- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- I3-2698-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03367-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. N.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- P. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu P. P., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. N. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21R1-259(AG1-217/10-2020).
Pareiškėjas skunde (b. l. 82-85) nurodė, kad jis kreipėsi į Ginčų komisiją, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 3SD-4504(14.3.104) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“; 2) įpareigoti NŽT Varėnos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą medžiagą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pietinės ribos nustatymo linijos ilgio teisingumo; 3) įpareigoti NŽT Varėnos skyrių imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Tačiau Ginčų komisija 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino ir sprendime pažymėjo, kad NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. 3SD-4504(14.3.104) naikinti nėra pagrindo, žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai pagal šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius. Pareiškėjo teigimu, Ginčų komisijos sprendimu buvo nepakankamai įvertintos visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, todėl sprendimas nepagrįstas.
Pareiškėjas pažymėjo, kad skundas Ginčų komisijai buvo pateiktas reaguojant į pareiškėjui adresuotą NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 3SD-4504 (14.3.104.) dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pietinės ribos nustatyto linijos ilgio teisingumo. NŽT Varėnos skyrius minėtame rašte nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planas yra parengtas teisingai, ribos linijų ilgių neatitikimai galimi dėl jų fiksavimo skirtingomis matavimo priemonėmis, dėl ko visa medžiaga nebus iš naujo vertinama ir pakartotiniai žemės sklypo kadastriniai matavimai nebus atliekami.
Pareiškėjas pažymėjo, kad tarp jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gretutinio sklypo buvo įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, kuris 2013 metais atliekant kadastrinius matavimus buvo padalintas pusiau, taigi pareiškėjui priklausančio sklypo plotis turėjo būti 28 metrai. Tačiau matavimus atlikęs UAB „Dzūkijos matininkai“ matininkas V. S. suformavo 25,05 metrų pločio sklypą ir neteisingai surašė 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 47, ant kurio pasirašė pareiškėjas ir gretutinio sklypo savininkas P. P. bei du kviestiniai asmenys. Pareiškėjas nebuvo detaliau supažindintas su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pateikta matavimo informacija, todėl tikėtina, kad pareiškėjo parašas buvo išgautas apgaule, o R. A. parašas galimai buvo suklastotas. Be to, pats prašymas NŽT Varėnos skyriaus vadovui yra suklastotas, nenurodyta jo data. Dėl šių aplinkybių 2019 m. vasario 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05340-19, tačiau neradus duomenų, kurie leistų įtarti matininką V. S. padarius nukalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ginčų komisijos sprendime dokumentų klastojimo klausimas išsamiau nebuvo aptartas, sprendime pasiremta tik tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Pažymėjo, kad 1993 m. liepos 22 d. preliminarių matavimų plane A-D sklypo plotis buvo 26,05 metrai, o pagal naują 2013 m. gruodžio 3 d. sklypo planą, sklypo plotis 25,05 metrai. Šioje vietoje prieš 30 metų buvo pasodintos daugiametės tujos vieno metro atstumu iki sklypo ribos. Šios tujos turėjo būti sklypo riboženkliai. Matininkui neatsižvelgus į minėtas aplinkybes ir atmatavus 1 metru mažesnio pločio sklypą, tujas būtina išpjauti. Apie tarp pareiškėjo ir gretutinio sklypo įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuris, atliekant kadastrinius matavimus buvo padalintas pusiau, NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 3SD-4504-(14.3.104.) nebuvo užsiminta.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime (b. l. 147-152) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad 1992 m. balandžio 28 d. S. N. Varėnos rajono valdybai pateikė prašymą leisti įsigyti 0,1021 ha (šis skaičius nubrauktas ir kitos spalvos rašikliu įrašyta 0,1067 ha.) ploto privačios valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje yra įdėtas žemės sklypo planas, kuriame sklypo pietinės kraštinės ilgis yra nurodytas 23,55 m ir sklypo plotas nurodytas 0,1021 ha. Tai pat yra įdėtas kitas, analogiškas buvusiam planui, tik prie vakarinės kraštinės yra pripiešta 31 m ilgio ir 1,5 m pločio žemės plotas ir pietinė sklypo riba nurodyta 26,05 m, bei visas žemės sklypo plotas nurodytas 0,1067 ha. 1992 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. N. buvo parduotas 1067 kv. m (kas atitinka 0,1067 ha) ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Valstybinio miškotvarkos instituto inžinierius Z. K. 2004 m. vasario 20 d. paženklino žemės sklypo ribas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir sudarė sklypo planą M 1:500 (toliau - Planas Nr. 223-1). Atsižvelgiant į Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 38-3035-ž „Dėl žemės sklypo pardavimo“, 2004 m. gruodžio 24 d. buvo parengta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, kuria S. N. buvo parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Alytaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 38-2403-ž, 0,11 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šiam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo parodytos nežymint riboženkliais ir nustatytos ties tvoromis.
