Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokienei, kaltinamajam R. M., nukentėjusiojo A. M. atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2020 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnį, 2400 eurų bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2020 m. gegužės 11 d., apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, jis 2019 m. spalio 12 d., apie 23.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.61‰), greitosios pagalbos brigados Nr. 5601 automobilyje „VW Crafter,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatymo į VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninę metu, nuvažiavus 300 metrų nuo namo, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą kumščiu skubiosios medicinos pagalbos specialistui A. M. į kairiąją akį ir vieną kartą spyrė koja į dešinę ranką, šiais tyčiniais smurtiniais veiksmais padarydamas A. M. nosies sumušimą, pasireiškusį akių vokų poodinėmis kraujosruvomis, dešinės plaštakos IV-o delnakaulio pamato lūžiu, tai yra sužalojimus dėl delnakaulio lūžio vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino. Parodė (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 ¹ straipsnio 1 dalies), kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus. Vairavo automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam. Jis už automobilį pinigus sumokėjo, tačiau nespėjo užregistruoti Regitroje. Šiuo metu automobilis yra nevažiuojantis. Policijos pareigūnai jam nustatė 2,61 promilės neblaivumą. Nustatyto neblaivumo laipsnio neginčija. Dėl vairavimo esant neblaiviam nuoširdžiai gailisi. 2019 m. spalio 12 d. (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje) šventė savo gimtadienį. Brolis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jis norėjo pasikarti. Policijos pareigūnai jį palydėjo iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, atsisėdo į savo vietą. Pradėjus važiuoti A. M. prie jo priėjo ir tris kartus delnu sudavė į smilkinio vietą. Tada jis paskambino savo draugei. A. M. iš jo paėmė telefoną. Tada jis A. M. sudavė kelis kartus į veido sritį, kai A. M. pakėlė rankas galėjo pataikyti ir į rankas. A. M. pradėjo kviesti pagalbą, greitosios pagalbos automobilis sustojo. Jį persodino į policijos automobilį. Policija jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje pamatė A. M. sužalojimus. Mano, kad smūgių sudavimą išprovokavo pats A. M.. Nukentėjusiojo A. M. ieškinio nepripažįsta, nes konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis. Sodros ieškinio taip pat nepripažįsta, nes jo nuomone, A. M. po suduotų smūgių gydytis nereikėjo. Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. M. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojų S. K., A. S. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. M. neneigė jam inkriminuotų smurtinio pobūdžio veiksmų, kilusių pasekmių, tačiau nurodė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė po to kai nukentėjusysis jam sudavė delnu tris kartus į smilkinio sritį. Be kaltinamojo parodymų, jo smurtinio pobūdžio veiksmus – smūgių sudavimą į veido ir rankų sritis – patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis sudavė smūgius į veidą ir ranką. Teismas pažymi, kad R. M. smurtinio pobūdžio veiksmai nustatyti ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausančiais duomenimis – teisiamojo posėdžio metu ištirta 2019 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 86-87). Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs akių vokų poodinėmis kraujosrūvomis, dešinės plaštakos IV-o delnakaulio pamato lūžiu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir mastas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nuvežtas į Naujosios Vilnios ligoninę pamatė, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad iki konflikto su R. M., nukentėjusysis A. M. nebuvo susižalojęs, sumuštas, nebuvo patyręs specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų. Tarp R. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Jau buvo minėta, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neneigė, kad nuo jo suduotų smūgių galėjo atsirasti specialisto išvadoje konstatuotas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad suaugęs, vidutinių gabumų, neturintis rimtų psichikos sveikatos sutrikimų asmuo, turi suprasti, kad smūgių sudavimas kumščiais gali žmogui sukelti sveikatos sutrikdymus. Nurodytos, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad R. M. nesunkų sveiktos sutrikdymą nukentėjusiajam A. M. sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad R. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė smūgius nukentėjusiajam A. M. į veidą ir ranką, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas R. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė būdamas teistas (2020 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį) už tyčinį nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, skirdamas R. M. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, abi veikos įstatymo leidėjo priskirtos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir tai, kad R. M. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tiek prieš nusikalstamų veikų padarymą, tiek po jų niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, kaip pats nurodo – pragyvena padedamas draugės, yra baustas administracine tvarka, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, kaltinamasis per nepilnus metus padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių už dvi teisiamas šiuo nuosprendžiu. Sistemingas nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už inkriminuotus nusikaltimus numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatymo numatytas vidurkis.

