- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-840-530/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- K. P.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis, Artūras Andr
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. P. 2017 m. kovo 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo nuosprendžiu Nr. 6 KLs 143 Js 14346/16 Jung nuteistas už sunkų apiplėšimą 2010 dienų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 24 d. ir buvo vykdomas Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. spalio 15 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai (toliau – Alytaus apylinkės teismas) nutartimi (b. l. 40-43) tenkino Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos teikimą ir pripažino Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį bei nurodė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nutartyje nurodyta, kad K. P. Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu Nr. 6 KLs 143 Js 14346/16 Jung paskirtą bausmę – 2010 dienų laisvės atėmimo suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalimi, ir palikti paskirtą bausmę - 5 (penkerius) metus 6 (šešis) mėnesius (t. y. 2010 dienas) laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo K. P. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant visą Vokietijos Federacinės Respublikoje atliktos bausmės - laisvės atėmimo laiką.
3. Nuteistasis iš Vokietijos Federacinės Respublikos buvo perimtas 2018 m. lapkričio 15 d. Perėmus nuteistąjį Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis nebuvo vykdoma, o vykdomas Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendis ir 2016 m. gegužės 11 d. nutartis. Įvykdžius minėtą nuosprendį ir nutartį nuteistasis iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo 2018 m. gruodžio 28 d. buvo paleistas į laisvę, atlikęs 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Tuo tarpu vykdant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį nuteistasis buvo sulaikytas 2020 m. liepos 31 d.
4. 2020 m. spalio 15 d. Alytaus apylinkės teismas tenkino Alytaus pataisos namų teikimą ir patikslino Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. E1-1039-939/2018, nustatydamas bausmės pradžią K. P. skaičiuoti ne nuo nuteistojo K. P. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos, bet nuo nuteistojo K. P. sulaikymo vykdant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 31 d. Taip pat į Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu Nr. 6 KLs 143 Js 14346/16 Jung, pripažintu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, paskirtos bausmės laiką įskaičiavo visą Vokietijos Federacinės Respublikoje atliktos bausmės – laisvės atėmimo laiką, t. y. 2 metus 3 mėnesius 25 dienas. Nuteistojo K. P. prašymo dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės įskaitymo į bausmės laiką, netenkino (b. l. 141-144).
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo K. P. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis prašo į Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, pripažintą ir vykdomą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algo- jaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu Nr. 6 Kis 143 Js 14346/16 Jung. atliktą bausmės laiką įskaičiuoti visą laisvėje nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki K. P. sulaikymo praleistą laikotarpį, t. y. 1 metus 8 mėnesius ir 2 dienas, ir nustatyti, jog laisvės atėmimo bausmės pabaiga K. P. - 2022 m. sausio 25 d. Netenkinus šio prašymo, prašoma Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. El-1039-939/2018 paskirtą bausmę - 5 metų 6 mėnesių (2010 dienų) laisvės atėmimo, subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirta ir jau atlikta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs Alytaus apylinkės teismas vadovaujantis BK 63 ar 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis privalėjo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. El-1039-939/2018 paskirtą bausmę - 5 metų 6 mėnesių (2010 dienų) laisvės atėmimą - subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria Prienų apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu K. P. paskirtą galutinę subendrintą 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo bausmę nutarta pakeisti į 45 parų areštą, paskirta ir jau atlikta 45 parų arešto bausme, bei bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo K. P. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos bei į bausmės laiką įskaičiuoti visą Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos bausmės - laisvės atėmimo laiką.
5.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis 2018 m. lapkričio 15 d. buvo atvežtas ir įkalintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime. Praėjus 45 paroms ir atlikus bausmę pagal 2016 m. gegužės 11 d. nutartį, tai yra 2018 m. gruodžio 28 d., K. P. buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo. Jam buvo paaiškinta, jog nėra teisinio pagrindo jį laikyti bausmės atlikimo vietoje, todėl jis yra paleidžiamas į laisvę, nors nuteistasis bandė aiškinti, kad jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Vokietijos teismo nuosprendį dėl kurio jis buvo perimtas iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir konvojuotas į Lietuvą, tačiau Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracija pareiškė, kad jokios teismo nutarties jie neturi, neva asmuo atvežtas atlikti 45 parų arešto bausmės, todėl nuteistasis, neturėdamas aukštojo išsilavinimo ir specialiųjų teisinių žinių, turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad kompetentingi aukšto rango teisėsaugos institucijų pareigūnai nedaro jokios grubios klaidos ir jo paleidimas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo neprieštarauja visiems jo atžvilgiu priimtiems teismų sprendimams.
