- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 1-213-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27666-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2019 m. liepos 01 d., apie 12:19 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, važiuodamas atbulas Telšių gatve, kryptimi nuo Dariaus ir Girėno gatvės važiuojamosios dalies link Dariaus ir Girėno g. namo Nr. 10, buvo neatidus ir neatsargus, ties Dariaus ir Girėno g. 8-tu namu partrenkė ir sužalojo už automobilio ėjusią pėsčiąją R. D., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios R. D. sveikata. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
V. V. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis, 281 straipsnio 1 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė ir kaltinamojo gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).
Kaltinamasis V. V. teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. liepos 01 d. apie 12:10 val. jis važiavo Telšių gatve automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) universalas, galiniai langai tamsinti. Ieškojo stovėjimo vietos, tam, jam reikėjo pavažiuoti atbuline eiga. Važiuodamas atgal pajuto nedidelį smūgį ir per veidrodėlį, kairėje pusėje, pamatė gulintį žmogų. Iš karto sustojo. Neįsivaizduoja, kaip nepamatė žmogaus, bet nukentėjusiosios nesimatė. Automobilis neturi parkavimo sistemos kamerų. Moteris gulėjo, bet buvo sąmoninga. Ją pasodino ant asfalto ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. GMP moterį apžiūrėjo ir nuvežė į ligoninę. Nukentėjusiajai buvo nustatyti dviejų rankų lūžiai, smulkiau nežino. Jis pasiliko eismo įvykio vietoje, nuvažiavo į policiją, po to į ligoninę. Ligoninėje buvo tris kartus, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą iki 20-30 km/h, kada paskutinį kartą neatsimena. Baudas sumokėjo, stengiasi laikytis įstatymų. Važinėja labai dažnai, tiek savo, tiek tarnybiniu automobiliu, nes darbas susijęs su vairavimu. Kartais nepastebi, kad viršijo greitį, taip būna dažniausiai po naktinės pamainos dėl nuovargio (b. l. 104-105). Ikiteisminiame tyrime V. V. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 34). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. V. pateikė 7 nuotraukas, padarytas eismo įvykio vietoje iškart po eismo įvykio (b. l. 36-40).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir įrodymai (BPK 20 straipsnis), paskelbti sutrumpinto jų tyrimo tvarka. Taip, pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuotas policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje 2019 m. liepos 01 d. 12:19 val., kai V. V. pranešė, jog Dariaus ir Girėno g. 8, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje kliudė moterį, gim. 1944 m., kuri skundžiasi rankų skausmais (b. l. 3). Į įvykį atvykusio vyriausiojo patrulio M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 01 d. 12:20 val. gavęs pranešimas apie eismo įvykį Dariaus ir Girėno g. 8, kur automobilis Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją, atvyko į vietą Telšių gatvėje, ties Dariaus ir Girėno g. 8 namu. Paiškėjo eismo įvykio dalyviai: automobilio Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. V., gim. 1980 m. kovo 18 d., ir pėsčioji R. D., gim. 1944 m. birželio 1 d. Pastarąją GMP 0823 brigada apžiūrai išvežė į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę. Abu eismo įvykio dalyviai buvo patikrinti alkotesteriu – nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Įvykio vieta nėra filmuojama, buvo nustatytas įvykio liudininkas – Artūr Batūro (b. l. 5).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais nustatyta eismo įvykio vieta Telšių gatvėje, Vilniuje, ties Dariaus ir Girėno g. 8, duomenys apie kelią – važiuojamosios kelio dalies plotis – 8,1 m, dešinės pusės šaligatvio plotis – 1,2 m., kelio ženklus – didžiausias leistinas greitis – 50 km/h. Važiuojamosios dalies ženklinimo nėra. Automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi Telšių gatvės važiuojamojoje dalyje, priekiu link Dariaus ir Girėno gatvės, 5,3 metro atstumu nuo galinės dalies iki Dariaus ir Girėno g. 8 namo kampo, 1,1 metro atstumu nuo priekinio dešiniojo rato ir 1,3 metro atstumu nuo galinio dešiniojo rato iki važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Stabdymo žymių, transporto priemonės judėjimo krypties žymių, susidūrimo žymių nėra. (b. l. 6-11). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad nenustatyta automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išorinių apgadinimo požymių (b. l. 12). Automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. V. (b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. D. parodė, kad 2019 m. liepos 01 d., apie 12 val., grįždama iš parduotuvės „Maxima“, ėjo Dariaus ir Girėno gatvės kairiuoju šaligatviu, kryptimi link Brolio gatvės. Priėjusi reguliuojamą pėsčiųjų perėją per Dariaus ir Girėno gatvės važiuojamąją dalį ties sankryža su Brolio ir Telšių gatvėmis, sustojo ir palaukė, kol jai užsidegs žalias šviesoforo signalas, o šiam užsidegus, perėjo į kitą kelio pusę ir sustojo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Telšių gatvės važiuojamąją dalį. Užsidegus žaliam signalui perėjo Telšių gatvės važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ir ėjo Telšių gatvės kairiuoju šaligatviu, palei Dariaus ir Girėno g. 8-tą namą, link Dariaus ir Girėno g. 10-to namo. Paėjusi kažkiek į priekį, pamatė, kad priekyje tiesiai ant šaligatvio stovi automobiliai. Jai reikėjo juos apeiti. Suprato, kad teks juos apeiti. Pasižiūrėjo į priekį, įsitikino, kad jokios transporto priemonės link jos neatvažiuoja. Įžengė nuo šaligatvio į kelio važiuojamąją dalį. Jai atrodo, kad ji padarė kelis žingsnius, kai staiga pajuto smūgį į kojas iš galo. Nuo smūgio krito ant pilvo, spėjo pakelti galvą, todėl į asfaltą trenkėsi ne veidu, o smakru. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Norėjo kuo greičiau atsikelti ir grįžti namo, bet jai nepavyko atsikelti. Tuo metu prie jos priėjo du vyrai. Kaip vėliau suprato, vienas jų buvo vairuotojas. Jis buvo labai išsigandęs. Vyrai padėjo jai atsikelti, nuvedė ant šaligatvio. Norėjo eiti namo, bet vyrai neišleido. Kažkas iškvietė medikus ir policiją. Medikai ją apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę (b. l. 15, 16).
