- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 2-4201-608/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03823-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Jurgitai Čepulienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Ramūnei Misevičiūtei, atsakovui V. Ž. , atsakovo atstovui advokatui Sigitui Gedvilui, vertėjui Audriui Krušnai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iškeldinti atsakovą V. Ž. su visu jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė šias patalpas valdyti patikėjimo teise savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovas laiko, kad atsakovas bute (duomenys neskelbtini), gyvena be teisėto pagrindo. Minėtas butas jam nebuvo suteitas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, su atsakovu nėra sudaryta rašytinės minėto buto nuomos sutarties. Atsakovas minėtame bute apsigyveno kaip šio buto pagrindinio nuomininko N. J. globėjas. Pastarajam mirus, atsakovas liko gyventi minėtame bute, tačiau neturi jokių dokumentų, patvirtinančių jo teisę naudotis minėta gyvenamąja patalpa. Atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Atsakovas tai pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teisę nuomoti socialinį būstą, todėl ieškovas laiko, jog be teisinio pagrindo gyvendamas minėtame bute, atsakovas pažeidžia ieškovo, kaip teisėto šio turto valdytojo, teises, taip pat socialiai remtinų asmenų teises į socialinį būstą, trukdo ieškovui įgyvendinti teisės aktais deleguotą socialinio būsto nuomos funkciją. Ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš savavališkai užimto buto, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612 str., numatančiu, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno ne savavališkai, o su pagrindinio buto nuomininko N. J. sutikimu. N. J. pasiūlė atsakovui gyventi kartu su juo, nes N. J. buvo neįgalus ir jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra. Atsakovas rūpinosi N. J. , padėjo jam išlaikyti nuomojamą butą, mokėjo mokesčius, darė remontus. N. J. norėjo, kad globa būtų oficialiai įforminta ir atsakovas deklaruotų savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus miesto savivaldybei nesutinkant, to padaryti negalėjo. Atsakovas nurodo, kad po N. J. mirties atsakovas liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir buto nuomą, įsiskolinimo šiai dienas už minėtą butą nėra. Atsakovas nurodo, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo ir šio buto išnuomojimo atsakovui, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko. Atsakovas laiko save N. J. šeimos nariu. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 str. 3 d. numato, kad jeigu globėjai pasibaigus globai ir toliau gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 6). Minėtas butas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-10 įsakymu Nr. 30-190 suteiktas N. J. , minėto įsakymo pagrindu su N. J. 2005 m. vasario 23 d. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 198 (b.l. 9-11). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašas apie asmenį patvirtina, kad pagrindinis buto nuomininkas N. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Buto patikrinimo aktas patvirtina, kad po buto nuomininko N. J. mirties bute (duomenys neskelbtini), liko gyventi jį prižiūrėjęs nuomininkas V. Ž. (b.l. 22-23). Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo, nuomininkui mirus, atvejus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 str., kurio 2 d. numato tik nuomininko šeimos nario teisę visų šeimos narių susitarimu perimti mirusio nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, ir atitinkamai pakeisti nuomos sutartį, jam toliau gyvenant nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informavus apie tai nuomotoją. Kas yra nuomininko šeimos nariai, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 str. 1 d.: tai kartu gyvenantys nuomininko sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Minėto straipsnio 3 d. numato, kad nuomininko globėjai, apsigyvenę globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globotinio šeimos nario teisių, tačiau jeigu globai pasibaigus jie toliau gyvena kartu ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka. Atsakovas V. Ž. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp pagrindinio buto nuomininko N. J. ir atsakovo buvo susiklostę globos teisiniai santykiai. Globa gali būti steigiama tik įstatymų numatytais atvejais, pilnamečiam asmeniui globa gali būti steigiama ir globėjas paskirtas tik asmenį pripažinus neveiksniu. Įrodymų, patvirtinančių, jog pagrindinis buto nuomininkas N. J. buvo pripažintas neveiksniu ir jam būtų pagrindas steigti globą, į bylą nepateikta. Tuo atveju, jeigu N. J. esant veiksniam dėl sveikatos būklės jam būtų buvusi reikalinga kito asmens priežiūra, tai nesudaro pagrindo steigti globą. Tokiu atveju teisės aktai numato rūpybos steigimą ir rūpintojo paskyrimą, tačiau atsakovas nebuvo paskirtas N. J. rūpintoju. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 str. nenumato galimybės rūpintoją pripažinti nuomininko šeimos nariu.
Atsakovas teigia, kad jis su pagrindiniu nuomininku buvo sugyventiniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 str. prasme sugyventiniais pripažįstami tik šeiminius santykius su pagrindiniu buto nuomininku sukūrę asmenys, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę santuokos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos teisės normas, šeimos sukūrimas galimas tik tarp skirtingos lyties asmenų, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas negali būti pripažįstamas nuomininko šeimos nariu kaip sugyventinis.
Iš bylos faktinių aplinkybių ir liudytojų T. R. , E. C. , H. L. parodymų darytina išvada, jog atsakovas gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), apsigyveno su pagrindinio buto nuomininko sutikimu. Įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo apsigyvenimui minėtoje gyvenamojoje patalpoje buvo gautas nuomotojo Vilniaus miesto savivaldybės sutikimas, į bylą nepateikta. Priešingai, atsakovas pripažino, kad nuomotojas nesutiko, jog atsakovas deklaruotų savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tokios aplinkybės liudija, jog atsakovas bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno nors ir su buto nuomininko sutikimu, bet be buto nuomotojo žinios ir sutikimo, nesudaręs nuomos sutarties ir neturintis teisės reikalauti nuomos sutarties pakeitimo po nuomininko mirties, todėl naudodamasis minėtu butu atsakovas pažeidžia ieškovo, kaip šio buto teisėto valdytojo, teises.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.577 str. 1 d. numato, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be Vilniaus miesto savivaldybės, kaip šio buto savininko, sutikimo, su atsakovu nėra sudaryta šio buto nuomos sutartis ir minėtas butas atsakovui nebuvo suteiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.577 str. 1 d. nustatyta tvarka. Atsakovas gyvendamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo, pažeidžia buto savininko teisę savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu turtu (LR CK 4.37 str.), o taip pat ir viešąjį interesą, nes savivaldybės gyvenamoji patalpa gali būti suteikiama tik įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. spendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (b.l. 13). Kadangi atsakovas geruoju nepatuština buto, jis iš jo iškeldinamas teismine tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612 str. pagrindu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Kadangi ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo V. Ž. valstybės naudai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. pagrindu. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašų peržiūrėjimą ekrane, taip pat 5,80 Lt už Gyventojų registro išrašą kompiuterinėse laikmenose, priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Iškeldinti V. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovo V. Ž. valstybės naudai 143,00 Lt žyminio mokesčio ir 15,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 158,85 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus, aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. Ž. ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ naudai 8,80 Lt (aštuonis litus, aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.