Palyginus matininko V. S. 2013 m. vasario 3 d. parengtame žemės sklypo, kurio plotas - 0,1096 ha, plane M 1:500 (toliau – Planas Nr. 1) nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su ankstesniame plane nurodytais to paties žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad žemės sklypo Planas Nr. 1 parengtas teisingai. Žemės sklypo ribos linijų ilgių neatitikimai galimi dėl jų fiksavimo skirtingomis matavimo priemonėmis. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Ženklinant pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, šis žemės sklypas ribojosi su žemės sklypu, priklausančiu P. P. ir su valstybine žeme. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra įsegti kvietimai pareiškėjui ir minėto gretimo žemės sklypo savininkui bei valstybinės žemės patikėtiniui - NŽT Varėnos skyriui. 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte pasirašė gretimų pastatų esančių (duomenys neskelbtini) savininkai.
Pareiškėjas skunde Ginčų komisijai nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. 3SD-4504-(14.3.104.) turėtų būti naikinamas. Argumentas, kad atsakovė nieko neužsiminė apie galimai nukopijuotus parašus, yra niekinis, nes Nacionalinė žemės tarnyba savo veikloje netiria nusikalstamų veikų, susijusių su dokumentų klastojimu ar kitais nusikaltimais, todėl tai negali būti vertinama, kaip rašto naikinimo priežastis. Be to pats pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl šio fakto policijoje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kad jis buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos.
Ginčų komisija sprendime gana smulkiai išdėstė argumentus dėl žemės sklypo pietinės kraštinės ilgių pagal 2004 m. preliminarius matavimus ir pagal 2013 m. kadastrinius matavimus. Tiek 2013 m. spalio 4 d. žemės klypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 47, tiek 2013 m. gruodžio 13 d. žemės sklypo plane yra S. N. parašai, kuriais jis patvirtino, kad sutinka su parodytomis sklypo ribomis ir dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Pareiškėjo teiginiai apie galimai suklastotus dokumentus vertinami kaip neatitinkantys tikrovės, nes ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05340-19 matininko V. S. atžvilgiu buvo nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje yra kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 21R1-259(AG1-217/10-2020), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. 3SD-4504(14.3.104) panaikinimo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pateiktą medžiagą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pietinės ribos nustatymo linijos ilgio teisingumo bei imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai žemės sklypo kadastriniai matavimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų matyti, kad Seimo narys L. K. 2020 m. birželio 22 d. raštu „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Seime buvo gautas S. N. kreipimasis dėl jam priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pietinės ribos nustatyto linijos ilgio (kadastrinių matavimų) teisingumo. Kreipimesi nurodoma, kad tarp S. N. priklausančio sklypo ir gretutinio sklypo buvo laisvos valstybinės žemės plotas, kuris atliekant kadastrinius matavimus buvo padalintas pusiau ir tokiu būdu S. N. priklausančio žemės sklypo plotis turėjo būti 28 metrai, tačiau matavimus atlikęs UAB „Dzūkijos matininkai“ matininkas V. S. suformavo 25,29 m pločio sklypą ir neteisingai surašė 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 47. S. N. teigimu, jis nebuvo detaliau supažindintas su akte Nr. 47 pateikta matavimo informacija, todėl mano, kad jo parašas buvo išgautas apgaule, o R. A. parašas galimai suklastotas. Be to, 1993 m. liepos 22 d. preliminarių matavimų plane A-D sklypo plotis buvo 26,05 m., o pagal 2013 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo planą, sklypo plotis yra 25,29 m. Per neatsakingai parengtą naują sklypo planą turi būti išpjautos tujos. Kreipimusi prašoma įvertinti pateiktą medžiagą ir imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai (b. 1. 4-5, 153-154).
NŽT Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 3SD-4504 (14.3.104) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, atlikus kadastrinius matavimus, planas parengtas teisingai. Palyginus matininko UAB „Dzūkijos matininkai“ V. S. 2013 m. vasario 3 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 (Planas Nr. 1) nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su ankstesniame plane nurodytais to paties žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus, V. S. parengtame žemės sklypo plane pietinės ribos linijų ilgis sutrumpėjo 0,11 m. NŽT Varėnos skyrius pažymėjo, kad nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos linijų ilgių neatitikimai galimi dėl jų fiksavimo skirtingomis matavimo priemonėmis. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (b. l. 76-77, 155-156).
