- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- A-323-822/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03367-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- S. N.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- P. P.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – P. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21R1-259(AG1-217/10-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis kreipėsi į Komisiją, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 3SD-4504(14.3.104.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 15 d. raštas, ir Raštas); 2) įpareigoti NŽT Varėnos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą medžiagą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės ribos nustatymo linijos ilgio teisingumo; 3) įpareigoti NŽT Varėnos skyrių imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai. Komisija sprendimu pareiškėjo skundo netenkino ir sprendime pažymėjo, kad NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto naikinti nėra pagrindo, žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai pagal šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius. Komisijos sprendimu buvo nepakankamai įvertintos visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, todėl sprendimas nepagrįstas.
2.2. NŽT Varėnos skyrius Rašte nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ribų planas yra parengtas teisingai, ribos linijų ilgių neatitikimai galimi dėl jų fiksavimo skirtingomis matavimo priemonėmis, dėl ko visa medžiaga nebus iš naujo vertinama ir pakartotiniai žemės sklypo kadastriniai matavimai nebus atliekami.
2.3. Tarp jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gretutinio sklypo buvo įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, kuris 2013 m. atliekant kadastrinius matavimus buvo padalintas pusiau, taigi pareiškėjui priklausančio sklypo plotis turėjo būti 28 m. Tačiau matavimus atlikęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dzūkijos matininkai“ matininkas V. S. suformavo 25,05 m pločio sklypą ir neteisingai surašė 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 47, ant kurio pasirašė pareiškėjas ir gretutinio sklypo savininkas P. P. bei du kviestiniai asmenys. Pareiškėjas nebuvo detaliau supažindintas su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pateikta matavimo informacija, todėl tikėtina, kad pareiškėjo parašas buvo išgautas apgaule, o R. A. parašas galbūt buvo suklastotas. Be to, pats prašymas NŽT Varėnos skyriaus vadovui yra suklastotas, nenurodyta jo data. Dėl šių aplinkybių 2019 m. vasario 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05340-19, tačiau neradus duomenų, kurie leistų įtarti matininką V. S. padarius nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Komisijos sprendime dokumentų klastojimo klausimas išsamiau nebuvo aptartas, sprendime pasiremta tik tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
2.4. 1993 m. liepos 22 d. preliminarių matavimų plane A-D sklypo plotis buvo 26,05 m, o pagal naują 2013 m. gruodžio 3 d. sklypo planą sklypo plotis 25,05 m. Šioje vietoje prieš 30 metų buvo pasodintos daugiametės tujos vieno metro atstumu iki sklypo ribos. Šios tujos turėjo būti sklypo riboženkliai. Matininkui neatsižvelgus į minėtas aplinkybes ir atmatavus 1 m mažesnio pločio sklypą, tujas būtina išpjauti. Apie tarp pareiškėjo ir gretutinio sklypo įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuris, atliekant kadastrinius matavimus buvo padalintas pusiau, NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte nebuvo užsiminta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas 1992 m. balandžio 28 d. Varėnos rajono valdybai pateikė prašymą leisti įsigyti 0,1021 ha (šis skaičius nubrauktas ir kitos spalvos rašikliu įrašyta 0,1067 ha.) ploto privačios valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje yra įdėtas žemės sklypo planas, kuriame sklypo pietinės kraštinės ilgis yra nurodytas 23,55 m ir sklypo plotas nurodytas 0,1021 ha. Taip pat yra įdėtas kitas, analogiškas buvusiam planui, tik prie vakarinės kraštinės yra pripiešta 31 m ilgio ir 1,5 m pločio žemės plotas ir pietinė sklypo riba nurodyta 26,05 m, bei visas žemės sklypo plotas nurodytas 0,1067 ha. 1992 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjui buvo parduotas 1067 kv. m (kas atitinka 0,1067 ha) ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
3.2. Valstybinio miškotvarkos instituto inžinierius Z. K. 2004 m. vasario 20 d. paženklino žemės sklypo ribas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir sudarė sklypo planą M 1:500 (toliau – ir Planas Nr. 223-1). Atsižvelgiant į Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 38-3035-ž „Dėl žemės sklypo pardavimo“, 2004 m. gruodžio 24 d. buvo parengta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pareiškėjui buvo parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Alytaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 38-2403-ž, 0,11 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šiam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ribos buvo parodytos nežymint riboženkliais ir nustatytos ties tvoromis. Palyginus matininko V. S. 2013 m. vasario 3 d. parengtame žemės sklypo, kurio plotas – 0,1096 ha, plane M 1:500 (toliau – ir Planas Nr. 1) nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su ankstesniame plane nurodytais to paties žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad žemės sklypo Planas Nr. 1 parengtas teisingai. Žemės sklypo ribos linijų ilgių neatitikimai galimi dėl jų fiksavimo skirtingomis matavimo priemonėmis. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
3.3. Ženklinant pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, šis žemės sklypas ribojosi su žemės sklypu, priklausančiu P. P., ir su valstybine žeme. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra įsegti kvietimai pareiškėjui ir minėto gretimo žemės sklypo savininkui bei valstybinės žemės patikėtiniui – NŽT Varėnos skyriui. 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte pasirašė gretimų pastatų esančių (duomenys neskelbtini) savininkai.
