Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekre­to­riau­jant V. M., dalyvaujant prokurorei J. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo J. R. (toliau – J. R.) prašymą dėl bausmės sušvelninimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-165-290/2008,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. kovo 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

2015 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo J. R. prašymas sušvelninti 2008 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu taikant 2015 m. sausio 1 d. ir 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusius BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 187 ir 190 str. pakeitimus.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. R. prašymas atmetamas.

Kaip teisingai savo prašyme nurodo nuteistasis J. R., nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BPK 3 str. 2 dalis). Sutinkamai su BPK 362¹ str. 1 d., įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) buvo pakeistos BK 190 str. nuostatos, kurių pagrindu pasikeitė turto vertės išaiškinimas - turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Palyginus ankstesnę BK 190 str. 1 d. redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nebelaikomas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK XXVIII skyriuje, dalyko, tuo tarpu turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL – priskiriamas nedidelės vertės turtui.

Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, J. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 253 str. 1 d. ir 254 str. 2 d., paskiriant jam galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu, 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja BK 190 str. redakcija gali būti siejama tik su nuteistajam inkriminuotu BK 178 str. 2 d. įtvirtintu nusikaltimu ir už jį paskirta laisvės atėmimo bausme. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad BK 178 str. 2 d. yra speciali teisės norma BK 178 str. 1 d. numatytos bendrosios normos atžvilgiu, atsakomybė už BK 178 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymą kyla tik esant tam tikriems veiką kvalifikuojantiems požymiams – svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba automobilio pagrobimas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 galiojusi redakcija). BK 178 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo inkriminavimas nėra susijęs su pagrobto turto verte, todėl aptariamu atveju J. R. atžvilgiu taikyti naujai įsigaliojusių BK 190 str. nuostatų nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu pagal BK 187 str. 1 d., su kurios taikymu taip pat galėtų būti siejami naujai įsigalioję BK 190 str. pakeitimai, J. R. Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, pripažinus, jog nuteistojo veiksmais nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl BK 190 str. nuostatų taikymo galimybė šiuo aspektu, nenagrinėtina.

Analizuojant nuteistojo prašyme išdėstytus argumentus, pažymėtina ir tai, kad 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) buvo pakeistos BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 179 ir 187 str. nuostatos. Šios nuostatos iš esmės reglamentuoja nusikaltimų recidyvą (BK 27 str.), atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.), ar kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 str.), bausmės skyrimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.), bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str.), taip pat šios nuostatos numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi energija ir ryšių paslaugomis (BK 179 str.) ir už turto sunaikinimą ar sugadinimą (BK 187 str.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju šių nuostatų taikymas nuteistajam nėra aktualus ir bausmės vykdymo procese nėra įstatymiškai pagrįstas.

2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo ir nauja BK 75 str. 1 d. redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ankščiau galiojusi aptariamo straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau nei šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tokiu būdu, įsigaliojus naujai BK 75 str. redakcijai, įstatymų leidėjas įgalino Lietuvos Respublikos teismus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tiems asmenims, kurie pripažįstami kaltais už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą.

Šių duomenų kontekste analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad 2008 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu J. R. buvo pripažintas kaltu už tris nusikalstamas veikas, kurios, remiantis BK 11 str. nuostatomis, nuosprendžio priėmimo metu buvo priskiriamos apysunkių (BK 178 str. 2 d. ir 253 str. 1 d.) ir sunkių (BK 254 str. 2 d.) nusikaltimų kategorijoms. Už šių nusikalstamų veikų įvykdymą J. R. buvo paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Nors aptariamas Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendis apeliacine tvarka buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį paliko nepakeistą.

Šiuo aspektu vertinant nuteistojo prašymo pagrįstumą, akcentuotina, kad naujoji BK 75 str. redakcija nors ir numato galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, tačiau tokie asmenys, remiantis aptariamo straipsnio nuostatomis, privalo atitikti ir dar vieną formalų kriterijų – jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė už vieno ar kelių tyčinių nusikaltimų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) padarymą negali viršyti 4 (ketverių) metų. Būtent šio formalaus kriterijaus, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju J. R. ir neatitinka, kadangi yra nuteistas griežtesne bausme, todėl bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas.

Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, daroma išvada, kad nuteistojo J. R. prašymas dėl bausmės sušvelninimo remiantis naujai įsigaliojusiais atitinkamų BK str. pakeitimais, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5, 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo J. R. prašymą atmesti.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.