- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- e2-267-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00263-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Skuba Lietuva“, Falken Tyre Europe GmbH
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančiai veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Skuba Lietuva“, Falken Tyre Europe GmbH.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 1-7), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE 45 043,63 Eur, 1 584,55 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas žemės ūkio kooperatyvas (toliau – ŽŪK) „Dobilo lapas“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 11 d. iki 2021 m. spalio 10 d.
3. (duomenys neskelbtini) šviesiu paros metu magistraliniame kelyje Šiauliai-Palanga 107 km ((duomenys neskelbtini)) įvyko eismo įvykis, kurio metu R. M. vairuojant apdraustą krovininį automobilį VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko savaiminė priekinio kairiojo rato padangos dehermetizacija (sprogimas) ir sunkvežimis, veikiamas inercijos jėgos, tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu keleiviniu automobiliu VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. T.. Eismo įvykio metu žuvo keleivinio automobilio VOLKSWAGEN PASSAT vairuotojas J. T.. Dėl žalos atlyginimo į ieškovę kreipėsi nukentėjusieji K. I. (žuvusiojo dukra), G. T. (žuvusiojo sūnus), M. T. (žuvusiojo vaikaitė). Po (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio keleivinis automobilis VOLKSWAGEN PASSAT buvo pripažintas nepataisomu bei konstatuota, kad transporto priemonės likutinė vertė yra 1 760 Eur. Iš viso nukentėjusiesiems dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio buvo atlyginta 45 893,63 Eur susidariusi žala.
4. 2021 m. kovo 18 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-5(21) konstatuota, kad sprendžiant iš aprašytų pažeidimų požymių darytina išvada, kad įvyko savaiminė padangos dehermetizacija, t. y. sprogimas. Akivaizdu, kad būtent nekokybiška padanga, kuri savaime sprogo, sąlygojo eismo įvykio kilimą, kurio būtų išvengta, jei padangų pardavėjas, šiuo atveju UAB „Kauno skuba“ būtų pardavusi kokybišką padangą ŽŪK „Dobilo lapas“. Padangos, skirtos VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagamintos 2018 m., akivaizdu, kad VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas turėjo pagrįstų lūkesčių, kad padanga bus kokybiška, kadangi yra naudojama padidintos rizikos šaltiniui. (duomenys neskelbtini) įvykio metu atsakovė ERGO Insurance SE buvo apdraudusi UAB „Kauno Skuba“ įmonių civilinės atsakomybės draudimu, todėl atsako už žalą, padarytą pardavus netinkamos kokybės padangą ŽŪK „Dobilo lapas“.
Atsiliepimas
5. Atsakovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 48-56), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė su UAB „Kauno Skuba“ sudarė įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-660-1109551, kuri galiojo nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 00:00 val. iki 2021 m. gruodžio 1 d. 00:00 val. Draudimo liudijime buvo numatyta 150 000 Eur draudimo suma dėl draudėjo civilinės atsakomybės dėl veiklos, produkto ir žemės sklypų, statinių/patalpų savininko/valdytojo civilinės atsakomybės vieno draudžiamojo įvykio atveju ir 150 000 Eur už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį bendrai, maksimali draudimo suma už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį negali viršyti 150 000 Eur. Teigia, jog ieškovė turėjo kvalifikuoti eismo įvykį ir sumokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu įvykis yra draudžiamasis. Ieškovė žalą eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims atlygino susitarimų pagrindu ir visuose susitarimuose buvo nurodyta, kad ieškovė nepripažino R. M., kaip transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakomybės dėl eismo įvykio. Ši susitarime numatyta sąlyga pagrindžia, kad ieškovė nepripažįsta ir ŽŪK „Dobilo lapas“ civilinės atsakomybės, nes minėtas juridinis asmuo netiesiogiai eismo įvykio metu buvo atsakingas už R. M. veiksmus. Ieškovė sumokėjo draudimo išmoką nepaisant to, kad ji nelaikė ginčo eismo įvykio draudžiamuoju įvykiu, todėl ieškovė neįgijo teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės. Specialisto išvadoje nebuvo pasisakyta dėl kokių konkrečių priežasčių sprogo padanga, specialisto išvadoje pateiktos nuotraukos nėra informatyvios ir remiantis jomis negalima įvertinti padangos kokybės.
