Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovės BUAB „Daikristis“ atstovei advokatei Laurai Smalinskaitei, atsakovės D. T. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, nedalyvaujant atsakovei D. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Daikristis“ ieškinį atsakovei D. T. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė teismui ieškinį kuriuo prašo priteisti iš atsakovės D. T., ieškovės BUAB ,,Daikristis“, naudai 12.180,84 Eur sumą žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1986-230/2014 iškėlė bankroto bylą BUAB „Daikristis“. Įmonės administratoriumi paskirta Mažoji bendrija „Ius Lt“. Vadovaujantis minėta nutartimi, bankrutuojančios įmonės vadovei ir vienintelei įmonės akcininkei D. T., buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus kitus dokumentus. Bankroto administratoriui susipažinus su įmonės dokumentais nustatyta, jog nebuvo perduotas turtas pagal paskutinį balansą, t. y. 42.058 Lt (12.180,84 Eur) sumoje. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, paskutinis pateiktas viešajam registrui UAB ,,Daikristis“ balansas yra sudarytas 2012 m. gruodžio 31 dienai. Kaip matyti iš pateikto balanso, UAB ,,Daikristis“ turėjo ilgalaikio turto, o būtent įrangos, prietaisų, įrankių ir įrengimų už bendrą 8.423 Lt sumą, trumpalaikio turto už 33.635 Lt iš kurių 11.075 Lt sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai. Turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, taip pat nėra pateikti jo galimą realizavimą pagrindžiantys dokumentai.

2016 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1758-435/2015 dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo priėmė sprendimą už akių ir nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovės pareiškimą tenkino - panaikino 2016 m. sausio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

2016-02-16 atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį - ji su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad šiuo atveju atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra visų civilinei atsakomybei taikyti reikalingų sąlygų.

Ieškovės BUAB ,,Daikristis“ atstovė advokatė Laura Smalinskaitė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė neperdavė visiškai jokių įmonės dokumentų, todėl ieškovės bankroto administratorius įmonės vadovės padarytos žalos dydį galėjo nustatyti remiantis tik viešuosiuose registruose fiksuotais paskutiniais duomenimis (pagal paskutinį įmonės balansą).

Atsakovės D. T. atstovė advokatė Diana Višinskienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovė nurodė, kad galimai BUAB ,,Daikristis“ turtas yra bankrutavusios įmonės nuomotose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kauno apygardos teismas 2014-06-12 nutartimi nutarė iškelti UAB ,,Daikristis“ (juridinio asmens kodas 302566459, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą; paskirti administratoriumi mažąją bendriją ,,Ius Lt“; nustatė, kad įmonės administracijos vadovas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos privalo pateikti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus; įpareigojo įmonės administracijos vadovą nedelsiant informuoti apie nutartį tas antstolių kontoras, kuriose vykdomi išieškojimai iš UAB ,,Daikristis“, jeigu tokie išieškojimai yra vykdomi. Atsakovė D. T. nuo įmonės įsteigimo 2010-11-12 iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo UAB ,,Daikristis“ vadovė ir vienintelė akcininkė. Duomenų, kad D. T. būtų perdavus įmonės dokumentus ir turtą administratoriui, nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis registrui UAB „Daikristis“ finansinės ataskaitos dokumentus paskutinį kartą pateikė už 2012 metus. Kauno apygardos teismas 2014-06-12 nutartyje nustatė, kad UAB ,,Daikristis“ teismui duomenų apie turimą turtą, skolas, finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė nors teismo nutartis, įpareigojanti šiuos duomenis pateikti, atsakovei buvo įteikta. Atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo biudžetui 2014-06-12 sudaro 24590,73 Lt, skola valstybės biudžetui 2014-05-16 sudaro 20086,60 Lt. Nustačius, kad skolos suma 44677,33 Lt viršija įmonės balanse nurodyto turto vertę 42058 Lt, Kauno apygardos teismas 2014-06-12 nutartyje sprendė, kad UAB ,,Daikristis“ veiklos nevykdo ir yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla dėl nemokumo.

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Taigi, įmonė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to jai buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui, kaip valdymo organo nariui, civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti vadovaujantis teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios pareigos tinkamas vykdymas leidžia nustatyti atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti disponuojamo turto apimtį, jo masės pokytį ne tik įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, bet ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne tik už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bet ir už tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis 1–3 punktai), taip pat, kad įmonė turi teisę sudaryti tarpines finansines ataskaitas ir kt. (ĮFAĮ 15 straipsnis). Be to, pagal ĮFAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamasi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais. Įmonės turtas yra įtraukiamas į apskaitą pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas turi būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1235/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1315/2014;ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė, būdama atsakinga už įmonės turtą, jo apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui, šių pareigų neįvykdė. Dėl to, jog BUAB „Daikristis“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimo bei administravimo išlaidų dengimui. Atsakovei neperdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro neperduotas visas turtas pagal paskutinį balansą, t. y. 42.058 Lt (12.180,84 Eur) sumoje. Atsakovė siekdama išvengti civilinės atsakomybės turėjo pateikti kaltę paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė, atitinkamai nepaneigė kaltės, atsiradusios atsakovės neteisėtais veiksmais, prezumpcijos. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, kadangi atsakovei neperdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonė ir jos kreditoriai prarado galimybę patenkinti kreditorinius reikalavimus. Atsakovė būdama įmonės vadove turėjo numatyti, kad neperdavus įmonės dokumentų ir turto bus padaryta žala.

Atsakovė, atsikirsdama į pareikštą ieškinį, teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Kaip minėta, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad jai nekyla civilinė atsakomybė, nes bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovėje nebuvo dirbančio buhalterio, kuris būtų galėjęs tinkamai parengti bendrovės finansines ataskaitas, o vadovė nežinojo finansinės atskaitomybės dokumentų svarbos, bei tai, kad atsakovė neprisidėjo prie žalos atsiradimo ir šiuo metu BUAB ,,Daikristis“ turtas galbūt yra anksčiau įmonės nuomotose patalpose.

Esant nustatytiems atsakovės neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovei nepaneigus kaltės prezumpcijos, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovei, kaip buvusiai įmonės vadovei, taikytina civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., CK 6.246–6.249 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 274 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei BUAB „Daikristis“, įmonės kodas 302566459, iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12180,84 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt eurų, 84 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12180,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 274 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų, 00 ct) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.