Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1148-480/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
2A-1148-480/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11769-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Kauno energija“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Civilinė byla Nr. 2A-1148-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11769-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.5.2; 121.18; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, atstovaujamos advokato Tado Dumbliausko, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15911-713/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės AB „Kauno energija“ 4216,00 Lt žalos atlyginimą, 6% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2011-06-28 Kaune, (duomenys neskelbtini), hidraulinių bandymų metu trūkus radiatoriui buvo aplietos vandeniu UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“ priklausančios patalpos ir sugadintas turtas, patalpos buvo apdraustos pas ieškovę AB „Lietuvos draudimas“. 2001-06-12 AB „Kauno energija" ir UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba" sudarė Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį, kurią buvo susitarta dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymo bei atsiskaitymo už suvartotą šilumos kiekį tvarkos. Sutarties 3.6 punktu AB „Kauno energija“ įsipareigojo iš anksto informuoti UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“ apie įrenginių planinius remontus ar bandymus, darbų vykdymo laiką ir trukmę. Atsakovė prieš penkerius metus apie planuojamus remonto darbus ar bandymus pranešdavo tiesiogiai vartotojui. Atsakovė pažeidė iš sutarties kylančią pareigą tinkamai informuoti vartotoją apie planuojamus hidraulinius bandymus, dėl netinkamai atliktų hidraulinių bandymų, kadangi jie buvo atlikti neįsitikinus ar objektas yra tinkamai paruoštas tokiems darbams, atsirado žala trečiajam asmeniui. Ieškovė kompensavo draudėjui UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“, patirtą žalą ir išmokėjo 4216,00 Lt dydžio draudimo išmoką, paskaičiuotą pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atsiradimo asmenį.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žala susidarė dėl trečiojo asmens UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“, vykdant pastato vidaus sistemų eksploatavimą. Sutartyje nenumatyta, kaip informuoti apie būsimus bandymus, Šilimos ūkio aktai nurodo, kad pakanka viešo paskelbimo. Hidrauliniai bandymai atliekami pagal iš anksto suderintą su savivaldybe ir jos patvirtintą grafiką. Atsakovės internetiniame tinklalapyje pastoviai skelbiamas su Kauno miesto savivaldybe metų pradžioje suderintas lauko trasų hidraulinių bandymų grafikas bei spaudoje pateikiama informacija apie numatytus vykdyti hidraulinius bandymus. Pastatui vykdė šilumos įrenginių priežiūrą V. K.. Vykdydamas priežiūrą ir būdamas profesionalus atestuotas prižiūrėtojas jis žinojo, kad šilumos trasų bandymai vykdomi periodiškai – kasmet atliekami šilumos trasų hidrauliniai bandymai. Hidraulinis bandymas atliekamas bandomąjį ruožą nuo kitų ruožų atjungus (atskyrus) aklėmis ir ši pareiga tenka prižiūrėtojui, o jos neįvykdžius tenka ir atsakomybė už pasekmes dėl neįvykdytų organizacinių ir techninių priemonių. Sutarties pagrindu atsakovė tiekia šilumą, bet nevykdo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, todėl nėra pagrindo teigti apie atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovė nesutiko ir su paskaičiuotu žalos dydžiu, nes ieškovė prašo priteisti žalą, į kurios sumą yra įskaičiavusi ir besąlyginę 400,00 Lt išskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš AB „Lietuvos draudimas“ 9 Eur (31,00 Lt) pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiui nuo 2010-11-25 iki 2011-11-24 Verslo turto draudimu apdraudė trečiajam asmeniui UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“ priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir išdavė Verslo draudimo liudijimą. 2011-06-28 vykdomų planinių vamzdynų, kuriais Kaune centralizuotai teikiamas termofikacinis vanduo, hidraulinių bandymų metu, trūkus radiatoriui administraciniame pastate buvo aplietos draudėjo patalpos ir sugadintas turtas. Ieškovė 2011-08-03 draudėjui išmokėjo 4216,00 Lt dydžio draudimo išmoką. 