6. Ieškovė nenurodė kriterijų, kuriais ji vadovavosi nustatydama neturtinės žalos dydį (12 000 Eur) žuvusiojo vaikaitei M. T.. Ieškovė, grįsdama išlaidas gedulingiems pietums nurodė, kad išlaidos už gedulingus pietus apima UAB „Stralina“ kvitą. Pagal teismų praktiką nėra atlyginamos išlaidos alkoholiniams gėrimams, suvartotiems per gedulingus pietus. Ieškovei yra žinomi draudimo liudijime pateikiami duomenys ir todėl ieškovė galėjo tiksliai apibrėžti prašomos informacijos apimtį, o ne prašyti pateikti visą draudimo liudijimą. Ieškovė ieškiniu reikalauja ir kompensacinių palūkanų, kurias nepagrįstai skaičiuoja nuo vienašališkai nustatytos 2021 m. liepos 29 d., terminas draudimo išmokai sumokėti negali būti nustatomas vienašališku ieškovės pareiškimu, nes atsakovei taip pat reikia atlikti žalos administravimą ir priimti sprendimą. Padangos ir ratlankio tyrimas buvo būtinas žalos administravimo veiksmas ir tai pripažino ieškovė, kuri taip pat teikė prašymus ŽŪK „Dobilo lapas“ dėl to, kad padanga ir ratlankis būtų apžiūrėti gamintojo. 2021 m. lapkričio 29 d. ŽŪK „Dobilo lapas“ rašte buvo nurodyta, kad ŽŪK „Dobilo lapas“ perduos atsakovei ratlankį ir padangą ir buvo labai tiksliai nurodyta ratlankio ir padangos apžiūros ir perdavimo procedūra, o apie būtiną ieškovės dalyvavimą niekur nebuvo nurodyta, todėl atsakovė pagrįstai negalėjo tikėtis, jog perdavime dalyvaus ir ieškovė. Atsakovė, priešingai nei teigia ieškovė, neatsisakė perimti padangos ir ratlankio.
7. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė dubliką (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 100-106), kuriame papildomai nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, kad buvo apdraudusi UAB „Kauno skuba“, kuri pardavė ŽŪK „Dobilo lapas“ netinkamos kokybės padangą. Šiuo atveju buvo įrodytos visos UAB „Kauno Skuba“ civilinės atsakomybės sąlygos. Žala yra akivaizdi, t. y. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu žuvo žmogus, žuvusio artimieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, eismo įvykis įvyko prieš pat šventes, kurias artimieji planavo švęsti kartu su žuvusiuoju, dėl šios priežasties K. I., G. T., M. T. patyrė tik dar didesnį skausmą. Po eismo įvykio transporto priemonė taip pat tapo nepataisoma, prarado savo vertę. Akivaizdu, kad būtent nekokybiška padanga, kuri savaime sprogo, sąlygojo įvykio kilimą, kurio būtų išvengta, jei padangų pardavėjas UAB „Kauno skuba“ būtų pardavusi kokybišką padangą ŽŪK „Dobilo lapas“. Nagrinėjimu atveju nėra keliamas ŽŪK „Dobilo lapas“ kaltės klausimas, o nagrinėjama situacija susijusi su atsakovės apdraustos UAB „Kauno skuba“ kalte.
8. Žuvusysis buvo palaidotas pagal krikščioniškus papročius, todėl gedulingi pietūs, vaišės palaidojus mirusįjį, apimant ir alkoholinių gėrimų vartojimą gedulingų pietų metu, yra krikščioniškųjų papročių elementas, kuris iki šiol funkcionuoja kaip tradicinės kultūros vientisumo faktorius. Išlaidos alkoholiniams gėrimams buvo atlygintos, nes yra protingos ir būtinos, norint išlaikyti visus krikščioniškus papročius. Atsakovė nebuvo linkusi bendradarbiauti. Pirmoji pretenzija dėl išmokos išieškojimo atsakovei buvo pateikta dar 2021 m. birželio 4 d., nuo šios dienos atsakovė žinojo apie prievolę atlyginti ieškovės patirtas išlaidas atlyginant nukentėjusiesiems žalą. Atsakovė nuo pirmosios pretenzijos pateikimo dienos iki kompensacinių palūkanų pradėjimo skaičiuoti dienos turėjo daugiau kaip mėnesį laiko imtis atitinkamų veiksmų, tačiau jokie veiksmai iš atsakovės pusės atlikti nebuvo.
