Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2015 m. spalio 22 d. veika) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2015 m. spalio 26 d. veika) laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl prokurorės J. Vingilytės apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde prokurorė sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šią A. Z. veiką pagrindžiančių įrodymų vertinimu ir teismo išvada, kad jis padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau, pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji ir aprašomoji dalis prieštarauja nuosprendžio rezoliucinei daliai. A. Z. apeliaciniu skundu prašo jį dėl šio kaltinimo išteisinti ir kartoja analogiškas aplinkybes, kurias jis dėstė teisiamajame posėdyje, t. y. kad jis tik padėjo A. K. patalpinti skelbimą ir jį aktyvuoti, tačiau su pirkėju nebendravo, jokių pinigų iš A. K. už pagalbą negavo. Šie apeliacinių skundų argumentai nagrinėjami kartu. Iš tikrųjų skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes bei apylinkės teismui pateikiant įrodymų vertinimą ir motyvus dėl A. Z. kaltės (nuosprendžio 5, 23 – 24 lapai), yra nurodyta, kad A. Z. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įgijo nukentėjusiojo N. J. turtą. Tuo tarpu teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje A. Z. dėl šios veikos išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo ją padarant (nuosprendžio 85 lapas). Iš to akivaizdu, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra prieštaringas, todėl negali būti laikomas teisėtu. Vienas iš teisėto ir pagrįsto teismo nuosprendžio reikalavimų yra tas, kad visos nuosprendžio dalys turi būti suderintos, o teismo išvados neturi kelti jokių abejonių dėl jų pagrįstumo. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad dėl tų pačių bylos aplinkybių nuosprendyje negali būti prieštaringų išvadų. Teisėjų kolegija vertina, kad toks pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumas šiuo atveju negali būti laikomas technine klaida ar rašymo apsirikimu. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Z. neigė bent kokiais veiksmais prisidėjęs prie sukčiavimo prieš N. J., t. y. jis nurodė, jog nedėjo skelbimo į internetą, jo neaktyvavo, neredagavo ir nepašalino (18 t., 10 – 12 b. l.). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu A. Z. iš dalies pakeitė savo poziciją (ir apeliaciniame skunde ją iš esmės pakartoja) tvirtindamas, kad jis padėjo A. K. patalpinti skelbimą ir jį aktyvuoti, tačiau su pirkėju nebendravo, jokių pinigų iš A. K. už pagalbą negavo. Kaip galima suprasti, A. Z. tvirtina nežinojęs, jog tokiais savo veiksmais jis prisidėjo prie bendrininko daromo nusikaltimo. Teisėjų kolegija šią A. Z. versiją vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ją visiškai paneigia byloje esančių įrodymų visetas, t. y. nuteistojo A. K. parodymai, nukentėjusiojo N. J., liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos įrodymai. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 19 d. internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt registruotas vartotojas patalpino skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 5S“. Registracijoje buvo nurodytas šio pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šis skelbimas buvo apmokėtas SMS žinute, išsiųsta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 19 d. 21.20.59 val. išsiųsta SMS žinutė Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir telefonas jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 26 d. nukentėjusysis N. J., susidomėjęs šiuo skelbimu apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 5S“, susisiekė su šiame skelbime nurodytu pardavėju telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susitarė, kad pinigus – 305 Eur, už mobiliojo ryšio telefoną perves į nurodytą D. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 27 d. nukentėjusiajam N. J. pervedus šią pinigų sumą į šią sąskaitą, jis įsigytos prekės negavo, pinigai jam nebuvo grąžinti. Šias aplinkybes įrodo nukentėjusiojo N. J. parodymai (1 t., 99, 102 – 103 b. l.), banko „(duomenys neskelbtini)“ raštai Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 75-80 b. l.; 5 t., 5-9 b. l.; 9 t, 45-48 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas (2 t., 28-29, 31-67, 68 b. l.) bei kiti byloje esantys duomenys (1 t., 136, 138-142, 144, 150, 152-153, 154, 156-177, 178-180, 181-187, 188-190 b. l.; 2 t., 70, 72 b. l.; 9 t., 20-31 b. l.). Šių aplinkybių apeliaciniame skunde A. Z. iš esmės ir neginčija. Nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jokių skelbimų apie parduodamus mobiliojo ryšio telefonus į internetinį tinklalapį www.skelbiu.lt jis nedėjo, jokių telefonų nepardavinėjo (19 t., 165 – 168 b. l.). Vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje nuteistasis A. K. atskleidė vis daugiau jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų detalių – jis parodė, kad davė A. Z. savo banko sąskaitos numerį, pasakė jam savo vardą ir pavardę, iš bankomatų išgrynino pinigus tiek iš D. J., tiek iš savo sąskaitos; kiek vėliau ir pats internetiniuose tinklalapiuose pradėjo dėti tariamus skelbimus apie parduodamas prekes, kadangi suprato, jog tokiu būdu galima lengvai užsidirbti; kaip tai padaryti, jį pamokė A. Z. Nors pastebėtina, kad atskiruose nusikalstamų veikų epizoduose nuteistasis A. K. stengėsi mažinti savo veiksmų apimtį ir kaltę, tai nesudaro pagrindo netikėti virš išdėstytų jo parodymų teisingumu. Tad teisėjų kolegija A. K. parodymus laiko iš esmės patikimu įrodymu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie A. K. suinteresuotumą apkalbėti A. Z., tokių objektyvių aplinkybių nenurodė ir pats A. Z.. Minėta, kad A. K. parodė, jog skelbimo apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną nedėjo, pinigai į jo sąskaitą nebuvo pervesti, tačiau vėliau juos išgrynino iš D. J. sąskaitos. Nepaisant to, kad A. K. teisiamajame posėdyje nesutiko su jo veikos teisiniu vertinimu šiame epizode ir jam pareikštu kaltinimu, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. K. sąmoningai dalyvavo sukčiavimo prieš nukentėjusįjį N. J. epizode, nes suprato, kad jo išgryninami pinigai yra gauti apgaule. Šios nuosprendžio dalies A. K. neskundė, tad su ja jis sutiko. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. neprašė A. Z. pagalbos internetiniame tinklalapyje patalpinant skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 5S“, tad tampa akivaizdu, kad šį skelbimą A. Z. patalpino savo noru ir iniciatyva. Taigi, A. Z. neabejotinai suprato, kad šis skelbimas yra apgaulingas, nes jis neketino išsiųsti skelbime nurodytos prekės pirkėjui. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek A. Z., tiek A. K. suvokė, kad jie iš nukentėjusiojo N. J. turtą – pinigus, bendromis pastangomis įgyja neturėdami tam teisės, t. y. juos įgyja apgaule bei veikdami bendrai, todėl A. Z. tyčia šiuo atveju yra visiškai įrodyta. Jo veiksmai pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius. Tenkinti apelianto prašymą ir jį dėl šios veikos išteisinti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas A. Z. visiškai pagrįstai ir teisingai pripažino padariusiu šį nusikaltimą, jo kaltu nepripažino ir jam neskyrė bausmės. Todėl savo esme išteisinamasis teismo nuosprendis A. Z. dėl šio kaltinimo naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl A. Z. išteisinimo už sukčiavimą prieš

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadas, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti A. Z. kaltę padarius šiuos nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizoduose dėl R. S. bei dėl A. Ž.), kad šias veikas padarė vienas A. K.. Teismas nurodė, kad A. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, jo parodymų nepaneigė jokie kiti bylos įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje pabrėžiama, kad su A. Z. siejamais mobiliojo ryšio telefonais ir SIM kortelėmis galėjo pasinaudoti ir kiti su A. Z. bendravę asmenys, jam pačiam apie tai nieko nežinant. Todėl aplinkybių, kad internetiniame puslapyje skelbimai buvo patalpinti bei aktyvuoti naudojantis šiais telefonais bei SIM kortelėmis, nepakanka A. Z. kaltei pagrįsti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir tokiu byloje surinktų įrodymų vertinimu, pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams. Esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne atsietai vienas nuo kito, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visumą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir kad juos būtų galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Šioje byloje A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su S. Z. ir A. K., apgaule įgijo nukentėjusiosios R. S. turtą, bei tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., apgaule įgijo nukentėjusiojo A. Ž. turtą. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, būti spontaniškas ir išreiškiamas ne tik išankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu. Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-10/2012). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009). Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Sukčiavimo veikiant bendrininkų grupe bylose paprastai ne visi bendrininkai realizuoja visus objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tačiau visų jų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – gauti apgauto nukentėjusiojo turtą, todėl itin kruopščiai turėtų būti analizuojami kiekvieno jų veiksmai ir apie jų dalyvavimo nusikaltimuose pobūdį sprendžiama jų veiksmus vertinant visos nusikalstamos grandinės mastu. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje apylinkės teismas A. Z. veiksmus epizoduose dėl R. S. ir A. Ž. įvertino atsietai, išskirdamas juos iš bendro nusikalstamo konteksto ir nepagrįstai juos supaprastindamas. Būtent tai ir lėmė neteisingas teismo išvadas bei netinkamą A. Z. veiksmų teisinį įvertinimą.Kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiu, kad A. Z. nuo pat tyrimo pradžios užimta pozicija neigti nusikaltimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl R. S.) prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, kuriuos apylinkės teismas šiuo atveju įvertino netinkamai. O būtent, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt skelbimas apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 5S“ buvo patalpintas 2015 m. liepos 3 d. 17.12.28 val. Vartotojo registracijoje bei skelbime nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimas apmokėtas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus SMS žinutę (4 t., 198 b. l.; 5 t., 33 b. l.). Nukentėjusiosios R. S. parodymai patvirtina, kad dėl mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone 5S“ įsigijimo ji su pardavėju bendravo skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 139-141, 146 b. l.). Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. liepos 5 d. veikė mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 4 d. – IMEI (duomenys neskelbtini); o šis numeris veikė bokštų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), veikimo zonose. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. birželio 3 d. veikė mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. birželio 16 d. – IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., 136, 138 – 142, 144, 150, 152-153, 154, 156-177, 178-180, 181-187, 188-190 b. l.; 2 t., 70, 72 b. l.; 4 t., 155-156, 157-159, 162-188, 189-190, 194 b. l.). Iš informacijos internetiniame tinklapyje www.maps.lt matyti, kad (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimai yra netoli A. Z. gyvenamosios vietos (1 t., 191-193 b. l.). Šios išdėstytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad tariamas skelbimas apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 5S“ internetiniame tinklalapyje buvo aktyvuotas A. Z. gyvenamojoje vietoje iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi būtent A. Z., nes būtent jį nuteistasis 2015 m. birželio 2 d. nurodė kaip kontaktinį numerį administracinio teisės pažeidimo byloje (11 t., 199 b. l.). 2016 m. sausio 4 d. A. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir lapelį su 3 telefonų numeriais : Audrius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Simas (duomenys neskelbtini) (19 t., 191-192, 193-196 b. l.; 20 t., 64 b. l.). Liudytojas T. R. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bendraujant su S. Z. broliu „facebook“ jis atsiuntė savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., 62-69 b. l.). Iš tiesų, negalima sutikti su teismo išvada, jog šiuo A. Z. telefonu bei šiame telefone naudojamu numeriu, pastarajam apie tai nežinant, galėjo pasinaudoti A. K. – nors byloje yra duomenų, kad A. Z. su A. K. buvo susitikę A. K. namuose, abu buvo pastebėti ir (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jokių įrodymų, kad A. K. lankėsi A. Z. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kur šis telefono numeris buvo aktyvuotas nusikalstamais tikslais. Taigi, šie duomenys rodo, jog skelbimas apie tariamai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 5S“ buvo aktyvuotas tik paties A. Z. Tokiu būdu, jis atliko pirminius veiksmus, kurie buvo konkreti šios bendros nusikalstamos veikos grandis siekiant bendro nusikalstamo rezultato – jis internete patalpino skelbimą apie tariamai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną. Be jo, A. Z. kaip šio nusikaltimo bendrininko dalyvavimo, nusikalstamas rezultatas nebūtų buvęs pasiektas. Atsižvelgiant į tai, kad būtent A. Z. pastangomis buvo patalpintas skelbimas apie tariamai parduodamą prekę, šiuo konkrečiu atveju nė kiek neabejotina, kad A. Z., būdamas suaugęs, pakaltinamas žmogus, ne tik kad puikiausiai suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau ir aktyviai prie jų prisidėjo, atlikdamas konkretų vaidmenį tam, kad būtų pasiektas nusikalstamas rezultatas. Dėl šio, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, byloje pakanka įrodymų pripažinti, jog A. Z. yra kaltas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Todėl, pirmos instancijos teismo sprendimas jį išteisinti epizode dėl R. S. turto užvaldymo sukčiaujant yra nepagrįstas. Išteisindamas A. Z. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl A. Ž.) apylinkės teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog A. Z. sukčiavo prieš nukentėjusįjį A. Ž.. Savo apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog A. Z. kaltę šiame epizode patvirtina iš dalies nuteistojo A. K. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, byloje esanti informacija apie SIM kortelių bei IMEI numerius, kitame iš esmės analogiškame epizode apylinkės teismo nustatytos aplinkybės. Su tokiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo nesutikti. Visų pirma, paties A. Z. ikiteisminio tyrimo bei teisiamajame posėdyje duoti parodymai dėl jo veiksmų užvaldant A. Ž. turtą nebuvo nuoseklūs. Tai yra, 2016 m. vasario 17 d. įtariamojo apklausos metu jis kaltę pripažino iš dalies – nurodė, kad žinojo, kokiu tikslu buvo dedamas skelbimas, jį aktyvavo, redagavo, pašalino, tačiau už tai jis negavo jokių pinigų (18 t., 90-92, 117-119 b. l.). Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad sukčiavimo prieš A. Ž. jis nepadarė. A. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę šiame epizode pripažino iš dalies (21 t., 9-10 b. l.), o teisiamajame posėdyje jis parodė, kad šiame epizode viską atliko vienas pats, t. y. pats įdėjo skelbimą iš namų kompiuterio, jį aktyvavo, bendravo su pirkėju – A. Ž., gavo iš jo pinigus. Sutiktina su prokurorės skundo teiginiu, kad A. K. parodymai, jog tai jis internetiniame tinklalapyje patalpino skelbimą apie tariamai parduodamą prekę ir jį aktyvavo, turi būti vertinami kritiškai, kadangi juos paneigia byloje esantys įrodymai. O būtent, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt skelbimas apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“ buvo patalpintas 2015 m. rugpjūčio 2 d. 18.20.08 val.; vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ registracijoje nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys nurodyti ir skelbime, skelbimas apmokėtas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., 56, 58-59 b. l.). Nukentėjusiojo A. Ž. parodymai patvirtina, kad dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S5“ pirkimo su pardavėju jis bendravo tik SMS žinutėmis, tačiau telefono numerio nurodyti negalėjo, nes jo telefonas buvo sugedęs (10 t., 132, 136-138, 139-140 b. l.). Bylos duomenys rodo, kad nukentėjusysis A. Ž. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju 2015 rugpjūčio mėnesio 3 – 11 dienomis tik SMS žinutėmis. SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) veikė šiuose telefonų apartuose : nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. – IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 8 d. – IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarasis telefonas kratos metu buvo paimtas iš J. Z.. SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) daugiausiai jungėsi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (11 t., 48-49, 50, 62-70, 76-77, 78, 81-82, 83-86, 88, 89-98 b. l.). Iš informacijos internetiniame tinklapyje www.maps.lt matyti, kad (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimai yra netoli A. Z. gyvenamosios vietos (1 t., 191 – 193 b. l.). Pagal duomenis byloje A. K. negalėjo bendrauti su A. Ž. SMS žinutėmis taip, kaip nurodo nukentėjusysis, nes, kaip jau minėta, jis niekada nebuvo A. Z. gyvenamojoje vietoje, iš kurios ir buvo bendrauta su nukentėjusiuoju. Tai leidžia tvirtinti, kad A. K. meluoja teigdamas, jog viską šiame epizode jis atliko vienas. Beje, įvertinus aplinkybę, kad nuo 2015 m. liepos 22 d. A. Z. brolis S. Z. atliko laisvės atėmimo bausmę, daugiau ir niekas kitas tik pats A. Z. ir galėjo bendrauti su A. Ž. dėl tariamai parduodamo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S5“. Dėl to, darytina analogiška išvada, kad nuteistasis suvokė savo veiksmais prisidedantis prie nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu svetimo turto pasisavinimu panaudojant apgaulę, bei kad jo veiksmai yra reikšmingi ir svarbūs tam, kad būtų apgaule įgytas nukentėjusiojo turtas. Kaip teisingai nurodoma prokurorės skunde, tokią išvadą patvirtina ir kitos byloje esančios aplinkybės. Sukčiavimo prieš nukentėjusįjį V. Ž. epizode, kur taip pat internetiniame tinklalapyje tariamai buvo pardavinėjamas mobiliojo ryšio telefonas, šis skelbimas buvo patalpintas 2017 m. rugpjūčio 2 d. registruoto vartotojo „(duomenys neskelbtini)“, registracijoje nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini), šie duomenys nurodyti ir skelbime, skelbimas buvo apmokėtas iš telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nustatė, jog epizode dėl sukčiavimo prieš V. Ž. tariamo pardavėjo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), o SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. 