BK 63 straipsnio 4 dalis (2017-09-28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) įpareigoja teismą, bendrinant bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, iš dalies jas sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas teismas pažymi, kad nors R. M. padaryti nusikaltimai priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, jomis kėsinamasi į skirtingus įstatymo saugomus gėrius, įvertinus kaltinamojo jauną amžių, išreikštą norą keisti savo gyvenimo būdą, siekį įsidarbinti, teismas sprendžia, kad bendrinant bausmes tikslinga iš dalies jas sudėti, pridedamos bausmės dalį parinkti artimą įstatymo numatytam minimumui.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2019-06-27 įstatymo Nr. XII-2263 redakcija), asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo jauną amžių, siekį įsidarbinti, teismas daro išvadą, jog R. M. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam R. M. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo R. M. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 5 punktuose numatytus įpareigojimus – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos raštu, išsiunčiant registruotą laišką per nukentėjusiojo interesus atstovaujantį advokato padėjėją, atsiprašyti nukentėjusiojo, per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam R. M. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstama kėlė didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Parenkant konkretų uždraudimo naudotis specialia teisė terminą teismas pažymi, kad R. M. vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu tik laimingo atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamojo asmenybė, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors ir registruotas kito asmens vardu, faktiškai priklauso kaltinamajam R. M. (t. II, b .l. 24). Vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje daryti teisės pažeidimus, VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotina.

BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žala asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir tikslas - įpareigoti kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusiojo teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan.

Pabrėžtina, kad, kiekvieną kartą įgyvendindamas diskreciją skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę, teismas pirmiausiai turi siekti ja užtikrinti bausmės paskirtį, tinkamai ją individualizuoti ir parinkti jos rūšį, išlaikyti nukentėjusiojo interesų gynimo ir kaltinamojo padėties pusiausvyrą, taip pat įvertinti skiriamo įpareigojimo įgyvendinimo realumo kriterijų. Baudžiamajame įstatyme nėra draudimo atsižvelgti į kaltinamojo interesus dėl turtinės padėties nustatyti įpareigojamą atlyginti dalį nustatytos nusikaltimu padarytos ir priteistos turtinės žalos. Teismas įvertinęs kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, tai, kad jis šiuo metu nedirba, pragyvena padedamas gyvenimo draugės, atsižvelgdamas ir siekdamas užtikrinti nukentėjusiojo interesus, spendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga paskirti kaltinamajam R. M. baudžiamojo poveikio priemonė, įtvirtintą BK 69 straipsnyje, įpareigoti R. M. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. M. dalį patirtos turtinės žalos – 300 eurų.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 197,39 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. I, b. l. 23, 24). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir R. M. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 4424,65 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiajam išmokėtomis nedarbo draudimo išmokomis, atlyginimo. Dėl R. M. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas, todėl jam buvo mokama ligos pašalpa. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patirtos išlaidos išmokant nukentėjusiajam ligos pašalpą neabejotinai priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais R. M. ir turi būti atlygintos kalto asmens. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.263 straipsnis, 6.293 straipsnio 3 dalis). Civilinio ieškovo reikalavimai yra pagrįsti objektyviais rašytiniais duomenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniame ieškinyje yra pateikta informacija apie A. M. išduotus nedarbingumo pažymėjimus, taip pat duomenys apie asmeniui išmokėtas išmokas (t. I, b. l. 30-48). Nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės (1148,25 eurų) ir neturtinės (5000 eurų) žalos atlyginimo (t. I, b. l. 30-38). Nukentėjusysis neturtinės žalos dydį – 1148,25 eurus sieja su negautomis pajamomis, kurias jis galėjo gauti, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika.

