tinkamo krovinio pakrovimo, nestebėjo, kad nebūtų pakrautas pažeistas krovinys arba kad jis nebūtų pažeistas pakrovimo metu, vežimo metu, o jei matė, kad pakrautas krovinys yra pažeistas arba jis buvo pažeidžiamas pakrovimo metu, jo nenufotografavo, apie tai darbdavės neinformavo, važtaraštyje to nepažymėjo, dėl ko ir kilo žala, kuri buvo padaryta dėl atsakovo kaltės. Taigi, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos. Bylos medžiaga patvirtina, kad darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 722 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 105), todėl darbdavė pagrįstai reikalauja iš atsakovo 1 253 Eur žalos sumos priteisimo – ši suma neviršija darbuotojo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs šalių sulygtą žalos dydį pilnai ar iš dalies, priešingai, atsakovas žinojo apie padarytą žalą ieškovei, šalys sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti žalos atlyginimą, tačiau minėto įsipareigojimo neįvykdė net ir darbdavei pateikus jam pretenziją. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 1 253 Eur žalos atlyginimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 253 Eur žalos atlyginimas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 29 Eur žyminis mokestis (el. b. apyrašo t. I, l. 77) ir, kaip patikslino ieškovė savo 2020 m. liepos 30 d. prašyme, 237,64 Eur vertimo išlaidos, sumokėtos L. Vainienės firmai LETRA (el. b. apyrašo t. I, l. 73–74, 103–104, 106–107). Teismas įvertinęs CPK nuostatas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 266,64 Eur (29 Eur + 237,64 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“ (įmonės kodas 303025620) iš atsakovo M. A. (M. A.) (gimęs (duomenys neskelbtini), Paso Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 1 253 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų) žalos atlyginimą, 266,64 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir šešiasdešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.