Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-10 · Administracinė byla Nr. I-1409-426/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
I-1409-426/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1409-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04270-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Skunde (b. l. 1–2, abi lapų pusės) nurodo, jog 2016-09-05 iš Marijampolės PN buvo etapuotas į Lukiškių TI-K. Iš Marijampolės PN išvežant buvo pamaitintas 7.00 val., o Lukiškių TI-K – 18 val. Atvykus į Lukiškių TI-K žodžiu prašė pamaitinti, tačiau niekas prašymo neišpildė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo priverstas būti nežmoniškomis sąlygomis.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 16–19) į skundą nurodė, jog su juo nesutinka. Pareiškėjas 2016-09-05 su prašymais, pageidavimais ar skundais į korpuso vyresnįjį bei posto prižiūrėtoją nesikreipė. Be to, maisto davinys buvo pasiūlytas visiems 8 posto kamerose buvusiems asmenims. Iš kitų nuteistųjų irgi negauta panašaus turinio skundų.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą (b. l. 44–46) nurodė, jog su skundu nesutinka.

Paaiškino, kad Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 31 p. numatyta, jog asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Pareiškėjas iš Marijampolės PN išvyko tarp 10.07 val. iki 10.31 val. Laiko tarpas tarp paskutinio pareiškėjo maitinimo Marijampolės PN ir nuvykimo į Lukiškių TI-K nebuvo ilgesnis nei 6 val. kadangi kelionės laikas Vilnius – Marijampolė yra vidutiniškai apie 2 val. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės PN neturėjo pareigos išduoti pareiškėjui sausą maisto davinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 15 000 Eur neturinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Pareiškėjas skunde tvirtina, jog 2016-09-05 buvo iš Marijampolės PN vežamas į Lukiškių TI-K. Išvežant buvo pamaitintas 7 val., o atvykęs į Lukiškių TI-K – tik 18 val. Iki to laiko niekas jo nepamaitino ir nedavė sauso davinio, todėl liko nevalgęs 11 valandų.

Ginčo byloje nėra, jog pareiškėjas Marijampolės PN pusryčiavo 7 – 7.45 val. Nustatyta, jog pareiškėjas iš Marijampolės PN išvyko 10.31 val. (b. l. 58), o atvyko į Lukiškių TI-K apie 13 val. (b. l. 22).

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 31 p. numatyta, jog asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Nuo pareiškėjo paskutinio maitinimo (7 val.) iki nuvykimo į Lukiškių TI-K (13 val.) praėjo apie 6 val. Iš kitos pusės, Marijampolės PN nepateikė tikslios informacijos, kada pareiškėjas valgė pusryčius. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio duomenys gali būti suapvalinti, kadangi duomenys nurodomi pernelyg abstrakčiai. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pareiškėjo kelionė galėjo trukti ilgiau nei 6 val.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2011-03-17 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintomis Lukiškių TI-K laikomų asmenų (suimtųjų, nuteistųjų), išvežamų į teismo posėdžius ar apklausas, maitinimo tvarkos 9 ir 10 p., asmenims, atvykusiems į įstaigą, papildomas pietų maisto dalinimas organizuojamas iki 15 val.

Lukiškių TI-K tvirtina, jog maisto davinys buvo pasiūlytas visiems 8 posto kamerose esantiems asmenims. Lukiškių TI-K 2016-10-03 tarnybinis pranešimas (b. l. 21) patvirtina, jog V. M. su skundais, prašymais ar pareiškimais nesikreipė į prižiūrėtojus. Byloje nėra priešingų duomenų. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K kreipėsi tik 2016-09-20 skundu, o tuo metu, kai pareiškėjo nurodomas pažeidimas galėjo būti pašalintas, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A 444-1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies

Pripažinti, kad Marijampolės pataisos namai pažeidė V. M. teisė į tinkamą maitinimą.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė