Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, dirba (duomenys neskelbtini), neteistos, neturinčios galiojančių administracinių nuobaudų, gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2014-11-22 apie 15 val. 30 val., atvykusi automobiliu Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į nemokamą automobilių stovėjimo vietą Ramygalos g. 114, Panevėžyje, paliko jį stovėti nepasirūpinusi, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti ir juo nepasinaudotų kiti asmenys. Nuriedėjęs minėtas automobilis atbulomis atsitrenkė į gale stovintį automobilį Rover 414, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos ji pasišalino, nepranešusi policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau KET). Tokiais savo veiksmais K. P. pažeidė (duomenys neskelbtini) 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

K. P. teismo posėdžio metu nesutiko, kad piktybiškai pasišalino iš eismo įvykio vietos, teigė, jog ji pati eismo įvykio nematė, nes buvo trumpam išėjusi, apie eismo įvykį, t.y. kad automobilis atleidus rankinį stabdį pastarasis nuriedėjęs atsitrenkė į gatvės bortelį, jai pasakė jos mažametis sūnus, kurį buvo palikusi automobilyje, tačiau jis jai nesakė, kad automobilis kliudė kitą automobilį. Ji apžiūrėjo savo automobilį, tačiau apgadinimų nepastebėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Automobilis buvo draustas, jį vairavo blaivi. Teisė vairuoti jai reikalinga prižiūrint du mažamečius vaikus, kurių vienas eina į vaikų darželį, o kitas į mokyklą, taip pat ji automobiliu vyksta į darbą, jos vyras šiuo metu dirba užsienyje.

K. P. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., numatytą administracinės teisės pažeidimą, įrodyta surinkta bylos medžiaga: 2014-12-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-22207546-14 (1 b.l.); pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad pažeidimo padarymo metu K. P. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (5-7 b.l.); vyr. patrulio R. G. tarnybiniais pranešimais apie eismo įvykio aplinkybes (12,13 b.l.); eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis apie eismo įvykį (14-16 b.l.); foto-nuotraukomis (17-20 b.l.); 2014-11-24 K. P. rašytiniu paaiškinimu (21 b.l.) bei jos teisme duotu paaiškinimu, kur ji patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes; nukentėjusiojo V. K. 2014-11-22 paaiškinimu (22 b.l.) bei kitais byloje esančiais duomenimis (vairuotojo pažymėjimo kopija apie tai, kad K. P. turi teisę vairuoti nuo 1999-07-30). Įvertinus bylos medžiagą, matyti, jog K. P. nors ir trumpam laikui (nurodė, kad 2 min.) mažamečius vaikus (8 m. ir 5 m.) buvo palikusi automobilyje vienus ir nepasirūpino, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti ir juo nepasinaudotų kiti asmenys, t.y. pasielgė nerūpestingai. Todėl ji atsakinga už eismo įvykio sukėlimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju, įvertinus bylos medžiagą, t.y. tiek policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, pažeidėjos ir nukentėjusiojo paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad K. P. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, t.y. dėl jos automobilio kontakto su kitu automobiliu ir to pasekoje automobiliams padarytų apgadinimų. Nors K. P. teisme teigė, jog jai vaikas nesakė, jog automobilis kliudė ir kitą automobilį ir tokiu būdu ji išvyko iš įvykio vietos, nepastebėjusi apgadinimų ant jos automobilio, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Pirma, pati K. P. automobilį buvo pastačiusi į pakalnę automobilių stovėjimo aikštelėje, t.y. ji žinojo, kiek jos automobilis pajudėjo iš stovėjimo vietos, jos vaikui atleidus rankinį stabdį, nors jai ir atėjusi prie automobilio pastarasis stovėjo prie bortelio, tokiu būdu ji galėjo sugrįžti į tą vietą ir apžiūrėti ten netoliese stovėjusius automobilius ir įsitikinti, jog įvykio metu nebuvo kliudyti ir kiti automobiliai. Antra, įvykus eismo įvykiui (automobilių kontaktui), kitas automobilis Rover 414, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiek tiek pariedėjo iš vietos (apie 3 m), pakeitė stovėjimo padėtį, tačiau taip ir liko stovėti iki nukentėjusiojo sugrįžimo, t.y. pažeidėja turėjo šį automobilį matyti, o kartu galėjo apžiūrėti jam padarytus apgadinimus, sugrįžusi prie savo automobilio, juos sulyginti; trečia, automobiliams padaryti apgadinimai yra akivaizdūs, gerai matomi, Rover 414 automobilio netgi dideli, pastebimi iš didesnio atstumo, vertinant ir tą aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu. Kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimo, jis netgi tamsoje apžiūrėdamas automobilį, pastebėjo jo apgadinimus. Teismas taip pat pažymi, jog ant Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatyti apgadinimai yra kur kas aukščiau nei (baigiasi) bortelis, todėl pažeidėja turėjo suprasti, jog įvykio metu galėjo būti apgadintas ir kitas svetimas turtas (pvz. automobilis), nes įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje. Dėl visų aukščiau išdėstytų argumentų, K. P. kyla atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d., už ką ji baustina.

K. P. atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę –– neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir laikoma nebausta administracine tvarka, anksčiau taip pat nebuvo bausta už itin šiurkščius KET pažeidimus, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į visas bylos aplinkybes (eismo įvykis kilo dėl mažamečio, palikto be priežiūros, veiksmų), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į visas kitas aplinkybes (nėra duomenų, kad būtų padarytas itin didelis turtinis nuostolis, ji gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino, ant jos vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų nepašalino), darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnį nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą bei skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Šiuo atveju, atsižvelgiama į tai, jog šiuo metu K. P. teisė vairuoti reikalinga nuvykti į darbą ir prižiūrint mažamečius vaikus, o skiriant baudą, vertinama, jog pažeidėja šiuo metu turi nuolatinį darbą ir kartu gauna pastovias pajamas, jos vyras uždarbiauja užsienyje, kreditinių įsipareigojimų neturi, todėl jai skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda- minimali bauda ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – mažesnė nei minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu mažesniam nei sankcijoje numatytam terminui (ATPK 30¹ str. 1 d.). Paskirtos nuobaudos subendrintos (Lietuvos Respublikos ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30¹ str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

-už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) (28 EUR) baudą.

-už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti administracinę nuobaudą – 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) (434 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trim) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu K. P. galutinai paskirti

1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) (434 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trim) mėnesiams.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.