Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Probacijos tarnybos teikime nurodoma, kad priežiūros metu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu administracinės teisės pažeidimų, naujų nusikalstamų veikų neužfiksuota. Tačiau N. K. pažeidinėja kitas probacijos sąlygas, t. y. vengia atlyginti turtinę žalą, iki 2020-06-21 iš paskirtos 51 727,29 Eur žalos atlygino tik 1450 Eurų, likusi atlyginti žalos dalis yra 50 277, 29 Eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji piktnaudžiauja probacijos tarnybos pasitikėjimu, iki teismo nustatyto termino neatlygino turtinės žalos, siūlo nuteistajai N. K., panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme elektroniniu paštu 2020 m. liepos 9 d. buvo gauti nuteistosios paaiškinimai, kuriuose ji paaiškino, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdė visas pareigas jai priskirtas pareigas, atvykdavo į probacijos tarnybą, teikė informaciją apie teismo nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų vykdymą, t.y. dėl turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo. Įvykdyti pilna apimtimi nustatytojo įpareigojimo, t.y. atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, per teismo nustatytą laikotarpį jai nepavyko, tačiau tęs įsipareigojimo įvykdymą iki šis bus įvykdytas pilnai. Nurodė, kad norint atlyginti turtinę žalą per bausmės atidėjimo laikotarpį, t. y. per 30 mėnesių, kas mėnesį yra reikalinga sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 1724,24 Eur. Dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, iš esmės pripažinus padarytą turtinės žalos faktą ir suprasdama esant reikalingą padarytąją žalą atlyginti, išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) tikslu uždirbti reikiamas lėšas. Tačiau, galimybes skirti visas jėgas ir laiką tik darbui pakoregavo sūnaus gimimas 2012 m. liepos 26 d., kuris dėl patiriamo streso ir įtampos gimė neišnešiotas, kas turėjo įtakos jo sveikatai ir atitinkamai įtakojo jos galimybes dirbti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pajamas iš esmės sudarė tik išmokos vaiko priežiūrai – neturėjo objektyvių galimybių pilnai įvykdyti įpareigojimo per bausmės atidėjimo laikotarpį. Tačiau, pradedant nuo 2015 metų iki šiol pagal savo turtines galimybes dalimis atlygina padarytą žalą. Prie paaiškinimo pridėjo mokėjimo išrašus apie lėšų pervedimą UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2020 m. gegužės ir birželio mėnesiais. Taip pat nurodė, jog ji gyvena Anglijoje aukščiau paminėtu adresu –(duomenys neskelbtini). Augina ir prižiūri du nepilnamečius vaikus – E. K. bei D. K.. Kurie lanko ugdymo įstaigas Anglijoje. Dirbanti pagal darbo sutartį–S. S. (Adresu –(duomenys neskelbtini)). Kur jos metinis uždarbis yra £13,934. Taip pat už savo nepilnamečius vaikus gauna vaikų pašalpą iš valstybės- £140 per mėnesį. Į metus gaunasi 1680 svarų. Jos pragyvenimo išlaidos yra sekančios – metinė namo nuoma - £7500; „Council Tax” mokestis - £1394 į metus; Vandens mokestis - £295 į mėnesį kadangi yra susidariusi skola; dujos ir elektra - £300 į mėnesį; internetas - £23.95. Todėl šiuo atveju ji negalinti mokėti daugiau negu 50 eurų į mėnesį. Prašo teismo atsižvelgti į jos išdėstytas aplinkybes bei prideda dokumentus patvirtinančius nurodytus argumentus.

N. K. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu nurodė, kad su teikimu nesutinka. Paaiškino, kad turi 3 vaikus, du iš jų nepilnamečiai, kurie gyvena su ja. Su vaikų tėvu oficialiai nėra išsituokusi, tačiau kartu negyvena. Nurodė, kad kitus įpareigojimus įvykdė, kas tris mėnesius atskrisdavo į Lietuvą, į probacijos organizuojamus posėdžius, kad atsižymėti. Civiliniam ieškovui nusikaltimu padarytą turtinę žalą neatlygino pilnai, nes neturi tokių finansinių galimybių. Paaiškino, kad būdama motinystės atostogose, ji buvo nuvykusi į probaciją kur nurodė, jog pagimdė 5 mėnesių neišnešiotą vaiką ir turi juo rūpintis. Kol nedirbo ir gaudavo Anglijoje pašalpą už vaiką iš tos motinystės pašalpos ji mokėjo 50 Eurų į mėnesį. Kai vaikui sukako 4 metai ir vaikas nuėjo į 1 klasę, pagal Anglijos įstatymus jie mokinasi nuo 4 metų, ji pradėjo dirbti, dirba kiekvieną dieną. Bet vis tiek nedaug uždirba, nėra Anglijoje tokių atlyginimų, kad galėtų grąžinti kiekvieną mėnesį po 1700 Eurų. Turi namą, už kurį kiekvieną mėnesį turiu mokėti, turi įsiskolinimą už vandenį. Taip pat nurodė, kad buvęs jos direktorius G. M. gali visada pasiimti vykdomąjį raštą ir paduoti ją į antstolius. Antstoliai gal kažką kitą suras. Ji yra pateikusi visus savo finansinius įsipareigojimus. Viskas oficialiai, neoficialiai nieko nėra. Ji neįsivaizduoja kaip sumokėti po 1700 Eurų į mėnesį. Asmeninės nuosavybės teise nuosavybės, neturi, o močiutės ar giminaičių prašyti parduoti savo namus, negali. Jei ateityje pagarės jos finansinė padėtis, ji galės mokėti daugiau. Be to, šiuo metu mokosi anglų kalbos, tikisi surasti kitą darbą, kur daugiau mokės ir stengsis atlyginti žalą kuo greičiau. Nesiekia sąmoningai nedirbti, ji nuolat dirba ir tikrai mokėtų daugiau, bet neturi tokių finansinių galimybių.

