- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1271-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02080-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. J.
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Skolininkas
- J. L.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1134-804/2015 pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, skolininkas: J. L., suinteresuotas asmuo: J. J., kuria pareiškėjo prašymas patenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko J. L. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyti, kad J. L. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. J. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad antstolė M. L. vykdo Trakų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 484,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjo naudai. Vykdymo metu antstolė nustatė, kad išieškojimas iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto ir darbo užmokesčio nėra galimas, tačiau skolininko sutuoktinė J. J. gauna darbo užmokestį. Atsižvelgdama į tai, antstolė pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino – nustatė, kad skolininkui J. L. bendroje jungtinėje su jo sutuoktine J. J. nuosavybėje priklauso pusė (viena antroji) visų sutuoktinės pinigų (pajamų) – sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Skolininko iniciatyva santuokos metu įgyta prievolė kreditoriaus atžvilgiu yra ir jo sutuoktinės prievolė, todėl skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, laikytinos bendrajai jungtinei nuosavybės teisei priklausančiu turtu, t. y. tuo turtu, į kurio dalį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl šis prašymas tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį. Nurodo, kad patenkinus pareiškėjo prašymą galimai nukentėtų pirmosios eilės išieškotojas, kuriam yra priteistas išlaikymas. Be to, teismas nutartyje nenurodė jokių konkrečių skaičių, patvirtinančių skolininko areštuoto turto mastą, taip pat nėra aiškus pirmosios eilės išieškotojo naudai išieškomos skolos dydis. Nesant šių skaičių negalima daryti išvados, kad areštuoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių pardavimo iš varžytynių atveju gautų piniginių lėšų nepakaktų pirmos bei sekančios eilės išieškotojų finansiniams reikalavimams padengti. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju išieškojimą būtų galima nukreipti į skolininkui priklausantį turtą ir gaunamas pinigines lėšas. Be to, pareiškėjui iš skolininko priteista skola nėra susijusi su bendrais šeimos poreikiais ir reikmėmis, todėl negali būti dengiama iš bendro sutuoktinių turto.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (CPK 667 str.).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo atveju skolininko kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko turto dalį jo ir jo sutuoktinės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taip, kad iš jos būtų galima išieškoti, konkrečiai – nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų (darbo užmokesčio).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko kreditoriaus naudai, nustatė, kad skolininko atžvilgiu antstolių kontorose vykdoma trylika vykdomųjų bylų, iš kurių trys – pirmosios eilės išieškotojams dėl išlaikymo išieškojimo. Skolininkui nuosavybės teise priklauso dvi išregistruotos transporto priemonės, kurios, atsižvelgiant į gamybos metus (1985 ir 1987 metai), yra nerealizuotinos, taip pat nekilnojamasis turtas, kuris yra areštuotas antstolės B. P. bei antstolės M. L.. Antstolė nustatė, kad realizavus nurodytą nekilnojamąjį turtą, visos gautos lėšos būtų skirtos dengti įsiskolinimą pirmosios eilės išieškotojams. Taip pat skolininkas gauna darbo užmokestį, tačiau išieškojimas iš jo nėra galimas, kadangi iš jo jau vykdomas išieškojimas pirmosios eilės išieškotojų naudai. Taigi vykdomojoje byloje nustatyta, kad išieškojimas iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto, išskyrus bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam priklausančio apeliantės darbo užmokesčio, nėra galimas. Nors apeliantė tvirtina priešingai, t. y. kad išieškojimą galima nukreipti į kitą skolininko turtą (o ne apeliantės gaunamas pajamas), šiems teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, rėmėsi antstolės vykdomojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis abejoti neturėjo pagrindo.
Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę gali būti išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į apeliantės gaunamas pajamas (tiksliau – jų dalį, kuri bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkui) dėl to, kad pareiškėjui iš skolininko priteista skola nėra susijusi su bendrų šeimos poreikių tenkinimu. Kaip minėta, aplinkybė, jog skolininko prievolė yra asmeninė, neturi įtakos galimybei nukreipti pagal tokią prievolę vykdomą išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Apeliantės argumentas, kad, patenkinus pareiškėjo prašymą, galimai nukentėtų pirmosios eilės išieškotojas, yra nekonkretus bei nepagrįstas įrodymais, kita vertus, nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.