23.49.16 val. iki 2015 m. rugpjūčio 8 d. 13.45.06 val. veikė telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu pas J. Z.. Iš nukentėjusiojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog dėl telefono pirkimo jis tarėsi su vyru, tad teismas sprendė, kad visa tai įrodo, jog sukčiavimą prieš V. Ž. atliko niekas kitas, o pats A. Z.. Pažymėtina, kad A. Z. savo kaltės epizode dėl sukčiavimo prieš V. Ž. savo apeliaciniame skunde neginčija. Tokiu būdu, kolegijos vertinimu, A. Z. ir šiame epizode buvo nepagrįstai išteisintas už iš esmės analogišką nusikaltimą, kurio padarymo modelis bei sistema buvo analogiški kaip ir kitų šioje baudžiamojoje byloje nustatytų. Todėl nė kiek neabejotina, kad ir šiame epizode A. Z., praktiškai tuo pačiu laikotarpiu atlikdamas iš esmės analogiškus veiksmus, puikiausiai suvokė, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje kaip bendravykdytojas. Kolegija sprendžia, kad, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, byloje pakanka įrodymų, jog A. Z. taip pat yra kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl A. Ž.), todėl skundžiamu nuosprendžiu jis dėl šios veikos taip pat buvo nepagrįstai išteisintas.Apibendrindama aukščiau išdėstytą kolegija pripažįsta esant įrodyta, kad : 1) A. Z., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., turėdami bendrą tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 3 d. 17.22 val., būdami ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, panaudodami įrenginį, kurio internetinės prieigos prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt patalpino žinomai melagingą skelbimą (duomenys neskelbtini) apie tariamai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 5S“, nors iš anksto žinojo, kad telefono pirkėjui nepristatys, jį ketinusiai pirkti R. S. nurodė pervesti pinigus – 225 Eur, į D. J. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai 2015 m. liepos 3 d. pervedus sutartą sumą, prekės pirkėjai neišsiuntė, tokiu būdu, apgaule, savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai R. S. priklausantį turtą – 225 Eur; 2) A. Z., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., turėdami bendrą tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. rugpjūčio 2 d. 18.20 val., būdami ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, panaudodami įrenginį, kurio internetinės prieigos prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt patalpino žinomai melagingą skelbimą (duomenys neskelbtini) apie tariamai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, nors iš anksto žinojo, kad telefono pirkėjui nepristatys, jį ketinusiam pirkti A. Ž. nurodė pervesti pinigus – 210 Eur, į A. K. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam 2015 m. rugpjūčio 5 d. pervedus sutartą sumą, prekės pirkėjui neišsiuntė, tokiu būdu, apgaule, savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį turtą – 210 Eur. Taip A. Z. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. Z. išteisinimo iš BK 182 straipsnio 1 dalies (epizode dėl R. S.) bei BK 182 straipsnio 1 dalies (epizode dėl A. Ž.) naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmių ir civilinių ieškinių

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus A. Z. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiuosius N. J., R. S. ir A. Ž., jam skiriama bausmė iš esmės atsižvelgiant į skundžiame teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus ir motyvus bei papildomai įvertinus naujas aplinkybes. Skirdamas bausmes A. Z., apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytų šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę. A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jis pilnametis, pakaltinamas. Jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo reikšmingas ir svarbus, tačiau nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala nėra itin didelė. Iš byloje esančių A. Z. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis yra teistas daug kartų ir išimtinai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, eilę kartų baustas administracine tvarka, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, yra neįgalus (turi tik 15 proc. darbingumą). Svarbu tai, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė jam taikomo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tad net probacijos tarnybų priežiūra nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šios aplinkybės A. Z. kaip asmenybę charakterizuoja neigiamai, jis nesistengia keisti savo teisei priešingo elgesio, kuris jau yra tapęs jo gyvenimo būdu. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei įvertinusi tai, kad ankstesnės valstybės poveikio priemonės (laisvės apribojimas, keletą kartų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas) A. Z. elgesiui jokios esminės įtakos neturėjo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. Z. už padarytus nusikaltimus tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, didesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Naujai skirtos bausmės bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) jam paskirtos bausmės tiek tarpusavyje, tiek su ankstesniu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme bendrinamos iš naujo pagal BK 63 straipsnio taisykles.Nukentėjusioji R. S. buvo pareiškusi 225 Eur, nukentėjusysis A. Ž. – 210 Eur, civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė tik iš A. K. priteisti 225 Eur nukentėjusiajai R. S. ir 210 Eur nukentėjusiajam A. Ž. turtinės žalos atlyginimui. Tačiau A. Z. pripažinus kaltu dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiuosius R. S. ir A. Ž. veikiant bendrininkų grupėje kartu su A. K., šių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai solidariai priteisiami iš abiejų nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, t. y. civilinių ieškinių (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu A. Z. prašo jį išteisinti dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiuosius R. D. ir M. Š., teigia, kad tik padėjo A. K. patalpinti skelbimą ar jį aktyvuoti, tačiau su pirkėjais nebendravo, jokių pinigų iš A. K. už pagalbą negavo. Kaip galima suprasti, skunde nuteistasis bando įtikinti, kad jis nesuprato, jog tokiu būdu buvo daromi nusikaltimai. Tačiau šiuos nuteistojo teiginius paneigia byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, kad apie daromus nusikaltimus prieš nukentėjusiuosius R. D. ir M. Š. jis nieko nežinojo – tai visiškai paneigia tiek jo paties parodymai, tiek nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai bylos įrodymai, kuriais remiantis, priešingai nuteistojo teigimui, byloje yra įrodyta, kad jis buvo aktyvus šių nusikalstamų veikų dalyvis. Kaip matyti iš bylos, nuteistasis A. Z. neneigė, kad tai jis internetiniame tinklalapyje patalpino skelbimus apie parduodamus mobiliojo ryšio telefonus „Iphone 5S Gold“ ir juos aktyvavo. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, o būtent : iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštų matyti, kad epizode dėl R. D. skelbimas apie parduodamą telefoną buvo įkeltas bei apmokėtas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), šiame skelbime nurodytas pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini); o epizode dėl M. Š. skelbimas apie parduodamą telefoną buvo įkeltas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei apmokėtas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), šiame skelbime nurodytas pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), vartotojo registracijoje nurodytas telefono Nr. – (duomenys neskelbtini) (3 t., 2, 3-4, 148, 149-153 b. l.; 5 t., 96, 98-105 b. l.; 6 t., 148, 150-155, 157 b. l.; 12 t., 49, 55-74 b. l.). Iš nukentėjusiosios R. D. parodymų matyti, kad dėl parduodamo telefono „Iphone 5S Gold“ su pardavėju ji bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 116, 123-124, 125-126 b. l.), o nukentėjusiojo M. Š. parodymai patvirtina, kad su pardavėju jis bendravo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (22 t., 114-116 b. l.). Nustatyta, kad nukentėjusieji pinigus už mobiliojo ryšio telefonus pervedė atitinkamai 2015 m. liepos 5 d. ir 2015 m. rugsėjo 14 d. (6 t., 161-169, 182-183, 185-188 b. l.; 12 t., 40-44 b. l.). Byloje esantys duomenys rodo, kad 2015 m. liepos 4 d. 16.34.32 val., 16.43.34 val., 16.43.43 val., 17.08.22 val., 17.12.31 val., 17.13.34 val., 17.13.47 val., 17.36.44 val., 17.36.58 val., 18.40.01 val., kai buvo patalpintas skelbimas, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) abonentas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo įkeltas ir apmokėtas skelbimas, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. liepos 5 d. veikė mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 4 d. – IMEI (duomenys neskelbtini). Šis numeris veikė bokštų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), veikimo zonose; o iš SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 13 d. 19.48.26 val. buvo išsiųsta SMS žinutė Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir telefonas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 13 d. 19.48.37 val. gavo SMS žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) ir jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 14 d. 13.39 val. buvo prisijungusi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini); telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas bendravo su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – nukentėjusiojo M. Š. numeris; SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 13 d. apie 19 val. buvo prisijungusi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 136, 138-142, 144, 150, 152-153, 154, 156-177, 178-180, 181-187, 188-190, 199 b. l.; 2 t., 22, 70, 72 b. l.; 3 t., 15-17, 27-29, 30-51, 52-53, 62-64, 68, 70, 73, 160, 162-163, 165 b. l.; 4 t., 16-39, 116-117, 119-121 b. l.; 5 t., 139, 147, 149-152, 153-155, 162, 163 b. l.; 6 t., 190, 192, 194, 196 b. l.; 7 t., 6, 11, 13-39, 40-43 b. l.; 12 t., 50-53, 76-101, 109, 110, 11-112, 113-119, 120-130, 132, 136-137 b. l.). Visi šie faktiniai duomenys vienareikšmiai patvirtina, jog epizoduose dėl R. D. ir M. Š. turto užvaldymo sukčiaujant skelbimai apie tariamai parduodamus mobiliojo ryšio telefonus „Iphone 5S Gold“ buvo įkelti bei aktyvuoti netoli A. Z. gyvenamosios vietos. Tai akivaizdūs duomenys apie nusikalstamų veikų atlikimo vietą bei A. Z. vaidmenį jose, kurie yra nustatyti neabejotinai, nurodyti teismo nuosprendyje ir motyvuotai aptarti, su šiais duomenimis teisme iš esmės sutiko ir nuteistasis, todėl plačiau juos aptarinėti ir analizuoti nėra pagrindo.Aplinkybė, kad nuteistasis A. Z. teigia apie daromų nusikalstamų veikų pobūdį nieko nežinojęs, jo nekaltumo neįrodo, kadangi jo kaltę patvirtina ne tik aukščiau aptarti duomenys apie tariamų skelbimų patalpinimą internete bei jų aktyvavimą, bet ir byloje esantys nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusieji dėl parduodamų mobiliojo ryšio telefonų bendravo būtent su A. Z. Nustatyta, jog po to, kai nukentėjusioji R. D. pervedė pinigus už mobiliojo ryšio telefoną bei jai kilo įtarimų, kad telefonas jai nebus atsiųstas ir kad ją apgavo, toliau su tariamu pardavėju dėl telefono atsiuntimo bendravo jos vyras R. D. Pastarasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad asmuo, su kuriuo bendravo dėl telefono, yra A. Z. – jį jis atpažino iš balso, jo tembro. Šią aplinkybę nurodė ir nukentėjusioji R. D. (6 t., 116, 123-124, 125-126 b. l.). Kolegija laiko, kad netikėti tokiais nukentėjusiosios ir liudytojo R. D. parodymais, nėra jokio pagrindo. Vienintelis nuteistasis A. Z. dėl tariamai parduodamo telefono galėjo bendrauti ir su nukentėjusiuoju M. Š., nes, kaip jau minėta, jo brolio S. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo kontaktuojama su nukentėjusiuoju, tuo metu nebuvo, kadangi jis atlikinėjo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Z. apeliacinio skundo argumentas, jog jis tik padėjo A. K. patalpinti skelbimus bei juos aktyvuoti, yra tam tikra prasme nelogiškas, nes šioje baudžiamojoje byloje A. K. tame tarpe buvo nuteistas už sukčiavimus, kuriuos jis padarė veikdamas vienas pats, todėl akivaizdu, kad jis tikrai būtų sugebėjęs skelbimą apie tariamai parduodamą prekę internete patalpinti bei jį aktyvuoti taip pat vienas pats. tokiu būdu, iš aptartų aplinkybių aiškiai matyti, kad A. Z. ne tik kad internetiniame tinklalapyje patalpino skelbimus apie parduodamus telefonus, juos aktyvavo, bet ir bendravo su nukentėjusiaisiais R. D. bei M. Š., t. y. buvo aktyvus nusikalstamų veikų dalyvis, todėl akivaizdu, kad jis sąmoningai dalyvavo padarant šias veikas ir už jas jis visiškai pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas. Tai, kad jis jokių pinigų negavo, nepaneigia teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktų dėl jo veiksmų, ir neturi įtakos jo veiksmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, pripažįsta įrodyta, jog A. Z. ir A. K. dėl nusikalstamų veikų buvo susitarę ir kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą, nusikalstamas veikas daro ne vienas kuris iš jų, o kartu bendrai, tam tikru veiksmais prie jos prisidėdami ir siekdami bendro nusikastamo rezultato. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo A. Z. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas. Nuteistojo A. Z. skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo už sukčiavimą prieš R. D. ir M. Š. yra teisėta ir pagrįsta, dėl to nėra jokio pagrindo naikinti ją ir priimti A. Z. tenkinantį išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis A. Z. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis atlygino nusikaltimu nukentėjusiajam V. Ž. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tam pagrindo nebuvo. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina žalą. Jei kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos subjektą ir parodanti jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika padarytą jam žalą. Svarbu tai, kad kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jo veiksmų. Žalos atlyginimo būdai gali būti įvairūs: kaltininkas grąžina pagrobtą turtą, atlygina pagrobto turto vertę, sutaiso sugadintą daiktą ir t. t. Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru.Nagrinėjamu atveju yra svarbios žalos nukentėjusiajam V. Ž. atlyginimo aplinkybės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstamais nuteistojo A. Z. veiksmais nukentėjusiajam V. Ž. buvo padaryta 470 Eur turtinė žala. To nuteistasis savo skunde neginčija. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam ši žala buvo atlyginta, nes iš baudžiamojoje byloje esančio susirašinėjimo tarp tyrėjos ir nukentėjusiojo V. Ž. matyti, jog Al. Z. nukentėjusiajam V. Ž. į jo banko sąskaitą pervedė 470 Eur sumą (9 t., 82 b. l.). Pats A. Z. tyrimo metu parodė, jog iš mamos žinojo, kad ji grąžino 470 Eur kažkokiam žmogui, tačiau jis nežinojo, kam tiksliai (18 t., 183-184 b. l.). Beje, iš šio nuteistojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje matyti, kad jis savo kaltės dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį V. Ž. išvis nepripažino. Iš to akivaizdu, kad nuteistasis apskritai ir neketino atlyginti nukentėjusiajam V. Ž. padarytos žalos, kad turtinė žala nukentėjusiajam V. Ž. buvo atlyginta, tačiau šią žalą atlygino ne pats nuteistasis A. Z., o kiti asmenys, ir tai nebūtinai buvo padaryta paties nuteistojo iniciatyva. Todėl, pripažinti, jog pats apeliantas savanoriškai, arba savo iniciatyva arba pats tiesiogiai, atlygino žalą nukentėjusiajam ir laikyti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tokiu atveju negalima. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį V. Ž. ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Tai nelaikytina jo nuoširdžiu prisipažinimu ir gailesčiu, nes kaip jau minėta, nuteistasis A. Z. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį V. Ž. nepripažino. Kolegijos vertinimu, toks kardinalus apelianto pozicijos pasikeitimas reiškia tik vieną – jis siekia, kad tai būtų pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jam būtų sumažinta skirta bausmė. Pagal teismų praktiką, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik tuo atveju, kai asmens prisipažinimą ir gailestį galima laikyti vienareikšmiškai nuoširdžiais, o ne deklaruojamais dėl prieš jį surinktų įrodymų visumos. Be to, kaltininko prisipažinimas tuomet, kai surenkami neginčijami jo kaltę patvirtinantys įrodymai, nėra ir sąžiningas, nes savo veiksmais jis neprisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo. Priešingai, neigdamas kaltę jis trukdo greičiau atskleisti tiesą. Todėl apeliaciniame skunde nuteistojo A. Z. išreiškiamas prisipažinimas ir gailestis dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį V. Ž. taip pat negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaip galimai tikisi nuteistasis.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. tvirtina, kad paskirta bausmė yra per griežta. Su tuo kolegija taip pat nesutinka. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skirdamas nuteistajam A. Z. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau išdėstytų bausmės skyrimo taisyklių. Teismas atsižvelgė į nuteistojo A. Z. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Teismas taip pat nustatė ir atsižvelgė į A. Z. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes atitinkamuose nusikalstamų veikų epizoduose. Teismas taip pat įvertino byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistojo A. Z. asmenybę – kad jis nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamas veikas įvykdė jam pagal kelis teismo nuosprendžius taikyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jis yra daugybę kartų baustas administracine tvarka, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą neregistruotas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, yra neįgalus (turi 15 proc. darbingumą). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirtomis bausmėmis tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek su galutine subendrinta bausme. Jų negalima laikyti aiškiai per griežtomis, todėl neteisingomis. Nuteistojo skunde kartojamos teismo jau įvertintos aplinkybės, kad jis pripažįsta savo kaltę ir gailisi, gali atsiprašyti nukentėjusiųjų, yra neįgalus, ir pan., nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtų bausmių. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. Z. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra ne atsitiktinės, o logiška jo antivisuomeninio gyvenimo tąsa. Iš tiesų, nuteistojo A. Z. teistumo istorija byloja apie tai, kad sistemingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu, kurio jis nesistengia niekaip pakeisti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis niekur nedirba ir nesiekia gauti pajamų jokiais kitais legaliais būdais, nusikalstamų veikų darymas yra tapęs ir jo pragyvenimo šaltiniu. Toks nuteistojo A. Z. elgesys negali būti toleruojamas, todėl ir valstybės reakcija į tokį elgesį negali sudaryti nuteistajam įspūdžio dėl per švelnaus baudžiamumo, dėl ko jis vėl linktų prie teisei priešingo elgesio. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis pasikartojančio nuteistojo nusikalstamo elgesio, taip pat daryti poveikį nuteistajam, kad jis gyvenimo tikslų siektų tik teisėtais būdais, teisinga ir protinga šiuo požiūriu laikytina tik reali laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikdamas nuteistasis turėtų įrodyti, jog iš tikrųjų siekia tapti pilnaverčiu visuomenės nariu ir toliau elgtis pagal visiems priimtinas elgesio normas.

