Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01333-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 7.8; 21.10.4

2024 m. gruodžio 18 d.

sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, Gabijai Grikainytei, Liudmilai Ignatovič, Donatai Kojytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., jo atstovui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Gyčiui Vaitkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16088-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2024 m. birželio 12 d. nutarimu E. M. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį, skundžiamame nutarime nurodant, kad jis 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.45 val., tyčia nuo kaimynų pamato nulaužė tvoros elementą, stulpą, nutraukdamas metalinį lyną, vėliau tyrimų nenustatytu tiksliu laiku, nulaužtą metalinį stulpą su metaliniu lynu pavogė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarydamas materialinę žalą. Vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu institucija nutraukė bylos teiseną pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį.

E. M. paskirta administracinė nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų bauda.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti priimto nutarimo dalį, kuria buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda – 200 Eur bauda. Yra nubaustas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), neva tyčia nuo kaimynų pamato nulaužė tvoros elementą, stulpą, nutraukdamas metalinį lyną, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai C. K. materialinę žalą. Su šia priimto nutarimo dalimi, pareiškėjas nesutinka, nes yra įsitikinęs, kad tyčia nesunaikino bei nesugadino svetimo turto. Nutarime nurodyta, jog jo kaltę įrodo sekantys duomenys byloje (dokumentai, paaiškinimai, nuotraukos, vaizdo įrašai, apklausos), tačiau nėra nurodyta, kaip konkrečiai aptarti duomenys įrodo jo veiksmus susijusius su svetimo turto sunaikinimu ar sugadinimu. Duodamas paaiškinimus, E. M. neigė, jog aptariamą nukentėjusiosios turtą sugadino ar sunaikino. Taip pat pažymi, kad tuo pačiu nutarimu jo atžvilgiu nutraukta teisena pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių dėl to paties turto pasisavinimo (vagystės). Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiame policijos komisariato atsakyme C. K. į pastarosios 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškimą nurodyta „Išvykęs policijos ekipažas konstatavo, kad stulpas (pranešime įvardijamas kaip metalo gabalas) yra pas E. M., kurį jis turi ir teiks tyrėjams su kitais įrodymais dėl jo sužalojimo, kuriuos sukėlė kaimynas. Grąžins stulpą tyrėjai nurodžius. Pažymėtina, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30125-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Tyrime E. M. pripažintas nukentėjusiuoju. Tyrimas tęsiamas“. Nurodytuose procesiniuose dokumentuose aptartos aplinkybės patikimu lygiu patvirtina, kad tvoros elementas – stulpas nėra sunaikintas ar sugadintas, o laikomas pareiškėjo žinioje kaip galimas įkaltis baudžiamojoje byloje, kurios ikiteisminiame tyrime jis pripažintas nukentėjusiuoju. Pirmiau paminėtas ikiteisminis tyrimas baigtas kaltinamuoju aktu V. L., todėl akivaizdu, jog skundžiame nutarime paminėtų asmenų paaiškinimai apie jo tariamai neteisėtus veiksmus turėjo būti vertinami itin atsargiai.

Skunde pareiškėjas remiasi ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio pareigūno pareiga nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas ir ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo ir nurodo, kad surinkti duomenys nekelia abejonių, jog C. K. priklausančio stulpo nėra buvusioje vietoje ant betoninio pagrindo. Tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo sugadintas ar sunaikintas ir E. M. dėl to yra kaltas. Tuo galima įsitikinti ir susipažinus su byloje esančiomis aptariamo stulpo fotonuotraukomis. Vien paties turto buvimo faktas jam priklausančiame žemės sklype dar nepreziumuoja jo kaltės. Praeityje nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus.

Taip pat skunde nurodoma, kad visų šių aplinkybių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnai nevertino, jų neanalizavo, netyrė bei priėmė skubotą sprendimą, ypač turint galvoje, jog dėl tų pačių įvykių, susijusių su C. K. metaliniu stulpu, kaltinamuoju aktu prieš tai baigtas ikiteisminis tyrimas. Todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl jo kaltės pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį nepagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos duomenų viseto išnagrinėjimu. Aptartos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas neturėjo tyčios sunaikinti bei nesugadino svetimo turto, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas , priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617–619 straipsniais. 2024 m. gegužės 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 57-ANR_P-555-2024, už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.45 val., E. M. tyčia nuo kaimynų pamato nulaužė tvoros elementą, stulpą, nutraukdamas metalinį lyną, vėliau tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, nulaužtą metalinį stulpą su metaliniu lynu pavogė, nukentėjusiajai padarydamas materialinę žalą. 2024 m. birželio 12 d. institucijos pareigūnė išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą priėmė nutarimą ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu priėmė sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą dalyje, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje. Taip pat priimtu nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už administracinio nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnyje padarymą, paskiriant 200 eurų baudą. Institucija taip pat nurodo, kad ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. C. K., byloje pripažinta nukentėjusiąja. Jos pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.45 val. E. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), iš apatinio bendros ribos taško išlupo trijų metrų aukščio metalinį vamzdį su metaliniu trosu. Vamzdis su metaliniu trosu jungia vieną kampinį viršutinį tvoros stulpą su kitu kampiniu tvoros stulpu, tai yra orientyras, kuris nurodo C. K. ir E. M. sklypų ribas. Įvykį matė ir kartu buvęs V. L., gim. (duomenys neskelbtini). Tiek C. K., tiek V. L. nurodė, kad matė patį laužimo faktą. Bylą nagrinėjusi pareigūnė peržiūrėjusi keletą skirtingų vaizdo įrašų nustatė, kad E. M. kiemas yra aptvertas aukšta tvora, todėl niekas įeiti į privačią teritoriją ir nuversti metalinio stulpo negalėjo. E. M. sklypas yra nuolat filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau stulpo atsiradimo kieme momento, kaip teigia vyras, užfiksuota nėra. Vaizdo įrašai pateikiami tik tie, kuriuose yra užfiksuota E. M. naudinga informacija. Bylos nagrinėjimo metu paklausus E. M. kaip tokios konstrukcijos stulpas galėjo atsidurti jo sklype, jis atsakė, kad gal tai padarė vėjas. Patikrinus 2023 m. rugpjūčio mėnesio oro sąlygas, stiprių vėjo gūsių užfiksuota nebuvo, todėl jo pateikiama versija vertinama kaip akivaizdžiai melaginga, pateikiama siekiant išvengti administracinės atsakomybės. 2024 m. gegužės 28 d. E. M. atvykęs į instituciją paaiškino, kad vamzdis su trosais guli jo kieme, kad jis jį sukarpė, todėl iš byloje surinktų dokumentų, paaiškinimų, nuotraukų, vaizdo įrašų, apklausus su byla susijusius asmenis, matyti, kad E. M. suvokė, kad stulpas yra ne jo nuosavybė ir nors pareiškėjas ir neturi tyčios pasisavinti svetimo turto, tačiau tyčiniais veiksmais sugadino C. K. priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, institucija teismo prašo pareiškėjo skundą netenkinti.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą nukentėjusioji C. K. nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. 10 val. ryto buvo atvykusi į savo sodo namelį (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo ir V. L.. Greta jos sklypo yra pažeidėjo E. M. sklypas (duomenys neskelbtini). Šis asmuo jau kelinti metai naikina jos turtą, tvoros elementus, durų rankenas, esančius augalus sklype. 2015 m. spalio 12 d. įlipęs į jos sklypą sudaužė elektros skydinę, su kūju sudaužė jos namelio durų spyną – Vilniaus rajono policijos komisariatas įspėtas, 2022 m. gegužės 18 d. supjaustė jos teritorijoje pastatytą metalinę tvorą, kreipėsi į Vilniaus policijos komisariatą, 2023 m. gegužės 4 d. jos teritorijoje išvertė du stulpus tvorai tverti, taip pat kreipėsi į Vilniaus policijos komisariatą, 2024 m. kovo 22 d. perlipęs per tvorą jos sklype iškirto 58 tujas, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. E. M. nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes nusikalstamas veikas jis darydavo jai nesant sode, perlipant per betoninę kalno atramos sienelę į jos sklypą. 2023 m. pradžioje, E. M. įsirengė ant savo namo stacionarinę stebėjimo kamerą. 2024 m. birželio 11 d. buvo atliktas E. M. stebėjimo kameros poėmis, stebėjimo kamera jau buvo išardyta, laikmena išimta. Taip elgiasi UAD Brokerių bendrovės (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos Respublikos banko draudimo brokerių bendrovės vadovas E. M., kuris turi užtikrinti patikimumą, nepriekaištingą reputaciją vadovaujantis draudimo įstatymu.