9. Atsakovė ERGO Insurance SE pateikė tripliką (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 114-123), kuriame papildomai nurodė, kad ieškovė ŽŪK „Dobilo lapas“ padarytą žalą atlygino pagal transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tačiau nepripažino įvykio draudžiamuoju pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Draudikas be teisėto pagrindo sumokėjęs draudimo išmoką praranda galimybę ją susigrąžinti iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovė nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad už eismo įvykį buvo atsakinga UAB „Kauno Skuba“. Specialisto išvadoje buvo nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad prieš eismo įvykį buvo vizualiai matomų požymių (pvz., geometrinės formos pokyčių), nurodančių apie sunkvežimio Volvo priekinio kairio rato padangos pažeidimus. Šios aplinkybės pagrindžia tai, kad net ir tuo atveju, jeigu padanga buvo nekokybiška prieš padangos pirkimo-pardavimo sandorį, padangos pardavėjas UAB „Kauno Skuba“ neturėjo galimybės pamatyti padangos pažeidimo. Specialisto išvadoje apskritai nėra pasisakoma dėl padangos pardavėjo ar jos gamintojo veiksmų ir jų priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Ieškovė nereikalauja žalos atlyginimo už ŽŪK „Dobilo lapas“ turto sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą ir dėl to ieškovės reikalaujama žala neatitinka žalos apibrėžimo, numatyto Taisyklėse. M. T. gyveno ne su seneliu (žuvusiuoju eismo įvykio metu), o su mama, ir senelį tik lankydavo. Nors prašyme ir nurodyta, kad M. T. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tačiau nėra pateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė dėjo visas pastangas, kad nebūtų galima atlikti sugadintos padangos tyrimo ir išspręsti visus klausimus, susijusius su padangos kokybe, žalos administravimo metu, o taip pat sutrukdė pateikti oficialią pretenziją padangos gamintojui, kuris yra tiesiogiai atsakingas už padangos kokybę.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo UAB „Skuba Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (elektroninės bylos 2 tomas, bylos lapai 168-172), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nors ieškovė nurodo, kad yra įrodytos visos būtinosios trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygos, į bylą nepateikė nei vieno tinkamo tai patvirtinančio rašytinio įrodymo. Ieškovės teiginiai, kad trečiasis asmuo nesielgė apdairiai ir rūpestingai, todėl buvo parduota netinkamos kokybės padanga, kurios sprogimas sąlygojo eismo įvykį, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Specialisto išvadoje nėra konstatuoti padangos kokybės trūkumai, t. y. nenustatyta, kad padangos karkasas buvo susilpnintas padangos gamybos procese/egzistavo padangos pardavimo metu, padangos atitikimo klausimas techniniams reikalavimams iš viso nebuvo spręstas. Savaiminis padangos sprogimas savaime nėra laikomas padangos kokybės trūkumu. Ieškovės reiškiamas reikalavimas patenka į žalos, įtvirtintos atsakovės Taisyklėse sampratą ir negali būti vertinamas kaip finansinė žala.
