Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. S-16 (toks dokumento registracijos numeris nurodytas dokumento metaduomenyse) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 1A-89 „Dėl (duomenys neskelbtini) firmos skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) ir Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Klaipėdos TM) 2019 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 6(SR10)-119 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) dalį, kurioje pareiškėjas pripažintas skolininku (toliau kartu – ir Sprendimai).

2.1. Klaipėdos TM nustatė, kad Šiaulių oro uosto poste Bendrijos tranzito procedūrai buvo įformintos T1 deklaracijos MRN 16LTSA100014DCEE21 (2016 m. sausio 16 d.) ir MRN 16LTSA100014E6AD57 (2016 m. vasario 13 d.) (toliau – ir Deklaracijos). Prekių siuntėjas ir tranzito procedūros vykdytojas buvo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rikusta“ (likviduojama dėl bankroto), o vežėjas – Įmonė. Tranzito procedūros vykdymo eigoje paskirties įstaiga Zilupės MKP (LV) pakeista į Rezeknės 2 MKP (LV). Geležinkelio stotyje Rezekne 2 tranzito T1 deklaracijoje MRN 16LTSA100014DCEE21 nurodytos prekės turėjo būti pakrautos į traukinio vagonus ir išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos, tačiau tai nebuvo padaryta. Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba (toliau – ir VPT) nepatvirtino tranzito procedūrų užbaigimo ir prekių išgabenimo iš Europos Sąjungos fakto ir nurodė, kad tranzito procedūros elektroninėje muitinės duomenų tvarkymo sistemoje užbaigtos nepagrįstai.

2.2. Įmonė yra individuali (neribotos civilinės atsakomybės), ji įregistruota ir veikia Lenkijos Respublikoje. Įmonės savininkas 2019 m. gruodžio 27 d. sužinojo, kad buvo areštuota Įmonės sąskaita ir jo asmeninės lėšos. Tai sukėlė didelę žalą tiek Įmonės veiklai, tiek jos savininko šeimai. Pareiškėjas jaučiasi apgautas UAB „Rikusta“, kurios vadovas jį patikino, kad UAB „Rikusta“ pati pateiks Klaipėdos TM visus reikalingus paaiškinimus lietuvių kalba, todėl pareiškėjui nereikės teikti paaiškinimų pačiam, nes jis, kaip vežėjas, tinkamai atliko savo darbą. Nelogiška, kad pareiškėjas, būdamas neribotos civilinės atsakomybės subjektu, sutiktų dalyvauti kokiose nors galbūt turtinio pobūdžio sukčiavimo schemose. Be to, UAB „Rikusta“ nepareiškė jokių pretenzijų pareiškėjui dėl nepristatytų paskirties įstaigą prekių.

2.3. Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas UAB „Rikusta“ solidariu skolininku dėl neteisėtai baigtos Bendrijos tranzito procedūros pagal Deklaracijas. Pareiškėjas, kaip prekių vežėjas, tinkamai įvykdė savo pareigą pristatyti prekes į paskirties vietą, todėl siuntėjas / procedūros vykdytojas turi būti asmeniškai atsakingas už atsiradusią skolą muitinei. Tokią poziciją patvirtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2008 m. balandžio 3 d. prejudiciniame sprendime Militzer & Münch GmbH prieš Ministero delle Finanze, C-230/06, EU:C:2008:186, pateikti išaiškinimai bei 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 233 straipsnio nuostatos. Šiuo atveju vienintelis atsakomybės subjektas yra tranzito procedūros vykdytojas, nes jis patvirtino tranzito pabaigą. Institucijos, nenorėdamos gilintis į situacijos esmę, apsaugoti teisėtus tiekimo grandinės dalyvių interesus, pripažino vežėją solidariai atsakingu, kas prieštarauja teisiniam reguliavimui.