Probacijos skyriaus atstovė D. B. teismo posėdžio metu teikimą palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais ir siūlė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Prokuroras prašė teikimą tenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba BK 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Pagal to paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Probacijos įstatymo 4 str. numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 1, 3 p.). Teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę (Šiaulių apygardos teismo 2017-09-12 nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1S-135-744/2017).

Iš teikimo ir nuteistosios asmens bylos duomenų matyti, kad N. K. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2018 m. birželio 19 d.. 2018 m. birželio 28 d. pasirašytinai supažindinta su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, įspėta dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą vykdyti jai teismo skirtus įpareigojimus (asmens b. l. 48-53). Atlikus probuojamosios keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad ji priklauso žemos (16 balų iš 168) pakartotinio teistumo rizikos grupei. Nuo įtraukimo į probacijos registrą dienos N. K. administracinės teisės pažeidimų, naujų nusikalstamų veikų nepadarė (asmens b. l. 73, 83). Tačiau tinkamai nevykdė teismo skirto įpareigojimo atlyginti žalą. Iki 2020-06-21 iš paskirtos 51 727,29 Eur žalos atlygino tik 1450 Eurų, likusi atlyginti žalos dalis yra 50 277, 29 Eurų. 2020-06-22 N. K. pateikė paaiškinimą (asmens b. l. 87). Pagrindu N. K. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę nurodoma aplinkybė ta, kad iki teismo nustatyto termino neatlygino turtinės žalos.

Teismo posėdyje N. K. pažymėjo, kad nori atsiskaityti, tačiau neturi tiek pajamų ir galimybių uždirbti, kad per suteiktą laikotarpį pilnai atlygintų visą sumą, paaiškino, jog suprasdama esant reikalingą padarytąją žalą atlyginti, išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) tikslu uždirbti reikiamas lėšas. Tačiau, galimybes skirti visas jėgas ir laiką tik darbui pakoregavo sūnaus gimimas, kuris dėl patiriamo streso ir įtampos gimė neišnešiotas, kas turėjo įtakos jo sveikatai ir atitinkamai įtakojo jos galimybes dirbti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pajamas iš esmės sudarė tik išmokos vaiko priežiūrai – neturėjo objektyvių galimybių pilnai įvykdyti įpareigojimo per bausmės atidėjimo laikotarpį. Tačiau, pradedant nuo 2015 metų iki šiol pagal savo turtines galimybes dalimis atlygina padarytą žalą. Prie paaiškinimo pridėjo mokėjimo išrašus apie lėšų pervedimą UAB “ (duomenys neskelbtini)”.

Nurodytos aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad N. K. šiuo metu nėra atlyginusi priteistos žalos, tačiau, teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo pasiųsti N. K. atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, konstatuoja, kad N. K. nustatytu laiku neįvykdė pareigos pilnai atlyginti padarytą žalą, tačiau susipažinus su teismui pateikta medžiaga, matyti, kad nuteistoji kiekvieną mėnesį atlieka po 50 Eur pavedimus UAB “(duomenys neskelbtini)”. Atkreiptinas dėmesys, kad N. K. stengiasi vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę dėl žalos atlyginimo, tačiau žalos neatlygino dėl pateisinamų priežasčių, t. y. dėl to, kad N. K. susilaukė vaiko, kuris gimė neišnešiotas ir kurį laiką neturėjo objektyvių galimybių dirbti ir gauti pajamų, jos pajamas iš esmės sudarė tik išmokos vaiko priežiūrai. Taip pat vertintina ir tai, kad nuteistoji šiuo metu viena augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, yra dirbanti, gauna atlyginimą ir pasižadėjo apmokėti padarytą žalą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikinamas tik tuomet, kai nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog nuteistoji nesilaikė probacijos sąlygų be pateisinamų priežasčių. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir probuojamojo gyvenimo situaciją, jam turi būti teikiama pagalba, o ne ieškoma priežasčių jį pasiųsti atlikti bausmę pataisos namuose.

Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga - 2020 m. liepos 18 d., teikimas teismui pateiktas 2020 m. liepos 7 d., o teisėjui 2020 m. liepos 8 d., t. y. likus keletui dienų iki probacijos pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsnio 2 dalimi, teismas, gavęs Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą probacijos tarnybos teikimą, sprendimą dėl jo priima ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio teikimo gavimo dienos. Nurodytas terminas yra minimalus, tam tikrais atvejais teikimo nagrinėjimas užtrunka ir ilgiau. Teikimo surašymas paskutinėmis probacijos dienomis rodo, kad jį rengęs pareigūnas savo darbo funkcijas atliko neatsakingai ir galimai aplaidžiai.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, naikinti N. K. bausmės vykdymo atidėjimą šiuo metu nebūtų proporcinga. Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys, kad juo yra įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje, šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai N. K. atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.