2001 m. birželio 12 d. Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties 16.2 p. 2 priede ir apskaitos vietos nustatymo akte, 3 punkte nustatyta eksploatacinės atsakomybės riba - pastato (duomenys neskelbtini) išorinė siena. Atsakovės atsakomybės riba baigiasi ties pastato išorine siena. Sutarties 3.6 punktas numato, jog atsakovė įsipareigoja iš anksto informuoti objekto savininką, (trečiąjį asmenį) apie šilumos ir karšto vandens tiekimo nutraukimo laiką ir trukmę, vykdant šilumos tinklų ar šilumos įrenginių planinius remontus ir bandymus bei vykdant naujų objektų prijungimą. Imperatyvių nurodymų, kokia forma informacija turi būti pateikiama vartotojui teisės aktai nepateikia. Atsakovė iš anksto 2 kartus informavo šilumos vartotojus, informaciją paskelbdama dienraštyje „Kauno diena“ 2011-06-17 ir 2011-06-27 bei savo internetiniame tinklalapyje apie tai, kad bus atliekami planiniai vamzdynų remonto darbai laikotarpyje nuo 2011-06-27 22 val. iki 2011-07-04 ir laikinai sustabdė centralizuotą termofikacinio vandens tiekimą 2011-06-28 nuo 9.00 val. iki 2011-06-29 16.30 val. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2011 m. tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo nusistovėjusi kitokia informavimo tvarka, nei viešas paskelbimas, todėl atsakovė apdairiai, rūpestingai ir atidžiai pasirinko informavimo būdą, nepažeidė protingumo principo. Energetikos ministras 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtino Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles, pagal kurias pastato šilumos vartojimo įrenginiai iki hidraulinių bandymų pradžios šilumos punkte privalo būti patikimai atjungti, pastatant akles. Už pasekmes, nesiėmus nurodytų priemonių, atsako už pastato šilumos ūkį atsakingas asmuo ar pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, jei tokių nėra, tai asmenys prisiėmę atsakomybę už tinkamą pastato vidaus sistemų priežiūrą. UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“ turėjo atestuotą darbuotoją, atsakingą už šilumos ūkio priežiūrą draudiminio įvykio metu 2011-06-28, kuris yra savo veiklos profesionalas ir žinojo savo veiklos specifiką, jo pareiga buvo paruošti pastatą kasmetiniams vamzdynų hidrauliniams bandymams. Pagal trečiojo asmens nustatytą bendrovės vidaus tvarką nurodymus paruošti pastatą bandymams V. K. duodavo pastato administracija, 2011 m. birželio mėn. tokio nurodymo negavęs, V. K. pastato bandymams neparuošė, aklių nepastatė. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepatenka į asmenų ratą, kurių tarpusavio sudarytos sutartys dėl šilumos tiekimo galėtų būti laikomos vartojimo sutartimi. Ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės kaltės – netinkamai pateiktos informacijos trečiajam asmeniui atsitiko draudiminis įvykis. Informacija buvo pateikta tinkamai, keletą kartų skirtinguose viešuose informavimo šaltiniuose. Trečiasis asmuo kaip juridinis asmuo nepakankamai buvo rūpestingas, apdairus ir nepakankamai domėjosi savo turtu, žinant, kad vasaros laikotarpiu yra atliekami hidrauliniai bandymai, nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nenustatė atsakovės kaltų veiksmų, todėl ieškinys negali būti patenkintas. Ieškovė draudėjui išmokėjo 4216,00 Lt dydžio draudimo išmoką, patirtai žalai atlyginti. Ieškovė žalos dydį apskaičiavo kartu su besąlygine išskaita. Šiuo atveju trečiųjų asmenų kaltė neįrodyta ir nenustatyta jų kaltė, todėl ieškovės reikalavimas turėtų būti sumažintas besąlygine išskaita. Nenustačius atsakovės AB „Kauno energija kaltės dėl netinkamo pranešimo, ieškinys atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, apeliaciniu skundu (1 t. b. l. 129-131) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies bei LR energetikos ministro 2010-10- 25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.6., 204.2., 205., 223.6. punktų, nuostatas, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato kasmetinį vartotojų informavimą viešai (laikraščiai, internetas) apie karšto vandens bei šilumos kainų sudedamąją dalį, tačiau šiame straipsnyje nėra minima, jog jis taikomas visais atvejais, kai karšto vandens ir šilumos tiekėjas turi informuoti vartotojus kokiu nors klausimu. Pranešimo vartotojams apie planinius remonto darbus ir bandymus pareigą nustato tarp karšto vandens ir (ar) šilumos tiekėjo sudaryta šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis bei specialius poįstatyminis teisės aktas. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 204. punktas nurodo, jog karšto vandens ir (ar) šilumos tiekėjas turi teisę savo iniciatyva laikinai sustabdyti ar apriboti karšto vandens tiekimą visiems ar pavieniams vartotojams ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Tokia teise šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas gali pasinaudoti atliekant šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyse aptartą tiekėjo įrenginių planinį remontą ar bandymus. Atitinkamai Taisyklių 205. punktas nurodo, jog visais 204. punkte nurodytais atvejais karšto vandens ir (ar) šilumos tiekėjas privalo papildomai prieš 24 valandas įspėti pastato savininką apie karšto vandens tiekimo apribojimus ar sustabdymą. Iš esmės tokia pati nuostata yra įtraukta į šalių 2001-06-12 sudarytą Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 1786100010, kurios 3.6 punktas atkartoja Taisyklių 129.6., 204.2., 205., 223.6. punktų nuostatas. Taisyklėse nėra nurodyta, jog tokia, vartotojui ypač svarbi, informacija turėtų būti teikiama Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas taip pat nenustato taisyklės, jog tokia informacija yra skelbiama viešai. Atsižvelgiant į tai, jog šilumos tiekimo įmonių atliekami hidrauliniai bandymai yra priskiriami padidinto pavojaus šaltiniui, atsakovė turi būti ypač atsargi. Atsakovė, būdama savo srities profesionalė, turi suvokti, kokias pasekmes gali sukelti hidrauliniai bandymai, jeigu pastatas nebus tinkamai paruoštas. Atsakovė turėjo suvokti, jog informacijos apie planinius remonto darbus ar bandymus paskelbimas laikraštyje bei internete, neužtikrina, kad vartotojai šią informaciją gaus. Toks formalus informavimo pareigos vykdymas neturi būti laikomas tinkamu atsakovės pareigos vykdymu, atsižvelgiant į pavojų, kurį vartotojui kelia atsakovės atliekami hidrauliniai bandymai.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 3-5) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ŠŪĮ 22 str. nuostata nebuvo esminis pagrindas, dėl kurio informavimas apie hidraulinius bandymus dienraštyje „Kauno diena“ ir AB „Kauno energija“ internetiniame tinklalapyje buvo pripažintas kaip tinkamas būdas / priemonė atsakovei vykdant pareigą informuoti, o tik kaip analogija, jog šilumos ūkį reglamentuojančiuose teisės aktuose viešas paskelbimas yra pripažįstamas tinkamu informacijos pateikimo būdu, todėl apeliantės teiginiai, jog teismas netinkamai taikė ŠŪĮ 22 str. 2 d. nuostatas yra nepagrįsti. Taisyklių punktuose nustatyta šilumos tiekėjo pareiga informuoti apie hidraulinius bandymus, tačiau nėra nustatyta kokiu būdu ši informacija turi būti pateikiama. Todėl iš esmės apeliantė teismo netinkamą Taisyklių nuostatų vertinimą grindžia vien savo individualia interpretacija. Trečiojo asmens negalima laikyti vartotoju apeliantės dėstomų argumentų kontekste, kaip negalėjusio suprasti ir įvertinti atsakovės vykdomų hidraulinių bandymų svarbos ir galėjusių kilti pasekmių dėl netinkamo pasirengimo. Pareiga pasirengti hidrauliniams bandymams teisės aktais nustatyta būtent pastato savininkui, t. y. trečiajam asmeniui, o jam sudarius pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį - prižiūrėtojui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 28 d., (duomenys neskelbtini), hidraulinių bandymų metu, trūkus radiatoriui, buvo aplietos vandeniu patalpos, priklausančios trečiajam asmeniui UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“, apdraustos pas ieškovę AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė, kompensavusi draudėjui patirtą žalą bei išmokėjusi 4 216,00 Lt dydžio draudimo išmoką, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės 4 216,00 Lt nuostolių atlyginimo (CK 6.1015 str.), grįsdama atsakovės kaltę tuo, jog šį pažeidė iš Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties (šios sutarties 3.6 p.) kylančią pareigą tinkamai informuoti vartotoją apie planuojamus hidraulinius bandymus, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl informavimo būdo apie planuojamus hidraulinius bandymus.

Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies bei LR energetikos ministro 2010-10- 25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.6., 204.2., 205., 223.6. punktų nuostatas, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog šilumos tiekimo įmonių atliekami hidrauliniai bandymai yra priskiriami padidinto pavojaus šaltiniui, atsakovė būdama atsargi savo srities profesionalė, turėjo suvokti, jog informacijos apie planinius remonto darbus ar bandymus paskelbimas laikraštyje bei internete, neužtikrina, kad vartotojai šią informaciją gaus, o toks formalus informavimo pareigos vykdymas neturi būti laikomu tinkamu atsakovės pareigos vykdymu, atsižvelgiant į pavojų, kurį vartotojui kelia atsakovės atliekami hidrauliniai bandymai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie apeliantės motyvai yra nepagrįsti, o formuluodama apeliacinio skundo pagrindą apeliantė pateikia skundžiamame sprendime aptartų teisės aktų savo interpretaciją, atrinko tik jai naudingus faktus.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (ginčui aktuali įvykio metu nuo 2010-01-05 galiojusi jo redakcija) 22 straipsnio, reglamentuojančio vartotojų informavimą, 2 dalis numato, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai bei šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti nepriklausomi šilumos gamintojai kasmet viešai informuoja vartotojus apie nustatytas šilumos bei karšto vandens kainų dedamąsias; kainų dedamosios įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (ginčui aktuali originali redakcija, toliau – Taisyklės) 129.6. punktas numato, kad šilumos tiekėjas privalo informuoti vartotojus ir (arba) valdytoją apie šilumos tiekimo apribojimo ar nutraukimo dėl įrenginių remonto ir bandymų laiką bei trukmę. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 223.6. punkte, kai karšto vandens tiekėjas privalo informuoti karšto vandens vartotojus apie karšto vandens tiekimo nutraukimo ar apribojimo dėl įrenginių profilaktinio remonto ir bandymų laiką bei trukmę. Šių Taisyklių 204.2. punkte numatyta, kad karšto vandens ir (ar) šilumos tiekėjas savo iniciatyva turi teisę laikinai sustabdyti arba apriboti karšto vandens tiekimą visiems arba pavieniams karšto vandens vartotojams, įspėjęs ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, atliekant šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyse aptartą šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo įrenginių planinį remontą ir bandymus. Pagal Taisyklių 205 punktą, visais 204 punkte nurodytais atvejais karšto vandens ir (ar) šilumos tiekėjas privalo papildomai prieš 24 valandas įspėti pastato savininką apie karšto vandens tiekimo apribojimus arba sustabdymą. Jeigu pastato savininkas per 5 kalendorines dienas nuo pirmo pranešimo gavimo dienos nesuderina šilumnešio tiekimo nutraukimo laiko, šilumos ir (ar) karšto vandens, tiekėjas įgyja teisę vienašališkai nustatyti šį laiką.