Nukentėjusioji atsiliepime taip pat nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 12 val. E. M. išlydėjo iš namų pas jį viešėjusią draugę ir nežinodamas, kad ji su V. L. yra sodo namelyje, nuėjo prie jos sodo sklypo kampo ir užlipęs kopėčiomis į jos sklypą ant betoninės kalno atramos pradėjo versti jos sklypo kampe esantį riboženklio metalinį stulpą su 120 m lyno trosu, žyminčio jos sklypo ribas, kuris randasi kalno apačioje, o jos sklypas yra ant kalno. V. L. pamatęs E. M. riboženklio griovimo veiksmus, nubėgo prie jos sklypo kampo ir laikė riboženklio vamzdžio apačią, neleisdamas E. M. nutraukti šį riboženklį į savo sklypą. E. M. būdamas jau savo sklype, traukė už šio vamzdžio viršaus į savo sklypą. Riboženklio vamzdis susidėjo iš trijų vamzdžių, sudėtų vienas į kitą, bendro apie šešių metrų ilgio, o prie vamzdžio viršaus buvo pritvirtinti metaliniai lynai. E. M. traukdamas šį riboženklio vamzdį į savo sklypą kabinosi į žolėje nukritusius metalinius trosus, kojomis painiojosi lynuose, krisdamas ant žemės, vėl kėlėsi, vėl tempė. Tačiau jam taip ir nepavyko nutraukti viso vamzdžio į savo sklypą. Visą tai nukentėjusioji matė savo akimis. Vėliau E. M. vėl lipo į jos sklypą, bet V. L. neleido. Ji iškvietė policijos ekipažą, E. M. bijodamas atsakomybės irgi iškvietė policijos ekipažą. Atvykusiems pareigūnams, E. M. melavo sakydamas, kad vėjas nuvertė stulpą riboženklį į jo sklypą, toliau pareigūnams pareikalavus ant E. M. namo esančios stebėjimo kameros vaizdo įrašo, E. M. atsisakė pateikti vaizdo įrašo. Nutarime visiškai pagrįstai pažymėta, kad E. M. pateikia tik tuos įrašus, kurie jam naudingi. Taip pat nukentėjusioji nurodo, kad nutarime konstatuota, jog E. M. keletą kartų keitė savo parodymus dėl jam nežinomu būdu jo kieme atsiradusio metalinio stulpo su trosu ir šio troso sukarpymo. Išvykus policijos pareigūnams, E. M. vėl lipo į jos sklypą, ji kvietė pagalbos, 112 įrašas yra prijungtas prie bylos.