11. Trečiasis asmuo Falken Tyre Europe GmbH pateikė atsiliepimą į ieškinį (elektroninės bylos 3 tomas, bylos lapai 148-150), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad specialisto išvadoje nepateikta aiški padangos dehermetizacijos priežastis, todėl negalimas ieškinio tenkinimas dėl neva kaltų asmens veiksmų. Išvada, jog padanga sprogo dėl susilpninto karkaso nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, ji pateikta nenaudojant jokių specialių laboratorinių, cheminių ir/ar fizikinių tyrimų. Eksperto nurodyta Falken padanga su parametrais 385/65 R22.5 aktualiu gamybos laikotarpiu (2018 m. 48 sav.) buvo gaminama tik su 160K parametru (apkrovos ir greičio indeksas). Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes matyti, jog ieškovė be teisėto pagrindo išmokėjo draudimo išmokos dalį nukentėjusiesiems, tokiu būdu ieškovė neįgijo teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, išmokėjusi atitinkamas sumas mirusio J. T. vaikams ir vaikaičiui. Vaikaičiams neturtinė žala priteisiama tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl mirusiojo vaikaičiui buvo išmokėta net 12 000 Eur neturtinė žala.
Ieškinys netenkinamas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
Motyvuojamoji dalis
12. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas ŽŪK „Dobilo lapas“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/509019827, TIA Nr. 509019827, pagal kurią ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 11 d. iki 2021 m. spalio 10 d. (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 8-9). Atsakovė su UAB „Kauno Skuba“ sudarė įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-660-1109551, kuri galiojo nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 00:00 val. iki 2021 m. gruodžio 1 d. 00:00 val., ir pagal šią draudimo sutartį buvo apdraustos šios rizikos: a) draudėjo civilinė atsakomybė dėl šios apdraustos veiklos: krovininių automobilių pardavimas, techninis aptarnavimas ir remontas. Turbokompresorių, oro kompresorių ir aušinimo sistemos radiatorių gamyba ir prekyba. Dyzelinių siurblių ir purkštukų tikrinimas ir remontas. Transporto priemonių plovimas, transporto priemonių atsarginių dalių prekyba, alyvų ir tepalų prekyba, b) draudėjo civilinė atsakomybė dėl apdraustoje veikloje tiekiamo produkto ir c) draudėjo civilinė atsakomybė dėl žemės sklypų, statinių/patalpų valdymo (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 59-73).
13. (duomenys neskelbtini) šviesiu paros metu magistraliniame kelyje Šiauliai-Palanga 107 km (Plungės r. sav., Narvaišių k., Šiaulių Plento g./Kalno g.) įvyko eismo įvykis, kurio metu R. M. vairuojant krovininį automobilį VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko savaiminė priekinio kairiojo rato padangos dehermetizacija (sprogimas) ir sunkvežimis, veikiamas inercijos jėgos, tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu keleiviniu automobiliu VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. T.. Eismo įvykio metu žuvo keleivinio automobilio VOLKSWAGEN PASSAT vairuotojas J. T. (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 10-16). Dėl žalos atlyginimo į ieškovę kreipėsi nukentėjusieji K. I. (žuvusiojo J. T. dukra), jai išmokėtas 13 573,67 Eur žalos atlyginimas (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas 21); G. T. (žuvusiojo J. T. sūnus), jam išmokėtas 19 628,29 Eur žalos atlyginimas (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas 24); M. T. (žuvusiojo J. T. vaikaitė), jai išmokėta 12 573,67 Eur žalos atlyginimas (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas 27). Po (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, keleivinis automobilis VOLKSWAGEN PASSAT buvo pripažintas nepataisomu bei konstatuota, kad transporto priemonės likutinė vertė yra 1 760 Eur (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas 17).
14. Ieškovė atsakovei ERGO Insurance SE pateikė 2021 m. birželio 4 d. pretenziją dėl išmokos išieškojimo elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas 36); 2021 m. birželio 11 d. pretenziją dėl išmokos išieškojimo elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas 37); 2021 m. liepos 14 d. pretenziją dėl išmokos išieškojimo elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas 38).
Dėl ieškinio reikalavimų
15. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 45 043,63 Eur žalos, 1 584,55 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
16. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).