Tarp atsakovės AB „Kauno energija“ ir trečiojo asmens UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“ 2001 m. birželio 12 d. sudarytos Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo Sutarties Nr. 1786100010 (toliau – Sutartis) 1.1 punktu šios sutarties šalys įsipareigojo vadovautis ir laikytis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nustatytos tvarkos valstybės institucijų priimtų norminių teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio, administravimo, šilumos ir kitų išteklių naudojimo, apskaitos ir atsiskaitymo tvarką. Įrenginių darbo reglamentavimo santykius šalys grindžia Ūkio ministerijos patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėmis, Šilumos ir karšto vandens tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklėmis, Šilumą naudojančių įrenginių ir šiluminių tinklų eksploatavimo taisyklėmis ir saugumo technikos taisyklėmis, eksploatuojant šilumą naudojančius įrenginius ir šiluminius tinklus (Sutarties 1.2 p.). Sutarties 3.6 punktu, kas atitinkamai reglamentuota ir Taisyklių 129.6. ir 223.6. punktuose, šilumos įmonė (t. y. atsakovė) yra įsipareigojusi informuoti Objekto savininką (t. y. trečiąjį asmenį) apie šilumos ir karšto vandens tiekimo nutraukimo laiką ir trukmę, vykdant šilumos tinklų ir šilumos įrenginių planinius remontus ir bandymus bei vykdant naujų objektų prisijungimą. Sutartimi (11 p.) jos šalys aptarė, kad nuolatiniam ryšiui su Šilumos įmone Objekto savininkas skiria atsakingą įgaliotinį. Be to, pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju Sutarties abi šalys yra verslo subjektai, ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.350 straipsnio 1 dalį ir CK 6.383 straipsnio 4 dalį jos nepatenka į asmenų ratą, kurių tarpusavio sudarytos sutartys dėl šilumos tiekimo galėtų būti laikomos vartojimo sutartimi, turėdamos patirties verslo ir derybų srityje bei pasirašydamos Sutartį joje numatytomis sąlygomis, būdamos pakankamai rūpestingos ir sąžiningos civilinių santykių dalyvės, negalėjo nesuprasti jos specifiškumo.

Taigi, nei apeliantės nurodytas aptartas teisinis reglamentavimas, nei Sutartis nenustato imperatyvaus būdo, kuriuo informacija turi būti pateikiama vartotojui, o taip pat informacijos apie atliekamus hidraulinius bandymus, kurie, apeliantės teigimu, yra priskiriami padidinto pavojaus šaltiniui, visiškai neišskiria iš pateikiamos informacijos, tik Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalis numato, kad šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (ginčui aktuali jo nuo 2010-10-18 galiojusi redakcija) nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (šio įstatymo 1 str.). Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai (šio įstatymo 2 str. 82 p.). Leidiniu šiame įstatyme apibūdinama kaip elektroninė arba spausdintinė laikmena, kurioje įrašyta viešoji informacija (šio įstatymo 2 str. 30 p.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė apie vykdomus hidraulinius bandymus iš anksto 2 kartus informavo šilumos vartotojus, informaciją paskelbdama dienraštyje „Kauno diena“ 2011 m. birželio 17 d. ir 2011 m. birželio 27 d. bei savo internetiniame tinklalapyje www.kaunoenergija.lt apie tai, kad bus atliekami planiniai vamzdynų remonto darbai laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 27 d. 22 val. iki 2011 m. liepos 4 d. ir laikinai sustabdė centralizuotą termofikacinio vandens tiekimą 2011 m. birželio 28 d. nuo 9 val. iki 2011 m. birželio 29 d. 16.30 val. (b. l. 53-54, 58-62, 86-87).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuolaikinėje visuomenėje laikraštyje ir internete skelbti viešą informaciją, informuoti šilumos ir karšto vandens vartotojus apie vyksiančius planinius remontus ir hidraulinius bandymus buvo tinkamas informacijos pateikimo būdas; ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2011 m. tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo nusistovėjusi kitokia informavimo tvarka, nei viešas paskelbimas (CPK 178 str.), bei pritaria išvadai, jog atsakovė apdairiai, rūpestingai ir atidžiai pasirinko informavimo būdą, nepažeidė protingumo principo (CK 1.5 str.), o apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių bei trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytais argumentas, apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė