- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-2226-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03823-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovą V. Ž. su visu jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.
Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė šias patalpas valdyti patikėjimo teise savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovas laiko, kad atsakovas bute (duomenys neskelbtini), gyvena be teisėto pagrindo. Minėtas butas jam nebuvo suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, su atsakovu nėra sudaryta rašytinės minėto buto nuomos sutarties. Atsakovas minėtame bute apsigyveno kaip šio buto pagrindinio nuomininko N. J. globėjas. Pastarajam mirus, atsakovas liko gyventi minėtame bute, tačiau neturi jokių dokumentų, patvirtinančių jo teisę naudotis minėta gyvenamąja patalpa. Nurodė, kad atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teisę nuomoti socialinį būstą, todėl ieškovas laiko, jog be teisinio pagrindo gyvendamas minėtame bute, atsakovas pažeidžia ieškovo, kaip teisėto šio turto valdytojo, teises, taip pat socialiai remtinų asmenų teises į socialinį būstą, trukdo ieškovui įgyvendinti teisės aktais deleguotą socialinio būsto nuomos funkciją. Ieškovas prašė iškeldinti atsakovą iš savavališkai užimto buto, vadovaudamasis CK 6.612 str., numatančiu, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno ne savavališkai, o su pagrindinio buto nuomininko N. J. sutikimu. N. J. pasiūlė atsakovui gyventi kartu su juo, nes jis buvo neįgalus ir jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra. Atsakovas rūpinosi N. J., padėjo jam išlaikyti nuomojamą butą, mokėjo mokesčius, darė remontus. Nurodė, kad N. J. norėjo, jog globa būtų oficialiai įforminta ir atsakovas deklaruotų savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus miesto savivaldybei nesutinkant, to padaryti negalėjo. Atsakovas nurodė, kad po N. J. mirties atsakovas liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir buto nuomą, įsiskolinimo šiai dienai už minėtą butą nėra. Nurodė, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo ir šio buto išnuomojimo atsakovui, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko. Atsakovas laiko save N. J. šeimos nariu. Nurodo, kad CK 6.588 str. 3 d. numato, jog jeigu globėjai pasibaigus globai ir toliau gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-30 sprendimu ieškinį patenkino visiškai – iškeldino V. Ž. su visu jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat priteisė valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovas V. Ž. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp pagrindinio buto nuomininko N. J. ir atsakovo buvo susiklostę globos teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad globa gali būti steigiama tik įstatymų numatytais atvejais, pilnamečiam asmeniui globa gali būti steigiama ir globėjas paskirtas tik asmenį pripažinus neveiksniu. Įrodymų, patvirtinančių, jog pagrindinis buto nuomininkas N. J. buvo pripažintas neveiksniu ir jam būtų pagrindas steigti globą, į bylą nepateikta. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu N. J. esant veiksniam dėl sveikatos būklės jam būtų buvusi reikalinga kito asmens priežiūra, tai nesudaro pagrindo steigti globą. Tokiu atveju teisės aktai numato rūpybos steigimą ir rūpintojo paskyrimą, tačiau atsakovas nebuvo paskirtas N. J. rūpintoju. Pažymėjo, kad CK 6.588 str. nenumato galimybės rūpintoją pripažinti nuomininko šeimos nariu. Taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir CK trečios knygos teisės normas, šeimos sukūrimas galimas tik tarp skirtingos lyties asmenų, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas negali būti pripažįstamas nuomininko šeimos nariu ir kaip sugyventinis. Teismas nurodė, jog tai, kad atsakovas ginčo bute apsigyveno nors ir su buto nuomininko sutikimu, bet be buto nuomotojo žinios ir sutikimo, nesudaręs nuomos sutarties ir neturintis teisės reikalauti nuomos sutarties pakeitimo po nuomininko mirties, naudodamasis minėtu butu atsakovas pažeidžia ieškovo, kaip šio buto teisėto valdytojo, teises, taip pat ir viešąjį interesą, nes savivaldybės gyvenamoji patalpa gali būti suteikiama tik įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad, kadangi atsakovas geruoju nepatuština buto, jis iš jo iškeldinamas teismine tvarka CK 6.612 str. pagrindu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei įpareigoti ieškovą su atsakovu sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodė, kad per du mėnesius nuo pagrindinio nuomininko N. J. mirties kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad atsakovui būtų išnuomota gyvenamoji