2023 m. rugpjūčio 17 d. nukentėjusioji parašė Vilniaus rajono policijos komisariatui pareiškimą Nr. 10-AP-8139, prašė išreikalauti iš E. M. stacionarinės stebėjimo kameros vaizdo įrašą nuo 12 val. iki 16 val. 2024 m. birželio 12 d. nutarime tyrėja objektyviai ir pagrįstai konstatavo pažeidėjo E. M. kaltę. Jis ir toliau naikina nukentėjusiosios turtą. Vadovaujantis išdėstytu, prašo atmesti E. M. skundą, prideda įrodymus apie E. M. vaizdo stebėjimo kameroje buvusių vaizdo įrašų sunaikinimą, 2024 m. birželio 11 d. Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų apžiūros protokolą, poėmio protokolą, 2024 m. birželio 7 d. pareiškimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo skundą. Kadangi rugpjūčio 8 grįžęs namo rado nukritusį stulpą, žinant kaimynų poelgius iškvietė policiją, atvykus policijai buvo viskas užfiksuota ir vaikščiojo kaimynai su telefonu, filmavo, kai pareigūnai išvyko, jis tą stulpą patraukė. Jam yra keista, kad nebuvo nufilmuota kuo jis yra kaltinamas, nors matėsi kad kiti žmonės vaikščiojo ir filmavo. Stulpas dabar yra padėtas, guli tiesiog pas jį, jis nėra apgadintas, kokį jį rado toks ir yra. Su nukentėjusiąja sudėtinga bendrauti, jis sakė pareigūnams, kad parašytų kažką, duotų nurodymą, kad jis grąžintų tą stulpą, ir jis atiduos nukentėjusiajai jį. Pats iki šiol grąžinti nebandė, laukė pareigūnų nurodymų. Stulpas yra tos pačios būklės, koks ir buvo. Jo žemės sklype buvo pastatytas stulpas, be jokio leidimo. Nenutraukė jokio lyno, žinant kaimynų veiksmus, jis iškvietė policiją ir nieko nelietė. Stulpas buvo jo sklypo teritorijoje, pastebėjo apie pusiaudienį. Pas jį daug atsiranda daiktų iš gretimame sklype statomų dalykų, tai čia nekokybiškai pastatyta, padaryta. Skirtingas aplinkybes nurodė tyrimo metu, nes jo prašė paimprovizuoti. Negali atsakyti, kodėl tas stulpas nugriuvo, jo klausė, kodėl jis negalėjo palikti įtemptų vielų, pasakė, kad šuo nesusižalotų. Kad atlaisvintų tą vamzdį, kad galėtų jį patrukti, jam reikėjo nupjauti lyną. Lynas buvo apie 25?30 metrų, stipriai įtemptas, kad jį fiziškai galėtų patraukti, jis jį nupjovė, o vamzdis nepaliestas. Metalinio stulpo vieta nepasikeitė po įvykio dienos. Pamatas, ant kurio stovėjo stulpas, pagal Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ? NŽT) išvadas yra jo sklypo dalis. Iš kaimynų pusės vyksta nuolat statybos jo teritorijoje, statybų darbai, su juo niekas nederinama. Pareigūnai atėjo, parodė pareiškimą, kur jis yra išvadintas visokiais žodžiais, pareigūnai atvažiavo tik pasišnekėti. Nėra konfliktinės situacijos, jis kenčia ir bando išgyventi. Negrąžino iškarto tos metalo konstrukcijos, nes jis pats atiduoti negali, yra žmogus, su kuriuo sudėtinga bendrauti, tai kažką atiduot neįmanoma. Nebuvo pasakyta, kad jis privalo atiduoti. Jis nežino, kaip gražinti tą stulpą, kad nebūtų dar vieno administracinio nusižengimo. Įsivaizdavo, kad šitas dalykas susijęs su kita byla, net negali pasakyti, jam jo nereikia, jei nereikės jo ir toje minėtoje byloje ir jei būtų galima civilizuotai tai padaryti, tai jis galėjo jau atiduoti. Pamato pritvirtinimas yra ant sienelės. Jo tvora buvo kažkada betoninė sienelė. Apie tvirtinimus nieko nežino. Būtų atidavęs stulpą iš karto, tačiau jis niekada su tokia situacija nėra susidūręs ir nežinojo kaip elgtis, niekas nepasakė. Vyksta nuolat statybos jo teritorijoje, radus nukritusius statybų elementus ir žinant kaimynų konfliktiškumą, nes visuomet kviečiama policija, jis turėjo šalinti padarinius įvykio įvykusio. Apsaugodamas save, jis buvo uždidėjęs kamerą. Nuo 2023 m. balandžio 14 d. atraminės sienelės tiktai objektai auga, didėja, pritvirtinimo skylės yra išlikusios iki šiol. Niekur jis patraukta nebuvo. Jis pats atliko matavimus, jog jo žemėje buvo tas stulpas, matavo su rulete ir nufotografavo. Jis matavo savo žemės centimetrus, nes jo teritorijoje pastatyta atraminė sienelė ir ant jos dar stulpas, o pastatyta be jokių jo leidimų, jis tiesiog fiksuoja šituos faktus. O iškart, kai stulpas nuvirto, fiksavo dėl to, kad tai buvo stulpo šalinimo darbai. Varžtų jokių likę nebuvo. Tvoros elementas, kuris buvo sugadintas ir lynai priklauso nukentėjusiajai. Jo stacionari kamera filmuoja, kai jo žemėje prasideda kažkokie statybos darbai ir jis tada įjungia tą kamerą. Kai jis mato, kad vyksta nusikaltimas jo teritorijoje, jis tada įjungdavo kamerą. Ji fiksuoja vaizdą tik tada, kada jis įjungia. Kitu laiku, nefilmuoja. Jo žemės sklype buvusio C. K. turto tvoros elemento, stulpo ir lynų negadino ir nenaikino, todėl prašo jo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria buvo nubaustas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji C. K, teismo posėdžio metu parodė, kad E. M. ne pirmą kartą kėsinasi į jos turtą, 2015 m. lipo ir sudaužė, bet kadangi nieko namuose nebuvo, įrodymų nebuvo, tada supjaustė tvorą, ji vėl kreipėsi į policiją, bet vėl nėra įrodymų, tai nėra kaltų. 2023 m. jis išvertė metalinius stulpus ir vėl kreipėsi į policiją. Ji yra nuo 1988 m. savininkė, o jis įsigijo sklypą tik 2015 m., yra kadastriniai matavimai, VĮ „Registrų centras“ yra duomenys ir planas. Žmogus neišmano net kadastrinių matavimų. Tai yra koordinatės ir kadangi jis kreipėsi į NŽT, ji padarė ribų planą, buvo atlikti matavimai. Jis meluoja visur. Rugpjūčio 8 d., tą dieną ji buvo sklype su draugu L. V., o E. M. nežinojo, kad ji yra sklype, jis įlipo, ji pamatė, kad E. M. užlipęs ant tos betoninės sienelės, jis pradėjo stulpą lenkti, jau buvo nulenkęs, o L. V. laikė, kad jis netrauktų toliau. Ten buvo trosai ir tarp tų trosų E. M. nukrito, nes susipainiojo. Jai buvo šokas. Kuo jis daugiau traukė, tuo labiau įsitempinėjo trosai. Varžtus, kurie laikė stulpą, išsuko anksčiau ir buvo pasiruošęs, laukė kol šis nukris. Tačiau jis nenukrito, nes buvo privirintas prie atraminės sienelės pamatas. E. M. ištraukė varžtus, kodėl jis pasakė, kad vėjas nuvertė, o dėl to, kad negalvojo, kad yra dar viena konstrukcija, kuri laiko tą stulpą, suvirintą po apačią, ir jis to nesuvokė, ir jis ištraukė varžtus, turi kristi, o kadangi stulpas nekrenta, jis įlipo ir pradėjo traukti, ir nutraukė. Buvo iškviesta policija ir viskas. Ji su telefonu nebėgo. Po to, kai išvažiavo policija, E. M. vėl lipo, jam policija neegzistuoja, nukentėjusioji prašo pagalbos, jis lipa pas ją. Jis visą laiką vaikšto su kameromis, jis sulaužė tą, sukarpė. Nutarime yra viskas objektyviai aprašyta. Policijoje pasakė, kad reikia įrodymų. Stulpas yra pas E. M., jis jį nuvertė, ir ji sekančią dieną iškvietė policiją. Stulpas yra sudaužytas, troso nėra, sukarpytas, ji jo nepastatys. Jai jis nereikalingas. Ji nesutinka atsiimti stulpo, jis surūdijęs ir netvarkingas. Jis sukarpė trosus. Teismas parodo nukentėjusiajai nuotraukas (b. l. 28), ji paaiškina, kad buvo varžtai įsukti į betoninę sienelę. Pamatas buvo suvirintas. Stulpą matė E. M. sklype tada po įvykio buvo numestas, po to dingo tas stulpas ir po šiai dienai jo nėra. Ant sienelės yra koordinatės sklypo. Dingo stulpas kažkur po poros mėnesių iš gretimo sklypo. Ji prašė atiduoti tą stulpą, bet tada jis nesutiko. Stulpas yra surūdijęs, jokios vertės neturi, tai ji nesutinka priimti to stulpo. Jai reikėjo anksčiau atiduoti tą stulpą, kai ji prašė. Ji nieko nepriima ir nieko nenori. Ji padarė matavimus, kad atsitraukti tvorą nuo E. M. Jis visą vaizdo įrašą, kai nurovė stulpą, permontavo. Tą įrodo metaduomenys, iš kurių matyti, kada buvo darytas tas vaizdo įrašas, o pačiame vaizdo įraše yra nurodyti kiti duomenys, kitas laikas. Pradžios vaizdo įrašo nėra. Atraminė betoninė sienelė negali būti keičiama, nes prilaiko kalną. Ji nebuvo keičiama nuo NŽT nutarimo jai priėmimo dienos. Stulpas buvo ant tos atraminės sienelės. Stulpai buvo įstatyti vienas į kitą dėl stiprumo, o trosai buvo keturių eilių. Jie buvo įtempti. Stulpas stovi nuo 2023 m. gegužės mėnesio. Žala jai padaryta 295 eurų. Vėliau, atsakydama į dalį teismo klausimų, nukentėjusioji patikslino, kad žalą aiškinsis civilinio proceso metu, o dabar nagrinėjamu atveju, jos manymu, tai neturi reikšmės. Bet galėtų pasakyti, kad stulpo vertė yra 58,30 Eur ir 50, 40 Eur sugadinto lyno vertė. Išviso padaryta žala yra 108,70 Eur. Nesupranta, kam teismui reikia šių duomenų iš jos, ji neprašo nieko priteisti iš E. M. Iš pateiktų duomenų matyti, jog E. M. keisdavo savo duodamus parodymus. Visi įrodymai apie jos sugadintą turtą yra pateikti byloje.