Objektų apžiūros protokole 2019 m. liepos 25 d.teismo medicinos specialistė J. M.-Čobot, susipažinusi su R. D. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 15259/2019 ir CD laikmena Nr. 1048 nustatė, kad R. D. nustatytas minkštųjų audinių patinimas abiejų alkūnių srityje, paviršinė muštinė žaizda smakre, dešinio stipinkaulio kaklelio lūžis, kairio žastikaulio apatinio trečdalio lūžis su stipinkaulio galvos panirimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T_A 4916/2019(01) konstatuota, jog R. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 26).
Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoju ikiteisminiame tyrime 2019 m. liepos 03 d. apklaustas liudytojas Artūr Batūro, kad 2019 m. liepos 01 d. dirbo prie Dariaus ir Girėno g. 5B namo. Baigęs darbą ėjo link minėto 8-to namo, kur buvo jų įrankių sandėliukas. Eidamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Dariaus ir Girėno gatvės važiuojamąją dalį, kurią jiems reikėjo pereiti, nes 8-tas namas buvo kitoje gatvės pusėje, pastebėjo, kaip nuo 8-to namo iš stovėjimo vietos į Telšių gatvės važiuojamąją dalį atbulas išvažiuoja tamsios spalvos automobilis Audi. Tuo pat metu pastebėjo, kad nuo Dariaus ir Girėno gatvės važiuojamosios dalies Telšių gatvės kairiuoju šaligatviu eina pagyvenusi moteris. Kai automobilis Audi pajudėjo iš stovėjimo vietos, moteris buvo už jo galinės dalies ir automobilis Audi galine dalimi moterį partrenkė. Nuo smūgio moteris griuvo ant kelio važiuojamosios dalies, o automobilis Audi tuoj pat sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir nuskubėjo prie pėsčiosios, padėjo moteriai atsikelti ir pasitraukti nuo kelio. Automobilio vairuotojas įsėdo vėl į automobilį ir patraukė jį atgal, t. y. pilnai įvažiavo į Telšių gatvės važiuojamąją dalį, atlaisvindamas savo stovėjimo vietą kitam laukiančiam automobiliui. Telšių g. važiuojamojoje dalyje automobilis Audi sustojo maždaug ties pėsčiosios partrenkimo vieta ir ten stovėjo iki pat pareigūnų atvykimo. Tuo metu jis jau buvo priėjęs prie įvykio vietos. Girdėjo, kad moteris sakė, jog jai skauda kairę alkūnę. Jis su vairuotoju apžiūrėjo jos ranką, bet nieko nepamatė. Automobilio Audi vairuotojas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus (b. l. 28). Papildomai apklaustas 2019 m. rugsėjo 10 d. liudytojas patikslino, kad buvo ne visai teisingai paaiškinęs, kaip ir kur stovėjo Audi automobilis, partrenkęs pėsčiąją. Patikslino, kad automobilis stovėjo Telšių gatvės važiuojamojoje dalyje, ties parkavimuisi skirtomis vietomis prie Dariaus ir Girėno g. 8-to namo. t. y. pačioje važiuojamojoje dalyje, prie šaligatvio. Kai automobilis pradėjo judėti atbulas, netikėtai iš už priparkuotų prie 8-to namo automobilių į kelio važiuojamąją dalį už Audi automobilio išėjo pėsčioji. Ji padarė gal 1-2 žingsnius ir ją galine dalimi partrenkė automobilis Audi. Patikslina ir tai, kad Audi automobilį vairuotojas patraukė atgal, kai įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai, šiems leidus (b. l. 29).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa draudimo bendrovei išsiuntė pretenziją Nr. 10027 dėl 1 136,19 EUR turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios R. D. gydymą (b.l. 47).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir šio nuosprendžiu aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad V. V. vairuodamas transporto priemonę - automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, važiuodamas atbulas Telšių gatve, kryptimi nuo Dariaus ir Girėno gatvės važiuojamosios dalies link Dariaus ir Girėno g. namo Nr. 10, buvo neatidus ir neatsargus, ties Dariaus ir Girėno g. 8-tu namu, partrenkė ir sužalojo už automobilio ėjusią pėsčiąją R. D.. Dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta R. D. sveikata. Eismo įvykio priežastimi buvo neatsargūs vairuotojo V. V. veiksmai, kuriais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, „<...>Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.“. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. V. padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Ši veika kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis).