2.4. Paskirties įstaigą procedūros vykdymo eigoje pakeitė tranzito procedūros vykdytojas, o ne vežėjas, todėl klaidinga teigti, kad prekės, kurios buvo gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą pagal Deklaracijas, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnis, t. y. tranzito procedūros vykdytojas UAB „Rikusta“ ir prekių vežėjas neįvykdė prievolių, susijusių su tranzito procedūros taikymu. Pareiškėjas, vadovaudamasis tuo, kad tranzito procedūros vykdymo eigoje paskirties įstaiga buvo pakeista į Rezeknes 2 MKP (LV), prekes pristatė į pakeistą paskirties įstaigą Latvijoje ir prekes atidavė ten buvusiam uniformuotam pareigūnui, kuris pasirašė CMR važtaraštyje, o CMR su antspaudu buvo pažymėta atsiųsti vėliau. Atsižvelgiant į tai, procedūros vykdytojas – UAB „Rikusta“ NTKS padarė atžymą „Gabenimas užbaigtas“, kas suponuoja, kad prekės pristatytos į paskirties įstaigą.

2.5. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau – ir CMR konvencija) nėra reikalaujama, kad būtų užpildytos visos CMR važtaraščio grafos, nebent sandorio šalys dėl to susitarė iš anksto. Muitinės antspaudas važtaraštyje (ar jo nebuvimas) nėra tiesiogiai susijęs su užsakymo įvykdymu. Pareiškėjas, kaip vežėjas, buvo maksimaliai apdairus, laikėsi prekių siuntėjo duodamų instrukcijų, ir jis negalėjo žinoti ar numatyti aplinkybes, kad krovinį priimantis muitinės atstovu prisistatęs asmuo veikia neteisėtai.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Klaipėdos TM, atsižvelgdama į VPT 2016 m. birželio 29 d. rašte Nr. 27.20.1-2/10545 pateiktą informaciją, kad aptariamos tranzito procedūros buvo neteisingai užbaigtos Latvijos Respublikos Rezeknės muitinės kontrolės punkte elektroniniu būdu be muitinės kontrolės ir kad prekės neišvyko iš Europos Sąjungos muitų teritorijos ir jų buvimo vieta nežinoma, atliko tyrimą dėl Bendrijos tranzito procedūrų užbaigimo ir priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriame pripažino, kad dėl nebaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal Deklaracijas, atsirado mokestinė prievolė muitinei: 136 891 Eur akcizo, 120 405 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 55 677 Eur akcizų delspinigių ir 48 938 Eur PVM delspinigių; pareiškėjas pripažintas solidariu skolininku muitinei, jam taip pat skirta 25 730 Eur bauda.

3.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs kito solidaraus skolininko muitinei – UAB „Rikusta“ – apeliacinį skundą, 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2622-575/2021 konstatavo, jog Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal Deklaracijas, yra neužbaigtos (t. y. prekės nepateiktos paskirties muitinės įstaigai) ir nėra pateikta alternatyvių tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, nurodytų 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 366 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į šioje LVAT nutartyje jau padarytas išvadas, nagrinėjamoje byloje spręstina dėl pareiškėjo pripažinimo solidariu skolininku muitinei pagrįstumo bei teisėtumo.

3.3. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 straipsniais, prekių vežėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Šiuo atveju pareiškėjas pripažino, jog jam buvo žinoma, kad ginčo prekės gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą. Pareiškėjo argumentus, kad jis griežtai laikėsi šios procedūros reikalavimų ir pristatė prekes į pakeistą paskirties muitinės įstaigą numatytais terminais su nepažeistomis plombomis, paneigia objektyvūs duomenys – kompetentinga institucija (t. y. VPT) paneigė prekių pateikimo paskirties įstaigai faktą.

3.4. Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas skolininkų ratas, į kurį kaip asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su Bendrijos tranzito procedūros taikymu prekėms įforminti, patenka ir pareiškėjas (4 įtrauka). Ginčo prekės, gabentos pagal Deklaracijas, nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą, todėl tokia situacija atitinka ESTT suformuluotą prekių paėmimo iš muitinės priežiūros sąvoką. Taigi, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsniu, pareiškėjas buvo pagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei.