patalpa, tačiau savivaldybės darbuotojai atsisakė tenkinti šį prašymą. Nurodė, kad atsakovas neteigia, jog tarp mirusiojo ir jo buvo susiklostę globos teisiniai santykiai, tačiau atsakovas buvo N. J. šeimos narys, nes kartu su juo vedė bendrą ūkį, gyveno iš bendrų lėšų, mokėjo nuomos mokestį už butą ir komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog N. J. nesutiko, kad atsakovo gyvenamoji vieta būtų deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), priešingai, tokio leidimo nesuteikė Vilniaus miesto savivaldybė. Pažymėjo, kad ieškovas žinojo, kad atsakovas nuo 2003 m. gyvena minėtame bute, tačiau nesuteikė leidimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Atsiliepimas
Ieškovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas bute apsigyveno nors ir su buto nuomininko sutikimu, bet be buto nuomotojo žinios ir sutikimo. Pažymėjo, kad atsakovo teiginys, jog jis buvo N. J. šeimos narys, kadangi vedė bendrą ūkį, yra nepagrįstas, nes jo ir N. J. nesiejo jokie giminystės ryšiai, o CK 6.602 str. 2 d. numato tik nuomininko šeimos nario teisę visų šeimos narių susitarimu perimti mirusio nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, ir atitinkamai pateikti nuomos sutartį. Nurodė, kad apeliantas iš savo neteisėtų veiksmų negali kildinti teisėtų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto V. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas iškeldinti atsakovą V. Ž. iš ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas šiame bute gyvena neturėdamas tam teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Minėtas butas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-10 įsakymu Nr. 30-190 suteiktas N. J., minėto įsakymo pagrindu su N. J. 2005-02-23 sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 198. Pagrindinis buto nuomininkas N. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po nuomininko mirties bute (duomenys neskelbtini), liko gyventi jį prižiūrėjęs atsakovas V. Ž.. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 minėtos patalpos patikėjimo teise valdyti perduotos savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, dėl to ieškovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ prašo teismo atsakovą V. Ž. iškeldinti iš ginčo gyvenamųjų patalpų, kaip neturintį teisinio pagrindo jose gyventi.
Apeliacinį skundą atsakovas V. Ž. iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog atsakovas buvo mirusio N. J. šeimos narys, nes vedė su juo bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, gyveno iš bendrų lėšų, dėl to remiasi CK 6.602 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Atsakovas teigia, kad per du mėnesius po pagrindinio nuomininko N. J. mirties kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau ši atsisakė atsakovo prašymą tenkinti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtu apelianto apeliacinio skundo argumentu. CK 6.588 str. 1 d. nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, o to paties straipsnio 2 d. numatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Šiuo atveju matyti, jog atsakovas V. Ž. negali būti priskiriamas prie mirusiojo šeimos narių, nes atsakovo su mirusiuoju nesieja jokie giminystės ryšiai, taip pat nėra jokio kito įstatyminio pagrindo pripažinti atsakovą mirusiojo šeimos nariu. Apelianto teiginys, jog jis turi būti pripažįstamas mirusiojo šeimos nariu, kadangi jie kartu vedė bendrą ūkį, nėra reikšmingas, kadangi vien šis faktas nėra pakankamas konstatuojant asmenį esant šeimos nariu. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas negali būti pripažįstamas ir nuomininko šeimos nariu kaip sugyventinis, kadangi CK 6.588 str. prasme sugyventiniais pripažįstami tik šeiminius santykius su pagrindiniu buto nuomininku sukūrę asmenys, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę santuokos, o pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir CK trečios knygos teisės normas, šeimos sukūrimas galimas tik tarp skirtingos lyties asmenų. Taigi, esant šioms aplinkybėms, konstatavus, jog nėra jokio pagrindo atsakovą pripažinti mirusio nuomininko N. J. šeimos nariu, nėra pagrindo taikyti ir atsakovo nurodomą CK 6.602 str. 2 d. nuostatą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nustačiusi, jog atsakovui V. Ž. nėra suteiktas leidimas nuomotis gyvenamąją patalpą Gardino g. 12-8, Vilniuje, konstatuotina, jog atsakovo naudojimasis minėtu butu pažeidžia ieškovo, kaip šio buto valdytojo, teises, dėl to darytina išvada, jog atsakovas iš ginčo buto turi būti iškeldintas teismine tvarka. Todėl apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra, dėl to apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.