3.4. Pareiškėjas skunde Komisijai nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštas turėtų būti panaikintas. Argumentas, kad atsakovas nieko neužsiminė apie galbūt nukopijuotus parašus, yra niekinis, nes NŽT savo veikloje netiria nusikalstamų veikų, susijusių su dokumentų klastojimu ar kitais nusikaltimais, todėl tai negali būti vertinama, kaip Rašto naikinimo priežastis. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl šio fakto policijoje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kad jis buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos. Komisija sprendime gana smulkiai išdėstė argumentus dėl žemės sklypo pietinės kraštinės ilgių pagal 2004 m. preliminarius matavimus ir pagal 2013 m. kadastrinius matavimus. Tiek 2013 m. spalio 4 d. žemės klypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 47, tiek 2013 m. gruodžio 13 d. žemės sklypo plane yra pareiškėjo parašai, kuriais jis patvirtino, kad sutinka su parodytomis sklypo ribomis ir dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Pareiškėjo teiginiai apie galbūt suklastotus dokumentus vertinami kaip neatitinkantys tikrovės, nes ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05340-19 matininko V. S. atžvilgiu buvo nutrauktas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, jog byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 21R1-259(AG1-217/10-2020), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. 3SD-4504(14.3.104.) panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pateiktą medžiagą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės ribos nustatymo linijos ilgio teisingumo bei imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai žemės sklypo kadastriniai matavimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Lietuvos Respublikos Seimo narys L. K. 2020 m. birželio 22 d. raštu „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas, kad Seime buvo gautas pareiškėjo kreipimasis dėl jam priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pietinės ribos nustatyto linijos ilgio (kadastrinių matavimų) teisingumo. Kreipimesi nurodoma, kad tarp pareiškėjui priklausančio sklypo ir gretutinio sklypo buvo laisvos valstybinės žemės plotas, kuris atliekant kadastrinius matavimus buvo padalintas pusiau ir tokiu būdu pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plotis turėjo būti 28 m, tačiau matavimus atlikęs UAB „Dzūkijos matininkai“ matininkas V. S. suformavo 25,29 m pločio sklypą ir neteisingai surašė 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 47. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo detaliau supažindintas su akte Nr. 47 pateikta matavimo informacija, todėl mano, kad jo parašas buvo išgautas apgaule, o R. A. parašas galbūt suklastotas. Be to, 1993 m. liepos 22 d. preliminarių matavimų plane A-D sklypo plotis buvo 26,05 m, o pagal 2013 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo planą sklypo plotis yra 25,29 m. Per neatsakingai parengtą naują sklypo planą turi būti išpjautos tujos. Kreipimusi prašoma įvertinti pateiktą medžiagą ir imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai Žemės sklypo kadastriniai matavimai.