3.5. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jie priimti įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą apžvelgė ginčo eigą ir nurodė manantis, kad Komisija ir Muitinės departamentas įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą.

6.1. Muitinės departamentas Sprendimu Nr. 2 patvirtino Sprendimą Nr. 1, kuriuo Klaipėdos TM pripažino pareiškėją solidariu skolininku muitinei kartu su UAB „Rikusta“ ir įpareigojo sumokėti atsiradusią mokestinę prievolę: 136 891 Eur akcizą, 120 405 Eur PVM, 55 677 Eur akcizo delspinigius, 48 938 Eur PVM delspinigius ir 25 730 Eur baudą.

6.2. Klaipėdos TM nustatė, kad Šiaulių oro uosto poste Bendrijos tranzito procedūrai buvo įformintos Deklaracijos. Prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas – UAB „Rikusta“, vežėjas – pareiškėjas. Tranzito procedūros vykdymo eigoje paskirties įstaiga Zilupės MKP (LV) pakeista į Rezeknės 2 MKP (LV). Pagal VPT 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27.20.1-2/10545 ir papildomu 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. 27.23-1/10447 pateiktą informaciją nustatyta, kad geležinkelio stotyje Rezekne 2 Deklaracijose nurodytos prekės turėjo būti pakrautos į traukinio vagonus ir išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos, tačiau tai nebuvo padaryta. VPT nepatvirtino tranzito procedūrų užbaigimo ir prekių išgabenimo iš Europos Sąjungos fakto ir nurodė, kad tranzito procedūros elektroninėje muitinės duomenų tvarkymo sistemoje užbaigtos nepagrįstai.

6.3. Klaipėdos TM kreipėsi dėl prekių gavimo į Deklaracijose nurodytą prekių gavėją – TOO „Meridian Imports“. TOO „Meridian Imports“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 036 informavo muitinę, kad negavo Deklaracijose nurodytų prekių, o bendrovės atstovė elektroniniame laiške nurodė, jog bendrovė niekada nepirko tualetinio vandens.

6.4. Klaipėdos TM, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 203 straipsnio bei 213 straipsnio nuostatomis, Sprendime Nr. 1 dėl nebaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal Deklaracijas, pripažino pareiškėją solidariu skolininku muitinei kartu su UAB „Rikusta“ ir įpareigojo sumokėti atsiradusią mokestinę prievolę.

6.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2, kreipėsi į Komisiją. Komisija Sprendime Nr. 3 patvirtino Sprendimą Nr. 2.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Bendrijos muitinės kodekso ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų normas ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pagal VPT pateiktą informaciją nustatyta, kad, vykdant tranzito procedūrą, ginčo prekės ir dokumentai nebuvo pristatyti į paskirties muitinės įstaigą, t. y. neįvykdyti procedūros vykdytojo bei prekių vežėjo įsipareigojimai, numatyti Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnyje. Klaipėdos TM, vadovaudamasi nurodytojo straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako tranzito procedūros vykdytojas bei prekių vežėjas, Sprendime Nr. 1 pagrįstai pripažino pareiškėją bei UAB „Rikusta“ solidariais skolininkais muitinei Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 1–4 įtraukų pagrindu bei įregistravo jiems mokestines prievoles.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2622-575/2021 konstatavo, jog UAB „Rikusta“ teisėtai laikoma solidariu skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalį (35 p.), t. y. solidariu skolininku kartu su (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo teiginius, jog nagrinėjamu atveju dėl tinkamo Bendrijos tranzito procedūros neužbaigimo atsakingas tik procedūros vykdytojas – UAB „Rikusta“, laikė nepagrįstais ir deklaratyviais.

9. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo prekės, gabentos įforminus Deklaracijas, nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą, taigi, minėta situacija atitinka ESTT suformuluotą prekių paėmimo iš muitinės priežiūros sąvoką, todėl, vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, konstatuota, jog pareiškėjas pagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad žinojo, jog prekės gabenamos taikant tranzito procedūrą, ir kad jis laikėsi šios procedūros reikalavimų, pristatė prekes į paskirties įstaigą numatytais terminais su nepažeistomis plombomis. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad prekes pristatė į pakeistą paskirties įstaigą Latvijoje, Rezeknes 2 MKP. Pareiškėjas papildomai pateiktame 2020 m. kovo 10 d. paaiškinime Muitinės departamentui detalizavo, jog vyko į Zilupės teritoriją (Zilupės geležinkelio stotį) ir, atvykus prie Zilupės, kelkraštyje stovėjusio „AUDI A6“ vairuotojas nulydėjo transporto priemonę į iškrovimo vietą, kurios transporto priemonės vairuotojas negalėjo patikslinti, nes ir pirmąjį, ir antrąjį kartą vairuotojas į iškrovimo vietą važiavo paskui automobilį ir nekreipė dėmesio, kur tiksliai važiavo. Teismas, įvertinęs šiuos argumentus, sutiko su Komisijos vertinimu, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis įvykdė visas prekių, gabenamų taikant Bendrijos tranzito procedūrą, vežėjo prievoles ir negali atsakyti už galbūt nusikalstamus UAB „Rikusta“ veiksmus, turi būti vertinamos kritiškai, kadangi paties pareiškėjo paaiškinimuose dėl prekių pristatymo paskirties įstaigai yra prieštaravimų, šie paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais (pateikti CMR važtaraščiai Nr. 12/A/2016 ir 33/B/2016 yra be muitinės antspaudų) bei jie neatitinka VPT atlikto tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti, taip pat visoje jų priėmimo procedūroje nėra padaryta pažeidimų, kurie galėjo daryti reikšmingą įtaką jų turiniui. Be to, pareiškėjas, įstatymų nustatyta tvarka realizuodamas teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš šių sprendimų turinio ir nurodyto teisinio pagrindo turėjo suvokti faktines ir teisines priežastis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šie sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nenustatytas ir pagrindas panaikinti Sprendimą Nr. 3.

III.

12. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

13.1. Pareiškėjas, kaip prekių vežėjas, nepažeidė savo pareigų. Aplinkybė, kad tranzito procedūros elektroninėje muitinės duomenų tvarkymo sistemoje užbaigtos nepagrįstai, negali lemti pareiškėjo atsakomybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nenustatyta jo kaltė / tyčia. Vienintelis atsakomybės subjektas turi būti tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Rikusta“, nes būtent jis patvirtino tranzito pabaigą.

13.2. Pareiškėjas, kaip prekių vežėjas, buvo maksimaliai apdairus, laikėsi prekių siuntėjo instrukcijų ir negalėjo žinoti ar numatyti, kad krovinį priimantis asmuo galbūt yra fiktyvus darbuotojas arba darbuotojas, pažeidžiantis savo pareigas. Pareiškėjo pateiktas paaiškinimas apie pristatytas į paskirties vietą ir atiduotas prekes ten buvusiam pareigūnui nebuvo paneigtas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai (kuri šiuo atveju padaryta formaliai), kad nebuvo įvykdyti procedūros vykdytojo ir prekių vežėjo įsipareigojimai, numatyti Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnyje. Be to, minėta formali išvada yra pagrįsta tik iš VPT gauta informacija, nėra duomenų apie Latvijoje atliktą tarnybinį patikrinimą dėl pačių muitinės darbuotojų galbūt padarytų teisės pažeidimų. Šiuo atveju siekiama išspręsti problemą paprasčiausiu būdu, nepaisant to, kad toks būdas prieštarauja teisingumo principui.

13.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti bei kad jų priėmimo procedūroje nebuvo padaryta pažeidimų, kurie galėjo daryti reikšmingą įtaką jų turiniui. Tokia teismo išvada yra deklaratyvi ir padaryta neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvos muitinės įstaigos nesiėmė / neinicijavo visų reikalingų priemonių tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, siekdamos atlikti išsamų tyrimą dėl galbūt nusikalstamų schemų Latvijos muitinėje ir atsakomybės subjektų nustatymo.

14. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei teigia, kad teismas tinkamai taikė kilusiam ginčui aktualius teisės aktus.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei tvirtina, kad teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimų tiek, kiek tais sprendimais pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dėl nebaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal T1 deklaracijas MRN 16LTSA100014DCEE21 (2016 m. sausio 16 d.) ir MRN 16LTSA100014E6AD57 (2016 m. vasario 13 d.), pripažintas solidariu skolininku kartu su UAB „Rikusta“ ir įpareigotas sumokėti atsiradusią mokestinę prievolę, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčui išnagrinėti aktualias teisės normas, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas netinkamai aiškino ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir vertino įrodymus.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

20. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kurie patvirtino LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2622-575/2021 konstatuotą aplinkybę, jog UAB „Rikusta“ teisėtai laikoma solidaria skolininke pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalį (35 p.), t. y. solidaria skolininke kartu su pareiškėju (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, ir pareiškėjas iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas atsakingu už netinkamą prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą, nes dėl nepagrįstai neužbaigtos tranzito procedūros elektroninėje muitinės duomenų tvarkymo sistemoje nenustatyta jo kaltė / tyčia (žr. Nutarties 13.1 p.). Taip pat nėra pagrindo sutikti su teiginiu, kad pareiškėjas, kaip prekių vežėjas, nagrinėjamu atveju buvo maksimaliai apdairus, laikėsi prekių siuntėjo instrukcijų ir negalėjo žinoti ar numatyti, kad krovinį priimantis asmuo galbūt yra fiktyvus darbuotojas arba darbuotojas, pažeidžiantis savo pareigas (žr. Nutarties 13.2 p.).

22. Atsakant į šiuos teiginius papildomai paminėtina, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauką skolininku muitinei laikomas „atitinkamais atvejais asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu“. Šio kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „nepaisant 1 dalyje nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių [įskaitant nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi (Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. b p.)], prekių vežėjas <...>, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės.“ Vadinasi, vežėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, dėl netinkamo prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymo gali būti pripažintas solidariu skolininku muitinei kartu su procedūros vykdytoju, nepaisant vežėjo kaltės formos.

23. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas priėmė Deklaracijose nurodytas prekes, taip pat jis žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčo prekės yra gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą ir kad gabenant ginčo prekes nebuvo laikomasi visų muitinės procedūrų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Nutarties 13.1 ir 13.2 punktuose paiminėti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčijamais Sprendimais pareiškėjas pagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, priimant Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo daryti reikšmingą įtaką jų turiniui. Šį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, tai konstatavęs, esą neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos muitinės įstaigos nesiėmė / neinicijavo visų reikalingų priemonių tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, siekdamos atlikti išsamų tyrimą dėl galbūt nusikalstamų schemų Latvijos muitinėje ir atsakomybės subjektų nustatymo (žr. Nutarties 13.3 p.). Taigi pareiškėjas iš esmės kvestionuoja byloje surinktus įrodymų, kuriais grindžiamas pareiškėjo pripažinimas solidariu skolininku muitinei, pakankamumą.

25. Pastaruoju aspektu, pabrėžtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus jų pakankamumo aspektu, ypač atsižvelgdama į įsiteisėjusioje LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2622-575/2021 nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas dėl nebaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal Deklaracijas, pagrįstai pripažintas solidariu skolininku kartu su UAB „Rikusta“ ir pagrįstai įpareigotas sumokėti atsiradusią mokestinę prievolę. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog Lietuvos muitinės įstaigos nesiėmė / neinicijavo visų reikalingų priemonių tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, siekdamos atlikti išsamų tyrimą dėl galbūt nusikalstamų schemų Latvijos muitinėje ir atsakomybės subjektų nustatymo, tačiau nepateikia jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.