Nesutikdamas su NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 3SD-4504(14.3.104), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų planas parengtas teisingai, pareiškėjas skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisiją (2020 m. lapkričio 11 d. patikslintas skundas Ginčų komisijai, reg. Nr. 20R1-496), prašydamas: 1) NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 3SD-4504(14.3.104) panaikinti; 2) įpareigoti NŽT Varėnos skyrių iš naujo išnagrinėti pateiktą medžiagą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės ribos nustatymo linijos ilgio teisingumo; 3) įpareigoti NŽT Varėnos skyrių imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai žemės sklypo kadastriniai matavimai. Ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21R1-259(AG1-217/10-2020) pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Ginčų komisija sprendime pažymėjo, kad NŽT Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 3SD-4504(14.3.104) pateikė faktinėmis situacijos aplinkybėmis bei teisinio reglamentavimo nuostatomis pagrįstą atsakymą, kuriame išdėstė argumentus bei motyvus dėl 2020 m. birželio 22 d. kreipimesi išdėstytos faktinės situacijos bei suformuluotų prašymų, todėl nėra pagrindo naikinti NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 3SD-4504(14.3.104) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pateiktą medžiagą bei pakartotiniai atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėjas motyvuoja tuo, kad NŽT Varėnos skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai nėra pakankamai motyvuoti. Pareiškėjas nurodo, kad NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 3SD-4504-(14.3.104.) ir Ginčų komisijos sprendime nepagrįstai nurodyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų planas yra parengtas teisingai. Pažymėjo, kad V. S. 2013 metais atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo pietinės ribos linijų ilgis nepagrįstai buvo sumažintas. Be to, atsakovės sprendime neužsiminta apie tarp pareiškėjo ir gretutinio sklypo įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuris, atliekant kadastrinius matavimus buvo padalintas pusiau, taip pat neaptarti argumentai susiję su dokumentų klastojimu.
ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Tai reiškia, kad į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ir teismas nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės.
Kilusio administracinio ginčo kontekste, pažymėtina, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, kuri atitinka galiojančio 10 straipsnio 5 dalį), 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556?336/2011 yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015). Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas (LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1302/2013).
Teismo vertinimu, Ginčų komisija, įvertinusi NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 3SD-4504(14.3.104) ir bylos medžiagą 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime Nr. 21R1-259(AG1-217/10-2020) pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, atlikus kadastrinius matavimus, planas buvo parengtas teisingai. Kaip buvo minėta, Seimo narys L. K. 2020 m. birželio 22 d. raštu kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, prašydamas įvertinti pateiktą medžiagą ir imtis veiksmų, kad būtų atlikti pakartotiniai žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. NŽT Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 3SD-4504 (14.3.104) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ Seimo nario kreipimosi netenkino nenustačius pagrindų iš naujo atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tiek NŽT Varėnos skyrius, tik Ginčų komisija sprendimuose konstatavo, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra teisingi, o nežymūs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos linijų ilgių neatitikimai (pietinė linija sutrumpėjo 0,11 m) galimi dėl jų fiksavimo skirtingomis matavimo priemonėmis.
NŽT Varėnos skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai motyvuojami tuo, kad 1991 m. balandžio 26 d. parengtame sklypo plane M 1:500, kuriame nurodyta žemės sklypo, ABCD - esamo sklypo ribos, kurio plotas 0,1021 ha, AEGH - papildomai skiriamo sklypo ribos, kurio plotas 0,0046 ha, bendro sklypo plotas 0,1067 ha. Pagal inventorizacijos planą M 1:500, parengtą V. D. ir I. K., žemės sklypo (0,1021 ha) pietinės ribos linijų ilgis yra 23,55 m, o kitame inventorizacijos plane M 1:500, kuriame yra įbrėžtos papildomai pridedamo laisvo žemės sklypo ribos, nurodyta pridedamo sklypo (0,0046 ha) 1,5 m plotis. Bendras pietinės ribos linijos ilgis 25,05 m (23,55 + 1,50).
2004 m. vasario 25 d. sudarius žemės sklypo planą M 1:500 (Planas Nr. 223-1), buvo parengta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, kuria S. N. parduotas 1067 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2004 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį pareiškėjo įsigyto žemės sklypo ribos buvo nustatytos 2004 m plane, kuriame nurodytas ginčo žemės sklypo pietinės ribos linijos ilgis 25,40 m (b. l. 47).