Liudytojas L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo 2023 m. rugpjūčio 8 d. Tą dieną sklypo savininkė C. K. pakvietė jį kartu nuvažiuoti į sodą obuolių. 10 val. jau buvo sode. Išgėrė kavos, namelis nebuvo iki galo sutvarkytas. Po 11 val. per langą pamatė, kaip iš gretimo sklypo namelio išeina E. M. su drauge. Jis automobilį išvairuoja už vartų ir pastato. Mergina išeina, pabučiuoja jį ir išvažiuoja. E. M. grįžta į sklypą. Už 10 min. išgirdo metalo skrodimo garsus. Per langą pamatė, jog krenta riboženklių stulpas. Kartu iš C. K. sklypo iškrito E. M. Jai pasakė, kad jis neprognozuojamas ir, jog būtų atsargi. L. V. nubėgo žemyn, jis, laikydamasis už riboženklio stulpo, stovėjo apačioje. E. M. traukė stulpą, o jis laikė. Stulpas susidėjo iš trijų dalių. Apatinis pats ploniausias stulpas, buvęs viduje, išsitempė. Betraukdamas E. M. šaukė ant jo, o L. V. laikė stulpą, kad galėtų atgal įtraukti. E. M. norėjo slaptai tai įvykdyti, bet pamatęs, jog buvo jis su C. K., jis iškviestai policijai aiškino, jog griovimas įvyko prieš 12 val. Policija atvyko apie 12.20 val. Policija užėjo į nukentėjusiosios sklypą. Jie apėjo, atsistojo ant viršaus betono ir žiūrėjo, kur stulpas pastatytas. E. M. jiems aiškino, jog stulpą nuvertė vėjas ir pretenzijų C. K. nereikš. Jie suvirino, varžtus įdėjo tą stulpą. Tie varžtai, 10 mm, buvo iš anksčiau atsukti ir buvo laukiama, kol stulpas nukris. Kadangi pats nekrito, E. M. pats traukė tą stulpą. Parašė policijoje paaiškinimą. E. M. bandė naikinti liudijimą, likusį viršuje. Bandė lipti ir nutraukti, bet nesisekė. Po 4 val. jau L. V. norėjo važiuoti namo, bet C. K. nuėjo pažiūrėti stulpo, o jo jau nebuvo likę. Reiškia, E. M. pilnai įtraukė stulpą į savo sklypą. C. K. kvietė policiją, kad jai būtų sugrąžintas jos turtas. Policija jai pasakė, kad tai yra įrodymai ir nebus grąžinta. Iš namelio matėsi, jog laidai nėra tiesiai nutiesti, o krypsta. Suprato, jog laužo stulpą. Bėgo žemyn ir matė, jog E. M. su stulpu stovėjo savo sklype. Jį pamatė, tik kai pradėjo laikyti stulpą. Žino, kad metai laiko, pas jį ant namelio yra įrengta kamera. Policijai pasakė, kad yra kamera, viskas buvo matoma. Jie paprašė, bet E. M. nedavė kameros. Nežino, kodėl policija kameros nepaėmė. Kalbėjo su atvykusiais policijos pareigūnais. Kartu su šeimininke viską rodė, aiškino, jog nuo vėjo stulpas negalėjo nukristi. Kartu su suvirintoju tvirtino stulpą matininko nurodytoje vietoje. E. M. ginčija tik šią mažą vietą, o vieta yra kur kas didesnė, kurios jis nematavo. E. M. sprendžia viską jėga. Stulpą padėjo statyti gal balandžio mėnesį 2023 m. pagal padarytą matininko planą. Žemėtvarkos tarnyba buvo pasiūliusi C. K. pasidaryti dar vieną tvorą nuo E. M. Jis išgriauna, o C. K. atstato. Stulpas sudarytas iš trijų dalių, traukdamas už trečios dalies, E. M. išskleidė stulpą. E. M., traukdamas nuvirto. Jei gyvai pamatytų pagrindą, mano, kad atpažintų. Pagrindas yra privirintas prie stulpo. Kai E. M. traukė stulpą, pagrindas buvo su stulpu. (b. t. 1, b. l. 27). E. M. yra L. V. sesers sūnus. Nieko neslepia, toks jo elgesys, asmenybė. Po šios situacijos buvo jo operacija. Nieko apie situaciją daugiau nežinojo. Žino, jog E. M. ir jam iškelta baudžiamoji byla.

Liudytojas Andžej Žuromskij teismo posėdžio metu parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas. Važiavo pagal iškvietimą. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. ir užėjo pas E. M. Nurodė, kur įvyko konfliktas, todėl nuėjo ten. Stulpas tuo metu gulėjo. E. M. sakė, kad be jo leidimo kaimynė stulpą pastatė. Pastebėjo, jog yra vaizdo kameros, tačiau buvo paaiškinta, kad jos nefilmuoja ar kad vėliau pateiks įrašą, tiksliai neatsimena. Nuėjo pas kitus kaimynus. Sutiko ponią ir jos sugyventinį, nuvedė juos iki stulpo. Jie pasakojo apie leidimą, kad E. M. statė stulpą jos žemėje. Ir vyras nugriuvo. Jie viską surašė, turi būti filmuota medžiaga, nes buvo su kūno kameromis. Galbūt kameros buvo sugedusios, bet įrašai turėtų būti. Jei buvo filmuota medžiaga, turi būti pateikta. Ne pirmą kartą čia važiavo. Viena pusė norėjo statyti tvorą, kita pusė neleido, ir jie negalėjo susitarti. Lyg ir metalinis stulpas gulėjo ant žemės, o E. M. sakė, kad stulpas guli jo žemės sklype. Kaimynai sakė, jog buvo atvažiavę matininkai, buvo įkaltas žymeklis. E. M. sakė, kad stulpą statė kaimynas, o jis neleido to daryti. E. M. žemė apačioje, o kaimynų šiek tiek aukščiau. Neatsimena, ar ant stulpo buvo žymių dėl fizinio stulpo traukimo. Prie stulpo buvo metalinė viela. Galbūt tas stulpas kabėjo ant to vielos.