6.2. NŽT Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte pažymėjo, kad Žemės sklypo ribų, atlikus kadastrinius matavimus, planas parengtas teisingai. Palyginus matininko UAB „Dzūkijos matininkai“ V. S. 2013 m. vasario 3 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 (Planas Nr. 1) nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su ankstesniame plane nurodytais to paties žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus V. S. parengtame žemės sklypo plane pietinės ribos linijų ilgis sutrumpėjo 0,11 m. NŽT Varėnos skyrius pažymėjo, kad nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos linijų ilgių neatitikimai galimi dėl jų fiksavimo skirtingomis matavimo priemonėmis. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nesutikdamas su NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypo ribų planas parengtas teisingai, pareiškėjas skundu kreipėsi į Komisiją (2020 m. lapkričio 11 d. patikslintas skundas Komisijai, reg. Nr. 20R1-496), prašydamas: 1) NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą panaikinti; 2) įpareigoti NŽT Varėnos skyrių iš naujo išnagrinėti pateiktą medžiagą dėl Žemės sklypo pietinės ribos nustatymo linijos ilgio teisingumo; 3) įpareigoti NŽT Varėnos skyrių imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai žemės sklypo kadastriniai matavimai.
6.3. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Komisija sprendime pažymėjo, kad NŽT Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte pateikė faktinėmis situacijos aplinkybėmis bei teisinio reguliavimo nuostatomis pagrįstą atsakymą, kuriame išdėstė argumentus bei motyvus dėl 2020 m. birželio 22 d. kreipimesi išdėstytos faktinės situacijos bei suformuluotų prašymų, todėl nėra pagrindo naikinti NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pateiktą medžiagą bei pakartotinai atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėjas motyvavo tuo, kad NŽT Varėnos skyriaus ir Komisijos sprendimai nėra pakankamai motyvuoti. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte ir Komisijos sprendime nepagrįstai nurodyta, jog Žemės sklypo ribų planas yra parengtas teisingai. Pažymėjo, kad, V. S. 2013 m. atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo pietinės ribos linijų ilgis nepagrįstai buvo sumažintas. Be to, atsakovo sprendime neužsiminta apie tarp pareiškėjo ir gretutinio sklypo įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuris, atliekant kadastrinius matavimus, buvo padalintas pusiau, taip pat neaptarti argumentai susiję su dokumentų klastojimu.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Tai reiškia, kad į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ir teismas nagrinėjo ginčą dėl teisės iš esmės. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, taip pat akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kuri atitinka galiojančio 10 str. 5 d.)).
8. Teismo vertinimu, Komisija, įvertinusi NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą ir bylos medžiagą, sprendime pagrįstai konstatavo, kad Žemės sklypo ribų, atlikus kadastrinius matavimus, planas buvo parengtas teisingai. NŽT Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Seimo nario kreipimosi netenkino nenustačius pagrindų iš naujo atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tiek NŽT Varėnos skyrius, tik Komisija sprendimuose konstatavo, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra teisingi, o nežymūs Žemės sklypo ribos linijų ilgių neatitikimai (pietinė linija sutrumpėjo 0,11 m) galimi dėl jų fiksavimo skirtingomis matavimo priemonėmis.
9. Teismas sutiko su NŽT Varėnos skyriaus ir Komisijos sprendimuose išdėstyta pozicija, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, atlikus kadastrinius matavimus, planas parengtas teisingai. Sprendimuose yra pakankamai aiškiai, suprantamai ir detaliai išdėstytos aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklypo pietinės linijos ilgiais ir nežymiais šių ilgių neatitikimais dėl skirtingų matavimo priemonių. Teismas pažymėjo, kad tiek 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, tiek 2013 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo plane yra pareiškėjo parašai, kuriais pareiškėjas patvirtino, jog jis sutinka su parodytomis sklypo ribomis. Pareiškėjo Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismui nekilo abejonių dėl V. S. atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, NŽT Varėnos skyrius ir Komisija sprendimuose padarė pagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo iš naujo išnagrinėti surinktus duomenis bei pakartotinai atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo žemės sklypas, 2013 metais atliekant kadastrinius matavimus, turėjo būti padalintas pusiau, prie jo prijungiant laisvos žemės sklypą, tačiau duomenų minėtiems argumentams patvirtinti byloje nėra. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 29 d. rašto matyti, kad gretimo sklypo, besiribojančio su pareiškėjo žemės sklypu, ribos nesuformuotos teritorijų planavimo dokumentuose, todėl pareiškėjo prašymas įsigyti buvusį privažiavimą tarp pareiškėjo ir B. P. žemės sklypų buvo netenkintas. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 2013 m. prie pareiškėjo žemės sklypo turėjo būti prijungtas laisvos žemės sklypas, o sklypo pietinės ribos linijos plotis turėjo būti 28 m, byloje nėra.
10. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad sprendimuose nebuvo išsamiai aptartas dokumentų klastojimo klausimas, teismas pažymėjo, kad nei Nacionalinei žemės tarnybai, nei Komisijai nėra priskirta tirti klausimus, susijusius su galbūt nusikalstamų veikų tyrimu, juo labiau, tokio reikalavimo pareiškėjas savo skunduose nereiškė (nereikalavo ištirti dokumentų klastojimo aplinkybes). Teismo vertinimu, tiek pareiškėjas skunduose, tiek Seimo narys 2020 m. birželio 22 d. rašte tik deklaratyviai išdėstė aplinkybes, susijusias su dokumentų klastojimu ir nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05340-19.
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra kompetentingų institucijų aktų, kuriais būtų konstatuota, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akte buvo apgaule išgauti asmenų parašai, ar, kad pareiškėjo prašymas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo būtų suklastotas. Jokių objektyvių duomenų savo argumentams patvirtinti pareiškėjas į bylą nepateikė. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 47 nėra nuginčytas ir teismui nekilo abejonių dėl šio akto teisėtumo. Teismo vertinimu, NŽT Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte ir Komisija sprendime pagrįstai konstatavo, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius, o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, tiek Seimo narys 2020 m. birželio 22 d. rašte NŽT, tiek pareiškėjas skunduose Komisijai ir teismui pakankamai aiškiai išdėstė aplinkybes susijusias su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05340-19 dėl dokumentų klastojimo, todėl teismas priėjo prie išvados, kad minėtos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos.
12. Teismo vertinimu, Komisija sprendimu pagrįstai paliko galioti NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą ir nusprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti pateiktą medžiagą bei pakartotinai atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Komisijos sprendime pateikti aiškūs argumentai dėl NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo, sprendime pakankamai išsamiai išanalizuoti pareiškėjo skunde kelti reikalavimai. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjas gali aiškiai suvokti tokio sprendimo priėmimo motyvus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Komisijos sprendimą, o tuo pačiu ir NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
13. Teismas kitų šalių argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; nagrinėjant bylą skirti grafologinę ekspertizę, siekiant pagrįstai nustatyti, ar šiame skunde minėti parašai yra suklastoti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nenagrinėjo visų faktinių aplinkybių, ypač susijusių su apgaule išgautais, taip pat ir su suklastotais parašais.
14.2. Ant 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 47 pasirašė pareiškėjas ir gretutinio sklypo savininkas P. P. bei du kviestiniai asmenys: R. A. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. P. Tačiau nebuvo detaliau supažindintas su akte Nr. 47 pateikta matavimo informacija, todėl tikėtina, kad jo parašas buvo išgautas apgaule, o R. A. parašas galbūt suklastotas. Be to, pats prašymas NŽT Varėnos skyriaus vadovui, kuriuo neva prašė pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ matininko V. S. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, yra suklastotas, ant jo nenurodyta data. Tokio prašymo realiai nepasirašė. Dėl to 2019 m. vasario 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05340-19 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, dėl dokumento klastojimo. Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2019 m. rugpjūčio 26 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė, motyvuodama tuo, kad nerado duomenų, kurie leistų įtarti ir apkaltinti atsakingą už minėto dokumento sudarymą matininką V. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
14.3. Dar prieš teismo posėdį, 2021 m. kovo 6 d. kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, prašydamas pateikti gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktų kopijas. Pastarojo sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas surašytas 2001 m. vasario 25 d., tačiau apie tai sužinojo praėjus 20 metų. Kaimyninių sklypų savininkai nepamena, kad būtų pasirašę tokį aktą. Tikėtina, kad jame esantys neva kaimynų parašai yra galbūt suklastoti. Tai yra svarbi įrodomoji medžiaga nagrinėjant bylą. Tačiau NŽT Varėnos skyrius atsisakė išduoti šio akto kopiją, motyvuodamas tuo, kad nepateikė šių sklypų savininkų įgaliojimų gauti tokius dokumentus. Todėl teismo prašė pareikalauti NŽT Varėnos skyriaus pateikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktus ar jų kopijas. Bet teismas šio prašymo netenkino, iš esmės rėmėsi tik NŽT Varėnos skyriaus argumentais. Teismas plačiau nenagrinėjo parašų klastojimo aplinkybių. Siekiant pagrįstai nustatyti, ar minėti parašai yra suklastoti, teismas galėtų skirti grafologinę ekspertinę, bet tuo nepasinaudojo.