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis be kita ko padarė neatsargų nusikaltimą ir: 1) pripažino savo kaltę, ir 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju, ir 4) byloje nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.
Kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė teismui prašymą atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius (BK 38 straipsnis). Patvirtino, kad V. V. atlygino nukentėjusiajai 420 EUR turtinę žalą, dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, nes žalą atlygino draudimo bendrovė (b. l. 110).
Kaltinamojo gynėjas šį prašymą palaikė, prašė neskirti ginamajam baudžiamojo poveikio priemonių. Nukentėjusioji ir jos atstovas prašymą palaikė, patvirtino dėl žalos atlyginimo fakto.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdžiai gailėjosi, lankė nukentėjusiąją gydymo įstaigoje. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Nukentėjusioji R. D. patvirtino, kad kaltinamasis turtinės žalos dalį (420 EUR) jai atlygino, todėl su juo susitaikė, dėl likusios žalos pretenzijų kaltinamajam neturi ir neturės, nes kitą žalos dalį atlygino draudimo bendrovė (b. l. 110).
Minėta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Su nukentėjusiąja susitaikė, atlygino jai žalą. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, neteistas (b. l. 41). Baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dažniausiai už greičio viršijimą ir transporto priemonės statymą, pažeidžiant nustatytas taisykles. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo tik dvi iš šių nuobaudų. Darbe charakterizuojamas teigiamai, kaip nepriekaištingo elgesio ir pavyzdingas pareigūnas, skatintas ir apdovanotas už gerą tarnybą, drausmine tvarka nebaustas. Todėl yra visos būtinos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos, todėl kaltinamasis gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Prokurorė siūlė skirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Gynėjas prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, nes šalys susitaikė, nukentėjusioji pretenzijų neturi. Kaltinamasis nepiktybiškai pažeidė KET reikalavimus, nepastebėjo „aklojoje zonoje“ atsidūrusios pėsčiosios. Jis dirba, jo atlyginimas tik iki 800 eurų, išlaiko šeimą.
Pilnamečiam asmeniui, be kita ko atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, viena kurių - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra - proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Be to, BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasi, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).
Visgi, kaltinamajam taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja institutas. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju yra teismo diskrecija.
Minėta, kad V. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles – Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...>vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.“. Dėl tokių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra pavojinga. Visgi, kaltinamasis neteistas, ir nors yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (už greičio viršijimą, transporto priemonės statymo taisyklių pažeidimus, reikalavimų transporto priemonei, dalyvaujančiai eisme, pažeidimą), aptariamos veikos padarymo metu galiojo dvi nuobaudos, o po įvykio nebuvo baustas administracine tvarka. Nusikalstamą veiką įvykdė dėl neatsargumo, nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, kai vairuotojo dėmesys nebuvo tinkamai nukreiptas manevruojant transporto priemone į reikalinga tuo momentu pusę, todėl jis nepastebėjo už automobilio galo atsiradusios pėsčiosios. Tai yra nelaimingas atsitikimas, dėl kurio padarymo kaltinamasis nuoširdžiai gailisi. Ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios, pats nedelsiant po įvykio padėjo jai kaip galėdamas, kvietė specialiąsias tarnybas, dėl ko buvo nedelsiant suteikta pirmoji pagalba. Lankė nukentėjusiąją ligoninėje, domėjosi jos sveikata. Atlygino jai žalą, kitą žalos dalį atlygino kaltinamojo draudimas. Vertintinos ir kaltinamojo nedidelės pajamos ir išlaikomos šeimos aspektas. Todėl pastarajam tikslinga skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 EUR) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Be aptarto svarbu ir tai, kad vairuotojo teisės kaltinamajam yra būtinos darbo santykiams tęsti. Teismas skiria vieną baudžiamojo poveikio priemonę – į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Todėl V. V. skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šiuo atveju būtų neproporcinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301, 302, 303 straipsnio 4 dalis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
atleisti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti V. V., jog įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.