Liudytojas Ramilis Polatovas teismo posėdžio metu parodė, kad yra Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjas. Gavo pranešimą dėl konflikto. Buvo ne vieną kartą ten. Atvyko, juos pasitiko E. M., paaiškino sklypų ribų matavimus. Nėra įgaliotas, todėl negalėjo spręsti, kam priklauso sklypas. Paaiškino, kad nugriuvo stulpas, nesakė, kaip nukrito stulpas. Jis buvo pritvirtintas ant metalinio pagrindo. Pabendravo su C. K., kalbėjo su L. V. Paklausė, ar bus teikiamas skundas, atsakė, jog vėliau. C. K. pasakojo, kad vyksta konfliktai tarp jų ir E. M. Jų sklypų riba buvo metaliniai trosai ir stulpas. Stulpas buvo pritvirtintas prie betoninio pagrindo su keturiomis skylėmis. E. M. nepasakojo, kaip stulpas atsidūrė jo sklype. Minėjo, jog buvo audra. R. Polatovas tik surašė protokolą. Kūno kamerų įrašai galbūt buvo. E. M. minėjo, jog nežino, ar kameros filmuoja. Jis vaizdo įrašų nepateikė. Varžtai buvo likę pamate, jie buvo kreivi.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad E. M. nuosekliai neigė sugadinęs nukentėjusiosios turtą, tačiau paaiškino, jog metalinius linus nukirpo saugumo sumetimais, kad nesusižalotų, nes buvo stulpas įvirtęs į sklypą. Yra tik vieno liudytojo parodymai prieš E. M., kuris matė, jog jis nuvertė metalinį stulpą. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji savo pareiškime nurodė kitą laiką, negu apklaustas liudytojas L. V. buvo nurodęs. Negalima vadovautis liudytojo parodymais, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, jam yra pradėtas baudžiamasis procesas, byla yra pasiekusi teismą. Asmuo, laikosi tos pačios pozicijos kaip nukentėjusioji, jo paaiškinimus galima vertinti kritiškai. Yra neretai kviečiami policijos pareigūnai dėl E. M. ir nukentėjusiosios nesutarimų. Duomenų, patvirtinančių E. M. veiksmus sugadinant tvoros elemento metalinį lyną, nėra. Nėra nustatyta ar įrodyta, kad E. M. tyčiniais veiksmais būtų pažeidęs kodeksą. Jeigu teismas spręstų kitaip, E. M. veiksmai galėtų būti vertinami kaip savavaldžiavimas, nes jo tyčia buvo nukreipta ne į svetimo turto sugadinimą, o į savo turto gynimą. Tačiau tokiu atveju reikėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2AT-23-303/2021 nutartimi. Toje byloje buvo pasakyta, kad asmens veiksmai neperžengė savigynos ribų civilinės teisės prasme ir neturi ANK 518 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių. Prašo E. M. skundą tenkinti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo-nusižengimo protokolą, atstovas Gytis Vaitkevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad E. M. institucijoje tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog grįžęs namo rado nuvirtusi stulpą, buvo pateikta vaizdo medžiaga naudinga tik E. M., atsižvelgiant į hidrologinius duomenis, tą dieną vėjas buvo švelnus, todėl nuversti stulpo negalėjo. Stulpas nuvirto dėl pačio E. M. veiksmų. Dėl ANK 115 straipsnio E. M. veiksmai atitinka nustatytas normas. Atstovo nuomone, tikroji šio proceso priežastis yra jų tarpusavio konfliktai dėl sklypo ploto. Apibendrinant, prašo teismo papildomai kvalifikuoti veiką pagal ANK 518 straipsnį, nes E. M. po įvykio savavališkai laikė pas save ir neatidavė nukentėjusiajai jos stulpo.

Nukentėjusiosios C. K. pateiktos prie bylos pridėtose nuotraukose užfiksuotas sugadintas metalinis stulpas su trosais bei apatinis žemės sklypo ribos taškas (b. t. 1, b. l. 27–31).

Kvituose iš parduotuvių užfiksuotos nukentėjusiosios patirtos išlaidos dėl metalinių stulpų, lyno ir kt. įsigijimo (b. t. 1, b. l. 67–68).

Administracinių nusižengimų registre užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. 11.22 val. pranešėja paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad kaimynas grįžo ir, kad dalyvaujant policijai nori pasiimti metalinį stulpelį iš jo teritorijos. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas – 2023 m. rugpjūčio 9 d. 11.22 val. (b. t. 1, b. l. 73).

2024 m. gegužės 9 d. vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. patruliuodami tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“ radijo šaukimas V1772, 11.22 val. kartu su vyr. patruliu A. Trandafilov iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iškvietimą, kad kaimynas grįžo ir pranešėja, dalyvaujant policijai, nori pasiimti metalinį stulpelį iš jo teritorijos. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja C. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad kaimynas E. M., gim. (duomenys neskelbtini) nuolat konfliktuoja ir neleidžia statyti tvoros. C. K. šiandien E. M. pretenzijų neturi, tiesiog nori, kad jis atiduotų nuo tvoros metalą. E. M. paaiškino, kad metalas nuo tvoros priklauso C. K., bet šiandien neatiduos, nes galvoja, kad šis metalas reikalingas statybos inspekcijos ir tyrimui dėl jo sužalojimo. E. M. surinks visus reikalingus įrodymus dėl savo patirtų sužalojimų nuo kaimyno, kad jį nustūmė nuo kopėčių, rytoj savarankiškai kreipsis į policijos komisariatą. Kai tyrėja raštiškai lieps atiduoti tvoros metalą, E. M. atiduos tvoros metalą C. K. E. M. turi vaizdo stebėjimo įrašus. E. M. dar kartą patikslino, kad geležinis stulpas tikrai priklauso ir yra C. K., bet šiandien negali jo grąžinti, grąžins tyrimo eigoje, policijos pagalba nereikalinga (b. t. 1, b. l. 103).

2024 m. kovo 5 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad Vilniaus raj. policijos komisariate buvo gautas C. K. skundas dėl E. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nusikalstamų veiksmų – pastovų jos terorizavimą ir persekiojimą jos sodo sklype (duomenys neskelbtini), pastovų informacijos rinkimą sode apie jos ir draugų asmeninį gyvenimą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl terorizavimo. (b. t. 1, b. l. 81–85).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, savininkas E. M. Taip pat iš pridėtos matavimo schemos matyti, kad atraminė siena, priklausanti C. K., patenka į E. M. žemės sklypą (b. t. 1, b. l. 119–122, b. t. 2, b. l. 70, 129–130).

2024 m. gegužės 20 d. E. M. paaiškinime, užfiksuota, kad jis yra susipažinęs dėl atsakomybės numatytos ANK 224 straipsnio 2 dalyje. Šalinant nukritusį stulpą, pastatytą be jo leidimo jo teritorijoje, jau buvau sužalotas, nufilmuota ir pateikta policijai, vyksta ikiteisminis tyrimas. Stulpas kaip įkaltis guli jo teritorijoje (b. t. 1, b. l. 140).