14.4. Teismas sprendime nurodė, kad 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte pasirašė gretimų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 47 turėjo pasirašyti ne tik R. A. ((duomenys neskelbtini)) (jo parašas galbūt suklastotas) ir A. P. ((duomenys neskelbtini)), bet ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas I. B., kurio sklypas taip pat ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
14.5. Apie tai, kad sklypo plotis buvo 26,05 m ir apie tarp jam priklausančio sklypo ir gretutinio sklypo įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuris, atliekant kadastrinius matavimus, buvo padalintas pusiau, NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte net neužsiminta. Šios aplinkybės Komisija taip pat nenagrinėjo, o tik rėmėsi NŽT Varėnos skyriaus atsiliepime išdėstyta pozicija. Faktinės aplinkybės, susijusios su 1993 m. preliminariais sklypo matavimais, nevertino ir teismas, iš esmės rėmėsi NŽT Varėnos skyriaus atsiliepime išdėstytais argumentais.
14.6. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 15.6 punktą, kadastriniai žemės sklypų matavimai atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant. Tačiau NŽT Varėnos skyrius tokį pageidavimą ignoruoja. Būtent dėl to, kad teismas išsamiau nenagrinėjo anksčiau nurodytų aplinkybių, ypač susijusių su apgaule išgautais, taip pat ir su suklastotais parašais, šis sprendimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
15.1. Teismas tinkamai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus bei dokumentus ir padarė tinkamas išvadas. Teismas sprendime pasisakė, kad nei NŽT nei Komisijai nėra priskirta tirti klausimus, susijusius su galbūt nusikalstamų veikų tyrimu, juo labiau, tokio reikalavimo pareiškėjas savo skunduose nereiškė (nereikalavo ištirti dokumentų klastojimo aplinkybes).
15.2. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros Varėnos prokurorės 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05340-19 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo (kad juos galbūt suklastojo matininkas V. S.) buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyta, kad padaryta veikla, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Toks priimtas procesinis sprendimas pareiškėjo apskųstas aukštesniam prokurorui, nesutinkant su priimtu sprendimu, nebuvo. Todėl tolimesni pareiškėjo teiginiai apie galbūt suklastotus dokumentus, kad P. P. nepasirašė kvietime dalyvauti kadastrinių matavimų metu, 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte parašai neva yra gauti apgaulės būdu, turi būti vertinami kaip neatitinkantys tikrovės ir nepagrįsti.
15.3. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje kvietimas į žemės sklypo paženklinimo darbus gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui P. P. įteiktas asmeniškai, pasirašant kvietime, ir įsegtas byloje. Ženklinant pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ribojosi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu P. P., ir su valstybine žeme. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra įsegti kvietimai pareiškėjui ir minėto gretimo žemės sklypo savininkui bei valstybinės žemės patikėtiniui – NŽT Varėnos skyriui. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte, surašytame 2013 m. spalio 4 d., pasirašė ir gretimų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai kaip žemės naudotojai. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kvietimai turi būti įteikiami gretimų žemės sklypų naudotojams.
15.4. NŽT Varėnos skyriuje 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas leisti įsigyti buvusį P. P. pravažiavimą tarp pareiškėjo ir kaimyninio žemės sklypo, bei prie prašymo buvo pridėtas žemės sklypo planas. NŽT Varėnos skyriaus 2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. 3SD-6652-(14.3.104.) pareiškėjui buvo atsakyta, kad jo prašymas nebus tenkinamas, nes jam priklausantis namų valdos sklypas yra suformuotas ir registruotas Nekilnojamojo turto registre, o gretimas sklypas tuo metu nebuvo suformuotas teritorijų planavimo dokumentuose ir visas žemės sklypas buvo valstybinė žemė, todėl buvęs pravažiavimas į P. P. priklausantį žemės sklypą negali būti vertinamas kaip įsiterpusi laisva valstybinė žemė.
Šalies argumentai
15.5. Tiek Komisija sprendime, tiek teismas sprendime pasisakė dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pietinės ribos, galimo parašų klastojimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, bei, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriuos jis buvo nurodęs pateikdamas skundą Komisijai ir teismui, ir kurie yra visapusiškai išnagrinėti Komisijos bei teismo, pateikti pareiškėjo reikalavimai yra neteisėti ir niekuo nepagrįsti.