17. Byloje kilo ginčas dėl to, kokios priežastys lėmė savaiminę priekinio kairiojo rato padangos dehermetizaciją (sprogimą). Siekiant išsiaiškinti šiuos neaiškumus, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. paskyrė teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti Sumitomo Rubber Europe GmbH. 2023 m. birželio 13 d. Patikrinimo ataskaitoje „Falken Tyre Europe GmbH“ techninė tarnyba (tyrime dalyvavo šie nariai: Dr. S. B. („Sumitomo Rubber Europe GmbH“ vyresnysis teisininkas), T. D. („Falken Tyre Europe GmbH“ – vyresnysis techninio aptarnavimo ir priežiūros inžinierius) ir D. H. („Falken Tyre Europe GmbH“ – techninio aptarnavimo ir kokybės užtikrinimo vadovas) atsakė į šiuos teismo užduotus klausimus:
17.1 Kokia buvo padangos slėgio sumažėjimo (sprogimo) priežastis? Apibendrinant galima teigti, kad slėgio sumažėjimą lėmė nuolatinė ir daugkartinė aštrių daiktų (pvz., akmenukų) skverbtis į protektorių. Aptikome dvylika didelių protektoriaus pažeidimų. Todėl vairuotojas per ilgą laiką sudarė sąlygas daugybei priežasčių, dėl kurių galėjo sugesti padanga. Buvo aišku, kad anksčiau ar vėliau dėl vieno iš pažeidimų padanga bus visiškai sugadinta. Taip atsitinka ne dėl vieno pažeidimo, o dėl daugelio ir per ilgą laikotarpį.
17.2 Ar bandymams pateikta padanga atitiko techninius reikalavimus? Jei ne, kokių techninių reikalavimų padanga neatitiko? Padanga atitiko visus teisinius ir įstatyminius reikalavimus.
17.3 Kokie reikalavimai keliami padangos konstrukcijai ir kokie buvo pradurto padangos konstrukcijos parametrai? Padangos konstrukcija turi atlaikyti transporto priemonės apkrovą, jei padangos slėgis yra tinkamas, o plieniniai lynai padengti guma.
17.4 Jei padangos konstrukcija buvo susilpninta – kas, kodėl ir kada ją susilpnino? Dėl daug pažeistų vietų buvo nupjauti lynai, dėl to atsirado vandens ir drėgmės nesandarumas, todėl plieniniai lynai ėmė rūdyti, o tai dar labiau susilpnino karkasą.
17.5 Jei padangos konstrukcija susilpnėjo, kokiomis sąlygomis galima naudoti nuleistą padangą? Ši padanga neskirta naudoti be oro slėgio.
17.6 Kokios būklės buvo ratlankis ir padangos ventilis prieš sprogimą? Ar buvo galima naudoti padangą su tinkamu ratlankiu ir (arba) ventiliu? Ventilis ir ratlankis yra tinkami ir atitinka numatomą sukomplektuoto naujo rato būklę. Ant ratlankio matomos 5.2 punkte aprašytos dilimo žymės. Pastebėtos U formos ratlankio apvado išvaizdos priežastis turi būti susijusi su tarp ratlankio apvado ir padangos auselių patekusios pašalinės medžiagos trintimi ir labai didele padangos apkrova.
17.7 Ar galėjo padangos pardavėjas numatyti, kad padanga yra netinkamos kokybės, jeigu būtų nustatyta, kad defektas atsirado iki padangos perdavimo jos naudotojui ŽŪK „Dobilo Lapas“? Ne, nėra jokių pažeidimų, kuriuos būtų galėjęs pastebėti pardavėjas, požymių.
17.8 Kieno veiksmai (padangos gamintojo, pardavėjo, naudotojo ar kito asmens) yra priežastiniu ryšiu susiję su padangos defekto, dėl kurio įvyko eismo įvykis, atsiradimu, jei toks padangos defektas būtų nustatytas? Dėl daugybės pažeidimų ant protektoriaus, atsiradusių naudojant padangą, darome prielaidą, kad avarijos būtų buvę galima išvengti, jei naudotojas būtų tinkamai reguliariai tikrinęs padangos būklę.
18. Taigi, atliktos ekspertizės duomenys leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykį sukėlęs padangos sprogimas įvyko dėl buvusių daugybės pažeidimų ant protektoriaus, atsiradusių naudojant padangą; ekspertų vertinimu avarijos būtų buvę galima išvengti, jei naudotojas būtų tinkamai reguliariai tikrinęs padangos būklę. Taip pat ekspertizės akte neginčijamai nustatyta, kad slėgio sumažėjimą lėmė nuolatinė ir daugkartinė aštrių daiktų (pvz., akmenukų) skverbtis į protektorių, aptikta dvylika didelių protektoriaus pažeidimų.
19. Ieškovė nesutinka su byloje atlikta ekspertize, kadangi, jos vertinimu, bendrovė Sumitomo Rubber Europe GmbH, kuri pagamino ir išbandė sprogusią padangą, pažeidė interesų konflikto principą, nes ekspertizę atliko tas pats juridinis asmuo, kuris ją ir pagamino. Teismas atkreipia dėmesį, jog šis klausimas buvo sprendžiamas skiriant ekspertizę. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad ieškovės argumentus paneigia atsakovės pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog Falken padangos yra gaminamos Japonijoje (https://www.padanguparduotuve.lt/prekiniai-zenklai/falken), Falken Tyre Europe GmbH ir Sumitomo Rubber Europe GmbH yra skirtingi juridiniai asmenys, todėl, teismo vertinimu, paskyrus ekspertizę atlikti šiai bendrovei interesų konflikto principas pažeistas nebus. Bendrovė Sumitomo Rubber Europe GmbH 2023 m. gegužės 23 d. pranešimu informavo bylos šalis, kad 2023 m. gegužės 26 d. atliks teismo paskirtą ekspertizę, nurodė adresą, kuriuo šalys turi atvykti, jeigu planuoja dalyvauti ekspertizėje, taip pat paprašė informuoti jei šalys pageidauja, kad ekspertizė būtų atlikta kitu laiku. Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad nors ieškovė ir nesutinka su atlikta ekspertize, teigia, kad ekspertizė buvo atlikta neobjektyviai ir tendencingai, tačiau nepasinaudojo savo teise ir ekspertizės atlikime nedalyvavo.
20. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-7-478/2014). Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą laikyti ekspertizės išvadas neteisingomis, neišsamiomis ar prieštaringomis ar nepagrįstomis. Ekspertizę atlikti paskyrė teismas, bylos šalys turėjo galimybę formuluoti klausimus ekspertams, šalims buvo sudaryta galimybė ir suteikta teisė dalyvauti ekspertizės atlikime, todėl pagrindo nesivadovauti šiuo įrodymu teismas neturi.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
21. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.). Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė šioje byloje privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, tai yra – visas civilinės atsakomybės sąlygas.
22. Šiuo atveju ieškovė byloje įrodinėja, kad UAB „Kauno skuba“, kaip padangos, kuri sprogo ir tai sukėlė eismo įvykį, pardavėjas pardavė ŽŪK „Dobilo lapas“ nekokybišką padangą, kas lėmė padangos sprogimą ir dėl to kilusį eismo įvykį. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju byloje atlikta ekspertizė paneigia tokius ieškovės teiginius ir patvirtina, kad padangos sprogimą lėmė ne tai, kad ji buvo nekokybiška, o tai, kad padangoje daugelyje pažeistų vietų buvo nupjauti lynai, dėl to atsirado vandens ir drėgmės nesandarumas, todėl plieniniai lynai ėmė rūdyti, o tai dar labiau susilpnino karkasą. Minėta, ekspertizės akte nustatyta, kad slėgio sumažėjimą lėmė nuolatinė ir daugkartinė aštrių daiktų (pvz., akmenukų) skverbtis į protektorių, aptikta dvylika didelių protektoriaus pažeidimų.