Dėl nuteistosios J. Z. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde nuteistoji J. Z. neginčija savo kaltės, įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Ji nesutinka su jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir nurodo, kad ši bausmė yra per griežta. Taip pat ji mano, kad yra pagrindas atidėti šios bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį nurodytais nuteistosios apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad jos skundas yra iš dalies pagrįstas. Visų pirma, kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas skyrė jai per griežtą bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. Z. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – kad ji padarė 5 nusikalstamas veikas, t. y. baudžiamąjį nusižengimą (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį), 2 nesunkius (pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį) ir 2 apysunkius (pagal BK 215 straipsnio 1 dalį) nusikaltimus. Teismas taip pat nustatė ir atsižvelgė į J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi, taip pat ir jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad veikas ji padarė būdama recidyviste. Teismas taip pat įvertino byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistosios J. Z. asmenybę – ji nusikalto būdama anksčiau teista, yra bausta administracine tvarka, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą neregistruota, gyvenamojoje vietoje charakterizuojama patenkinamai. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus J. Z. už jos padarytas nusikalstamas veikas griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – areštą (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį) ir laisvės atėmimą (pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį), kurių dydžiai nesiekia baudžiamajame įstatyme nustatyto šių bausmių vidurkio. Akivaizdu, kad nuteistoji išvadų iš savo elgesio nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Dėl to nėra jokio pagrindo švelninti jai paskirtų bausmių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajai paskirtas bausmes subendrino jas apimant ir iš dalies sudedant. Šią subendrintą bausmę teismas subendrino su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausme iš dalies jas sudedant, t. y. taikė palankesnį nuteistajai bausmių bendrinimo būdą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nuteistajai paskirtų bausmių bendrinimu bei pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnyje, taikė tinkamai. Apeliaciniame skunde nuteistoji nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių jai paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti mažinama. Nepaisant to, kad ji nebuvo aktyvi dalyvė nusikalstamų veikų daryme, ši aplinkybė nešalina jos nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo bei nemažina jos pačios asmenybės pavojingumo bei jos veiksmų neigiamos reikšmės visuomenei, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas yra logiška nuteistosios antivisuomeninio gyvenimo tąsa. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai J. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra adekvati ir proporcinga jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistosios asmenybei, nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistąja, kad vis tik yra pagrindas atidėti jai paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).J. Z. padarė baudžiamąjį nusižengimą, 2 nesunkius ir 2 apysunkius nusikaltimus, už kuriuos ji buvo nubausta galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, anksčiau jis buvo teista už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalto neišnykus teistumui. Tačiau, skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas ji padarė dar iki Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, priėmimo. Remtis vien tik nuteistosios teistumu ir dėl to jai netaikyti BK 75 straipsnio, negalima, kadangi tokių aplinkybių buvimas savaime nepaneigia galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Iš bylos matyti, kad nuteistoji turi 12 vaikų, iš kurių 8 šiuo metu yra dar nepilnamečiai, (duomenys neskelbtini) m. gimusiai jos dukrai nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Iš seniūnijos pateiktos nuteistosios charakteristikos matyti, kad ji vaikus augina su vyru, jos šeima gyvena nuosavame name geromis gyvenimo sąlygomis, pragyvena iš išmokų vaikams, socialinių pašalpų bei nedarbingumo pensijų, šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, yra tik stebima. Iš to galima manyti, kad nuteistoji turi pakankamai stabilius socialinius ryšius ir stengiasi kaip įmanoma palaikyti. Ji kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, dėl savo poelgio gailėjosi, savo veiksmais apgaule užvaldė nedideles pinigų sumas. Taigi nuteistosios ryšiai su šeima bei kitos paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai pripažinti, kad bausmės tikslai jai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą maksimaliam įstatyme nustatytam jo laikotarpiui. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą J. Z., jai skiriami griežti įpareigojimai, kurių taikymas turėtų sudaryti sąlygas jai taisyti savo elgesį teigiama linkme, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai skyrė teisingą bausmę už jos padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nepakankamai išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su galimybe jai atidėti bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu ir tokiu būdu pasiekti bausmės tikslus. Todėl teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistojo S. Z. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Z. neginčija savo kaltės, įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Jis nesutinka su bausmės individualizavimu ir prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija su šiuo nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimu nesutinka, kadangi švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra jokio pagrindo. Kolegijos vertinimu, skirdamas bausmes S. Z. pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė BK 54 straipsnio nuostatų. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. Z. padarė 7 nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį) ir 6 nesunkius nusikaltimus (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį). Teismas įvertino nuteistojo asmenybę – kad jis nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, yra eilę kartų baustas administracine tvarka, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą neregistruotas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pataisos įstaigoje charakterizuojamas neigiamai. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. Z. paskyrė teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes – areštą (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį) ir laisvės atėmimą (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį), kurios negali būti laikomos per griežtomis. Bendrindamas šias bausmes bei ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, teismas bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnyje, nepažeidė ir jas taikė tinkamai, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Nuteistojo kriminalinė praeitis rodo, kad turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Nusikaltimus S. Z. pradėjo daryti dar būdamas labai jauno amžiaus (vos sulaukęs 18 metų), nuo (duomenys neskelbtini) m. pradžios, ir tai sistemingai darė iki šiol. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, dirbo, siekė pozityvaus užimtumo, jis taip pat nėra sukūręs šeimos, taigi jo nesaisto tvirti socialiniai, darbiniai ryšiai. Nuteistajam anksčiau taikytos valstybės poveikio priemonės (laisvės apribojimas, areštas) nebuvo efektyvios, nes jis ir toliau nusikalsdavo, tad jo noras įgyti svetimą turtą ir tokiu būdu pasipelnyti buvo stipresnis nei siekis reabilituotis ir reintegruotis į visuomenę. Pažymėtina, jog kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Šiuo atveju S. Z. teistumo istorija rodo, kad jo asmenybė nėra linkusi paisyti įstatymų imperatyvų, nuteistasis, negerbiantis šalies įstatymų bei kitų visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų, negali tikėtis švelnaus baudžiamumo, t. y. tokios bausmės, kuria jis nebūtų izoliuotas nuo visuomenės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam gali pasiekti bausmės tikslus. Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vykdydamas visas pataisos įstaigos darbuotojų rekomendacijas, pavyzdingai elgdamasis ir sąžiningai dirbdamas, pradėdamas atlyginti jam priteistus civilinius ieškinius, S. Z. gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė. Todėl nuteistojo S. Z. apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam S. Z. paliekama galioti be pakeitimų.

Dėl kitų bylos klausimų

Skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistiesiems S. Z. ir A. Z. paskyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose ir nusprendė atimti jiems bet kokią prieigą prie mobiliojo ryšio priemonių – interneto, telefonų ir kompiuterių“. Įvertinus nusikalstamų veikų, už kurias S. Z. ir A. Z. buvo nuteisti, pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, šis teismo sprendimas yra suprantamas, tačiau jis nėra motyvuotas bei visiškai nėra aiškus jo paskyrimo teisinis pagrindas. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) be kitų nuteistajam yra garantuojama teisė paskambinti telefonu, naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais, kurių vykdymo tvarką nustato laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklės (BVK 96 ir 102 straipsniai). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti kai kuriuos elektros prietaisus, kaip antai, televizorių, nešiojamąjį kompiuterį, kitus asmens higienos prietaisus ir pan. Teisės aktai nenumato, kad ši nuteistojo teisė gali būti kaip nors ribojama. Kita vertus, teisės aktai ir taip nenumato jokios galimybės laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems su savimi turėti mobiliojo ryšio telefoną, modemus ir pan., t. y. tuos daiktus, kuriais pasinaudojus galima atlikti tam tikras nusikalstamas veikas. Nors šioje dalyje teismo nuosprendis nėra skundžiamas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vertinamas apylinkės teismo nustatytas apribojimas yra perteklinis, nereikalingas bei kai kuriais atvejais ir pažeidžiantis nuteistajam garantuojamas jo teises. Dėl aptartų priežasčių, šis apribojimas šalintinas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, keičiant teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį dalyje dėl A. Z. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš N. J.), BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš R. S.), BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. Ž.) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį :

A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš N. J.), BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš R. S.), BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. Ž.) ir jį nubausti :

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš N. J.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš R. S.) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. Ž.) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) A. Z. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir jam paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimu bausme iš dalies jas sudedant ir A. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį pakeisti :

J. Z., pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį : 1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 2) per dvejus metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš A. Z. ir A. K. solidariai priteisti 225 (du šimtus dvidešimt penkis eurus) nukentėjusiajai R. S. turtinei žalai atlyginti.

Iš A. Z. ir A. K. solidariai priteisti 210 (du šimtus dešimt eurų) nukentėjusiajam A. Ž. turtinei žalai atlyginti.

Panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistiesiems S. Z. ir A. Z. atimama bet kokia prieiga prie mobiliojo ryšio priemonių – interneto, telefonų ir kompiuterių.

Likusią teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų S. Z. ir A. Z. apeliacinius skundus atmesti.