5.3. Skunde teigiama, kad nuteistasis visą 1 metų 8 mėnesių 2 dienų laikotarpį pagrįstai tikėjo, kad yra atlikęs visas jam paskirtas bausmes, kol jo nesulaikė policijos pareigūnai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, paaiškindami, jog jis iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo 2018 m. gruodžio 28 d buvo paleistas per klaidą. Pažymėtina, kad K. P. visą laisvėje išbūtą laiką niekur nesislapstė, kartu su sugyventine gyveno savo gyvenamojoje vietoje, nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)", laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)", vėliau dirbo statybose, buvo išvykęs į užsienį. Nuteistasis darbo metu būdavo savo darbo vietoje, o po darbų grįždavo namo, nesislapstė, tad jokiais veiksmais nesiekė išvengti jam paskirtos bausmės, nes objektyviai tikėjo atlikęs visas valstybės jam skirtas bausmes. Visą šį laiką jis gyveno aktyvų socialinį gyvenimą, gyvenamosios vietos nekeitė, išskyrus tą laiką, kai buvo laikinai išvykęs į užsienį, tačiau savo buvimo vietos jis neslėpė. Savo gyvenamosios vietos adresu nuteistasis nė karto negavo šaukimo ar pranešimo apie bausmės vykdymą ar paiešką, policijos pareigūnai iki 2020 m. liepos 31 d. nė karto nebuvo atvykę jo ieškoti. Esant tokioms aplinkybėms jis pagrįstai manė, kad 2018 m. spalio 12 d. nutartis dėl jam nesuprantamų, tačiau teisėtų motyvų nebus vykdoma.
5.4. Atkreipiamas dėmesys, kad nuoseklioje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos asmens sąskaita, dėl valstybės institucijų padarytų klaidų asmenys neturi patirti neproporcingų neigiamų pasekmių (žr. plačiau: EŽTT 2008 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją).
5.5. Skunde nesutinkama su skundžiamo nutarimo motyvais, kad nuteistasis apylinkės teismui nenurodė, kokių neigiamų pasekmių jis patyrė. Nagrinėjamu atveju teisėsaugos institucijų aplaidumas, sąlygojantis teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situaciją, yra nepateisinamas. Būtent dėl teisėsaugos institucijų veiklos neefektyvumo nuteistasis negalėjo savalaikiai atlikti 2018 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nuo 2018 m. gruodžio 29 d. paleidimo į laisvę vedė socialiai priimtiną gyvenimo būdą, gyveno faktinėje santuokoje, dirbo ir rūpinosi šeima, planavo susilaukti vaikų. Akivaizdu, kad K. P. turėjo pagrįstus lūkesčius, kad yra atlikęs visas valstybės prievartos mechanizmo jam paskirtas bausmes, dėl ko jo netikėtas 2020 m. liepos 31 d. sulaikymas sąlygojo neigiamus emocinius išgyvenimus ir dvasines kančias ne tik jam, bet ir šeimos nariams. Taip pat nesuprantamas teismo motyvas, kad nuteistasis būdamas laisvėje turėjo galimybę kreiptis į atsakingas valstybines institucijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis tai būtų padaręs. Negalima perkelti laisvės atėmimo bausmės vykdymą organizuojančios ir prižiūrinčios institucijos pareigūnų funkcijas nuteistajam, esmingai ignoruojant, kad bausmes vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 4 dalis).
5.6. Pažymima, kad nuteistajam įskaičius visą laisvėje nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki jo sulaikymo 2020 m. liepos 31 d. praleistą laikotarpį, būtų suteikta reali galimybė grįžti anksčiau pas šeimą ir pasirūpinti jos gerove bei nebūti našta mokesčių mokėtojams, taip pat būtų pasiekti bausmės tikslai atitiktys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tuo tarpu asmuo negali atsakyti už teisėsaugos institucijų pareigūnų klaidas ir neveikimą.
6. Nuteistojo K. P. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundas netenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Skunde nuteistojo gynėjas advokatas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria nutarta bausmės pradžią K. P. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, t. y. 2020 m. liepos 31 d., o ne nuo nuteistojo perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos. Taip pat prašoma į bausmę, paskirtą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi įskaityti K. P. laisvėje išbūtą laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. liepos 31 d., t. y. 1 metus 8 mėnesius 2 dienas bei vadovaujantis BK nuostatomis subendrinti paskirtą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirta ir jau atlikta 45 parų arešto bausme.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs gynėjo advokato skundą, skundžiamą nutartį, bylos medžiagą daro išvadą, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
9. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322) (toliau- ir Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Įstatymo, įgyvendinančio 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą Nr. 2008/909/TVR ,,Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“, iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka suderinta bausmė ar kita priemonė vykdomi pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus su šiame straipsnyje numatytais ypatumais.
10. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu 2018 m. spalio 15 d. Alytaus apylinkės teismas pripažino Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį bei nurodė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Dėl bausmės pradžios skaičiavimo K. P. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 15 d. perėmus nuteistąjį iš Vokietijos Federacinės Respublikos, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis nebuvo vykdoma, todėl bausmės pradžia skaičiuojama ne nuo nuteistojo K. P. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos, kaip buvo numatyta 2018 m. spalio 12 d. nutartyje, bet nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šią nutartį dienos, t. y. 2020 m. liepos 31 d.
12. Pažymėtina, kad BPK 361 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Taip pat teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas po Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties priėmimo nustatė pasikeitusias aplinkybes nurodytas aukščiau, kurių pagrindu ir patikslino bausmės pradžios laiką skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos pagrįstai, pažymint, kad Alytaus apylinkės teismui ištaisius nustatytus netikslumus – nuosprendžio esmė nepasikeitė (BPK 361 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas, o bausmės pradžia visiškai pagrįstai skaičiuojama nuo bausmės vykdymo faktinės dienos.
14. Skunde teigiama, kad dėl teisėsaugos institucijų veiklos neefektyvumo nuteistasis negalėjo savalaikiai atlikti 2018 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei jo sulaikymas sąlygojo neigiamus emocinius išgyvenimus ir dvasines kančias ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, kadangi nuteistasis turėjo pagrįstų lūkesčių, jog yra atlikęs visas valstybės prievartos mechanizmo jam paskirtas bausmes, tuo tarpu laisvės atėmimo bausmės vykdymo funkcijų perkėlimas nuteistajam yra nepateisinamas, todėl K. P. laisvėje išbūtas laikas turėtų būti įskaitytas į Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. El-1039-939/2018 paskirtą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
15. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas nuteistasis K. P. būdamas laisvėje nesislapstė, taigi, laisvai galėjo naudotis visomis savo teisėmis ir laisvėmis, jis, be kita ko, dirbo, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau nelegaliai dirbo statybose, taip pat buvo išvykęs į užsienį. Šios aplinkybės nurodytos ir K. P. gynėjo advokato apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į tai, apygardos teismas daro išvadą, kad K. P. laisvėje gyveno aktyvų socialinį gyvenimą nepatirdamas jokių suvaržymų ir nepatogumų, tuo tarpu vien tik formalus teisėsaugos institucijų pareigūnų aplaidumas nelaikytinas pakankamu pagrindu K. P. skirtos bausmės trumpinimui, įskaitant nuteistojo prašomą 1 metų 8 mėnesių 2 dienų laikotarpį. Nepriklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių, teismo procesinis sprendimas privalo būti įvykdytas (BPK 346 straipsnio 1 dalis), o nuteistojo patirti išgyvenimai bei lūkesčiai negali būti prioritetu prieš teisėtus nukentėjusiųjų asmenų interesus bei viešąjį interesą, kad kaltas asmuo bus nubaustas teisinga bausme. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, kuris šiuo atveju nebuvo nustatytas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistajam 2018 m. spalio 15 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis buvo žinoma, jis žinojo kokia neatliktos bausmės dalis, sutiko bausmę atlikti Lietuvoje, todėl skundo argumentai, jog jis tikėjosi ir turėjo lūkesčių, jog atliko visą jam skirtą bausmę yra neįtikinami ir nepagrįsti. Be to apeliaciniame skunde nurodoma EŽTT teismo praktika apima išimtinai civilinius teisinius santykius, todėl sprendžiant baudžiamosios teisės klausimus, kur įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymas yra privalomas visiems asmenims, negali būti taikoma.
16. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl K. P. bausmės pradžios laiko ir laisvėje išbūto laiko įskaitymo į bausmę yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
17. BPK 361 straipsnyje 2 dalyje bei 362 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad klausimą dėl atliktos bausmės įskaitymo, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.
Šalies argumentai
18. Skundu aukštesniajam teismui yra prašoma Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu ir 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirtą ir jau atliktą 45 parų arešto bausmę subendrinti su 2018 m. spalio 15 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, ir įskaityti visiškai atliktą bausmę – 45 paras arešto. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties ir bylos medžiagos, šis klausimas nebuvo sprendžiamas pirmos instancijos teisme, šį klausimą spręsti nuteistasis, gynėjas ar teikimą teikusi institucija, neprašė. Kadangi šis klausimas nebuvo spręstas apylinkės teisme, kuris priėmė nutartis ir nuosprendį, todėl ši skundo dalis paliktina nenagrinėta. Atkreiptinas dėmesys, jog apygardos teismo sprendimas šiais klausimais yra galutinis, todėl teismui priėmus vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, būtų užkirstas kelias apeliacijai.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. P. gyvėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.