2013 metais pareiškėjas kreipėsi į UAB „Dzūkijos matininkai“ matininką V. S. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. 2013 m. spalio 4 d. paženklinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir surašius sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 47, buvo perengtas naujas žemės sklypo planas (Planas Nr. 1), kuriame nurodytas ginčo žemės sklypo pietinės ribos linijos ilgis - 25,29 m (23,75 + 1,54) (b. l. 161). Palyginus naujai parengto žemės sklypo ribų linijų ilgius su ankstesniame plane nurodytais to paties žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad pagal 2013 metais atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo Plane Nr. 1 pietinės ribos linijų ilgis (gretimybė Nr. 1-2, Nr. 2-3), Plane 223-1 (gretimybė Nr. 8-1) sutrumpėjo 0,11 m (25,40 - 25,29). Nustatyti nežymūs žemės sklypo ribos linijų ilgių neatitikimai siejami su jų fiksavimu skirtingomis matavimo priemonėmis.
Teismas sutinka su NŽT Varėnos skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimuose išdėstyta pozicija, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).) ribų, atlikus kadastrinius matavimus, planas parengtas teisingai. Sprendimuose yra pakankamai aiškiai, suprantamai ir detaliai išdėstytos aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklypo pietinės linijos ilgiais ir nežymiais šių ilgių neatitikimais dėl skirtingų matavimo priemonių. Pažymėtina, kad tiek 2013 m. spalio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, tiek 2013 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo plane yra pareiškėjo S. N. parašai, kuriais pareiškėjas patvirtino, jog jis sutinka su parodytomis sklypo ribomis (b. l. 157-158, 161). S. N. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismui nekyla abejonių dėl V. S. atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, NŽT Varėnos skyrius ir Ginčų komisija sprendimuose padarė pagrįstą sprendimą, kad nėra pagrindo iš naujo išnagrinėti surinktus duomenis bei pakartotinai atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo žemės sklypas, 2013 metais atliekant kadastrinius matavimus, turėjo būti padalintas pusiau, prie jo prijungiant laisvos žemės sklypą, tačiau duomenų minėtiems argumentams patvirtinti byloje nėra. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 29 d. rašto (b. l. 165) matyti, kad gretimo sklypo, besiribojančio su pareiškėjo žemės sklypu, ribos nesuformuotos teritorijų planavimo dokumentuose, todėl pareiškėjo prašymas įsigyti buvusį privažiavimą tarp pareiškėjo ir B. P. žemės sklypų buvo netenkintas. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 2013 metais prie pareiškėjo žemės sklypo turėjo būti prijungtas laisvos žemės sklypas, o sklypo pietinės ribos linijos plotis turėjo būti 28 metrai, byloje nėra.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad sprendimuose nebuvo išsamiai aptartas dokumentų klastojimo klausimas, teismas pažymi, kad nei Nacionalinei žemės tarnybai, nei Ginčų komisijai nėra priskirta tirti klausimus, susijusius su galimai nusikalstamų veikų tyrimu, juo labiau, tokio reikalavimo pareiškėjas savo skunduose nereiškė (nereikalavo ištirti dokumentų klastojimo aplinkybes). Teismo vertinimu, tiek pareiškėjas skunduose, tiek Seimo narys L. K. 2020 m. birželio 22 d. rašte tik deklaratyviai išdėstė aplinkybes, susijusias su dokumentų klastojimu ir nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05340-19.
Teismas pažymi, kad byloje nėra kompetentingų institucijų aktų, kuriais būtų konstatuota, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akte buvo apgaule išgauti asmenų parašai, ar, kad pareiškėjo prašymas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo būtų suklastotas. Jokių objektyvių duomenų savo argumentams patvirtinti pareiškėjas į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad 2013 m. sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 47 nėra nuginčytas ir teismui nekyla abejonių dėl šio akto teisėtumo. Teismo vertinimu, NŽT Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte ir Ginčų komisija 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti pagal žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius, o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, tiek Seimo narys L. K. 2020 m. birželio 22 d. rašte Nacionalinei žemės tarnybai, tiek pareiškėjas savo skunduose Ginčų komisijai ir teismui pakankamai aiškiai išdėstė aplinkybes susijusias su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05340-19 dėl dokumentų klastojimo, todėl teismas daro išvadą, kad minėtos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos.
Teismo vertinimu, Ginčų komisija 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21R1-259(AG1-217/10-2020) pagrįstai paliko galioti NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 3SD-4504(14.3.104) ir sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti pateiktą medžiagą bei pakartotinai atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ginčų komisijos sprendime pateikti aiškūs argumentai dėl NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. 3SD-4504(14.3.104) teisėtumo ir pagrįstumo, sprendime pakankamai išsamiai išanalizuoti pareiškėjo skunde kelti reikalavimai. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjas gali aiškiai suvokti tokio sprendimo priėmimo motyvus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21R1-259(AG1-217/10-2020), o tuo pačiu ir NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 3SD-4504(14.3.104), todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.