NŽT prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus raj. skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte, užfiksuota, kad patikrintas E. M. žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. Pamatuota sklypą juosianti tvora. Rytinėje sklypo pusėje esanti tvora su atramine siena patenka į tikrinamą sklypą. Atraminė siena sklypo pietrytinėje dalyje taip pat priklauso kaimynų žemės sklypui ir patenka į E. M. žemės sklypą (b. t. 2, b. l. 32–38).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje įrengta metalinio tinklo tvora, kurios dalis apibetonuota. Pamatuotas tvoros aukštis sklype siekia nuo 0,33 m iki 1,68 m, atraminės sienutės nuo 0,20 m iki 1,57 m. Už sklypo ribų, galimai valstybinėje žemėje, atraminės sienutės aukštis siekia 2,27 m. (b. t. 2, b. l. 49–69).

2023 m. balandžio 14 d. NŽT prie Aplinkos ministerijos nutarime dėl administracinio nusižengimo užfiksuota, kad neplaninio patikrinimo vietoje metu, buvo nustatyta, jog žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje esanti tvora su atramine sienute patenka į šį tikrinamą žemės sklypą. Tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, todėl gretimo žemės sklypo savininkei, C. K., paskirta nuobauda – įspėjimas (b. t. 2, b. l. 97–98).

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Institucijos 2024 m. birželio 12 d. nutarimu E. M. nubaustas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.45 val., tyčia nuo kaimynų pamato nulaužė tvoros elementą, stulpą, nutraukdamas metalinį lyną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarydamas materialinę žalą. Administracinio nusižengimo protokole E. M. taip pat buvo inkriminuota ir tai, kad jis vėliau, tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, nulaužtą metalinį stulpą su metaliniu lynu pavogė, tačiau, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, Institucija nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį. Ši nutarimo dalis neskundžiama.

Skunde E. M. prašo nutraukti jam pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nurodo, kad jis nutarime nurodyto nukentėjusiosios turto negadino.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, teismas sprendžia, kad E. M. veiksmuose yra pirmiau nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl skundžiamu nutarimu jis pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pagrįstai.

ANK 115 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė tam, kas, sunaikino ar sugadino tyčia svetimą turtą, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Taigi administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai nusižengimą padaro tyčia, tai yra suvokdamas pavojingą veikos pobūdį ir numatydamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (ANK 8 straipsnio 1–3 dalys). Asmuo taip pat turi suvokti, kad gadina svetimą turtą. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. M. veiksmai atitinka šiuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Antai byloje apklaustas kaip liudytojas V. L. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. sklypo savininkė C. K. pakvietė jį kartu nuvažiuoti į sodą obuolių. 10 val. jau buvo sode. Išgėrė kavos. Po 11 val. per langą pamatė, kaip iš gretimo sklypo namelio išeina E. M. su drauge. Jis automobilį išvairuoja už vartų ir pastato. E. M. grįžta į sklypą. Už 10 min. išgirdo metalo skrodimo garsus. Per langą pamatė, jog krenta riboženklių stulpas. Kartu iš C. K. sklypo iškrito E. M.. L. V. nubėgo žemyn, jis, laikydamasis už riboženklio stulpo, stovėjo apačioje. E. M. traukė stulpą, o liudytojas laikė. Stulpas susidėjo iš trijų dalių. Apatinis pats ploniausias stulpas, buvęs viduje (tam, kad stulpas būtų tvirtesnis, tvirčiau laikytųsi, į jo vidų buvo sudėti dar trys stulpai), išsitempė. Betraukdamas E. M. šaukė ant jo, o L. V. laikė stulpą, kad galėtų atgal įtraukti. E. M. aiškino policijos pareigūnams, jog stulpą nuvertė vėjas ir pretenzijų C. K. jis nereikš. Tačiau jokio vėjo tuomet nebuvo. Ir pats stulpas nukristi negalėjo, nes jis buvo labai gerai pritvirtintas prie betoninės atraminės sienelės. Kartu su suvirintoju liudytojas tvirtino stulpą matininko nurodytoje vietoje. Jie suvirino, varžtus įdėjo į tą stulpą. Tie varžtai, net 10 mm, buvo E. M. iš anksčiau atsukti ir buvo laukiama, kol stulpas nukris. Tačiau jis nenukrito, todėl E. M., manydamas, kad C. K. nėra namuose, pradėjo jį traukti, nulaužinėti nuo pamato pats.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu advokatas akcentavo, kad šie V. L. parodymai teismo turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ? iš esmės dėl to paties įvykio, kurio metu E. M. patyrė sveikatos sužalojimą, liudytojui yra pradėtas baudžiamasis procesas, surašytas kaltinamasis aktas, byla yra nagrinėjama teisme. Taip pat advokato buvo nurodyta, kad šių liudytojo parodymai nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, nes nukentėjusioji apie įvykį pasakojo tik iš jo žodžių. Teismas su pastaruoju advokato argumentu nesutinka. Pirmiau aptarti liudytojo parodymai atitinka kitų liudytojų nurodytas aplinkybes, taip pat rašytinę bylos medžiagą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu C. K. nurodė, kad rugpjūčio 8 d. ji buvo sklype su draugu L. V., o E. M. to nežinojo. Ji pamatė, kad E. M. užlipo ant tos betoninės sienelės ir pradėjo stulpą lenkti, jau buvo nulenkęs, o L. V. laikė, kad jis netrauktų toliau. Ten buvo trosai ir tarp tų trosų E. M. nukrito, nes susipainiojo. Jai buvo šokas. Kuo jis daugiau traukė, tuo labiau įsitempinėjo trosai. Varžtus, kurie laikė stulpą, E. M. išsuko anksčiau ir buvo pasiruošęs, laukė kol šis nukris. Tačiau jis nenukrito, nes pamatas buvo privirintas prie atraminės sienelės. Be to, stulpai buvo įstatyti vienas į kitą dėl stiprumo, o trosai buvo net keturių eilių. Jie buvo įtempti. Stulpas stovėjo nuo 2023 m. gegužės mėnesio. Taigi nuo jokio vėjo, kaip nurodė E. M. policijos pareigūnams, jis pats savaime nukristi negalėjo.

Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai Andžej Žuromskij ir Ramilis Polatovas savo ruožtu paaiškino, kad ne pirmą kartą važiavo pas nukentėjusiąją ir E. M., nes tarp asmenų vyksta konfliktas dėl žemės sklypų ribų. Viena pusė norėjo statyti tvorą, kita pusė neleido, ir jie negalėjo susitarti. Liudytojas A. Žuromskij paaiškino, kad lyg ir metalinis stulpas gulėjo ant žemės, o E. M. sakė, kad stulpas guli jo žemės sklype. Kaimynai (nukentėjusioji ir L. V.) sakė, jog buvo atvažiavę matininkai, buvo įkaltas žymeklis. E. M. sakė, kad stulpą statė kaimynas, o jis neleido to daryti. Liudytojas R. Polatovas nurodė, kad atvažiavę rado nugriuvusį stulpą, nesakė, kaip nukrito stulpas. Stulpas buvo pritvirtintas prie metalinio pagrindo. Pabendravo su C. K., kalbėjo su L. V. Paklausė, ar bus teikiamas skundas, atsakė, jog vėliau. C. K. pasakojo, kad vyksta konfliktai tarp jų ir E. M. Jų sklypų riba buvo metaliniai trosai ir nukritęs stulpas. Stulpas buvo pritvirtintas prie betoninio pagrindo su keturiomis skylėmis. E. M. nepasakojo, kaip stulpas atsidūrė jo sklype. Minėjo, jog buvo audra. R. Polatovas tik surašė protokolą. E. M. minėjo, jog nežino, ar ant jo namo esančios vaizdo kameros filmuoja. Jis vaizdo įrašų policijos pareigūnams nepateikė.

Pats E. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad stulpas buvo jo sklypo teritorijoje, pastebėjo jį apie pusiaudienį. Pas jį daug atsiranda daiktų iš gretimame sklype statomų dalykų, tai čia nekokybiškai pastatyta, padaryta. Tyrimo metu nurodė skirtingas aplinkybes, nes jo prašė paimprovizuoti. Negali atsakyti, kodėl tas stulpas nugriuvo, jo klausė, kodėl jis negalėjo palikti įtemptų vielų, pasakė tam, kad šuo nesusižalotų. Kad atlaisvintų tą vamzdį, kad galėtų jį patrukti, jam reikėjo nupjauti lyną. Lynas buvo apie 25?30 metrų, stipriai įtemptas, kad jį fiziškai galėtų patraukti, jis jį nupjovė, o vamzdis nepaliestas. Metalinio stulpo vieta nepasikeitė po įvykio dienos. Pamatas, ant kurio stovėjo stulpas, pagal NŽT išvadas yra jo sklypo dalis. Kitų minėto stulpo atsiradimo jo žemės sklype priežasčių E. M. nurodyti negalėjo.

Sutiktina, kad asmens kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo turi įrodyti Institucija, tačiau kartu teismas atkreipia dėmesį, kad asmens kaltė gali būti įrodinėjama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymai, jeigu jie sudaro vientisą logišką grandinę. Nagrinėjamoje byloj tokiais netiesioginiais įrodymai, patvirtinančiais ir liudytojo L. V. bei nukentėjusiosios C. K. pirmiau aptartus parodymus, teismas laiko byloje esančias nuotraukas, iš kurių matyti, kad sugadintas stulpas buvo pritvirtintas prie betoninės sienelės keturiais stambiais varžtais, taip pat jį laikė net keturi stipriai įtempti, įvykio metu taip pat sugadinti, trosai (tai, kad trosai buvo stipriai įtempti patvirtino ir pats E. M.; apie tai, kad jų buvo keturi, nurodė nukentėjusioji) (b. t. 1, b. l. 27, 28, 31; b. t. 2, b. l. 105, 108 ir kt.); liudytojo R. Polatovo parodymus, kuomet jis nurodė, kad iš karto po įvykio E. M. atsisakė pateikti vaizdo įrašus iš ant jo namo esančios vaizdo kameros (nors vėliau vienas toks įrašas buvo pateiktas ir ištirtas šios bylos nagrinėjimo metu, tačiau jame užfiksuoti įvykiai jau po stulpo atsiradimo pareiškėjo žemės sklype); vaizdo įrašus, pateiktus tiek pareiškėjo, tiek nukentėjusiosios, iš kurių matyti, kad E. M. teritoriją yra aptverta aukšta tvora, taip pat saugoma šuns. Baigiamosios kalbos metu Institucijos atstovas pažymėjo tai, kad, vadovaujantis hidrometeorologiniais duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 8 d. vėjo greitis siekė tik 4,1 m per sekundę. Tai yra švelnus vėjas, kuris judina medžių lapus ir šakas. O tam, kad vėjas sukeltų lengvų statinių pažeidimus reikėtų vėjo, kurio greitis siektų 28 m per sekundę. Pasisakydamas dėl pareiškėjo išsakytos versijos, jog stulpas galėjo jo sklype atsirasti dėl stipraus vėjo, ir vertindamas ją kaip gynybinę, teismas atsižvelgia ir į pirmiau aptartus duomenis, kuriais byloje nustatyta, kad apgadintas stulpas buvo stipriai ir patikimai pritvirtintas prie atraminės betoninės sienelės, be to, tarp jo ir kito, aukščiau stovėjusio, stulpo, buvo stipriai įtempti keturi trosai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad aptariamas stulpas savo esme yra riboženklis, nurodantis pareiškėjo ir nukentėjusiosios žemės sklypų ribas. Būtent taip jį įvardino nukentėjusioji ir kiti proceso dalyviai. O bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog tarp E. M. ir C. K. kylančių konfliktų priežastis ? nesutarimai dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Būtent šios aplinkybės buvo akcentuotos policijos pareigūnams tiek pareiškėjo, tiek nukentėjusiosios jiems atvykus pagal iškvietimą. Antai, liudytojas A. Žuromskij paaiškino, kad viena konflikto pusė norėjo statyti tvorą, o kita pusė neleido, ir jie negalėjo susitarti. Lyg ir metalinis stulpas gulėjo ant žemės, o E. M. sakė, kad stulpas guli jo žemės sklype. Kaimynai sakė, jog buvo atvažiavę matininkai, buvo įkaltas žymeklis. E. M. sakė, kad stulpą statė kaimynas, o jis neleido to daryti.

Analogiškai pareiškėjas pasisakydavo ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad tiek atraminė sienelė, tiek stulpas, kuris buvo pritvirtintas prie jos, buvo pastatyti jo žemės sklype be jo leidimo, taip pažeidžiant jo teises.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2023 m. balandžio 14 d. NŽT nutarimu C. K. yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, be kita ko, nustačius, kad atraminė sienutė patenka į žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini), ir užima pastarojo žemės sklypo 0,0001 ha. Už šio administracinio nusižengimo padarymą nukentėjusiajai yra paskirtas įspėjimas (b. t. 2, b. l. 84, 97?98). Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusioji, tiek pareiškėjas patvirtino, kad stulpas buvo pritvirtintas būtent prieš šios atraminės sienutės, kurios padėtis nuo pirmiau nurodyto nutarimo C. K. priėmimo dienos nesikeitė.

Ta aplinkybė, kad minėtas stulpas buvo neteisėtai pastatytas jo žemėje, buvo akcentuojama pareiškėjo viso proceso metu teikiant paaiškinimus, nuotraukas (b. t. 2, b. l. 131), vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip E. M. matuoja stulpo tvirtinimo skylių atstumą nuo atraminės sienelės krašto.