23. Ieškovė aplinkybę, kad UAB „Kauno skuba“ pardavė nekokybišką padangą, įrodinėja remdamasi 2021 m. kovo 18 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-5(21) (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 31-35). Ieškovė teigia, kad šioje išvadoje konstatuota, jog sprendžiant iš aprašytų pažeidimų požymių, darytina išvada, kad įvyko savaiminė padangos dehermetizacija, t. y. sprogimas ir akivaizdu, kad būtent nekokybiška padanga, kuri savaime sprogo, sąlygojo eismo įvykio kilimą. Teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka. 2021 m. kovo 18 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-5(21) specialistas V. M. padarė tokias išvadas: „1. Sunkvežimio „Volvo“ priekinis kairys ratas buvo dehermetizuotas dėl padangos sprogimo; 2. Sunkvežimio „Volvo“ priekinio kairio rato padanga sprogo prieš pat eismo įvykį; 3. Nėra pagrindo teigti, kad prieš eismo įvykį buvo vizualiai matomų požymių (pvz. geometrinės formos pokyčių), nurodančių apie sunkvežimio „Volvo“ priekinio kairio rato padangos pažeidimus; 4. Šis klausimas nesprendžiamas; 5. Sunkvežimio „Volvo“ priekinio kairio rato padanga nebuvo restauruota. Jos protektorius nebuvo gilinamas iki eismo įvykio.“ Taigi, šioje ieškovės į bylą pateiktoje specialisto išvadoje nebuvo tirta padangos kokybės jos pirkimo metu ir joje nepadaryta jokių išvadų, susijusių su galimu prekės nekokybiškumu. 2023 m. spalio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M. patvirtino, kad jam pavesto atlikti tyrimo apimtis buvo nustatyti padangos dehermetizacijos priežastį, aplinkybių, dėl kokių priežasčių padanga sprogo, jis netyrė. Taigi, byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovės teiginio, kad pardavėjas pardavė nekokybišką prekę. Teismo paskirtoje ekspertizėje nustatyta, kad padangos susidėvėjimas (slėgio sumažėjimas) buvo nulemtas nuolatinės ir daugkartinės aštrių daiktų (pvz., akmenukų) skverbties į protektorių, aptikta dvylika didelių protektoriaus pažeidimų, ekspertai nurodė, kad galima daryti prielaidą, kad padanga buvo iš dalies naudojama bekelės sąlygomis. Tokias ekspertų prielaidas iš dalies patvirtino ir 2024 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas eismo įvykio metu transporto priemonę vairavęs R. M., kuris nurodė, kad pagrinde važinėjo asfalto danga, nors pasitaikydavo ir neasfaltuoto kelio, žvyro dangos kelio (pvz. ūkininkų kiemai, į kuriuos įsukdavo surinkti pieno). Taigi, visa šių aplinkybių visuma paneigia ieškovės teiginius, kad padanga jos pardavimo metu buvo nekokybiška. Tokiu būdu byloje nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad padanga, kaip prekė buvo parduota nekokybiška, nėra, todėl teismas laiko, kad neteisėti UAB „Kauno skuba“ (ir atsakovės, kaip jos draudiko) veiksmai nėra įrodyti.
24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti argumentai neįrodo, jog padangos pardavėjas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė būtų patyrusi žalą.
25. Minėta, jog tam, kad būtų patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės dėl padarytos žalos sąlygos: žala bei nuostoliai, neteisėti atsakovo veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246- 6.250 straipsniai). Šiuo atveju ieškovei neįrodžius, jog atsakovė (padangos pardavėjas) atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su ieškovės draudėjo patirta žala, iš esmės nebetenka prasmės kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas, nes tai nekeistų ginčo išsprendimo rezultato. Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus sprendžia, jog ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jos patirtas 541,71 Eur išlaidas, trečiasis asmuo UAB „Skuba Lietuva“ prašė atlyginti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, šalių atstovų rašytų procesinių dokumentų pobūdį bei skaičių, jo darbo ir laiko sąnaudas, daro išvadą, jog pateikti prašymai priteisti turėtas išlaidas yra pagrįsti, todėl tenkinami, ir iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Skuba Lietuva“ naudai priteisiamos 1 300 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (2023 m. spalio 25 d. prašymas). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 541,71 Eur išlaidų dokumentų vertimams (2023 m. balandžio 28 d. prašymas), todėl šios išlaidos priteisiamos atsakovės naudai iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) atsakovės ERGO Insurance, Lietuvoje veikiančiai per SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288) naudai 541,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ trečiojo asmens UAB „Skuba Lietuva“ (į. k. 305638604) naudai 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.