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, iki sveikatos sužalojimo nukentėjusiojo A. M. mėnesines pajamas sudarė darbo užmokestis, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu – socialinio draudimo mokama ligos pašalpa, todėl apskaičiuojant dėl negautų pajamų patirtą žalą būtina nustatyti nukentėjusiojo praradimus. Pirmiausia, ar dėl sveikatos sužalojimo mokėtos socialinio draudimo išmokos padengia negautas pajamas, t. y. kompensuoja prarastą darbo užmokesčio dalį. A. M. ligos pašalpos dydis už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 15 straipsniu, kur pasakyta, kad apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju, jam mokama ligos išmoka, kurios dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Ši išmoka mokama pagal darbo dienų skaičių (taikoma 5 darbo dienų darbo savaitė). Sulyginus duomenis apie iki nedarbingumo nukentėjusiojo A. M. gautą darbo užmokestį ( t. I, b. l. 94) su duomenimis apie jam išmokėtą ligos išmoka (t. I, b. l. 45) nustatyta, kad skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio ir ligos pašalpos sudaro 15,31 euro už vieną dieną (62,31 – 47). Dėl R. M. sukelto sveiktos sutrikdymo nukentėjusysis nedarbingas buvo 75 dienas (nuo 2019 m. spalio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d.). Taigi, nukentėjusiojo A. M. negautos pajamos sudaro – 1148,25 eurus, kurios kaip turtinė žala priteistinos iš R. M..

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nukentėjusiajam konstatuota nosies sumušimas, pasireiškęs akių poodinėmis kraujosruvomis, dešinės plaštakos IV – o delnakaulio pamato lūžiu (t. II, b. l. 86-87). Iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio turinio, jo apklausų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad dėl patirtos traumos jis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, nuolat jautė skausmą, psichologinį diskonfortą bendraujant su aplinkiniais. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirti nepatogumai jam trukdė ilgą laiko tarpą, vien nedarbingumas tęsėsi 75 dienas. Konstatuoti sužalojimai, užsitęsęs jų gydymas, neabejotinai sukelia ne tik fizinį skausmą, tačiau sukelia ir psichologinį diskomfortu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Šiuo atveju nuteistasis R. M. sudavė ne mažiau dviejų kartų, t. y. nebuvo naudoti žmogų žaloti galintys daiktai, pavyzdžiui, peilis. Sudavęs smūgius, kaltinamasis tolesnius smurtinius veiksmus nutraukė. Taigi, R. M. naudotas smurtas nebuvo intensyvus, kaltinamasis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Be to, jis teisme iš esmės savo kaltę pripažino, nurodė, jog taip reaguodamas į nederamą medicinos darbuotojo elgesį. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už nukentėjusiojo neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 1 500 Eur suma.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis A. M. patyrė 600 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. II, b. l. 92-96). Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėjas D. Raišutis nukentėjusios interesus atstovavimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo teisiamajame posėdyje, rengė procesinius dokumentus, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo R. M..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2020 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas R. M. priklausančiai transporto priemonei VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri registruota S. K. vardu, paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti 40 parų arešto bausme.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę R. M. skirti 90 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. M. skirti 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 5 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant R. M. intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos raštu atsiprašyti nukentėjusiojo (išsiunčiant registruotą laišką nukentėjusiojo interesus atstovaujančio advokato padėjėjo praktikos vietos adresu – Kareivių g. 6-511, Vilnius), per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri registruota S. K. vardu, konfiskavimą.

Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą - įpareigoti R. M. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. M. dalį patirtos turtinės žalos – 300 eurų.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. M. 197,39 eurus (šimtą devyniasdešimt septynis eurus 39 ct) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. M. 4424,65 (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 65 ct) eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Nukentėjusiojo A. M. (A. M.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. M. nukentėjusiojo A. M. (A. M.) naudai 1148,25 (tūkstantį šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1500 eurų (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš R. M. 600 eurų (šešis šimtus eurų) A. M. (A. M.) naudai atstovavimo išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

2020 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimas R. M. priklausančiai transporto priemonei VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri registruota S. K. vardu, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su garso įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.