Vertinant pirmiau aptartus byloje surinktus duomenis kaip visumą, teismas sprendžia, kad E. M. veikdamas tyčia nuo kaimynų pamato nulaužė tvoros elementą, stulpą, nutraukdamas metalinį lyną. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal E. M. pareikštą kaltinimą ta aplinkybė, kad metalinis stulpas iki šiol yra pas pareiškėją ir, anot jo, yra tokios pačios būklės kaip ir įvykio metu, esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. E. M. yra kaltinamas nulaužęs nuo pamato tvoros elementą – stulpą. Tai byloje yra nustatyta neginčijamai. Paties stulpo vientisumo pažeidimu E. M. kaltinamas nebuvo. Analogiškai pasisakytina ir dėl metalinio lyno sugadinimo. E. M. yra įkaltintas tik jo nutraukimas. Ši aplinkybė byloje taip pat yra nustatyta. Tačiau to lyno sukarpymu pareiškėjas nėra kaltinamas.

Pirmiau nurodytas turtas priklausė nukentėjusiajai, nuo pat įvykio ji juo naudotis negalėjo, turtas nebuvo visiškai sunaikintas, tad Institucijos buvo pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusiosios turtas buvo sugadintas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sekančią dieną nukentėjusioji kartu su policijos pareigūnais buvo apsilankiusi pas E. M., prašė jai grąžinti jos turtą, nurodė, kad tokiu atveju pretenzijų pareiškėjui neturės, tačiau jis tą padaryti atsisakė, motyvuodamas tai tuo, kad minėtas stulpas ir įkaltis galės būti įrodymais baudžiamojoje byloje. Taip pat teigė, kad iki atskiro tyrėjos nurodymo minėto turto nukentėjusiajai negrąžins (b. t. 1, b. l. 73). Teismo turimais duomenimis, nei stulpas, nei metalinis lynas nebuvo pripažinti daiktiniais įrodymais baudžiamojoje byloje, tačiau pareiškėjo iki šiol nebuvo grąžinti nukentėjusiajai. Tą E. M. pasiūlė padaryti tik teismo posėdžio metu, tačiau C. K. atsisakė pasiimti tuos daiktus, nurodydama, kad šiuo metu jai tas turtas jau nebereikalingas.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant pareiškėjui skundžiamą nutarimą jame nebuvo nurodyta sugadinto turto vertė, nors ši aplinkybė turi esminę reikšmę asmens veiksmų kvalifikavimui kaip baudžiamojo nusižengimo, nusikaltimo ar administracinio nusižengimo. Byloje nukentėjusiosios pateikti metalinių stulpų, metalinio lyno ir kitų detalių įsigijimo kvitai (b. t. 1, b. l. 67, 68) Institucijos pareigūnų įvertinti nebuvo, šiuo klausimu skundžiamame nutarime visiškai nepasisakyta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji šiuo klausimu nebuvo nuosekli ? vieno posėdžio metu nurodžiusi, kad jos sugadinto turto vertė yra 295 Eur, jau sekančio teismo posėdžio metu teigė, kad bendra sugadinto turto vertė sudaro 108,70 Eur. Į teismo klausimus, susijusius su tikslesnės sugadinto turto vertės nustatymu (nes minėtuose kvituose nurodyti ir laikikliai, tvirtinimo elementai ir kt.), nukentėjusioji iš esmės atsakyti atsisakė, nurodydama, kad, jos vertinimu, tai neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai ir teismas gilinasi į nereikalingus klausimus, nes ji šioje byloje nereiškia civilinio ieškinio.

Pažymėdamas, kad kaltinant asmenį svetimo turto sugadinimu, turto vertės klausimas turi esminę reikšmę ir apsprendžia asmens patraukimą administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, teismas vienok pažymi, kad šiuo atveju, net ir nustačius, kad sugadinto turto vertė yra didesnė nei 3 MGL, t. y. 150 Eur, vadovaujantis non bis in idem (ne du kartus už tą patį) principu, E. M. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn būtų neįmanomas (asmeniui dėl to paties įvykio yra jau priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu). Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiajai šioje byloje nereiškiant civilinio ieškinio, teismas sprendžia, kad grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, siekiant nustatyti tikslią sugadinto turto vertę, šiuo atveju yra netikslinga.

Baigiamosios kalbos metu pareiškėjo atstovas buvo pažymėjęs, kad E. M. veiksmuose nėra ANK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes nėra kaltės, kadangi jo veiksmai buvo nukreipti į kitą tikslą – savo teisių gynimą. Teismas negali visiškai sutikti su šiuo argumentu. Minėta, kad pirmiau aptarti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog E. M. savo veiksmais siekė sugadinti svetimą turtą – nulaužti stulpą nuo betoninės sienelės, nutraukti metalinį lyną, kuriuo tas stulpas be kita ko buvo pritvirtintas. Sutiktina, kad byloje nustatyta aplinkybė, kad šiais savo veiksmais E. M. taip pat galimai siekė įgyvendinti savo tikrą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, tačiau tai jo kaltės pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį savaime nepaneigia.

E. M. veiksmai nagrinėjamu atveju galėtų būti kvalifikuojami kaip ANK 115 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų ideali sutaptis, tačiau šiuo pagrindu grąžinus bylą institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, būtų pasunkinta E. M. teisinė padėtis, taip pažeidžiant vieną esminių baudžiamojo proceso ir administracinių nusižengimų teisenos principą, nustatantį, kad nagrinėjant bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, jo teisinė padėtis negali būti bloginama. Analogiškai pasisakytina dėl baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovo siūlymo papildomai kvalifikuoti E. M. veiksmus pagal ANK 518 straipsnį, nes byloje buvo nustatyta, kad jis savavališkai buvo sulaikęs nukentėjusiosios turtą.

Pareiškėjo atstovo buvo pažymėta ir tai, kad, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-23-303/2021), E. M. veiksmai neperžengė savigynos ribų civilinės teisės prasme, todėl nesudaro administracinio nusižengimo sudėties požymių. Pasisakydamas dėl šio advokato argumento, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tačiau advokato nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nustatytų šioje administracinio nusižengimo byloje. Byloje Nr. 2AT-23-303/2021 teismų buvo nustatyta, kad proceso dalyvius siejo civiliniai (sutartiniai) teisiniai santykiai, tad asmuo, kaip kreditorius, turėjo teisę pasinaudoti daikto (automobilio) sulaikymo teise, kol skolininkas įvykdys prievolę, ir ja pasinaudojo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.69 straipsnio 1 dalis). Taigi minėtoje byloje asmeniui inkriminuojamas savavaldžiavimas pasireiškė daikto sulaikymu, jo negrąžinimu savininkui, bet ne turto sugadinimu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad minėta kasacinės instancijos teismo nutartis neturi precedento galios šioje administracinio nusižengimo byloje.

Skundžiamu nutarimu Institucijos atstovas E. M. paskyrė 200 Eur administracinę nuobaudą, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo vertinimu, ši E. M. paskirta nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam nusižengimui, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

Patikrinęs skundžiamą nutarimą, teismas daro išvadą, kad Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino E. M. kaltu padarius ANK 115 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju pareiškėjo skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16088-2024 palikti nepakeistą ir pareiškėjo E. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.