15.6. Dėl įpareigojimo NŽT Varėnos skyrių imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, NŽT neturi jokio teisinio pagrindo atlikti privataus žemės sklypo pakartotinus kadastrinius matavimus. Kadastro nuostatų 15 punkte nustatyti atvejai, kada atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Nuostatų 15.6 punkte numatyta, kad kadastriniai matavimai gali būti atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant. Todėl norėdamas atlikti pakartotinius matavimus, pareiškėjas turėtų pasisamdyti matininką, turintį galiojančią licenziją, užsiimti tokia veikla, kuris atliktų kadastrinius matavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. 3SD-4504(14.3.104.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ teisėtumo, įpareigojimo NŽT Varėnos skyrių iš naujo išnagrinėti pateiktą medžiagą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės ribos nustatymo linijos ilgio teisingumo, įpareigojimo NŽT Varėnos skyrių imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai žemės sklypo kadastriniai matavimai.
17. Ginčas yra išnagrinėtas ir Komisijoje, kuri 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21R1-259(AG1-217/10-2020) pareiškėjo skundą atmetė.
18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Komisija sprendimu pagrįstai paliko galioti NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą ir nusprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti pateiktą medžiagą bei pakartotinai atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nenagrinėjo visų faktinių aplinkybių, ypač susijusių su apgaule išgautais, taip pat ir su suklastotais parašais. Pareiškėjo teigimu, pagal Kadastro nuostatų 15.6 punktą, kadastriniai žemės sklypų matavimai atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant, tačiau NŽT Varėnos skyrius tokį pageidavimą ignoruoja.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-510-502/2022).
22. NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte padaryta išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, atlikus kadastrinius matavimus, planas parengtas teisingai, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra teisingi, o nežymūs Žemės sklypo ribos linijų ilgių neatitikimai (pietinė linija sutrumpėjo 0,11 m) galimi dėl jų fiksavimo skirtingomis matavimo priemonėmis. Atkreiptas dėmesys, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
23. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo apeliacinio skundo esmę iš esmės sudaro argumentai dėl galimo parašų klastojimo 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 47, prašyme NŽT Varėnos skyriaus vadovui, kuriuo prašyta pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ matininko V. S. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šios aplinkybės kaip neįrodytos atmestinos. Ženklinant pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ribojosi su žemės sklypu, priklausančiu P. P., ir su valstybine žeme. 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra pareiškėjo parašas, patvirtinantis, kad jis sutiko su žemės sklypo ribomis. Pažymėtina, jog Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05340-19 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo (kad juos galbūt suklastojo matininkas V. S.) buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyta, kad padaryta veikla, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl galimo parašų klastojimo (žr. šios nutarties 10, 11 p.). Pažymėtina ir tai, kad į bylą nėra pateikta ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog nustatyti žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pan. Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymų įpareigoti NŽT Varėnos skyrių pateikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktus ar jų kopijas bei skirti grafologinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar juose esantys parašai yra suklastoti (ABTĮ 142 str. 3 d.), nes tai susiję su kitų žemės sklypų savininkų subjektinių teisių pažeidimu, kuris nebūtinai turi būti susijęs ir su pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu. Pareiškėjas neįrodė, kad NŽT Varėnos skyriaus sprendimu buvo pažeistos jo subjektinės teisės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
24. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodyto sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymais byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes (šios nutarties 6.1–6.3 p.), neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog NŽT Varėnos skyrius ir Komisija sprendimuose padarė pagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo iš naujo išnagrinėti surinktus duomenis bei pakartotinai atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Sprendimuose yra detaliai išdėstytos aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklypo pietinės linijos ilgiais ir nežymiais šių ilgių neatitikimais dėl skirtingų matavimo priemonių. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius, pareiškėjo žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie pareiškėjo teiginiai ir paaiškinimai yra atmetami, nes prieštarauja surinktiems įrodymams. Visos pareiškėjo apeliaciniame skunde iškeltos aplinkybės įvertintos pirmosios instancijos teismo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus, paaiškinimus, teiginius ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados dėl NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto ir Komisijos sprendimo pagrįstumo yra neteisingi.
25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.