Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-24 · Civilinė byla Nr. 2S-576-527/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-24
Bylos Nr.
2S-576-527/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11769-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
akcinės bendrovės Lietuvos draudimas
Atsakovas
akcinei bendrovei „Kauno energija“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“
Civilinė byla Nr. 2S-576-527/2015;proceso Nr. 2-69-3-11769-2014-1;
procesinio dokumento kategorijos:103.4; 121.6; 122.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos draudimas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15911-713/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos draudimas ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2014-11-12 Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl 4 216 Lt žalos atlyginimo buvo atmestas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 95 Lt žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – primokėti žyminio mokesčio dalį, pateikti tiek apeliacinio skundo egzempliorių, kad po vieną tektų priešingai šaliai, pateikti visus apeliaciniame skunde nurodytus dokumentus. Teismas nurodė, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo buvo nagrinėjama popierine forma, ieškovei pateikus ieškinį teismui popieriniu variantu. Kadangi byla nebuvo nagrinėjama elektroniniu būdu, visi šalių pateikti dokumentai nėra skaitmenizuoti, todėl ieškovė įpareigotina pateikti apeliacinį skundą popierine forma.

II. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskirajame skunde (b. l. 138–139) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. ir perduoti klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 175¹ straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymo Nr. 1R-332 „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas“ 8 punktą. Teismas neteisėtai įpareigojo ieškovę pateikti procesinius dokumentus neelektronine forma. Ieškovės atstovas, naudodamasis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo paslaugomis, pateikė teismui saugiu elektroniniu parašu pasirašytą apeliacinį skundą. Pagal CPK 5 straipsnio l dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 2 dalį procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymo Nr. 1R-332 „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas“ 8 punktą asmuo elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali pateikti procesinius dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Todėl ieškovė turėjo teisę per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikti teismui saugiu elektroniniu parašu pasirašytą apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruoju skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad bylos nagrinėjamos pagal galiojančią teisę. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.). 2013-07-01 įsigaliojusio CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas teismo procese“ 175¹ straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Ši proceso dalyvių teisė įtvirtinta ir Teismų įstatyme, kurio 37¹ straipsnio 3, 4 dalys nurodo, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Aptariamame kontekste pažymėtina, kad CPK XVI skyrius, reglamentuojantis bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, nenumato jokių išimčių dėl apeliacinio skundo pateikimo formos iš bendrųjų procesiniam dokumentams keliamų reikalavimų, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinos bendrosios civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų pateikimą elektroninio ryšio priemonėmis. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad nepriklausimai nuo to, jog civilinė byla, kurioje pateiktas apeliacinis skundas, buvo nagrinėjama popierine forma ir joje visi šalių pateikti procesiniai dokumentai nebuvo skaitmenizuoti, ieškovė turi teisę apeliacinį skundą teikti vadovaujantis CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio taisyklėmis. Taigi pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pašalinti kaip trūkumą įstatymu leistiną dokumentų pateikimo būdą ir formą atitinkantį dokumentą prieštarauja aukščiau paminėtiems teisės aktams.

CPK 113 straipsnyje numatyta, jog teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (...), išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Kadangi šiuo atveju apeliacinis skundas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nurodytas jokiomis kitomis teisės normomis nepagrįstas įpareigojimas pateikti tiek apeliacinio skundo egzempliorių, kad po vieną tektų priešingai šaliai, prieštarauja šiai procesinės teisės normai.

Procesinius dokumentus ir jų priedus teikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 2 Eur (CPK 80 str. 7 d.). Konstatavus, kad ieškovės procesinių dokumentų pateikimo teismui forma (apeliacinio skundo pateikimas elektroninėmis ryšių priemonėmis) atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, sutiktina su kitu atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę primokėti žyminio mokesčio dalį vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Kita vertus, pažymėtina, jog CPK 175¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad procesiniame dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be CPK 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame nenurodyti ne tik atsakovės ir trečiojo asmens elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, bet ir pačios ieškovės elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, tačiau šiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti teismas jokio termino nenustatė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, kas sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jolita Cirulienė